2021-08-18 Nr. AB-16041-3-61-3-01078-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-394-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01078-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos 43.3.1; 43.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugpjūčio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) nustatyti, ar žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 3D-286 2 priedo dalis, kurioje tarp remiamų augalų neliko lazdynų ir riešutmedžių, neprieštarauja 2011 m. balandžio 6 d. žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 3S-301 2 priedo daliai, kurioje tarp remiamų augalų yra lazdynai ir riešutmedžiai; 2) nustatyti, ar žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 3D-286 dalis, kurioje už daugiamečių pievų priežiūrą parama mokama tuo atveju, jei ūkininkas laiko tam tikrą skaičių sertifikuotų gyvulių, neprieštarauja 2005 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 3D-182 daliai, kur už daugiamečių pievų priežiūrą buvo mokama 89 eurai (13.2.2 p.), kurie laikė gyvulius – 118 eurų (13.3.2 p.), už pelkių (šlapžemių) tvarkymą – 229 eurai (13.2.1 p.); 3) nustatyti, ar žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 375 (EŽŪT) taisyklių 44.1 sk., kur nustatomas derliaus kiekis „nepriklausomai nuo to, ar augalai einamaisiais metais pagal jų augimo specifiką turi duoti derlių ar ne“ neprieštarauja gamtos dėsniams; 4) nustatyti, ar minėti žemės ūkio ministro įsakymai neprieštarauja Europos Sąjungos (toliau – ir ES) ekologinio ūkio rėmimo direktyvai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 ir 48 straipsnio nuostatoms; 5) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2021 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. BR6-4356611 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“; 6) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, priteisti 100 000 eurų turtinei ir moralinei žalai kompensuoti.

Pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų, todėl teismas 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti.

Vykdydamas minėtą teismo nutartį, pareiškėjas teismui pateikė patikslintą skundą (toliau – ir skundas) atsakovams Žemės ūkio ministerijai, NMA ir viešajai įstaigai (toliau – ir VšĮ) „Ekoagros“, prašydamas: 1) nustatyti, kad 2015 m. balandžio 20 d. žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 3D-286 2 priedo dalis, kurioje tarp remiamų augalų nebeliko lazdynų ir graikinių riešutmedžių, yra naikintina, nes prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo kriterijams, prieštarauja 2011 m. balandžio 6 d. žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 3D-301 2 priedo daliai, kurioje tarp remiamų augalų yra lazdynų ir graikinių riešutmedžių sodai, ES direktyvoms remti ekologinius ūkius ir konstituciniams principams; 2) nustatyti, kad žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 3D-286 dalis, reikalaujanti norintiems gauti paramą už daugiamečių pievų priežiūrą laikyti tam tikrą skaičių sertifikuotų gyvulių, yra naikintina, nes neprieštarauja žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 3D-182 daliai, kai už daugiamečių pievų priežiūrą buvo mokama 89 eurai (13.2.2 p.), kurie laikė gyvulius – 118 eurų (13.3.2 p.), už pelkių (šlapžemių) tvarkymą – 229 eurai (13.2.1 p.), ES direktyvai remti ekologinius ūkius, konstituciniams principams; 3) nustatyti, kad žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 375 (EŽŪT) taisyklių 44.1 sk., kur nustatomas derliaus kiekis „nepriklausomai nuo to, ar augalai einamaisiais metais pagal jų augimo specifiką turi duoti derlių ar ne“ yra naikintinas, nes prieštarauja gamtos dėsniams ir panaikina galimybę gauti paramą už jaunus, dar negalinčius duoti derliaus sodus; 4) panaikinti NMA 2021 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. BR6-4356611 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir Sprendimas); 5) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Žemės ūkio ministerijos, priteisti 100 000 eurų turtinei ir neturtinei žalai kompensuoti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 24 d. nutartimi laikė nepaduotu pareiškėjo G. B. skundo dalį dėl reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Žemės ūkio ministerijos, 100 000 eurų turtinei ir neturtinei žalai kompensuoti, priėmė pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti NMA 2021 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. BR6-4356611 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“.

