f56dc168-acb2-4e57-ad08-08976dd5affe · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI2-2588-979/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10376-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Agnės Stankevičienės, sekretoriaujant Giedrei Katinaitei, dalyvaujant pareiškėjui D.

L., jo atstovui advokatui Valdui Rakauskui, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Simai Pamparienei, vertėjai Olgai Vostrenkovai, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, nuotoliniu bÅ«du (naudojant programÄ â€žZoom“), iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. L. skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas nustatė:

1. PareiÅ¡kėjas D. L. teismo praÅ¡o panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ Nr. 22S164264 atsisakyti iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – Sprendimas) ir tenkinti pareiÅ¡kėjo 2022 m. gegužės 30 d. praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

2. PareiÅ¡kėjas reikalavimus grindžia tuo, kad: 2.1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) priėmė SprendimÄ gavęs Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. birželio 6 d. iÅ¡vadÄ Nr. 5-S-11367 (toliau – IÅ¡vada), kurioje nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei, t. y., kad Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Vilniaus apygardos valdyba (toliau – FNTT) pradėjo ikiteisminį tyrimÄ , kuriame pareiÅ¡kėjui pareikÅ¡ti įtarimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalyje (neteisingų duomenų apie pajamas, pelnÄ ar turtÄ pateikimas), 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas) ir 300 straipsnio 3 dalyje (dokumento suklastojimas ir disponavimas suklastotu dokumentu). 2.2.

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Ä®statymas) 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimÄ atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas o grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT). Pagal Ä®statymo 4 straipsnio 4 dalį leidimas gyventi užsieniečiui iÅ¡duodamas tik gavus Å¡ių institucijų iÅ¡vadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei. 2.3.

Sprendime nenurodomi jokie duomenys, kad pareiÅ¡kėjo buvimas gali kelti grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir kad grėsmė yra reali ir akivaizdi, jos galimybė objektyviai egzistuoja tikrovėje ir yra grindžiama ne bendro pobÅ«džio spėjimais ir įtarimais, bet nustatytais faktais. Tai, kad yra pareikÅ¡ti įtarimai dėl nusikalstamų veikų, nesudaro pagrindo vertinti tokius veiksmus, kaip keliančius grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai. 2.4. Atsakovas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principÄ , teiginiai, kad pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai yra nekonkretÅ«s, niekuo neparemti, deklaratyvÅ«s bei bendro pobÅ«džio.

Sprendime atsisakymas siejamas tik su formaliu Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) atsakymu, nevertinant realios padėties, o vadovaujamasi tik pradėtu ikiteisminiu tyrimu, kuris nepatvirtina keliamos grėsmės viešajai tvarkai fakto.

3. Atsakovas Departamentas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ remdamasis Å¡iais motyvais: 3.1. Departamentas, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi ir siekdamas nustatyti, ar nėra pagrindų, nurodytų Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, dėl kurių užsieniečiui gali bÅ«ti atsisakyta iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi, bei vadovaudamasis Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d.

įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (toliau – LLG apraÅ¡as) 70 punktu, iÅ¡siuntė Policijos departamentui paklausimÄ , ar užsienietis nekelia grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei. Ä®statymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad užsieniečių buvimÄ ir gyvenimÄ Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir VSAT, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, to paties straipsnio 3 dalis – kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimÄ atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei – pagal kompetencijÄ Policijos departamentas arba VSAT.

Taigi Ä®statymas įtvirtinta, kad iÅ¡vadÄ dėl užsieniečio grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei teikia Policijos departamentas (Ä®statymo nuostatas detalizuoja LLG apraÅ¡o 70 punktas). Pagal Ä®statymo 4 straipsnio 4 dalį, leidimas gyventi užsieniečiui iÅ¡duodamas tik gavus minėtų institucijų iÅ¡vadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei. 3.2. Policijos departamentui pateikus IÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei, bei atsižvelgiant į tai, kad pagrindų konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjÄ su Lietuvos Respublika sieja ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai ryÅ¡iai, taip pat Å¡eimyniniai ryÅ¡iai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nėra, remiantis Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu nuspręsta atsisakyti iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi. 3.3.

