Legislator Case Law & Legislation
f5725720-e0f7-41b2-b112-a83b1414a23c AI generated

f5725720-e0f7-41b2-b112-a83b1414a23c · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number f5725720-e0f7-41b2-b112-a83b1414a23c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Ginčo esmėKlaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartimi UAB „Luna Capital Group“ iÅ¡kelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta MB „Administravimas“. Nutartis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjo 2016 m. birželio 17 d. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 6 d., 2016 m. spalio 31 d., 2017 m. balandžio 24 d. nutartimis patvirtino įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä . 2017 m. kovo 15 d. nutartimi BUAB „Luna Capital Group“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi įmonės bankroto administratore paskirta UAB „Vermosa“.PareiÅ¡kėjas BUAB „Luna Capital Group“ kreditorius Ukeldi Investment LTD (perėmęs Cophaspec Trading AG finansinį reikalavimÄ ) teismui pateikė praÅ¡ymÄ BUAB „Luna Capital Group“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu.

Legislator headnote

AI generated

f5725720-e0f7-41b2-b112-a83b1414a23c · Lietuvos apeliacinis teismas: Teismas nustatė, kad 2014 metais įmonės turto vertė iÅ¡ esmės buvo lygi trumpalaikių įsipareigojimų sumai, kas, teismo vertinimu, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog 2014 metais įmonė jau galėjo bÅ«ti nemoki. Ä®vertinęs aplinkybę, jog byloje nėra duomenų apie veiklos vykdymÄ 2015 metais, teismas padarė labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog įmonė 2014 metais buvo nemoki. Kadangi pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pateikė VSDFV Klaipėdos skyrius ir Å¡is pareiÅ¡kimas 2016 m. birželio 6 d. buvo patenkintas, teismas konstatavo, jog įmonės vadovas R.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-1048-330/2018Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00236-2016-7Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 12 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs suinteresuotų asmenų R. Ž. ir V. K. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria patenkintas pareiÅ¡kėjo (kreditoriaus) „Ukeldi Investment“ Ltd praÅ¡ymas uždarosios akcinės bendrovės „Luna Capital Group“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Luna Capital Group“ bankroto byloje (Nr. eB2-5-513/2018),n u s t a t ė :I.

Ginčo esmėKlaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartimi UAB „Luna Capital Group“ iÅ¡kelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta MB „Administravimas“. Nutartis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjo 2016 m. birželio 17 d. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 6 d., 2016 m. spalio 31 d., 2017 m. balandžio 24 d. nutartimis patvirtino įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä . 2017 m. kovo 15 d. nutartimi BUAB „Luna Capital Group“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi įmonės bankroto administratore paskirta UAB „Vermosa“.PareiÅ¡kėjas BUAB „Luna Capital Group“ kreditorius Ukeldi Investment LTD (perėmęs Cophaspec Trading AG finansinį reikalavimÄ ) teismui pateikė praÅ¡ymÄ BUAB „Luna Capital Group“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad BUAB „Luna Capital Group“ bankrotas yra tyčinis, įmonė sÄ moningai blogai valdyta siekiant iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, bankroto administratorei iki Å¡iol neperduotas įmonės turtas ir dalis finansinės atskaitomybės dokumentų, bankroto administratorė nerado įmonės skolininkų, nors įmonės balanse nurodyti milijoniniai reikalavimai skolininkams. PareiÅ¡kėjo nuomone, įmonės buhalterinės apskaitos duomenys neatitinka faktinės situacijos, apskaita buvo tvarkoma fiktyviai.

PareiÅ¡kėjo teigimu, įmonė nuo 2014 metų iššvaistė arba nuslėpė 21 270 957 Eur turto, bet įvykdė įsipareigojimus susijusiai įmonei UAB „Jurtinga Shipping“, nors didžiausioms kreditorėms Cophaspec Trading AG ir HR PROTRANS OU nuo 2013 metų pradžios neatliko nė vieno mokėjimo. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad įmonės vadovai, prisidengdami taikos sutarties institutu, nesÄ Å¾iningais ir neteisėtais sandoriais perleido įmonės turtÄ ir tokiu bÅ«du iÅ¡ esmės visiÅ¡kai panaikino kreditorių galimybes nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės nekilnojamÄ jį turtÄ .

Taip pat nurodė, kad įmonės valdymo organai laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. PareiÅ¡kėjas teigė, kad R. Ž. turi įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, tačiau bankroto administratorei jų neperduoda, pateikia teismui tik tuos, kurie jam palankÅ«s. Pažymėjo, jog teismas bÅ«tent 2014 metų duomenų pagrindu konstatavo įmonės nemokumÄ , tačiau įmonės valdymo organai laiku neinicijavo bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Cophaspec Trading AG 2017 m. rugpjūčio 24 d., siekdama apginti savo ir bankrutavusios įmones teises bei teisėtus interesus, pareiÅ¡kė actio Pauliana ieÅ¡kinį (civilinė byla Nr. e2-725-513/2018), kuriuo praÅ¡o pripažinti negaliojančiais sandorius dėl UAB „Luna Capital Group“ turto perleidimo.

BUAB „Luna Capital Group“ bankroto administratorė UAB „Vermosa“ prašė įmonės bankrotÄ pripažinti tyčiniu. Nurodė, jog Klaipėdos apygardos teismas pripažino tyčiniu BUAB „Jurtinga Shipping“ bankrotÄ . Nurodytos įmonės vadovo pareigas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo taip pat ėjo R. Ž., kuris, kaip ir BUAB „Luna Capital Group“ atveju, nebuvo perdavęs įmonės apskaitos dokumentų bei turto bankroto administratorei, netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitÄ , netinkamai vykdė arba nevykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu ir kt.

Bankroto administratorės nuomone, R. Ž. elgesys abiejose jo valdytose įmonėse yra analogiÅ¡kas ir prieÅ¡taraujantis įstatymui.BUAB „Luna Capital Group“ kreditorius HR PROTRANS OÜ prašė įmonės bankrotÄ pripažinti tyčiniu arba priimti atskirÄ jÄ nutartį ir kreiptis į prokurorÄ su praÅ¡ymu pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl įmonės turto pasisavinimo ir iššvaistymo. Kreditorius pritarė pareiÅ¡kėjo nurodytiems argumentams. Papildomai nurodė, kad įmonės kreditorius Petrade Ltd buvo fiktyvus, kuris, inicijuodamas įmonei teisminį procesÄ , realizavo Å¡alių susitarimÄ dėl įmonės turto perleidimo siekiant iÅ¡vengti prievolių kitiems kreditoriams vykdymo.