Teismas, įvertinęs skundo turinį, priėjo prie išvados, kad pareiškėjas pašalino ne visus 2021 m. balandžio 8 d. nutartyje nustatytus skundo trūkumus, t. y. nenurodė jokių atsakovais skunde įvardijamų Žemės ūkio ministerijos ir VšĮ „Ekoagros“ veiksmų ar sprendimų, su kuriais nesutinka, ir dėl jų materialaus pobūdžio reikalavimų, atitinkančių ABTĮ 88 straipsnio nuostatas, nesuformulavo. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad turtinę žalą sudaro negautos išmokos už 10,21 ha lazdynų sodų ir už 18,11 ha daugiamečių pievų priežiūrą, o dėl NMA 2015–2020 m. priimtų sprendimų negavo 50 856,84 eurų išmokų, teismas sprendė, jog pareiškėjas pagal teismo išaiškinimus nepatikslino skundo reikalavimo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kadangi nenurodė, iš kokių konkrečių Žemės ūkio ministerijos sprendimų, veiksmų (neveikimo) kildinama žala. Įvertinęs tai, jog pagal pareiškėjo suformuluotą skundo pagrindą teismas negali nustatyti ginčo dalyko ir išspręsti skundo priėmimo klausimo, teismas pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Žemės ūkio ministerijos, 100 000 eurų turtinei ir neturtinei žalai kompensuoti, laikė nepaduotu.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundo 1–3 reikalavimai laikytini ne materialinio, o procesinio teisinio pobūdžio (prašymas ištirti norminio akto teisėtumą), todėl jų priėmimo klausimo nesprendė.

Teismas priėmė nagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti NMA Sprendimą bei vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 5 dalimi iš atsakovų bylos procese pašalino Žemės ūkio ministeriją ir VšĮ „Ekoagros“.

III. Pareiškėjas G. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 24 d. nutartį (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 10 d. nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas, nutarties priėmimo data nurodant 2021 m. balandžio 23 d.) ir nagrinėti visą jo skundą.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog bylos esmė yra nustatyti, ar teisėta yra žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 3D-286 2 priedo dalis, kurioje iš remiamų augalų sąrašo buvo išbraukti lazdynai ir graikiniai riešutmedžiai, ir kurioje už daugiamečių pievų priežiūrą parama mokama tik tokiu atveju, jei ekologinio ūkio savininkas laiko tam tikrą kiekį sertifikuotų gyvulių, ir teigia, kad bylą nagrinėjant dalimis, palengvėja gynyba ir byla pakrypsta visai kita linkme.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutarties dalies, kuria pareiškėjo G. B. skundo dalis laikyta nepaduota, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimai). Asmens teisė kreiptis į teismą negali būti apribota ar paneigta, nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė: teismas suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi pagrįstai nustatė pareiškėjui terminą iki 2021 m. balandžio 22 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. aiškiai ir detaliai nurodė pareiškėjui, kokie yra jo skundo trūkumai ir kaip juos reikia pašalinti (be kita ko, nurodyti konkrečius Žemės ūkio ministerijos sprendimus, veiksmus (neveikimą), iš kurių kildinama žala, įvardinti turtinės ir neturtinės žalos dydį ir jį pagrįsti rašytiniais įrodymais). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas įvardino turtinės žalos dydį, kurį sudaro negautos išmokos pagal NMA 2015–2020 m. sprendimus (b. l. 43), tačiau nenurodė konkrečių Žemės ūkio ministerijos sprendimų, veiksmų (neveikimo), iš kurių kildina žalą. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nustatytų skundo trūkumų nepašalino.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad bylos esmė yra nustatyti, ar teisėta yra žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 3D-286 2 priedo dalis. Vertindama šį atskirojo skundo argumentą teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl NMA Sprendimo panaikinimo ir pagrįstai nurodė, jog pareiškėjo reikalavimai, susiję su žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286, yra procesinio teisinio pobūdžio, t. y. bus nagrinėjami sprendžiant NMA Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Atsižvelgiant į tai, minėti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai atmestini.

Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą skundo trūkumams pašalinti, pagrįstai siekė padėti pareiškėjui įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, tačiau pareiškėjas teismo suteiktos galimybės tinkamai nerealizavo, 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų nepašalino, dėl ko teismas pagrįstai skundžiama nutartimi pareiškėjo skundo dalį laikė nepaduota.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Rytis Krasauskas Ramutė Ruškytė Virginija Volskienė