IÅ¡vadoje nurodyta, kad FNTT 2020 m. balandžio 9 d. pradėjo ikiteisminį tyrimÄ pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio „Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu“ 3 dalį, 220 straipsnio „Neteisingų duomenų apie pajamas, pelnÄ ar turtÄ pateikimas“ 2 dalį ir 222 straipsnio „Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas“ 1 dalį. PareiÅ¡kėjas 2022 m. kovo 29 d. Å¡iame tyrime pripažintas įtariamuoju. Ä®tariama, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitÄ ir pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelnÄ ir turtÄ , dėl ko buvo iÅ¡vengta sumokėti ne mažiau kaip 1 200 000 Eur mokesčių. 2022 m. kovo 30 d. pareiÅ¡kėjui paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiÅ«ra.

PareiÅ¡kėjui inkriminuojama nusikalstama veika, už kuriÄ atsakomybė nustatyta Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalį, pagal Baudžiamojo kodekso 11 straipsnio „Nusikaltimas“ 5 dalies nuostatas kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas, o nusikalstamos veikos, už kurias atsakomybė nustatyta Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje, pagal Baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 4 dalies nuostatas kvalifikuojamos kaip apysunkiai nusikaltimai. Nusikaltimai nuosavybei, turtinėms teisėms, finansų sistemai bei valdymo tvarkai kelia realiÄ grėsmę ir daro didelę žalÄ visuomenei bei Å¡alies ekonomikai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad grėsmės sÄ voka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimÄ pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar sveikatai iÅ¡kyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės galimybė (LVAT 2015 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1814-858/2015). 1990 m. birželio 19 d. Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Å engeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sÄ jungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir PrancÅ«zijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniÅ¡ko jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (Å engeno konvencija) 96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad grėsmė vieÅ¡ajai tvarkai gali susidaryti, kai užsienietis yra pagrįstai įtariamas padaręs sunkias nusikalstamas veikas.

Ä®vertinus tai ir siekiant užtikrinti visuomenės saugumÄ ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ bei efektyviÄ užsieniečių kontrolę, bÅ«tina apriboti pareiÅ¡kėjo, kaip rizikÄ keliančio ar galinčio kelti užsieniečio, laikino ar nuolatinio apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje galimybę. 3.4. Departamentas įvertino nusikaltimų, kuriais pareiÅ¡kėjas įtariamas, pobÅ«dį, paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę, taip pat ir duomenis apie jo Å¡eiminę padėtį, gyvenimo Lietuvos Respublikoje trukmę, ir remiantis Å¡ių duomenų visuma atsisakė iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi, kas, Departamento vertinimu, yra proporcingas sprendimas.

Policijos departamento iÅ¡vadoje nurodyta ne tik tai, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas už sunkaus nusikaltimo padarymÄ , tačiau jam 2022 m. kovo 30 d. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiÅ«ra. Be to, patikrinus duomenis apie pareiÅ¡kėjÄ informacinėse sistemose, nustatyta, kad Å¡iam užsieniečiui anksčiau nebuvo iÅ¡duotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar Lietuvos Respublikos nacionalinė viza. Pagal kartu su praÅ¡ymu pateiktame pase esančius spaudus nustatyta, kad asmuo 2022 m. vasario 16 d. atvyko į Lenkijos RespublikÄ .

PraÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi pareiÅ¡kėjas pateikė 2022 m. gegužės 30 d. Nors pareiÅ¡kėjas nuo 2022 m. liepos 21 d. iki 2022 m. gruodžio 30 d. yra įsigijęs verslo liudijimÄ , tai nepatvirtina, kad jį su Lietuva sieja ilgalaikiai ir stiprÅ«s ryÅ¡iai. Be to, praÅ¡yme iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi taip pat nenurodyta, kad pareiÅ¡kėjas turi ryÅ¡ių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis. PraÅ¡yme iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi jis nurodė, kad yra vedęs, tačiau duomenų, kad jo sutuoktinė (ar jo vaikai) kartu bÅ«tų atvykę į Lietuvos RespublikÄ , nenurodė.

Departamento vertinimu, Sprendime pagrįstai konstatuota, kad Å¡io užsieniečio su Lietuvos Respublika nesieja ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai ryÅ¡iai, taip pat Å¡eimyniniai ryÅ¡iai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Jo noras gauti leidimÄ negali bÅ«ti pripažįstamas prioritetiniu bei labiau reikÅ¡mingu nei Lietuvos Respublikos visuomenės saugumas ir vieÅ¡osios tvarkos laikymasis, todėl ir atsisakymas iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi laikytinas proporcinga priemone, siekiant apsaugoti visuomenės interesÄ .

Pažymėtina, kad Sprendimas grindžiamas ne bendro pobÅ«džio spėjimais, bet konkrečiais tikrovėje objektyviai egzistuojančiais duomenimis. 3.5. Dėl skundo teiginių, neva Sprendime buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, pažymi, kad Å¡iuo aspektu LVAT praktikoje (žr. 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2015 m. vasario 15 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015) laikomasi nuostatos, jog vien faktinės aplinkybės, kad asmuo yra kaltinamas nusikaltimo padarymu, nurodymas administraciniame akte, savaime netraktuotinas kaip nekaltumo prezumpcijos pažeidimas, Å¡is faktas yra tik teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė sprendžiant, ar asmuo gali bÅ«ti laikomas keliančiu grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai.

Sprendime nėra pateiktas Departamento vertinimas, kad pareiškėjas yra kaltas minėto nusikaltimo padarymu. 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1986/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo 24 straipsnyje yra nurodyta, jog duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu (1 dalis); perspėjimas įvedamas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas grėsme viešajai tvarkai, visuomenės saugumui arba nacionaliniam saugumui, kuri gali kilti dėl trečiosios šalies piliečio buvimo valstybės narės teritorijoje.

Tokia padėtis susidaro pirmiausia tuomet, kai, be kita ko, yra pagrįstų priežasčių manyti, kad trečiosios Å¡alies pilietis yra padaręs sunkias nusikalstamas veikas, arba yra aiÅ¡kių įrodymų, kad jis ketina tokias nusikalstamas veikas padaryti valstybės narės teritorijoje. Taigi Europos SÄ jungos teisėje asmens duomenų įtraukimas į sistemÄ tuo pagrindu, kad jis įtariamas padaręs sunkias nusikalstamas veikas, nėra traktuojamas kaip nekaltumo prezumpcijos pažeidimas.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas atsiliepimu praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ Å¡iais motyvais: 4.1. Policijos departamentas, įvertinęs Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre esančiÄ informacijÄ apie pareiÅ¡kėjÄ , nustatė, kad jis įtariamas vieno sunkaus nusikaltimo pagal Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio „Neteisingų duomenų apie pajamas, pelnÄ ar turtÄ pateikimas“ 2 dalį ir dviejų apysunkių nusikaltimų pagal Baudžiamojo kodekso 222 „Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas“ 1 dalį bei Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio „Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu“ 3 dalį padarymu ir atitinka Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei, iÅ¡vados dėl grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d.

įsakymu Nr. 5-V-758 „Dėl Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei, iÅ¡vados dėl grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (toliau – ApraÅ¡as), 12 punkto („Užsienietis kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad yra bent vienas iÅ¡ Å¡ių kriterijų:“) 12.4 papunktyje („jis įtariamas padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ â€œ) ir 13 punkto („Užsienietis gali bÅ«ti vertinamas kaip keliantis grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad:“) 13.2 papunktyje („jis įtariamas padaręs nesunkų ar apysunkį nusikaltimÄ â€œ) nustatytus grėsmės vertinimo kriterijus, ir Departamentui pateikė IÅ¡vadÄ pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei. 4.2. 1990 m. birželio 19 d.

Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Å engeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sÄ jungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir PrancÅ«zijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniÅ¡ko jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (Å engeno konvencija) 96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad grėsmė vieÅ¡ajai tvarkai gali susidaryti, kai užsienietis yra pagrįstai įtariamas padaręs sunkias nusikalstamas veikas. LVAT praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad grėsmės sÄ voka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimÄ pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar sveikatai iÅ¡kyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės galimybė (LVAT 2015 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1814-858/2015).

Taip pat LVAT yra pripažinęs, kad užsieniečių grėsmė vieÅ¡ajai tvarkai gali bÅ«ti konstatuojama ir nesant apkaltinamojo teismo nuosprendžio (LVAT 2017 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2603-756/2017, 2017 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2920-858/2017). Atsižvelgiant į minėtÄ LVAT praktikÄ , į tai, kad pareiÅ¡kėjas yra įtariamas kelių nusikaltimų padarymu, iÅ¡ kurių vienas – sunkus nusikaltimas, pagrįstai galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei.

Ä®vertinus tai ir siekiant užtikrinti visuomenės saugumÄ ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ bei efektyviÄ užsieniečių kontrolę, bÅ«tina apriboti jo, kaip rizikÄ keliančio ar galinčio kelti užsieniečio, laikino ar nuolatinio apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje galimybę, todėl, Policijos departamento vertinimu, Departamento Sprendimas atsisakyti iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, priimtas Policijos departamento IÅ¡vados pagrindu, yra proporcinga priemonė siekiant užtikrinti visuomenės saugumÄ ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .

5. PareiÅ¡kėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu prašė tenkinti skundÄ . Nurodė, kad Sprendimas priimtas formaliais pagrindais, kadangi nusikalstamos veikos, dėl kurių padarymo pareikÅ¡ti įtarimai, susijusios su finansiniais nusikaltimais, be to, dirbo vairuotoju, todėl atsakomybė dėl pareikÅ¡tų įtarimu negali bÅ«ti inkriminuojama pareiÅ¡kėjui ir kaltė dar nėra pripažinta. PareiÅ¡kėjui taikoma kardomoji priemonė – intensyvi priežiÅ«ra, todėl pareiÅ¡kėjas negali iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos, o neturėdamas leidimo gyventi Lietuvoje negali įsidarbinti ir neturės lėšų turėtų pragyvenimui (pvz., mokėti nuomos mokestį, susimokėti už komunalines paslaugas), neturės socialinių garantijų (pvz., negalės kreiptis pas gydytojÄ ). Nurodo, kad iki Å¡iol pareiÅ¡kėjas Lietuvoje buvo teisėtu pagrindu – Lenkijoje buvo iÅ¡duoti dokumentai, dirbo vairuotoju.

6. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovė nurodė, kad visais atvejais, nepriklausomai nuo užsieniečių tautybės, gavus praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kaip numatyta Ä®statyme yra kreipiamasi į VSAT, Policijos departamentÄ , kad bÅ«tų įvertinta, ar užsienietis nekelia grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei, todėl Sprendimas yra priimtas pagrįstai, įvertinus IÅ¡vadoje nurodytas aplinkybes. Nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundu ir praÅ¡o jį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Teismas konstatuoja:

7. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2022 m. gegužės 30 d. Departamentui pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punktu (negali iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos dėl humanitarinių priežasčių arba negali grįžti į kilmės valstybę dėl to, kad yra persekiojamas nedemokratinio rėžimo (Nr. 2205-LLG-10257) ir kartu pateikė Ukrainos paso kopijÄ . Departamentas siekdamas nustatyti ar nėra pagrindų, nurodytų Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte dėl kurių gali bÅ«ti atsisakyta iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi ir vadovaudamasis LLG apraÅ¡o 70 punktu Policijos departamentui pateikė paklausimÄ ar pareiÅ¡kėjas nekelia grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei.

