f5711615-07f6-4b97-819f-e706d61724de · Vilniaus apygardos teismas

N U T A R T I S                                                                                  Administracinė byla Nr. ATP-932-628/2014                                                                                  Teisminio proceso Nr.: 4-44-3-0081-2014-1                                                                         Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.; 39.2.; (S)                                                                                                    45.4.1., 45.4.2., 45.10.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2014 m. rugsėjo 1 d.Vilnius                                                                                                                     Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal V.

M. apeliacinį skundÄ dėl Å irvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutarties, kuria V. M. skundas netenkintas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å irvintų rajono policijos komisariato 2014 m. vasario 27 d. nutarimas paliktas nepakeistas; n u s t a t ė:              V. M. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å irvintų rajono policijos komisariato 2014 m. vasario 27 d. nutarimu nubaustas už tai, kad jis, vairuodamas transporto priemonę, vienu metu padarė kelis Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. lenkė priekyje važiuojančias transporto priemones nerodydamas posÅ«kio signalų, kirto Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 punkte nurodytÄ siaurÄ iÅ¡tisinę              linijÄ , pažeisdamas kelio ženklo Nr. 325 (lenkti draudžiama) reikalavimus ir virÅ¡ijo nustatytÄ 90 km/h greitį, važiavo 136,3 km/h greičiu, nustatytÄ leistinÄ greitį, pritaikius 2 km/h paklaidÄ , virÅ¡ijo 134,3 km/h.

Å ie pažeidimai sukėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė pavojingÄ situacijÄ , kuo privertė prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuojančius kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti, keisti judėjimo kryptį ir greitį. Tokiais savo veiksmais V. M. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 1242 str. 1 d., 1241 str. 2 d., 124 str. 5 d. Už Å¡iuos pažeidimus V. M. buvo paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 400 (keturių Å¡imtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.             Nesutikdamas su priimtu nutarimu, praÅ¡ydamas suÅ¡velninti jam paskirtÄ administracinę nuobaudÄ , V.

M. kreipėsi į Å irvintų rajono apylinkės teismÄ , kuris 2014 m. birželio 27 d. nutartimi pastarojo skundÄ atmetė ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å irvintų rajono policijos komisariato 2014 m. vasario 27 d. nutarimÄ paliko nepakeistÄ .             Apeliaciniu skundu V. M. praÅ¡o pakeisti Å irvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį ir paskirti jam administracinę nuobaudÄ , nesusijusiÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.             Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo pozicijÄ , jog jo veiksmuose nebuvo chuliganiÅ¡ko vairavimo, vertino kritiÅ¡kai, kadangi pažeidimai nebuvo daromi dėl lengvabÅ«diÅ¡kumo, jais nebuvo siekiama iÅ¡reikÅ¡ti nepagarbÄ kitiems eismo dalyviams, pasak V.

M., tokiais savo veiksmais jis ne tik nenorėjo sukelti kitiems eismo dalyviams neigiamų pasekmių, bet ir siekė jų iÅ¡vengti.             Skunde pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas vaizdo įraÅ¡as, kuriuo remiantis turėjo bÅ«ti iÅ¡ naujo patikrintos nagrinėjamo įvykio aplinkybės. IÅ¡ pateikto vaizdo įraÅ¡o matyti, kad posÅ«kio signalas buvo rodomas, lenkimas daromas nepažeidžiant teisės aktų nustatytos tvarkos, o lenkimo metu iÅ¡važiavus į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ nebuvo sukelta avarinė situacija, prieÅ¡prieÅ¡ais važiuojantys eismo dalyviai nebuvo priversti staigiai stabdyti ar keisti kryptį.

Be to, pareigÅ«nai paskui apeliantÄ važiavo apie 15 km, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas Å¡ios aplinkybės nevertino, neatsižvelgė į tai, kad pareigÅ«nai, matydami galimus teisės pažeidimus, nesiėmė priemonių jiems nutraukti, taip ne tik toleruodami galimus pažeidimus, bet ir keldami pavojų aplinkiniams.             Pažymima, kad apylinkės teismo konstatuota aplinkybė, jog policijos pareigÅ«nų tarnybinio automobilio priekinėse grotelėse įtvirtinti raudonai mėlynos spalvos Å¡vyturėliai degė visÄ laikÄ , yra nepagrįsta jokiais byloje esančiais duomenimis.

