2021-12-16 Nr. AB-27290-4-44-3-00164-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4353-789/2021

Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00164-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui P. Č. (P. C.), jo atstovui advokatui D. K.,

pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

vertėjai Julijai Levandovskai (Julija Lewandovska),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio P. Č. (P. C.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. spalio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio P. Č. (P. C.) sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir pareiškėjas, Užsieniečių registracijos centras, Centras) kreipėsi į teismą su teikimu dėl (duomenys neskelbtini) piliečio P. Č. (P. C.) (toliau – ir užsienietis, apeliantas) sulaikymo ir laikino apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre iki 2022 m. sausio 27 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje (toliau – ir Teikimas).

2. Teikime buvo nurodyta:

2.1. 2021 m. spalio 27 d. apie 12.10 val. VSAT Užsieniečių registracijos centro pareigūnas priėmė sprendimą sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį P. C. (P. C.), gim. (duomenys neskelbtini), ne ilgiau kaip 48 val., kadangi užsienietis buvo grąžintas iš Danijos pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (toliau – ir Dublino III reglamentas).

Centras nurodė, kad, aiškinantis užsieniečio teisinę padėtį, nustatyta, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko 2019 m. sausio 16 d. kartu su šeima, pateikė prieglobsčio prašymą. 2020 m. liepos 31 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) priėmė sprendimą nesuteikti jam prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, šis sprendimas apeliacine tvarka buvo apskųstas, 2021 m. sausio 13 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi apeliacinis skundas buvo atmestas.

Teigė, kad užsienietis neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares. Šiuo metu jis yra pateikęs antrą prieglobsčio prašymą. Pagal užsieniečio pateiktą informaciją, jo žmona ir duktė sugrįžo gyventi į (duomenys neskelbtini). Centras patikrino vidaus reikalų informacinės sistemos duomenų bazes ir nustatė, kad šis asmuo yra paieškomas Interpolo duomenų bazėje. Centras nurodė, kad, susisiekus su Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos SIRENE nacionaliniu skyriumi, gauta informacija, kad užsienietis yra paieškomas nuo 2019 m. vasario 22 d., paieškos iniciatorius – (duomenys neskelbtini).

Teikime teigė, kad, atsižvelgiant į tai, jog užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą, jis nebendradarbiauja su kompetentingų įstaigų darbuotojais prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, neturi šeimyninių, socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, pažeidė tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų Europos Sąjungos valstybių narių įstatymus, neteisėtai kirsdamas Europos Sąjungos valstybių narių vidines sienas, tikėtina, kad užsienietis, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali vėl bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.

3. Teismo posėdyje užsienietis prašė jo nesulaikyti, paaiškino, kad padarė klaidą, jog išvyko į Daniją, pažymėjo, kad daugiau klaidų nedarys ir Lietuvoje lauks galutinio sprendimo pagal jo prašymą. Nurodė, kad iki išvykimo jis buvo verslo partneris Lietuvoje, turi galimybę gyventi Klaipėdoje ir Vilniuje, turi draugų ir pragyvenimo šaltinį. Teigė, kad jo šeima šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Jeigu jo prašymas nebus patenkintas, jis savanoriškai išvyks į (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad Danijoje buvo sulaikytas 9 mėnesius, dėl to patyrė daug nepatogumų. Užsieniečio atstovas su Teikimu nesutiko, teigė, kad jis gali gyventi nesulaikytas ir registruotis nustatyta tvarka.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2021 m. spalio 27 d. sprendimu Užsieniečių registracijos centro Teikimą tenkino, sulaikė užsienietį Užsieniečių registracijos centre iki 2022 m. sausio 27 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio prašytojo byloje.

5. Teismas nustatė, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2019 m. sausio 16 d. kartu su šeima ir pateikė prieglobsčio prašymą. 2020 m. liepos 31 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą nesuteikti jam prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Sprendimą apskundus apeliacine tvarka, 2021 m. sausio 13 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi apeliacinį skundą atmetė. Užsieniečiui neteisėtai išvykus iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, jis buvo grąžintas iš Danijos pagal Dublino III reglamentą. 2021 m. spalio 27 d. Užsieniečių registracijos centro pareigūno sprendimu užsienietis buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. Teismas nurodė, kad šiuo atveju užsieniečio atžvilgiu jau yra įsiteisėjęs Migracijos departamento 2020 m. liepos 31 d. sprendimas Nr. (15/6-10)12PR-104 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas). Nurodė, kad grąžintas į Lietuvą užsienietis pateikė naują prašymą suteikti prieglobstį, taigi užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas, kurio prieglobsčio prašymo motyvai nėra galutinai išaiškinti. Aplinkybės, kad užsienietis neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos į Daniją, iš kurios buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką ir VSAT Varėnos pasienio rinktinės pareigūnų 2021 m. spalio 27 d. sprendimu sulaikytas iki 48 val., užsienietis neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neabejotinai įrodo, kad užsienietis siekė išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos bei bandė išvykti ir pasislėpti. Siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, pareiškėjas vėl gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.

6. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju yra Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 2 dalyje, 4 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtinti užsieniečio sulaikymo pagrindai ir, įvertinęs šio straipsnio 5 dalies 10, 11 punktuose nurodytas aplinkybes, tenkino Teikimą. Teismas nurodė, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas šiuo atveju nėra galimas, kadangi nebus pasiekti Įstatymo tikslai, taip pat išlieka didelė rizika, kad užsienietis pabėgs, nesulaukęs galutinio sprendimo jo prieglobsčio prašytojo byloje.

III. 7. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. spalio 27 d. sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

8. Užsieniečio apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismas nepagrįstai netaikė užsieniečiui alternatyvios sulaikymui priemonės, tokią išvadą grindė tuo, kad užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, gali išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis. Teismas nesvarstė Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių dėl alternatyvių sulaikymo priemonių skyrimo. Todėl alternatyvios sulaikymui priemonės netaikymas neatitiko Įstatymo nuostatų ir savo kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė) prasmės, nebuvo proporcingas.

8.2. Sulaikymo taikymas yra per griežta, neproporcinga ir neteisinga laisvės suvaržymo priemonė. Teismo motyvai, kad nepakanka Centro pajėgų veiksmingai užkirsti kelią pabėgimui, savaime negali būti pagrindu sulaikyti užsienietį. Apeliantas nėra atsakingas už valstybinių institucijų veiklos trūkumus. Užsieniečių registracijos centras yra saugomas, teritorija stebima vaizdo kameromis, apjuosta tvora. Užsienietis neketina pasišalinti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos.

8.3. Užsieniečių registracijos centre yra sudarytos pakankamos sąlygos užsieniečiui apgyvendinti, todėl yra pagrindas neskirti jam griežčiausio laisvės ribojimo būdo – sulaikymo. Taikant Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę, užsienietis būtų aprūpintas gyvenamąja vieta, maistu, būtiniausiomis paslaugomis, būtų užtikrintas jo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos judėti.

9. Pareiškėjas Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. spalio 27 d. sprendimą. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja faktines aplinkybes, susijusias su Užsieniečio atvykimu į Lietuvos Respubliką, apgyvendinimu Užsieniečių registracijos centre, išvykimu iš Užsieniečių registracijos centro, ir papildomai nurodo, kad:

9.1. Nesutinka, jog užsienietis yra nusipelnęs teismo pasitikėjimo. Nurodo, kad apeliantas nebendradarbiavo su Migracijos departamentu, kadangi, vengdamas grąžinimo / išsiuntimo į kilmės šalį procedūros, neteisėtai išvyko į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, t. y. Daniją, iš karto, kai tik buvo priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje. Grąžintas pagal Dublino III reglamentą, jis pateikė naują prieglobsčio prašymą, siekdamas sustabdyti jo perdavimo į (duomenys neskelbtini) procesą. Migracijos departamentas išnagrinėjo apelianto prašymą skubos tvarka, kadangi apeliantas pateikė tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar jam gali būti suteikta tarptautinė apsauga, taip pat apeliantas nepateikė naujos informacijos, kuri nebūtų išnagrinėta pirminio prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu.