9. Policijos departamentas pateikė IÅ¡vadÄ , kurioje nurodyta, kad: 9.1. Patikrinus Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre nustatyta, kad 2020 m. balandžio 9 d. FNTT pradėjo ikiteisminį tyrimÄ pagal: 9.1.1. Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio „Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu“ 3 dalį („<...> padarė Å¡io straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytas veikas, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos, arba pagamino didelį kiekį netikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba suklastojo didelį kiekį tikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba žinomai netikrų ar žinomai suklastotų tikrų didelį kiekį asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo <...>“) (straipsnio 1 ir 2 dalyse baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas pagamino netikrÄ dokumentÄ , suklastojo tikrÄ dokumentÄ arba žinomai netikrÄ ar žinomai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, pagamino netikrÄ asmens tapatybės kortelę, pasÄ , vairuotojo pažymėjimÄ ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimÄ arba suklastojo tikrÄ asmens tapatybės kortelę, pasÄ , vairuotojo pažymėjimÄ ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimÄ , arba žinomai netikrÄ ar žinomai suklastotÄ tikrÄ asmens tapatybės kortelę, pasÄ , vairuotojo pažymėjimÄ ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimÄ laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo) 9.1.2.

Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio „Neteisingų duomenų apie pajamas, pelnÄ ar turtÄ pateikimas" 2 dalį („<...> padarė Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ , kai mokesčių suma virÅ¡ija 750 MGL arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje <...>“) (straipsnio 1 dalyje atsakomybė nustatyta tam, kas siekdamas iÅ¡vengti mokesčių, kurių suma virÅ¡ija 100 MGL, įrašė į deklaracijÄ arba į nustatyta tvarka patvirtintÄ ataskaitÄ ar kitÄ dokumentÄ Å¾inomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai); 9.1.3.

Baudžiamojo kodekso 222 „Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas" 1 dalį („<...> apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamÄ finansinę apskaitÄ arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, jeigu dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros <...>“). 9.2. PareiÅ¡kėjas 2022 m. kovo 29 d.

Å¡iame tyrime pripažintas įtariamuoju. Ä®tariama, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitÄ ir pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelnÄ ir turtÄ , dėl ko buvo iÅ¡vengta sumokėti ne mažiau kaip 1 200 000 Eur mokesčių. PareiÅ¡kėjui 2022 m. kovo 30 d. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiÅ«ra. 9.3. PareiÅ¡kėjui inkriminuojama nusikalstama veika, už kuriÄ atsakomybė nustatyta Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalyje, pagal Baudžiamojo kodekso 11 straipsnio „Nusikaltimas“ 5 dalies nuostatas kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas, o nusikalstamos veikos, už kurias atsakomybė nustatyta Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje, pagal Baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 4 dalies nuostatas kvalifikuojamos kaip apysunkiai nusikaltimai.

Nusikaltimai nuosavybei, turtinėms teisėms, finansų sistemai bei valdymo tvarkai kelia realiÄ grėsmę ir daro didelę žalÄ visuomenei bei Å¡alies ekonomikai. LVAT praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad grėsmės sÄ voka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimÄ pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar sveikatai iÅ¡kyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės galimybė (LVAT 2015 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1814-858/2015). 1990 m. birželio 19 d.

Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Å engeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sÄ jungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir PrancÅ«zijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniÅ¡ko jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (Å engeno konvencija) 96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad grėsmė vieÅ¡ajai tvarkai gali susidaryti, kai užsienietis yra pagrįstai įtariamas padaręs sunkias nusikalstamas veikas. Ä®vertinus tai ir siekiant užtikrinti visuomenės saugumÄ ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ bei efektyviÄ užsieniečių kontrolę, bÅ«tina apriboti pareiÅ¡kėjo, kaip rizikÄ keliančio ar galinčio kelti užsieniečio, laikino ar nuolatinio apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje galimybę. 9.4.

Policijos departamentas IÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei, pateikė vadovaudamasis ApraÅ¡o 12 punkto („Užsienietis kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad yra bent vienas iÅ¡ Å¡ių kriterijų:“) 12.4 papunkčiu („jis įtariamas padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ â€œ) ir 13 punkto („Užsienietis gali bÅ«ti vertinamas kaip keliantis grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad:“) 13.2 papunkčiu („jis įtariamas padaręs nesunkų ar apysunkį nusikaltimÄ â€œ).

10. Departamentas Sprendime, be IÅ¡vadoje nurodytų aplinkybių, taip pat nustatė, kad: 10.1. Patikrinus pareiÅ¡kėjo duomenis informacinėse sistemose, nustatyta, kad Å¡iam užsieniečiui nebuvo iÅ¡duotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar nacionalinė viza. Pagal kartu su praÅ¡ymu pateiktame pase esančius spaudus nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2022 m. vasario 16 d. atvyko į Lenkijos RespublikÄ . 10.2. PareiÅ¡kėjas nuo 2022 m. liepos 21 d. iki 2022 m. gruodžio 30 d. yra įsigijęs verslo liudijimÄ . 10.3.

PraÅ¡yme iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi pareiÅ¡kėjas nurodė, kad yra vedęs, tačiau duomenų, kad jo sutuoktinė (ar jo vaikai) kartu bÅ«tų atvykę į Lietuvos RespublikÄ , nenurodė. 10.4. IÅ¡nagrinėjus ir įvertinus visus turimus duomenis ir dokumentus, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjo su Lietuvos Respublika nesieja ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai ryÅ¡iai, taip pat Å¡eimyniniai ryÅ¡iai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. 10.5. Ä®statymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimÄ atlieka Valstybės saugumo departamentas, o grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei – policija arba VSAT.

Taigi, tiesiogiai Ä®statyme įtvirtinta (Ä®statymo nuostatas detalizavo LLG apraÅ¡o 70 punktas), kad iÅ¡vadÄ dėl užsieniečio grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei teikia Policijos departamentas arba VSAT. Pagal Ä®statymo 4 straipsnio 4 dalį leidimas gyventi užsieniečiui iÅ¡duodamas tik gavus Å¡ių institucijų iÅ¡vadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei. 10.6. Sprendimas priimtas vadovaujantis Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

11. PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su priimtu Sprendimu, kreipėsi į teismÄ .

12. Ä®statymo 2 straipsnio 14 dalyje nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jame nurodytÄ laikÄ . Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi iÅ¡duodamas ar keičiamas, jeigu jis atitinka Ä®statymo 40 straipsnio 1 d. nustatytÄ leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo ar keitimo pagrindÄ bei Ä®statymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo ar keitimo sÄ lygas ir nėra Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui leidimas laikinai gyventi gali bÅ«ti neiÅ¡duotas arba nepakeistas.

13. LLG apraÅ¡o 1 punktas nustato, kad LLD apraÅ¡as reglamentuoja užsieniečio praÅ¡ymo iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, praÅ¡ymo pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, praÅ¡ymo naujai įforminti leidimÄ laikinai gyventi ir praÅ¡ymo leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkcijÄ pas tÄ patį darbdavį pateikimÄ bei Å¡ių praÅ¡ymų priėmimÄ , įvertinimo, ar užsienietis atitinka leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iÅ¡davimo ar keitimo sÄ lygas ir ar nėra atsisakymo iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ laikinai gyventi pagrindų, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė ar įvaikinimas yra fiktyvÅ«s, ar įmonė yra fiktyvi, tvarkÄ , sprendimo iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ laikinai gyventi priėmimÄ , sprendimo leisti pakeisti darbdavį priėmimÄ , užsakymo dėl leidimo laikinai gyventi iÅ¡raÅ¡ymo formavimÄ ir perdavimÄ Asmens dokumentų iÅ¡raÅ¡ymo centrui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Asmens dokumentų iÅ¡raÅ¡ymo centras) ir iÅ¡ Asmens dokumentų iÅ¡raÅ¡ymo centro gautų iÅ¡raÅ¡ytų leidimų laikinai gyventi siuntų patikrinimÄ , leidimo laikinai gyventi atsiėmimÄ , įvertinimo, ar nėra leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų, ir leidimo laikinai gyventi panaikinimo tvarkÄ , leidimo laikinai gyventi negaliojimÄ .

14. LLG apraÅ¡o 70 punkte nurodyta, kad jeigu nagrinėjamas užsieniečio (vyresnio nei 14 metų) praÅ¡ymas iÅ¡duoti leidimÄ (iÅ¡skyrus atvejus, kai užsienietis turi galiojantį leidimÄ laikinai gyventi ir yra deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje), tai Departamentas per 5 darbo dienas nuo praÅ¡ymo iÅ¡duoti leidimÄ gavimo Departamente dienos Policijos departamentui iÅ¡siunčia elektroniniais ryÅ¡iais paklausimÄ (dokumento skaitmeninę kopijÄ arba elektroninį dokumentÄ , pasiraÅ¡ytÄ kvalifikuotu elektroniniu paraÅ¡u), ar užsienietis kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei.

Kartu su paklausimu siunčiama LLG apraÅ¡o 8.6 papunktyje nurodytos teistumo pažymos (jeigu Å¡i pažyma pateikta) skaitmeninė kopija, jeigu teistumo pažymoje yra duomenų, kad užsienietis buvo teistas. Policijos departamentas, Lietuvos policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka patikrinęs turimus duomenis apie užsienietį ir iÅ¡nagrinėjęs gautÄ informacijÄ apie užsieniečio padarytus teisėtvarkos pažeidimus, ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo paklausimo gavimo dienos arba ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo paklausimo gavimo dienos, kai praÅ¡ymas iÅ¡duoti leidimÄ nagrinėjimas pagal Ä®statymo 33 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ skubos tvarka, Departamentui pateikia raÅ¡tu ar elektroniniais ryÅ¡iais iÅ¡vadÄ (dokumento skaitmeninę kopijÄ arba elektroninį dokumentÄ , pasiraÅ¡ytÄ kvalifikuotu elektroniniu paraÅ¡u), ar užsienietis nekelia grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei.

Jeigu Policijos departamentas dėl svarbių priežasčių negali pateikti iÅ¡vados per nustatytÄ terminÄ , tai elektroniniais ryÅ¡iais apie tai informuoja Migracijos departamentÄ . Bendras Policijos departamento iÅ¡vados pateikimo terminas negali virÅ¡yti 28 kalendorinių dienų nuo paklausimo gavimo dienos.

15. Byloje nustatyta, kad 2022 m. gegužės 30 d. Departamentui gavus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi, Policijos departamentas 2023 m. gegužės 31 d. gavo Departamento praÅ¡ymÄ Ä¯vertinti, ar pareiÅ¡kėjas nekelia grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei. IÅ¡vadÄ Departamentas gavo 2022 m. birželio 6 d., be kita ko, Å¡alys neginčija faktų apie IÅ¡vadoje nurodytus FNTT pradėtus ikiteisminius tyrimus, kuriuose pareiÅ¡kėjui inkriminuojama nusikalstama veika pagal Baudžiamojo kodekso 300, 220 ir 222 straipsnius, taip pat ir fakto, kad pareiÅ¡kėjui paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiÅ«ra.

16. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo ginčijamas Sprendimas priimtas vadovaujantis Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame įtvirtinta nuostata, kad iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

17. Å iame kontekste pažymėtina, kad nei Ä®statymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, kÄ reiÅ¡kia sÄ voka „gali grėsti“. Taigi, jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo dalykas (žr. LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010 ir kt.). LVAT savo nuoseklioje praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo iÅ¡duoti (pakeisti) leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo bÅ«ti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiÅ«riu).

Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl siekiant tinkamai pritaikyti Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , be kita ko, bÅ«tina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu praÅ¡oma, taip pat individualiÄ praÅ¡ymÄ pateikusio užsieniečio situacijÄ (Å¡eiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryÅ¡ius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Taip pat bÅ«tina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iÅ¡ esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas.

Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas Å¡iuo atveju yra neiÅ¡vengiamas. Tačiau Å¡is procesas negali bÅ«ti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi bÅ«ti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobÅ«džiu. BÅ«tent jų pagrindu ir galima daryti iÅ¡vadÄ , ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti iÅ¡duoti (pakeisti) leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr.

LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016).

18. Vertinant skundo argumentÄ , kad Departamentas nevertino realios padėties, tik vadovavosi pradėtu ikiteisminiu tyrimu, kuris nepatvirtina keliamos grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai fakto, o Sprendime nenurodomi jokie duomenys, kad pareiÅ¡kėjo buvimas gali kelti grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir kad grėsmė yra reali ir akivaizdi, pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjui inkriminuojama nusikalstama veika, už kuriÄ atsakomybė nustatyta Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalyje kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas, o nusikalstamos veikos, už kurias atsakomybė nustatyta Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje, kvalifikuojamos kaip apysunkiai nusikaltimai. Be kita ko, pareiÅ¡kėjui yra paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiÅ«ra.

19. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nurodytų kardomųjų priemonių paskirtis – užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Be kita ko, kardomajai priemonei – intensyvi priežiÅ«ra, bÅ«dingos itin griežtos sÄ lygos, t. y. įtariamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiÅ«ra, privalo:

1) dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisÄ , 2) laikytis nustatytos dienotvarkės (BPK 1311 straipsnio 6 dalis).

20. Pareiškėjui inkriminuojamų nusikalstamų veikų kvalifikavimas kaip sunkus ir apysunkiai nusikalimai, bei skirta viena iš griežčiausių kardomųjų priemonių – intensyvi priežiūra, rodo, kad pareiškėjo veiksmai ir elgesys ateityje gali būti pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei.

21. Departamentas, priimdamas SprendimÄ atsižvelgė bei įvertino Policijos departamento IÅ¡vadoje nurodytas aplinkybes, taip pat nustatęs, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡duotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar nacionalinė viza, be kita ko, nustatęs, kad pareiÅ¡kėjas 2022 m. vasario 16 d. atvyko į Lenkijos RespublikÄ , praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi pateikė 2022 m. gegužės 30 d., o nuo 2022 m. liepos 21 d. iki 2022 m. gruodžio 30 d. yra įsigijęs verslo liudijimÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo su Lietuvos Respublika nesieja ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai ryÅ¡iai, taip pat Å¡eimyniniai ryÅ¡iai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, kadangi nors praÅ¡yme iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi nurodė, kad yra vedęs, tačiau duomenų, kad jo sutuoktinė (ar jo vaikai) kartu bÅ«tų atvykę į Lietuvos RespublikÄ , nenurodė.

Todėl atsisakymas iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi laikytinas proporcinga ir bÅ«tina priemone siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumÄ ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ â€“ pasiekti.

22. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡yme iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvoje nurodyto Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte (negali iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos dėl humanitarinių priežasčių arba negali grįžti į kilmės valstybę dėl to, kad yra persekiojamas nedemokratinio rėžimo) pagrindo neįrodinėjo, juolab, teismo posėdžio metu paklausas apie praÅ¡yme nurodytÄ pagrindÄ , negalėjo paaiÅ¡kinti, akcentavo, kad praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi departamentui pateikė dėl socialiai reikÅ¡mingų priežasčių, kadangi dėl ikiteisminiame tyrime taikomų judėjimo ribojimų negali dirbti ir gauti pajamų pragyvenimui.

23. Nagrinėjamu atveju nurodytų byloje nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių visuma sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad nagrinėjant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ nebuvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ ir Sprendimo pagrįstumÄ . Departamento atliktas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo vertinimas iÅ¡samus, atsakovas pagrįstai, t. y. surinkęs pakankamai duomenų, nusprendė atsisakyti iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

24. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Departamentas objektyviai įvertino visas nustatytas aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias leidimų laikinai gyventi iÅ¡davimÄ , ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ SprendimÄ . Teismas nenustatė kitų ginčijamo Sprendimo panaikinimo pagrindų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis).

25. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas panaikinti SprendimÄ yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Antrasis skundo reikalavimas įpareigoti iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo 2022 m. gegužės 30 d. praÅ¡ymÄ laikytinas iÅ¡vestiniu skundo reikalavimu iÅ¡ reikalavimo panaikinti SprendimÄ . Teismui konstatavus ginčijamo Departamento Sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , atmestinas ir iÅ¡vestinis skundo reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teismas nusprendžia: PareiÅ¡kėjo D. L. skundÄ atmesti. Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjos Asta Adamonytė-Šipkauskienė Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė Agnė Stankevičienė