Kiti eismo dalyviai nereagavo į policijos pareigÅ«nų tarnybinį automobilį, nesitraukė į Å¡onÄ , todėl teismas nepagrįstai atmetė apelianto paaiÅ¡kinimus, jog jis nematė įjungtų policijos pareigÅ«nų Å¡vyturėlių.             Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė LR ATPK 301 str. nuostatų, nevertino, jog pastarasis yra verslininkas, įmonės akcininkas ir administracijos vadovas, teisė vairuoti transporto priemonę jam yra bÅ«tina tiesioginėms darbo funkcijoms atlikti, todėl Å¡ios teisės atėmimas sukelia jam nepatogumų, kurie nėra proporcingi padarytiems pažeidimams.             Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å irvintų policijos komisariatas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ V.

M. apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡oma Å irvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistÄ , nurodant, kad apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytas tik subjektyvus vertinimas dėl administracinės nuobaudos griežtumo ir sukeliamų nepatogumų, kuris neturėtų bÅ«ti pagrindu Å¡velninti V. M. paskirtÄ administracinę nuobaudÄ . Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, dėl kurių paskirta nuobauda galėtų bÅ«ti Å¡velninama LR ATPK 301 str. pagrindu.

             Apeliacinis skundas atmestinas.             V. M. skundžiamu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å irvintų rajono policijos komisariato 2014 m. vasario 27 d. nutarimu pripažintas kaltu pagal LR ATPK 1242 str. 1 d., 1241 str. 2 d., 124 str. 5 d. Å irvintų rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 27 d. nutartimi sutiko su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å irvintų rajono policijos komisariato procesiniu sprendimu, dėl ko minėtÄ nutarimÄ paliko nepakeistÄ .

Nors apeliantas savo kaltės dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų ir neginčija, tačiau nurodo, kad LR ATPK 1242 str. 1 d. įtvirtintas administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas dėl provokuojančio policijos pareigÅ«nų elgesio, pažymėdamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nagrinėjamoje byloje pateiktÄ vaizdo medžiagÄ , dėl ko priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ dėl jo galimo chuliganiÅ¡ko vairavimo.LR ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ LR ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.AukÅ¡tesnysis teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju provokuojančio policijos pareigÅ«nų elgesio nebuvo, V. M., nepaisydamas intensyvaus eismo sudėtingomis eismo sÄ lygomis, virÅ¡ydamas leistinÄ greitį, vienas paskui kitÄ atlikinėjo pavojingus lenkimo manevrus, tokiu bÅ«du keldamas grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui.LR ATPK 1242 str. 1 d. numato administracinę atsakomybę už pavojingÄ ir chuliganiÅ¡kÄ vairavimÄ , t. y. transporto priemonių vairavimÄ , vienu metu ar paeiliui padarant Kelių eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingÄ situacijÄ , t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.Kaip matyti iÅ¡ 2014 m. vasario 13 d.

Lietuvos kelių policijos tarnybos Patrulių kuopos Antrojo bÅ«rio vyresniojo patrulio V. U. tarnybinio praneÅ¡imo, 2014 m. vasario 13 d. kelio Kaunas – Marijampolė – Suvalkai 39-46 km, automobilis Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) lenkė pareigÅ«nų tarnybinį automobilį ir kitas transporto priemones vienu metu (paeiliui) darydamas Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t.y. lenkė priekyje važiuojančias transporto priemones nerodydamas posÅ«kių signalų, kirto Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 punkte nurodytÄ siaurÄ iÅ¡tisinę linijÄ , pažeisdamas kelio ženklo Nr. 325 (lenkti draudžiama) reikalavimus ir virÅ¡ijo nustatytÄ 90 km/h greitį, važiavo 136,3 km/h greičiu, nustatytÄ leistinÄ greitį, pritaikius 2 km/h paklaidÄ , virÅ¡ijo 134,3 km/h.