9.2. Užsieniečių registracijos centras nurodo, kad užsieniečio elgesys (išvykimas į Daniją) nepaneigia rizikos, kad, nebūdamas sulaikytas, jis nesieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl jo sulaikymas yra objektyviai reikalingas, tai yra proporcinga užsieniečiui taikytina priemonė. Mano, jog užsienietis, vengdamas galimo grąžinimo / išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ar perdavimo pagal ekstradiciją, gali bandyti dar kartą išvykti ir pasislėpti, taip sukeldamas nelegalios migracijos Europos Sąjungoje grėsmę bei trukdydamas kompetentingoms valstybės institucijoms priimti ir įvykdyti sprendimus dėl jo teisinės padėties.

9.3. 2021 m. gruodžio 4 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio ar papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Užsienietis šį sprendimą ketina skųsti apeliacine tvarka. Migracijos departamento sprendimas nėra įsiteisėjęs. Teigia, kad yra pagrįstų abejonių, ar užsienietis savanoriškai laikysis Lietuvos Respublikos įstatymų, apgyvendinimo Centre tvarkos taisyklių ir nesieks išvykti iš Lietuvos Respublikos, jeigu jam nebūtų taikomi judėjimo laisvės apribojimai.

9.4. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad kiekvieno užsieniečio, kurio atžvilgiu taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, saugojimas nuo pabėgimo galimybės prieštarauja alternatyvios sulaikymo priemonės taikymo koncepcijai, kuri pagrįsta bendradarbiavimu tarp užsieniečio ir valdžios institucijų. Nurodo, kad užsienietis pirminio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu išvyko iš Lietuvos Respublikos, tai rodo, kad užsienietis nėra linkęs bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis. Pažymėjo, kad Centre sulaikytiems užsieniečiams yra suteikta galimybė kreiptis į socialinius darbuotojus, taip pat Raudonojo Kryžiaus, Carito darbuotojus, kurie aprūpina užsieniečius būtiniausiais reikmenimis, užsieniečiai, turintys piniginių lėšų, aprūpinami reikmenimis iš parduotuvių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl užsieniečio sulaikymo Užsieniečių registracijos centre pagrįstumo ir teisėtumo.

11. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai Užsieniečių registracijos centro Teikimą patenkino ir nusprendė užsienietį sulaikyti Užsieniečių registracijos centre iki 2022 m. sausio 27 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

12. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį pakeisti ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinti jį VSAT Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (liet. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

14. Užsieniečio – prieglobsčio prašytojo – sulaikymo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 4 dalies nuostatos. Prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 punktas), kai jis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui (11 punktas), siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 punktas), kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (3 punktas), pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį (4 punktas), kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai (5 punktas). Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, be kita ko, aplinkybės, kad, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.), prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.).

15. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021).

16. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad užsienietis buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką pagal Dublinas III reglamentą, neturėdamas teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad nėra nustatyti motyvai, kuriais grindžiamas užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, kad užsienietis nebendradarbiauja, kad gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (atsižvelgiant į tai, jog užsienietis išvyko iš Lietuvos Respublikos ir buvo grąžintas pagal Dublinas III reglamentą).

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas 2021 m. gruodžio 4 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio ar papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento sprendimas nėra įsiteisėjęs. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad užsienietis išvyko iš Lietuvos Respublikos ir buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką pagal Dublinas III reglamentą, kai 2020 m. liepos 31 d. Migracijos departamentas nusprendė nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio ar papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, kad nėra nustatyti motyvai, kuriais grindžiamas užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos sprendimu užsienietis sulaikytas pagrįstai, esant Įstatymo 113 straipsnyje 4 dalies 2 punkte ir 5 dalies 11 punkte nustatytiems pagrindams. Nagrinėjamu atveju užsieniečio sulaikymas yra proporcinga priemonė.

18. Dėl apelianto argumentų, kad jo tapatybė yra nustatyta, kad jis nekelia grėsmės ir todėl pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti alternatyvias sulaikymui priemones, pažymėtina, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį yra teismo diskrecija, kuria teismas naudojasi, atsižvelgdamas į visas byloje nustatytas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą sulaikyti užsienietį iki 2022 m. sausio 27 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio prašytojo byloje. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo skirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

19. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nėra pagrindo jį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Todėl užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. spalio 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) piliečio P. Č. (P. C.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė