2025-12-17 Nr. AB-22955-3-61-3-05094-2025-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1381-815/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05094-2025-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės „Kauno tiltai“ atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Kauno tiltai“ skundą atsakovui Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai dėl sprendimo ir patikrinimo akto panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kauno tiltai“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2025 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. R2-(PT)-5022 „Dėl prašymo atmetimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Tarybos Kontrolės ir priežiūros departamento Pietų Lietuvos techninės priežiūros skyriaus 2025 m. rugpjūčio 19 d. Suskystintų naftos dujų talpyklų, pilstymo stočių, postų, sandėlių (D-7) techninės būklės patikrinimo aktą Nr. KPPA-677 (toliau – ir Patikrinimo aktas).

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 1 punktu, nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Patikslinimo akto panaikinimo ir priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Sprendimo panaikinimo.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas ketina inicijuoti ginčą teisme, be kita ko, dėl Patikrinimo akto, kuriame konstatuojama, jog statybos leidimas neatitinka teisės akto reikalavimo, nustatytas terminas trūkumams pašalinti, taip pat paaiškinta, kad per nustatytą terminą nepašalinus trūkumų, pareiškėjo prašymas apie energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimą ir pažymos išdavimą atmetamas.

Teismas įvertino, kad Patikrinimo aktas yra konstatuojamojo pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui konkrečių materialinių teisinių pasekmių. Administraciniai teismai nenagrinėja ginčų dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015), skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015; 2018 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-461-520/2018 ).

Teismas taip pat pažymėjo, kad, nagrinėdamas skundą dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjo prašymas atmestas, teismas nagrinės tarpiniame (procedūriniame) Patikrinimo akte nurodytas aplinkybes bei argumentus ir, atsižvelgęs į tai, vertins galutinio Sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą.

Teismas apibendrino, kad, atsižvelgus į tai, jog Patikrinimo aktas pats savaime jokių materialinių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, todėl jis negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme dalyku.

Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų skundo dalį dėl Patikrinimo akto panaikinimo teismas atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 29 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Patikrinimo akto panaikinimo; 2) priimti nagrinėti skundo dalį dėl Patikrinimo akto panaikinimo.

Pareiškėjas teigia, kad teismo nutarties motyvai turi būti detaliai išdėstyti, kad su jais susipažinus būtų pakankamai aišku, kodėl Patikrinimo aktas pareiškėjui nesukelia jokių materialinių teisių ar pareigų ir dėl ko tai negali būti bylos dalyku. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas lakoniškai nurodo, kad Patikrinimo aktas yra konstatuojamojo pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui konkrečių materialinių teisinių pasekmių ir yra tarpinis viešojo administravimo subjekto sprendimas, kuriuo siekiama paneigti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą.

Pareiškėjas pabrėžia, kad nors Patikrinimo aktas ir nėra galutinis administracinis sprendimas atsakovo vykdytoje administracinėje procedūroje, vis dėl to, juo yra nustatytas terminas trūkumams, su kuriais pareiškėjas nesutinka, pašalinti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas, nesutikdamas su Patikrinimo akto dalimi, kuria deklaruojama, jog statybos leidimas neatitinka teisės akto reikalavimo, turi teisę kvestionuoti šį atsakovo teiginį. Atitinkamai, teismo nutarties motyvuose turėtų būti pakankamai išsamiai ir aiškiai atsakyta į klausimą, kodėl Patikrinimo aktas pareiškėjui nesukelia jokių materialinių teisių ir pareigų, tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 29 d. nutarties dalis, kuria nutarta atsisakyti priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Patikslinimo akto panaikinimo, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas, be kita ko, prašė panaikinti Patikrinimo aktą, kuriame konstatuota, jog: patikrinus pateiktus energetikos objekto ar įrenginio dokumentus nustatyti trūkumai: statybos leidimas neatitinka teisės akto reikalavimo, t. y. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje nustatyta, kad ypatingasis statinys – statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingosios medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių. Patikrinimo akte nurodyta, kad nustatytiems trūkumams pašalinti suteikiamas 20 darbo dienų terminas, per nustatytą terminą nepašalinus trūkumų ir nepateikus Tarybai trūkstamų dokumentų ir (ar) nepatikslinus informacijos, vadovaujantis Pažymų apie energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimą išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Tarybos 2019 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. O3E-231 „Dėl Pažymų apie energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimą išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 14 punktu, prašymas atmetamas.

Nagrinėjamu atveju Patikrinimo aktu konstatuotos tam tikros aplinkybės, tačiau Patikrinimo aktu pareiškėjui nėra priimtas joks konkretus sprendimas, pareiškėjui nenustatytos jokios teisės ar pareigos, t. y. pareiškėjui nesukuriamos jokios teisinės pasekmės, todėl Patikrinimo aktas negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas. Be to, ir pats pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad Patikrinimo aktas nėra galutinis administracinis sprendimas atsakovo vykdytoje administracinėje procedūroje. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumento, kad Patikrinimo aktu yra nustatytas terminas trūkumams, su kuriais pareiškėjas nesutinka, pašalinti, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad nagrinėjant skundą dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjo prašymas atmestas, teismas nagrinės tarpiniame (procedūriniame) Patikrinimo akte nurodytas aplinkybes bei argumentus ir, atsižvelgęs į tai, vertins galutinio Sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą.

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Dėl išdėstytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. nutarties dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno tiltai“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis