f56fd317-7757-4ffc-aadf-bb7de22835b7 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2903-208/2013Proceso Nr. 3-61-3-00954-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2;74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. birželio 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui N. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo N. J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

N. J. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1-5), praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), priteisti jam 20 000 Lt neturtinės žalos.PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad jis yra buvęs vidaus reikalų sistemos pareigÅ«nas, tačiau LukiÅ¡kių TI-K nuo 2009-03-02 iki 2010-04-04 buvo laikomas kartu su asmenimis, kurie nėra buvę valstybės tarnautojai, todėl visÄ jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikÄ jo sveikatai ir gyvybei grėsė didelis pavojus.

Apie tai jis žodžiu pranešė LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nams, tačiau į jo paaiÅ¡kinimus jie nereagavo, pažeidė Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymÄ (toliau – ir SVÄ®), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 52 str., 70 str. PareiÅ¡kėjo nuomone, tai buvo daroma tikslingai siekiant jį paveikti, sukompromituoti visuomenės akyse, apÅ¡meižti, įžeisti, sudaryta kliÅ«tis jam raÅ¡yti skundus, nes tai bÅ«tų pamatę kiti nuteistieji. Jis nuolat juto baimę ir grėsmę savo gyvybei.

Po tokių iÅ¡gyvenimų buvo sumenkintas jo pasitikėjimas savimi, sukeltas neigiamas savęs vertinimas.LukiÅ¡kių TI-K su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 12-14). LukiÅ¡kių TI-K paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K atvyko 2009-03-02 ir į įstaigos administracijÄ dėl laikymo sÄ lygų gyvenamosiose kamerose nei žodžiu, nei raÅ¡tu nesikreipė. Apie tai, kad jis yra dirbęs ugniagesio pareigose nepranešė ir kitÄ darbo dienÄ po pokalbių su Socialinės reabilitacijos, Vidaus tyrimų tarnybos skyriaus bei Psichologinės tarnybos pareigÅ«nais.

Nuo 2009-03-02 iki 2010-04-21 jis su praÅ¡ymais, skundais dėl laikymo sÄ lygų į įstaigos administracijÄ nesikreipė. PareiÅ¡kėjas 2010-04-21 raÅ¡tu kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K direktorių ir pranešė apie darbÄ ugniagesio pareigose, todėl nuo 2010-04-21 jis buvo patalpintas į kamerÄ su nuteistaisiais, kurie yra buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratÅ«ros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais. Po minėto pareiÅ¡kėjo kreipimosi, LukiÅ¡kių TI-K 2010-04-22 iÅ¡siuntė raÅ¡tiÅ¡kÄ paklausimÄ PrieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos Elektrėnų ir Lietuvos elektrinės apsaugai virÅ¡ininkui dėl pareiÅ¡kėjo aukščiau minėtos tarnybos. 2010-04-23 buvo gauta pažyma apie jo eitas pareigas, todėl pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į Vilniaus pataisos namų atskirÄ sektorių, esantį Sniego g. 2, Vilniuje.

Nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija, laikydama pareiÅ¡kėjÄ kartu su suimtaisiais, kurie nėra valstybės tarnautojai, galiojančių teisės aktų nepažeidė, kadangi asmens byloje nebuvo duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas yra buvęs valstybės tarnautojas.Skundas atmestinas.Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjui, kuriÄ jis patyrė LukiÅ¡kių TI-K, kadangi jis buvo laikytas kartu su asmenimis, kurie nėra buvę valstybės tarnautojai. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K atvyko 2009-03-02 (b. l. 15, 21) ir buvo laikomas kartu su kitais suimtaisiais, kurie nėra buvę valstybės tarnautojai.

PareiÅ¡kėjas 2010-04-21 kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K direktorių su pareiÅ¡kimu, praneÅ¡damas, kad jis yra dirbęs ugniagesiu (b. l. 16). LukiÅ¡kių TI-K 2010-04-22 kreipėsi į PrieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos Elektrėnų ir Lietuvos elektrinės apsaugai virÅ¡ininkÄ dėl informacijos apie pareiÅ¡kėjo tarnybÄ (b. l. 17), kuris 2010-04-22 raÅ¡tu patvirtino, jog pareiÅ¡kėjas nuo 1991-05-07 iki 1992-06-01 dirbo PrieÅ¡gaisrinės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Sukarintos prieÅ¡gaisrinės dalies Lietuvos elektrinės apsaugai ugniagesiu, jam buvo suteiktas specialusis laipsnis vidaus tarnybos eilinis (b. l. 18).

LukiÅ¡kių TI-K 2010-04-27 iÅ¡vada buvo siÅ«loma pareiÅ¡kėjÄ tolimesniam bausmės atlikimui perkelti į Vilniaus 1-uosius pataisos namus, skirtus valstybės politikams, teisėsaugos, teismo, prokuratÅ«ros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojams (b. l. 19). Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010-05-05 perkėlė pareiÅ¡kėjÄ atlikti bausmę į Vilniaus 1-uosius pataisos namus (b. l. 20).Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d., žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Minėto straipsnio 4 d. nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

CK 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 str. teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.Pagal SVÄ® 10 str. 1 d. 5 p., suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratÅ«ros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, uždaromi kamerose atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų.Pagal BVK 70 str. 3 d. nustatyta, kad izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose įstaigose, jei yra tokia galimybė, laikomi: <...> buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratÅ«ros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigÅ«nai <...>.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2003-04-18 įsakymu Nr. 4/07-71 patvirtintų Nuteistųjų, kuriems įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirta areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečiÄ pataisos įstaigÄ ar areÅ¡tinę taisyklių (toliau- ir Taisyklės) 1.5 p. nustatyta, kad nuteistieji, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui arba esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalyje nustatytam pagrindui, skiriami į Vilniaus 1-uosius pataisos namus – vyrai, kurie buvo arba Å¡iuo metu yra valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratÅ«ros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai, kuriems teismas nustatė atlikti bausmę pataisos namuose.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas nuo 1991-05-07 iki 1992-06-01 dirbo PrieÅ¡gaisrinės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Sukarintos prieÅ¡gaisrinės dalies Lietuvos elektrinės apsaugai ugniagesiu (b. l. 18).

Ginčo dėl Å¡ios aplinkybės byloje nėra. Nurodytos SVÄ® ir Taisyklių nuostatos dėl buvusių ar esančių valstybės politikų, teisėsaugos, teismų, prokuratÅ«ros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojų laikymo atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų yra imperatyvios. LVAT 2013-01-02 sprendime administracinėje byloje Nr. A492-2917/2012 iÅ¡aiÅ¡kino, kad už nurodyto suėmimo / kalinimo vykdymo režimo laikymÄ si yra atsakinga atitinkama valstybės institucija, ji turi pozityviÄ pareigÄ imtis aktyvių veiksmų, kad bÅ«tų nustatyta, ar suimtas / kalinamas asmuo nepriklauso tokiai asmenų grupei, kuri įkalinimo įstaigoje turi bÅ«ti laikoma atskirai ir tokius asmenis laikyti / kalinti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais.

Rėžimo bÅ«ti laikomam atskirai nuo kitų suimtųjų ar nuteistųjų, kurie nėra ar nebuvo valstybės tarnautojai, politikai taikymui nėra bÅ«tinas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas. Todėl tai, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2009-03-02 iki 2010-04-21 nepateikė informacijos apie buvusiÄ darbovietę, neturi jokios įtakos LukiÅ¡kių TI-K įtvirtintos pareigos vykdymui. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjas priskirtinas suimtųjų ir nuteistųjų, buvusių ar esančių valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratÅ«ros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, grupei, todėl jis, vadovaujantis aptartomis SVÄ® bei BVK nuostatomis, turėjo bei turi bÅ«ti laikomas atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų.

Nustatyta, kad pareiškėjas bausmės vykdymui buvo išsiųstas į Vilniaus 1-uosius pataisos namus (dabar Vilniaus pataisos namų atskirasis sektorius) (b. l. 20). Tačiau nuo 2009-03-02 iki 2010-04-04, pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiant imperatyvius SVĮ 10 str. 1 d. 5 p. reikalavimus. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Lukiškių TI-K neveikimas (SVĮ nustatytos pareigos nevykdymas) laikomas neteisėtu veiksmu.Byloje teismas nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas pažeidžiant imperatyvius teisės aktų, reglamentuojančių pareiškėjo saugumo užtikrinimui skirto suėmimo vykdymo režimo reikalavimus.

PareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai, kad LukiÅ¡kių TI-K laikomas kartu su kitais asmenimis, kurie nebuvo valstybės tarnautojai, politikai, jis nuolat juto baimę, grėsmę savo gyvybei, po tokių iÅ¡gyvenimų buvo sumenkintas jo pasitikėjimas savimi, sukeltas neigiamas savęs vertinimas, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo neturtinė teisė buvo pažeista. Tačiau teismas akcentuoja tai, kad pats pareiÅ¡kėjas delsė ir ilgÄ laikÄ (daugiau kaip metus) nesikreipė dėl savo teisių pažeidimo, nebuvo pakankamai aktyvus ir rÅ«pestingas nagrinėjamu klausimu.           Teismų praktikoje pripažįstama tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali bÅ«ti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir LVAT nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (administracinė bylos Nr. A2-718/2007, A444-619/2008, A146-1240/2011, A756-143/2012 ir kt.). Ä®vertinus tai, kad LukiÅ¡kių TI-K gavęs informacijÄ apie buvusiÄ pareiÅ¡kėjo darbovietę iÅ¡ karto ėmėsi aktyvių veiksmų ir jį perkėlė bausmę atlikti tinkamu režimu (b. l. 17, 19, 20), tai, kad pats pareiÅ¡kėjas iÅ¡ karto nepasirÅ«pino tinkamu LukiÅ¡kių TI-K administracijos informavimu apie savo buvusiÄ darbovietę, tai, kad nėra įrodymų, jog laikymo sÄ lygos LukiÅ¡kių TI-K pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai, taip pat į LVAT praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, pažeidimų mastÄ , tai, kad byloje nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog nustatytas pažeidimas buvo tokio pobÅ«džio, kad pareiÅ¡kėjo teises pažeidė tokiu bÅ«du, jog joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto, o pareiÅ¡kėjas nepateikė prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ patvirtinančių įrodymų, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju LukiÅ¡kių TI-K padaryto pažeidimo konstatavimas vertinamas kaip pakankama satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pareiÅ¡kėjui atskirai nepriteisiamas.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjas n u s p r e n d ė : pareiÅ¡kėjo N. J. skundÄ dėl 20 000 Lt neturtinės žalos priteisimo atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                           Donatas Vansevičius