Å ie pažeidimai sukėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė pavojingÄ situacijÄ , kuo privertė prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuojančius kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti, keisti judėjimo kryptį ir greitį. Minėtas automobilis buvo sustabdytas, jį vairavo V. M. (b. l. 13).Å ias aplinkybes V. U. patvirtino ir apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Pastarojo nurodytai įvykių sekai neprieÅ¡taravo ir kartu su V. U. patruliavusio policijos pareigÅ«no S. R. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodytos nagrinėjamo įvykio aplinkybės.AukÅ¡tesnysis teismas, vertindamas Å¡ių asmenų parodymus, pastarųjų suinteresuotumo bylos baigtimi nežvelgia, aplinkybių, kurioms esant bÅ«tų galima spręsti apie jų parodymų neatitikimÄ nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, aukÅ¡tesnysis teismas taip pat neįžvelgia.

Abu pareigÅ«nai nuosekliai iÅ¡dėstė nagrinėjamo įvykio aplinkybes, įvardino esminius V. M. inkriminuotų teisės pažeidimų požymius, kurie vienareikÅ¡miÅ¡kai sutapo su kitais byloje surinktais ir patikrintais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas V. U. ir S. R. parodymus pagrįstai laikė patikimais ir objektyviais, pagrįstai jų pagrindu sprendė V. M. atsakomybės klausimÄ . Kaip matyti iÅ¡ vaizdo įraÅ¡e užfiksuotų duomenų, automobilis Mercedes Benz S350, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) aplenkia policijos pareigÅ«nų tarnybinį automobilį, toliau lenkia kitus automobilius, nors kartais ir parodydamas posÅ«kio signalÄ , tačiau šį veiksmÄ atlikdamas ne kiekvienÄ kartÄ iÅ¡važiuodamas į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir grįždamas į savÄ jÄ .

Toliau matyti, kaip minėtas automobilis pralekia kelio ženklÄ â€žlenkti draudžiama“, iÅ¡važiuodamas į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ kerta iÅ¡tisinę linijÄ , skiriančiÄ prieÅ¡ingų krypčių transporto srautus, vos nekliudo kelio viduryje esančiÄ salelę žyminčių kelio ženklų bei bortelių, grįžta į savo eismo juostÄ ir padidina greitį. Toliau vėl atlieka daugybę lenkimo manevrų, lenkdamas keliu važiuojančias transporto priemones, priversdamas į Å¡onÄ trauktis ne tik deÅ¡inėje eismo juostoje važiuojančius automobilius, bet ir prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje važiuojančias transporto priemones.

Pažymėtina ir tai, kad iÅ¡ vaido įraÅ¡e užfiksuotų aplinkybių matyti, kad eismo sÄ lygos nagrinėjamo įvykio metu buvo sudėtingos – rÅ«kas trukdė matyti prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje važiuojančius automobilius, lijo lietus, kuris dar labiau apsunkino matomumÄ , tačiau, nepaisydamas Å¡ių aplinkybių, V. M. vienas paskui kitÄ atlikinėjo lenkimo manevrus, taip sukeldamas pavojų prieÅ¡rpieÅ¡ais važiuojantiems automobiliams, kurie traukėsi į kelkraÅ¡tį, praleisdami jo vairuojamÄ automobilį.

Toks apelianto elgesys, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, akivaizdžiai atitinka chuliganiÅ¡ko vairavimo sÄ vokÄ , todėl, jokių abejonių dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 1242 str. 1 d. teismui nekyla.Nors V. M. nurodo, kad tokius jo veiksmus iÅ¡provokavo policijos pareigÅ«nų veiksmai – pastarieji skiriamaisiais policijos ženklais nepaženklintu tarnybiniu automobiliu vijosi pastarÄ jį lenkdami kitas transporto priemones, važiavo dideliu greičiu sekdami V. M., kas pastarajam leido manyti, jog jį persekioja, tačiau pažymėtina, kad iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, jog V.

M. aplenkęs policijos pareigÅ«nų automobilį, nieko nelaukęs toliau lenkė kitus automobilius, tuo metu policijos pareigÅ«nai nebuvo atlikę jokių veiksmų, kurių pagrindu galima bÅ«tų spręsti apie tai, kad V. M. yra persekiojimas. Å io saplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pastarasis jau važiuodamas policijos pareigÅ«nams iÅ¡ paskos nepaisė sudėtingų eismo sÄ lygų, blogo matomumo, lenkė kitas kelyje važiuojančias transporto priemones, tokiu bÅ«du sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams.

Atmetant apeliacinio skundo argumentus, jog V. M. vairavimo pobÅ«dis nesukėlė jokios avarinės situacijos, pažymėtina, kad vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kaip pastarasis, lenkdamas automobilį neleistinoje vietoje, kirsdamas iÅ¡tisinę linijÄ , skiriančiÄ prieÅ¡ingų krypčių transporto srautus, t. y. vietoje, kurioje Kelių eismo taisyklės reikalauja vairuotojus bÅ«ti ypatingai atidiems, vos nekliudo kelio viduryje esančiÄ salelę žyminčių kelio ženklų bei bortelių, dėl ko lenkiama transporto priemonė buvo priversta stabdyti, kad V.

M. spėtų jÄ aplenki ir grįžti į deÅ¡iniÄ jÄ eismo juostÄ . Be to, matyti, kad V. M. lenkimo manevrus atlikinėjo tokiose vietose, kur prieÅ¡prieÅ¡ais važiuojantys automobiliai, siekdami iÅ¡vengti susidÅ«rimo su pastaruoju, traukėsi į kelkraÅ¡tį, iÅ¡ ko spręstina, kad apeliantas, vairuodamas transporto priemonę, prieÅ¡ atlikdamas lenkimo manevrÄ , neįvertindavo atstumo, skiriančio jį nuo prieÅ¡prieÅ¡ais važiuojančių automobilių, kas ir sÄ lygojo kitiems eismo dalyviams keliamÄ pavojų.

Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentai, susiję su galimai nepagrįstu chuliganiÅ¡ko vairavimo inkriminavimu V. M. atžvilgiu, atmestini kaip nepagrįsti. Jo kaltė įvykdžius šį administracinį pažeidimÄ visiÅ¡kai įrodyta byloje esančiais duomenimis, abejonių dėl policijos pareigÅ«nų netinkamų veiksmų aukÅ¡tesniajam teismui taip pat nekyla. Vertinant apelianto argumentus dėl LR ATPK 301 str. nuostatų taikymo jo atžvilgiu, pabrėžtina, kad LR ATPK 301 str. 1 d. nustatyta, jog organas (pareigÅ«nas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas Å¡io kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į Å¡io kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis LR ATPK 301 str. nustatytomis taisyklėmis, gali bÅ«ti Å¡velninama tik ypatingais, iÅ¡imtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.AukÅ¡tesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , sprendžia, kad tokių aplinkybių V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje nėra. Tai, kad pažeidėjas pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, buvo atsižvelgta skiriant minimaliÄ sankcijoje numatytÄ nuobaudÄ , o apelianto skunde nurodytos aplinkybės dėl teisės vairuoti transporto priemonės reikalingumo atliekant darbines funkcijas, nelaikytinos iÅ¡imtinėmis, kurių pagrindu galima bÅ«tų skirti mažesnę nei įstatymo numatytÄ nuobaudÄ ar jos visai neskirti.

Aplinkybės, susijusios su patraukto administracinėn atsakomybėn asmens bÅ«tinybe vairuoti transporto priemones vykstant į darbÄ ar darbo metu, nesudaro pagrindo iÅ¡imties tvarka Å¡velninti pažeidėjo teisinę padėtį. Asmuo, žinodamas, kad vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas darbui, dar prieÅ¡ darydamas tokio pobÅ«džio teisės pažeidimÄ , turėjo numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo prieÅ¡ingo teisei elgesio pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nelaikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.Å ių aplinkybių plotmėje akcentuotina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20 str.).

Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu bÅ«du įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimÄ , užtikrinant nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, eismo ir visuomenės saugumÄ , o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, bei įvertinęs tai, kad V.

M. ne kartÄ baustas už panaÅ¡ių administracinių teisės pažeidimų padarymÄ , nagrinėjamo teisės pažeidimo padarymo metu turėjo dvi galiojančias administracines nuobaudas, aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes.

Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai netaikė LR ATPK 301 straipsnio nuostatų.

Keisti ginčijamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį vadovaujantis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,                                                                   n u t a r ė : Å irvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistÄ , V. M. apeliacinį skundÄ atmesti.

Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                                                                        Sigita Bieliauskienė