Nurodė, kad UAB „Luna Capital Group“ atidarė banko sÄ skaitÄ Latvijoje, į kuriÄ buvo pervedamos lėšos, ir taip slėpė lėšas nuo kreditorių, o sÄ skaita Lietuvoje buvo naudojama laikiniems atsiskaitymams už bÅ«tinas paslaugas ir lėšų perdavimui susijusiai įmonei UAB „Jurtinga Shipping“. Pažymėjo, jog įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu sudarys sÄ lygas patikrinti įmonės sandorius, leis kreditoriams pareikÅ¡ti ieÅ¡kinius dėl žalos atlyginimo tiesiogiai už įmonės bankrotÄ atsakingiems asmenims.

Suinteresuotas asmuo R. Ž. su pareiÅ¡kėjo reikalavimu nesutiko. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad įmonės dokumentai buvo perduoti ir buvo nustatytas 28 664,55 Eur vertės ilgalaikio turto trÅ«kumas. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas selektyviai vertina 2014 metų balanso duomenis. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas grindžiamas prielaidomis. Neigdamas pareiÅ¡kėjo argumentus dėl įmonės mokėjimų eiliÅ¡kumo pažeidimo, nurodė, kad įmonės skola UAB „Jurtinga Shipping“ susidarė dar 2012 metais ir buvo įraÅ¡yta į buhalterinę apskaitÄ , kai tuo metu įmonė dar neturėjo įsipareigojimų pareiÅ¡kėjui ir kreditoriui HR PROTRANS OÜ.

Neigė pareiÅ¡kėjo argumentus dėl nurodytų įmonių sÄ sajų. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiÅ¡kimas dėl tyčinio bankroto grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir Pauliana ieÅ¡kinys. Pažymėjo, kad bankroto bylos neinicijavimas tyčinio bankroto požymiu pripažintinas tik tuomet, kai nemokios įmonės vadovas, nesikreipdamas į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, toliau didina įmonės įsipareigojimus ar nuostolius. Tokių duomenų į bylÄ nepateikta, o 2014 metų balanso duomenys patvirtina, kad įmonė buvo moki.

Suinteresuotas asmuo BUAB „Jurtinga Shipping“ prašė tyčinio bankroto klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. Kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė duomenis apie įmonės įsiskolinimÄ , valdymo organus ir finansinę atskaitomybę.II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėKlaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi UAB „Luna Capital Group“ bankrotÄ pripažino tyčiniu.Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, identifikavęs UAB „Luna Capital Group“, UAB „Jurtinga Shipping“ valdymo organus ir dalyvius, Å¡ių juridinių asmenų tarpusavio ryÅ¡ius, jų ryÅ¡ius su kitais juridiniais asmenimis, įvardijęs jų sudarytus sandorius, padarė iÅ¡vadÄ , kad UAB „Luna Capital Group“, UAB „Jurtinga Shipping“ ir „Oilco“ neabejotinai yra tarpusavyje susiję juridiniai asmenys, valdomi tų pačių fizinių asmenų.

Tikėtina, kad su Å¡iais asmenimis susijusi ir bendrovė Petrade Ltd, o Å¡ių įmonių sudaryti sandoriai neiÅ¡vengiamai suvaržė kreditorių galimybes nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ ir sudarė sÄ lygas iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais. Teismas iÅ¡ bylos duomenų sprendė, jog įmonės turto perleidimo sandoriai įvyko tuo metu, kai jos finansinė padėtis prastėjo. Ä®vertinęs įmonės finansinės atskaitomybės duomenis, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad įmonė 2013 metais pradėjo veikti nuostolingai.

Teismas nustatė, kad 2014 metais įmonės turto vertė iÅ¡ esmės buvo lygi trumpalaikių įsipareigojimų sumai, kas, teismo vertinimu, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog 2014 metais įmonė jau galėjo bÅ«ti nemoki. Ä®vertinęs aplinkybę, jog byloje nėra duomenų apie veiklos vykdymÄ 2015 metais, teismas padarė labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog įmonė 2014 metais buvo nemoki. Kadangi pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pateikė VSDFV Klaipėdos skyrius ir Å¡is pareiÅ¡kimas 2016 m. birželio 6 d. buvo patenkintas, teismas konstatavo, jog įmonės vadovas R.

Ž., jos akcininkai M. Ž. ir A. K. (A. K.) pažeidė pareigÄ nemokiai įmonei inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ . Å ios pareigos nevykdymas, teismo vertinimu, lėmė žalos kreditoriams atsiradimÄ , kadangi įmonės turto perleidimo sandoriai buvo sudaryti įmonei esant nemokiai. Teismas akcentavo aplinkybę, jog 2013–2015 metų laikotarpiu UAB „Luna Capital Group“ sumokėjo apie 2 577 730 Eur susijusiai įmonei UAB „Jurtinga Shipping“, tačiau neatliko mokėjimų nei vienam iÅ¡ kreditorių, kurių kreditoriniai reikalavimai buvo pradelsti.

Teismo vertinimu, vengimÄ atsiskaityti su kreditoriais patvirtina aplinkybė, jog į UAB „Luna Capital Group“ banko sÄ skaitÄ Lietuvoje iÅ¡ Latvijos kredito įstaigoje turimos sÄ skaitos lėšos buvo pervedamos tik atsiskaitymams už bÅ«tinas paslaugas bei lėšų pervedimui susijusiai įmonei UAB „Jurtinga Shipping“. Teismo nuomone, tokie veiksmai rodo įmonės lėšų slėpimÄ nuo kreditorių bei siekį iÅ¡vengti galimo iÅ¡ieÅ¡kojimo. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į aplinkybę, jog įmonė iÅ¡leido apie 50 000 Eur kelionėms ir 100 000 Eur vieÅ¡bučiams bei pirko brangiÄ biuro įrangÄ , nors neatliko nė vieno mokėjimo kreditoriams.Teismas tyčinio bankroto požymiu pripažino ir tai, jog įmonėje buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai.

Teismas konstatavo, kad įmonės vadovas R. Ž. bankroto administratorei neperdavė įmonės turto ir dokumentų, neparengė finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinio, kas sudaro kliÅ«tis nustatyti įmonės turimÄ turtÄ , įmonės nemokumo priežastis. Teismas akcentavo aplinkybę, jog kitoje civilinėje byloje BUAB „Luna Capital Group“ naudai priteista iÅ¡ R. Ž. 28 399,66 Eur žalai atlyginti. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentaiSuinteresuotas asmuo V.

K. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės - atmesti praÅ¡ymÄ dėl BUAB „Luna Capital Group“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Tuo atveju, jeigu nutartis dėl tyčinio bankroto bÅ«tų palikta nepakeista, suinteresuotas asmuo praÅ¡o iÅ¡ apskųstos nutarties motyvuojamosios dalies paÅ¡alinti motyvus dėl V. K. sÄ sajų su UAB „Jurtinga Shiping“, bendrovėmis „Olico“ ir Petrade Ltd, veikimo per Å¡ias bendroves bei atsakomybės už UAB „Luna Capital Group“ bankrotÄ , taip pat papildyti apskųstos nutarties rezoliucinę dalį teiginiu dėl V.

K. atsakomybės už tyčinį bankrotÄ nebuvimo. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Bankroto byla įmonei buvo iÅ¡kelta praėjus daugiau nei metams po to, kai baigėsi V. K., kaip direktoriaus, įgaliojimai. V. K. niekada nebuvo įmonės dalyviu. V. K. niekada nedirbo ir nebuvo UAB „Jurtinga shipping“ valdymo organų nariu ar dalyviu, neturėjo asmeninio sÄ sajumo su UAB „Jurtinga shipping“ ir kitais nurodytais asmenimis. Ä®monės sutartis su UAB „Jurtinga shipping“ sudaryta prieÅ¡ trejus metus iki V.

K. pradėjo eiti įmonės vadovo pareigas. Å ios sutarties vykdymas negali bÅ«ti pripažintas tyčinio bankroto požymiu. Kaip labiau tikėtina teismo suformuluota iÅ¡vada dėl suinteresuoto asmens sÄ sajų su UAB „Jurtinga shipping“ neatitinka tikrovės. UAB „Luna Capital Group“ bankrotas sÄ lygotas ekonominių priežasčių. Suinteresuoto asmens vadovavimo laikotarpiu įmonės turimo turto vertė iÅ¡augo. 2014-2015 metų pasaulinės naftos kainų krizės neigiamos ekonominės pasekmės Å¡ioje rinkoje veikusioms įmonėms negali bÅ«ti traktuojamos kaip sÄ moningas bankroto siekimas.

Verslo nesėkmė nesudaro pagrindo asmeniui taikyti atsakomybę. Teismo iÅ¡vados dėl įmonės veiklos nevykdymo nuo 2015 metų nėra susijusios su suinteresuotu asmeniu, kadangi tuo metu jis jau nebuvo įmonės direktorius. Suinteresuoto asmens pasitraukimo iÅ¡ įmonės vadovo pareigų metu įmonė buvo moki. Å iÄ aplinkybę patvirtina 2014 m. liepos 9 d. įmonės audito iÅ¡vada. Ä®monės vadovų nesikreipimas į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo savaime nesudaro pagrindo įmonės bankrotÄ kvalifikuoti tyčiniu.

Teismas turėjo nustatyti, kad dėl tokių veiksmų kreditoriams padaryta esminė žala. Teismas nepasisakė, kuo pasireiÅ¡kė įmonės vadovų pareigų nevykdymas. Ä®monė nesudarė nuostolingų ar ekonomiÅ¡kai nenaudingų sandorių, turėjusių įtakÄ jos nemokumui. Teismo iÅ¡vados dėl įmonės sudarytų sandorių nuostolingumo grindžiamos prielaidomis. Teismo argumentas, jog UAB „Luna Capital Group“ ir UAB „Jurtinga shipping“ esÄ veikė per kitÄ Latvijoje įsteigtÄ juridinį asmenį, grindžiamas prielaida.

Teismas neturėjo pagrindo iÅ¡vadai dėl suinteresuoto asmens ryÅ¡ių su Latvijos įmone „Oilco“. Teismo patvirtintos taikos sutarties negalima laikyti sandoriu ir juolab nuostolingu. Atsiskaitymų su UAB „Jurtinga shipping“ vykdymas ar sÄ skaitos turėjimas užsienio valstybės banke nėra tyčinio bankroto požymis. Teismas turėjo nustatyti, ar mokėjimai pažeidė įstatyme įtvirtintÄ mokėjimų eiliÅ¡kumo tvarkÄ . Nepaneigus suinteresuoto asmens atsakomybės už įmonės bankrotÄ , bÅ«tų sukurta teisinio neapibrėžtumo situacija, kadangi nesÄ Å¾iningi asmenys galės interpretuoti neteisingas pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas.

Suinteresuotas asmuo V. K. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus. Suinteresuotas asmuo R. Ž. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartį. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Vien tai, jog buvo pareikÅ¡tas actio Pauliana ieÅ¡kinys dėl įmonės sudarytų sandorių, nesuteikia teisės daryti iÅ¡ankstinės iÅ¡vados dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo. Ä®monių sÄ sajumo aplinkybė savaime nepatvirtina įmonės sudarytų sandorių neteisėtumo.

Suinteresuotas asmuo bankroto administratorei perdavė visus įmonės dokumentus, kuriuos gavo pradėjęs vadovauti įmonei 2015 m. balandžio 9 d. Dalį dokumentų ir kompiuterius 2015 m. birželio 3 d. kratos metu iÅ¡ įmonės paėmė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Teismas, nustatęs pareigos inicijuoti nemokios įmonės bankroto procesÄ nevykdymÄ , turėjo nustatyti, ar tokiu bÅ«du buvo patirta daugiau nuostolių. Suinteresuotas asmuo kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus.

Pareiškėjas Ukeldi Investment Ltd atsiliepimu į suinteresuotų asmenų atskiruosius skundus prašo tuos skundus atmesti. Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas tokiais argumentais:Suinteresuoto asmens R. Ž. pateikti įrodymai nepatvirtina įmonės ir UAB „Jurtinga shipping“ sudarytos sutarties vykdymo fakto. BUAB „Jurtinga shipping“ nepavyko pagrįsti, kad ji yra įmonės kreditorė. Teismas pagrįstai nustatė apgaulingo ir netinkamo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo aplinkybes.

Kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai nepatvirtina dokumentų perdavimo bankroto administratorei. Ä®monės vadovas atsakingas už įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinio parengimÄ . Nors teismas nustatė, kad įmonė nemokia tapo 2014 metais, bylos duomenys rodo, jog įmonė nemokia galėjo bÅ«ti dar 2012 metais, o nuo 2015 metų ji buvo palikta likimo valiai. Dėl R. Ž. kaltės įmonės įsipareigojimai padidėjo 224 227,11 JAV dolerių ir 68 287,06 Eur sumomis. Nėra pagrindo tenkinti suinteresuoto asmens V.

K. reikalavimo dėl teismo motyvų Å¡alinimo. Teismas pagrįstai konstatavo labiau tikėtinÄ aplinkybę, kad suinteresuotas asmuo yra susijęs su iÅ¡vardintais juridiniais asmenimis. Vien tai, jog suinteresuotas asmuo nedirbo UAB „Jurtinga shipping“, Å¡ių ryÅ¡ių nepaneigia. Tikėtina, kad siekdamas likti vadovo pozicijoje, V. K. vykdė neteisėtus įmonės akcininkų nurodymus. Teismas pagrįstai nustatė įmonės vengimÄ vykdyti atsiskaitymus su sÄ Å¾iningais kreditoriais, kai tuo metu buvo mokama tik pasirinktam kreditoriui.

Suinteresuoto asmens V. K. nurodytos įmonės bankroto priežastys nepagrįstos. Dėl įmonės vadovo pareigų nevykdymo nėra galimybės nustatyti tikrųjų įmonės nemokumo priežasčių. Suinteresuoto asmens teiginiai dėl įmonės mokumo bÅ«senos jo vadovavimo laikotarpiu nepagrįsti, be to, jie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme. Ä®monė buvo faktiÅ¡kai nemoki ir V. K. vadovavimo įmonei laikotarpiu, todėl jam kilo pareiga inicijuoti įmonės bankroto procesÄ . Be to, jo vadovavimo laikotarpiu buvo sudaryti esminę žalÄ kreditoriams sukėlę sandoriai.

Tyčinio bankroto konstatavimas sumažina galimybes suinteresuotiems asmenims iÅ¡vengti atsakomybės.Kreditorius HR PROTRANS OU dviem atsiliepimais į atskiruosius skundus praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistÄ , o suinteresuotų asmenų atskiruosius skundus atmesti. Atsiliepimai į atskiruosius skundus grindžiami tokiais argumentais:Suinteresuoto asmens V. K. atsakomybės klausimas nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. Suinteresuotas asmuo nesÄ Å¾iningai nurodo, kad įmonės bankrotÄ sÄ lygojo ekonominės priežastys.

Ä®monė nevykdė naftos gavybos veiklos. Jei įmonės valdymo organai laiku kreiptųsi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonės finansiniai reikalavimai nepadidėtų bent jau iÅ¡ įmonės priteista žyminio mokesčio suma. Kelis metus trunkančio bankroto proceso metu nenustatyta įmonės realaus turto, kai kreditorių finansiniai reikalavimai siekia kelis milijonus eurų. Nors įmonės situacija 2013-2014 metais buvo sudėtinga, įmonė leido pinigus brangioms komandiruotėms, didino atlyginimus.

Suinteresuotas asmuo R. Ž., argumentuodamas įmonės sudarytų sandorių teisėtumÄ , neneigia teismo iÅ¡vados, jog įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ bÅ«tų panaikintos. Suinteresuotas asmuo netinkamai vykdė pareigÄ perduoti įmonės dokumentus. BUAB „Luna Capital Group“ atsiliepimu į atskiruosius skundus praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 9 nutartį palikti nepakeistÄ , o suinteresuotų asmenų atskiruosius skundus atmesti.

Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas tokiais argumentais:Suinteresuotas asmuo R. Ž. nepagrįstai nurodė, jog teismas neturėjo minėti kitoje byloje pareikÅ¡tų reikalavimų. Teismų praktikoje nurodyta, kad teismas, spręsdamas tyčinio bankroto klausimÄ , neprivalo nustatyti konkrečių sandorių ir veiksmų. Suinteresuotas asmuo nepagrindė įrodymais įmonės dokumentų perdavimo fakto. Neturėdama dokumentų, bankroto administratorė neturi galimybės vykdyti dalies funkcijų.

Dokumentų neperdavimo faktas sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ Ä¯monės bankrotÄ pripažinti tyčiniu. Ä®monės vadovai atsakingi už pareigos inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ nevykdymÄ . V. K. vadovavimo laikotarpiu įmonė buvo nemoki, todėl jam kilo pareiga inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ . Vieno kreditoriaus iÅ¡skyrimas iÅ¡ kitų, įmonei esant nemokiai, sudaro pagrindÄ Ä¯monės bankrotÄ pripažinti tyčiniu. Pateikta audito iÅ¡vada nepaneigia įmonės nemokumo ginčui aktualiu metu, kadangi atliekant auditÄ nebuvo vertinama įmonės (ne) mokumo bÅ«sena pagal Ä®monių bankroto įstatymo nuostatas.

Suinteresuoto asmens V. K. argumentai dėl gerų įmonės veiklos rodiklių neturi pagrindo. Å iÄ aplinkybę paneigia bankroto bylos duomenys dėl kreditorių finansinių reikalavimų dydžio ir jų susidarymo laikotarpių. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nustatytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstosios nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskiruosiuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundų ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria BUAB „Luna Capital Group“ bankrotas pripažintas tyčiniu, yra pagrįsta ir teisėta.

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 2 straipsnio 12 dalį tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningais veiksmais, todėl turi bÅ«ti nustatytas ryÅ¡ys tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebÅ«tų buvę sÄ moningų į įmonės padėties bloginimÄ nukreiptų veiksmų, įmonė nebÅ«tų tapusi nemoki.

Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokia tapusios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013) tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, jog ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu.

Jei nėra priežastinio ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir Ä®BÄ® 20 straipsnio 2, dalyse) gali bÅ«ti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimÄ negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamÄ jÄ atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikÅ¡mingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotÄ (Ä®BÄ® 20 straipsnio 6-8 dalys), todėl įrodinėjimo standartas Å¡ios kategorijos bylose yra aukÅ¡tesnis ir lemia didesnę teismo aktyvumo pareigÄ siekiant nustatyti visas aplinkybes, reikÅ¡mingas sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu.

Ä®monės bankrotas turėtų bÅ«ti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad įmonės bankrotÄ lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iÅ¡ esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis. Atsižvelgiant į nemokumo teisėje vyraujantį reabilitacinį tikslÄ bei neigiamas įmonės bankroto sukeliamas pasekmes, tyčinį bankrotÄ reglamentuojančios nuostatos taip pat neturi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir taikomos tokiu bÅ«du, kuris atgrasytų įmonės valdymo organus nuo protingumo kriterijų nevirÅ¡ijančios rizikos, siekiant atkurti mokumo problemų turinčios įmonės veiklÄ ir iÅ¡vengti bankroto.

Pirmosios instancijos teismas pripažino BUAB ,,Luna Capital Group“ bankrotÄ tyčiniu, nusprendęs, jog įmonės valdymo organai (suinteresuoti asmenys) nevykdė pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kai įmonė jau buvo nemoki, vykdė atsiskaitymus su kreditoriais pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintÄ atsiskaitymo su kreditoriais eiliÅ¡kumÄ , sudarė įmonei nenaudingus ir nuostolingus sandorius, lėmusius įmonės kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo galimybių sumažinimÄ .

Teismas taip pat rėmėsi tuo, kad buhalterinė apskaita įmonėje buvo tvarkoma netinkamai ir apgaulingai, kad įmonei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , įmonės valdymo organai bankroto administratorei neperdavė įmonės dokumentų ir turto, o tai trukdo nustatyti įmonės turtinę padėtį. Teismas taip pat akcentavo aplinkybę, jog veiksmus, pripažintus tyčinio bankroto požymiais, atliko tarpusavyje susiję asmenys. Apibendrinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad svarstomu atveju egzistuoja tyčinio bankroto požymių, įtvirtintų Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktuose, visuma.

Apeliacinis teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismo motyvus ir atskirųjų skundų bei atsiliepimų į juos argumentus, sprendžia, kad paminėtos teismo iÅ¡vados padarytos visapusiÅ¡kai neiÅ¡siaiÅ¡kinus nagrinėjamam klausimui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingų aplinkybių, todėl apskųsta teismo nutartis negali bÅ«ti pripažinta pagrįsta.Dėl įmonės vadovo netinkamo pareigų vykdymoKasacinis teismas, aiÅ¡kindamas tyčinio bankroto požymius, yra pažymėjęs, kad jeigu įmonei esant faktiÅ¡kai nemokiai jos vadovas nesikreipia į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o toliau didina įmonės įsipareigojimus, tai tokia įmonės vadovo veikla gali bÅ«ti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto.

Tačiau aplinkybė, kad įmonės finansinė padėtis pablogėjo ir įmonė tapo galbÅ«t nemoki, savaime nereiÅ¡kia tyčinio bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-346/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013). Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įmonės vadovo (ar kitų asmenų pagal kompetencijÄ ) pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo visų pirma siejama su asmenine atsakomybe atlyginti žalÄ , kuriÄ Ä¯monė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl laiku neįvykdytos prievolės padidėjus kreditorių reikalavimams (Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalis).

Vien Å¡ios prievolės pažeidimo konstatavimas negali bÅ«ti pakankamas tyčiniam bankrotui preziumuoti. Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta bankroto pripažinimo tyčiniu prezumpcija įpareigoja teismÄ konstatuoti ne tik įstatymo nustatyto reikalavimo dėl privalomo bankroto bylos inicijavimo pažeidimÄ , bet ir atsiskaitymų iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo vykdymÄ pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytÄ atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ bei tai, kad daugiau kaip 3 mėnesius iÅ¡ eilės įmonės darbuotojui (darbuotojams) nebuvo mokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios įmokos.

Kitų atvejų, teikiančių pagrindÄ teismui konstatuoti tyčinio bankroto požymius vien dėl aplinkybės, jog buvęs įmonės vadovas laiku nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, įstatymas nenustato (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017).Vertinant pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, susijusias su įmonės valdymo organo pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos atsakovei iÅ¡kėlimo pažeidimu, pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės nemokumo momento, iÅ¡imtinai vadovavosi įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais.

Iš finansinės atskaitomybės duomenų teismas nustatė, kad 2013 metais įmonė turėjo turto už 21 270 956,62 Eur ir turėjo 20 990 488,30 Eur per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų, o nurodytu ataskaitiniu laikotarpiu įmonė uždirbo 118 215,62 Eur pelno. Įvertinęs 2014 metų finansinius rodiklius, teismas nustatė, kad įmonės turto vertė tuo laikotarpiu buvo 23 808 798,66 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai siekė 25 340 356,23 Eur, o įmonės veikla buvo nuostolinga.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tokia finansinės atskaitomybės duomenų dinamika patvirtina įmonės kritinę finansinę bÅ«klę. Teismas 2013 metais įmonės ir jos kreditoriaus sudaryto susitarimo dėl skolos iÅ¡dėstymo ir mokėjimų per įmonės sÄ skaitÄ nevykdymÄ 2015 metais pripažino papildomomis aplinkybėmis, jog nurodytu laikotarpiu jos finansinė padėtis buvo bloga. Apibendrinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog įmonė nemokia tapo 2014 metais.

Pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 punktÄ Ä¯monės nemokumas nustatomas vertinant ne visus turimus įsipareigojimus, o tik pradelstus. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad įmonės nemokumas yra nustatomas iÅ¡analizavus įmonės finansinius duomenis, iÅ¡ kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės Å«kinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas akcentavo įmonės balanse nurodyto turto ir jos trumpalaikių įsipareigojimų santykį, tačiau nenustatė pradelstų įsipareigojimų dydžio. Taigi, nebuvo pagrindo iÅ¡vadai, jog įmonės padėtis atitiko įstatyme nurodytus nemokumo kriterijus. Tokios bÅ«senos egzistavimo savaime nepatvirtina nei įmonės veiklos nuostolingumas, nei ta aplinkybė, jog tam tikru laikotarpiu įmonė nevykdė atsiskaitymų per banko sÄ skaitas. Teismo akcentuota aplinkybė, jog įmonė ginčui aktualiu metu susitarė su kreditoriumi dėl skolos mokėjimo iÅ¡dėstymo, leidžia daryti prielaidÄ dėl finansinių sunkumų įmonėje, tačiau nėra pakankama iÅ¡vadai dėl įmonės nemokumo bÅ«senos.

Minėta, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikÅ¡mingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotÄ , todėl įrodinėjimo standartas Å¡ios kategorijos bylose yra aukÅ¡tesnis ir lemia didesnę teismo aktyvumo pareigÄ siekiant nustatyti visas aplinkybes, reikÅ¡mingas sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Vadinasi, teismo iÅ¡vados dėl įmonės nemokumo, grindžiamos tikimybių pusiausvyros principu, negali bÅ«ti pripažintos pakankamomis sprendžiant dėl tyčinio bankroto.

Pirmosios instancijos teismas dėl Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos įmonės valdymo organo pareigos pažeidimo sprendė faktiÅ¡kai nenustatęs UAB ,,Luna Capital Group“ nemokumo momento, todėl teismo iÅ¡vada, kad įmonės valdymo organas 2014 metais turėjo kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, stokoja pagrįstumo. Kita vertus, Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos pažeidimas pats savaime nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti. Å iuo aspektu itin reikÅ¡mingos teismo iÅ¡vados dėl atsakovės atsiskaitymų vykdymo pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytÄ atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ .

Juk tyčinis bankrotas dėl Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos pažeidimo teismo gali bÅ«ti konstatuotas tik tada, jei bÅ«tų nustatyta, kad, įmonės valdymo organui nesikreipiant dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, jos kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybė buvo sÄ moningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo iÅ¡ieÅ¡kojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Taigi, Ä®BÄ® nuostatos tyčinį bankrotÄ sieja ne vien su formaliu CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymų eiliÅ¡kumo pažeidimu, bet su sÄ moninga bendrovės valdymo organų veikla, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su visais ar dalimi bendrovės kreditorių. Apskųstoje nutartyje teismas pažymėjo, kad atsiskaitymų eiliÅ¡kumo pažeidimas Å¡iuo atveju esÄ s akivaizdus, tačiau vertinant teismo motyvus Å¡iuo aspektu, nėra aiÅ¡ku, kokių duomenų pagrindu teismas padarė tokiÄ iÅ¡vadÄ .

Pirmosios instancijos teismas suformulavo kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog įmonė vykdė atsiskaitymus tik su vienu kreditoriumi, tačiau nenustatė, kokių konkrečiai kreditorių teisės (atliekant atsiskaitymus) CK 6.9301 straipsnio prasme buvo pažeistos. Tuo tikslu reikėjo nustatyti konkrečiam kreditoriui atliktų mokėjimų sÄ raÅ¡Ä , prievolės atsiskaityti su Å¡iuo kreditoriumi atsiradimo laikÄ ir tik tuomet įvertinti, ar tokie mokėjimai pažeidė kitų kreditorių teises (ar tokių kreditorių buvo, kuriuo laiku Å¡ių kreditorių finansiniai reikalavimai atsirado).

Tokio tyrimo pirmosios instancijos teismas neatliko. Vien ta aplinkybė, jog skolininkas ir kreditorius gali bÅ«ti pripažinti susijusiais (per valdymo organus ir (ar) dalyvius) asmenimis, savaime neteikia pagrindo preziumuoti sÄ moningÄ atsiskaitymų eiliÅ¡kumo pažeidimÄ .Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog tais atvejais, kai įmonė yra faktiÅ¡kai nelikvidi arba nemoki, turi bÅ«ti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Ä®monei iki tyčinių veiksmų atlikimo jau esant nemokiai, tokios įmonės padėties pabloginimas gali pasireikÅ¡ti kaip vengimas atsiskaityti su bendrovės kreditoriais Ä®BÄ® numatyta tvarka ir schemų, kurios užtikrina, kad dar likęs nemokios įmonės turtas bus paskirstytas apeinant bankroto procedÅ«roje numatytÄ tvarkÄ , įgyvendinimas.

Kadangi pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ tyčiniu bankrotu pripažintini tik veiksmai, kuriais iÅ¡ esmės pabloginama įmonės padėtis, nemokios įmonės atveju Å¡is esminis pabloginimas reiÅ¡kia reikÅ¡mingos turto dalies iÅ¡ įmonės išėmimÄ , kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nutarties 34 punkte nurodytų aplinkybių nenustatė.

Pažymėtina, jog aiÅ¡kiai nenustačius, kad įmonė nemokia tapo dar 2014 metais (be kita ko, nenustačius kaip įmanoma tikslesnio nemokumo bÅ«senos pradžios momento), nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog UAB „Luna Capital Group“ valdymo organas pažeidė pareigÄ laiku kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei. Kita vertus, kaip jau minėta, vien aplinkybė, jog įmonės finansinė padėtis tam tikru laikotarpiu buvo bloga, nuosekliai prastėjo ar net atitiko nemokumo kriterijus, o juridinio asmens valdymo organas nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nesudaro pagrindo įmonės bankrotÄ pripažinti tyčiniu.

Net ir pritarus teismo iÅ¡vadai dėl nemokumo fakto nurodytu laikotarpiu (o tokiai iÅ¡vadai nėra pakankamo pagrindo), nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kokius padarinius sukėlė neteisėti įmonės valdymo organo veiksmai, t. y. kokiu bÅ«du sumažėjo (iÅ¡nyko) kreditorių galimybės gauti reikalavimų patenkinimÄ . Tokiai iÅ¡vadai buvo bÅ«tina nustatyti įmonės turtinę padėtį pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsiradimo momentu ir delsimo įvykdyti įmonės vadovui tenkančiÄ pareigÄ laikotarpiu.

Tokio tyrimo pirmosios instancijos teismas neatliko, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog teismas nenustatė ir priežastinio ryÅ¡io, bÅ«tino kvalifikuoti įmonės bankrotÄ tyčiniu. Dėl nenaudingų ir nuostolingų sandorių Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, identifikavęs UAB „Luna Capital Group“, UAB „Jurtinga Shipping“ valdymo organus ir dalyvius, Å¡ių juridinių asmenų tarpusavio ryÅ¡ius, jų ryÅ¡ius su kitais juridiniais asmenimis, įvardijęs jų sudarytus sandorius, padarė iÅ¡vadÄ , kad UAB „Luna Capital Group“, UAB „Jurtinga Shipping“ ir „Oilco“ neabejotinai yra tarpusavyje susiję juridiniai asmenys, valdomi tų pačių fizinių asmenų, taip pat padarė tikėtinÄ prielaidÄ , jog su jais susijusi ir bendrovė Petrade Ltd.

Teismas nustatė, kad 2014 m. birželio 13 d. pirkimo - pardavimo sutartimis UAB „Luna Capital Group“, atstovaujama V. K., pardavė įmonei „Oilco“, atstovaujamai R. Ž., turėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Akcentavo aplinkybę, jog sandorių sudarymo metu UAB „Luna Capital Group“ akcininku buvo R. Ž. sÅ«nus M. Ž.. Dėl Å¡ių sandorių nuginčijimo įmonės kreditorė Petrade Ltd pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį. Å i civilinė byla buvo baigta taikos sutartimi, pagal kurios sÄ lygas nurodytais sandoriais perleistas nekilnojamasis turtas buvo perduotas kreditorei Petrade Ltd, tokiu bÅ«du įskaitant UAB „Luna Capital Group“ įsiskolinimÄ .

Kreditorės Petrade Ltd interesus atstovavusio advokato A. G. sutuoktinė R. G. 2015 m. gegužės 15 d. šį turtÄ Ä¯sigijo savo nuosavybėn. Teismas akcentavo, jog dėl Å¡ių aplinkybių taikos sutartimi baigtoje civilinėje byloje yra pateiktas praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ . Teismas taipogi konstatavo, kad sudaryti sandoriai neiÅ¡vengiamai suvaržė kreditorių galimybes nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ ir sudarė sÄ lygas iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais. Apeliacinio teismo vertinimu, svarstomu atveju pripažinus nepakankamomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dėl įmonės nemokumo bÅ«senos 2014 metais, nekyla pagrindas Å¡ių įmonės sudarytų turto perleidimo sandorių pripažinti tyčinio bankroto požymiu.

Kaip matyti iÅ¡ motyvų apskųstoje teismo nutartyje, nurodytų turto perleidimo sandorių nenaudingumo ir (ar) nuostolingumo požymių teismas neidentifikavo, vertindamas tik galimÄ (teismui labiau tikėtinÄ ) jų sudarymo tikslÄ . Å ių sandorių negaliojimo klausimai (ginčijant bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais) Å¡iuo metu sprendžiami atskiroje civilinėje byloje. Todėl nenustačius įmonės nemokumo susidarymo momento, vien sandorių Å¡alių tarpusavio ryÅ¡ių identifikavimas nesudaro pakankamo pagrindo nei konstatuoti jų (sandorių) neteisėtumo (tyčinio bankroto aspektu), nei sukeltos žalos kitiems kreditoriams masto.

PrieÅ¡ingai, byloje nustatyti duomenys leidžia daryti prielaidÄ , kad ginčijami sandoriai galėjo bÅ«ti naudingi ir įmonei, kadangi patvirtinta taikos sutartimi buvo likviduotas didelis įsiskolinimas kreditoriui. Tokia prielaida reikalauja iÅ¡samesnio tyrimo. Siekiant įvertinti, ar įmonės sandoriai (duomenų apie jų neteisėtumÄ ar kitokius negaliojimo pagrindus apeliacinis teismas neturi) pažeidė kitų įmonės kreditorių interesus, turėjo bÅ«ti nustatyta, ar įmonė sandorių sudarymo metu buvo nemoki, kokių kreditorių (be Petrade Ltd) ji dar turėjo, o Å¡ias aplinkybes iÅ¡aiÅ¡kinus, įvertinti, ar kiti kreditoriai tokiu bÅ«du buvo diskriminuojami.

Apibendrinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinis teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pirmiau nurodytų esminių aplinkybių, neturėjo pakankamo pagrindo tyčinio bankroto požymiais pripažinti įmonės sudarytus nekilnojamojo turto perleidimo sandorius. Dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo  Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte apibrėžtÄ tyčinio bankroto požymį – apgaulingÄ ir netinkamÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ .

Teismas nustatė, kad R. Ž. įmonės bankroto administratorei nėra perdavęs visų įmonės dokumentų, nėra parengęs finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinio, kas trukdo nustatyti įmonės nemokumo priežastis, iÅ¡lieka galimybė nuslėpti įmonės turtÄ ir sudarytus sandorius. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su Å¡iomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis.Vien dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui bei teismui faktas, kaip ir faktas dėl bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų nepateikimo Juridinių asmenų registrui, nesant byloje kitų įrodymų, patys savaime nepatvirtina aplinkybių dėl aplaidaus ir/ ar apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos vedimo, kaip ir aplinkybių, kad įmonės valdymo organai nesirÅ«pino įmonės veikla, neužtikrino tinkamos bendrovės dokumentų (turto) apsaugos ar kad įmonės vykdoma buhalterinė apskaita neatitiko Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, bei nėra pakankamos bendrovės bankroto pripažinimui tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Nutarties 24 punkte jau buvo cituotas aktualus kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas, jog tuo atveju, jei nėra priežastinio ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali bÅ«ti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimÄ negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamÄ jÄ atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia.

Kaip matyti iš apskųstosios nutarties turinio, teismas iš esmės apsiribojo pritarimu pareiškėjo ir bankroto administratorės argumentams, o identifikuodamas priežastinį ryšį, įvardijo bendro pobūdžio teismų praktikos tezes dėl tokių įmonės valdymo organų veiksmais sukeltų (keliamų) padarinių, to nesusiedamas su konkrečiomis šios bylos faktinėmis aplinkybėmis. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, jog byloje apskritai nebuvo ginčo dėl aplinkybės, jog iki bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovo pareigas ėjęs suinteresuotas asmuo R.

Ž. bankroto administratorei perdavė dalį įmonės dokumentų. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepatikrino suinteresuoto asmens nurodytų aplinkybių, jog dalis dokumentų buvo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) žinioje, kuri proceso eigoje dalį dokumentų perdavė bankroto administratorei. Tokiu būdu liko nenustatytos esminės aplinkybės dėl neperduotų įmonės dokumentų identifikavimo (t. y. kokių dokumentų nėra nei bankroto administratorės, nei FNTT žinioje).

Tik nustačius Å¡iÄ aplinkybę bÅ«tų sudarytos sÄ lygos įvertinti, ar dėl trÅ«kstamų duomenų nėra galimybės bankroto administratorei tinkamai vykdyti įstatyme įtvirtintas funkcijas. Neidentifikavus trÅ«kstamų dokumentų ar duomenų, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo iÅ¡vadai, jog tai trukdo nustatyti tikrÄ sias įmonės bankroto priežastis ir sudaro sÄ lygas suinteresuotiems asmenims nuslėpti sandorius, turtÄ ir iÅ¡vengti atsakomybės. Tokia teismo iÅ¡vada grindžiama prielaida, nors tyčinio bankroto kvalifikavimui jos aiÅ¡kiai nepakanka.

Nors bankroto administratorė apeliaciniam teismui pateiktame procesiniame dokumente įvardijo trÅ«kstamus įmonės dokumentus, tačiau tokios aplinkybės nurodymas nesudaro galimybių jÄ objektyviai įvertinti apeliacinės instancijos teisme, juolab esant tikimybei, jog dalis dokumentų dar gali bÅ«ti trečiųjų asmenų žinioje. VieÅ¡ojo intereso egzistavimas bankroto bylose lemia teismo aktyvumo pareigÄ , kuri apima ir teisę rinkti įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus, kad ėmėsi veiksmų siekiant iÅ¡aiÅ¡kinti atitinkamų įmonės dokumentų galimo buvimo aplinkybes, pvz., kreipėsi į FNTT dėl reikiamų duomenų gavimo. Nuspręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto be Å¡ių reikÅ¡mingų duomenų, teismas savo procesinį sprendimÄ iÅ¡ esmės grindė spėjimu dėl suinteresuotų asmenų neteisėtų veiksmų, sÄ lygojusių tyčinį įmonės bankrotÄ .

  Dėl kitų argumentų ir bylos procesinės baigtiesVertinant apelianto V. K. argumentus dėl praÅ¡omo priimti procesinio sprendimo, kuriuo jis bÅ«tų pripažintas neatsakingu už įmonės privedimÄ prie bankroto (alternatyvÅ«s Å¡io asmens atskirojo skundo reikalavimai), bÅ«tina atsižvelgti į tyčinio bankroto procedÅ«ros ypatumus, kurie nelemia pareigos atskirus požymius, rodančius tyčinio bankroto pagrindų egzistavimÄ , susieti su konkrečių asmenų veiksmais. Pažymėtina, kad byloje dėl tyčinio įmonės bankroto teismas nesprendžia žalos atlyginimo iÅ¡ kaltų asmenų klausimo ir nenustatinėja kiekvieno iÅ¡ kaltų asmenų civilinės atsakomybės sÄ lygų (žalos padarymo ir jos dydžio, kaltės ir jos formos, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtais pripažintų veiksmų ar neveikimo ir padarytos žalos).

Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla ar įmonės valdymo organų ir/ar dalyvių sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių, o bankroto pripažinimui tyčiniu nebÅ«tina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotÄ â€“ turi bÅ«ti vertinama aplinkybių visuma. Bankroto pripažinimas tyčiniu taip pat nereiÅ¡kia, jog pareiÅ¡kėjo nurodyti įmonės vadovo veiksmai ar sprendimai yra neteisėti ar kad visais jais sÄ moningai buvo siekiama įmonę privesti prie bankroto.

Minėta, kad įmonės bankrotÄ pripažinti tyčiniu teismui pakanka nustatyti tam tikrų veiksmų nuosekliÄ eigÄ , kurių sistema objektyviai patvirtina blogÄ Ä¯monės valdymÄ , privedusį prie bankroto. Tuo tarpu atlikti detalesnį įmonės veiklos patikrinimÄ (patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įvertinti konkrečių nurodytų asmenų veiksmų teisėtumÄ , atitikimÄ Ä¯monės interesams ir pan.), pripažinus įmonės bankrotÄ tyčiniu turi bankroto administratorius (Ä®BÄ® 20 straipsnio 5 dalis).

Sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, nėra reikalaujama nustatyti dėl tyčinio bankroto kaltų asmenų, todėl ir atitinkamos perteklinės teismo iÅ¡vados neturėtų sudaryti sÄ lygų atitinkamų aplinkybių ar iÅ¡vadų laikyti prejudicinėmis kituose teisminiuose procesuose. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinis teismas pažymi, kad įstatyme įtvirtintų tyčinio bankroto požymių nustatymas pats savaime dar nėra pakankamas konstatuoti tyčinį bankrotÄ â€“ įstatymas reikalauja nustatyti priežastinį ryšį (sÄ sajumÄ ) tarp tyčinių neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir teisinių padarinių (nemokumo bÅ«klės), tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas apskųstÄ jÄ nutartį, netinkamai nustatė įmonės nemokumo atsiradimo momentÄ , o priežastinio ryÅ¡io iÅ¡ esmės nenustatinėjo, jo egzistavimÄ grįsdamas abstrakčiais ir nuo bylos duomenų atsietais motyvais, tyčinio bankroto nustatymo požymius aiÅ¡kindamas atribotai nuo Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamo tyčinio bankroto apibrėžimo, neiÅ¡tyrė ginčui reikÅ¡mingų aplinkybių, kas lėmė nepakankamÄ teismo procesinio sprendimo motyvavimÄ , dėl ko liko neatskleista bylos esmė ir galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręstas klausimas dėl UAB „Luna Capital Group“ bankroto pripažinimo tyčiniu.Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teismo klaidas.

Bylos perdavimo nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretÅ«s tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalies 2 punktÄ apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes.

Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009). Kadangi dėl papildomai tirtinų faktinių aplinkybių apimties ir pobÅ«džio byla turi bÅ«ti nagrinėjama didesne apimtimi naujais aspektais, iÅ¡reikalaujant naujus įrodymus bei įvertinant papildomus paaiÅ¡kinimus, panaikinus apskųstÄ jÄ nutartį BUAB „Luna Capital Group“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).Kadangi yra pagrindas įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, dėl kitų atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentų, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų, apeliacinis teismas nepasisako.

Apeliacinis teismas taip pat nesprendžia klausimų dėl apeliantų pateiktų naujų įrodymų priėmimo, dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, nes Å¡ie klausimai turės bÅ«ti iÅ¡spręsti nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo.Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,           n u t a r i a : panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartį ir perduoti klausimÄ dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Luna Capital Group“ bankroto pripažinimo tyčiniu pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo.

          Teisėjas                                                                           Gintaras Pečiulis