f56389df-4d33-4059-ab8d-a004bb2437bf · Vilniaus miesto apylinkės teismas

             Baudžiamoji byla Nr. 1-1880-1035/2016             Teisminio proceso Nr. 1-01-1-63552-2015-2             Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3;             1.2.25.4.1             (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 9 d.Vilnius              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš, sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei,dalyvaujant prokurorui Linui Gružui,kaltinamajam D.

K., jo gynėjui advokatui Renui BradÅ«nui,nukentėjusiajam R. Č.,             vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, dirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį, n u s t a t ė :

D. K. 2015 m. lapkričio 17 d., apie 15.20 val., Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimÄ , numatantį draudimÄ vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems Å¡ios teisės, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, be to, važiuodamas juo O. MilaÅ¡iaus gatvės važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti nuo Kareivių gatvės pusės link Nemenčinės plento antra eismo juosta, pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, t. y., pasirinkdamas vairuojamo automobilio važiavimo greitį, užtikrinantį stabilų transporto priemonės judėjimÄ ir jos kontrolę, jis neatsižvelgė į Å¡lapiÄ ir slidžiÄ asfaltuotÄ kelio dangÄ , dėl ko, ties O.

MilaÅ¡iaus g. pastatu Nr. 19, persirikiavimo iÅ¡ antros eismo juostos į pirmÄ eismo juostÄ metu važiavimo kryptį keičiančiam automobiliui praradus judėjimo stabilumÄ , jis nesuvaldė vairuojamo automobilio, kuris, slysdamas į deÅ¡inę pusę, iÅ¡važiavo už O. MilaÅ¡iaus gatvės važiuojamosios dalies ribų ir atsitrenkė į medį. Å io eismo įvykio metu automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleiviui R. Č. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Å iais veiksmais D. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje.Kaltinamasis D. K. apklausiamas teisme savo kaltę visiÅ¡kai pripažino ir parodė, kad 2015 m. lapkričio 17 d., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, apie 70-80 km/h greičiu važiavo automobiliu BMW O. MilaÅ¡iaus gatve, kartu važiavo nukentėjusysis R. Č. ir geras draugas A. Važiavo antra kelio juosta, buvo blogos oro sÄ lygos, automobilį sumetė, jis apsisuko ir trenkėsi į medį. Savo veiksmus vertina kaip neadekvačius, galisi.

Su nukentėjusiuoju susitaikė, atsiprašė ir atlygino žalÄ . Teisės vairuoti transporto priemones nebuvo įgijęs, iÅ¡laikė tik teorijos egzaminÄ , ruoÅ¡iesi laikyti praktinį vairavimo egzaminÄ . Automobilį buvo įsigijęs, tačiau jį ilgÄ laikÄ vairavo motina. Pats nedažnai vairuodavo automobilį iki eismo įvykio. Tokio savo elgesio nepateisina.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.D.

K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. lapkričio 17 d., apie 15.20 val., Vilniuje, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) važiavo apie 70 km/h greičiu O. MilaÅ¡iaus gatve nuo Kareivių gatvės pusės link Nemenčinės plento. Tuo metu lijo, kelio danga buvo Å¡lapia. Priartėjęs prie ta pačia kryptimi lėčiau važiavusio krovininio automobilio, pradėjo rikiuotis iÅ¡ antros eismo juostos į pirmÄ . Persirikiavimo metu automobilio galinė dalis pradėjo slysti į kairę pusę, sukdamas vairÄ ir didindamas greitį bandė suvaldyti ir iÅ¡lyginti automobilį, tačiau Å¡is nuslydo nuo kelio į deÅ¡inę pusę ir priekine dalimi atsitrenkė į pylimÄ ir kliudė medį.

Jo vairuoto automobilio galinėje keleivio vietoje sėdėjęs R. Č. skundėsi rankos skausmu. Automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių (b. l. 42-43).Po eismo įvykio alkotesteriu patikrinus D. K. neblaivumÄ , nustatyta, kad jis blaivus (0,00 promilių) (b. l. 12).Nukentėjusysis R. Č. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. lapkričio 17 d. kartu su draugu A. M. važiavo D. K. vairuojamu automobiliu BMW O. MilaÅ¡iaus gatve, antra eismo juosta, apie 80 km/h greičiu.

Tuo metu kelio danga buvo Å¡lapia. D. K. rikiavosi į pirmÄ eismo juostÄ ir jis (R. Č.), sėdėdamas galinėje keleivio vietoje, pajuto, kad automobilio galas pradėjo slysti į deÅ¡inę pusę. Automobilis nuslydo nuo kelio ir atsitrenkė į pylimÄ ir medį. Kadangi buvo sužalotas, medikai iÅ¡vežė jį į ligoninę. KitÄ dienÄ buvo iÅ¡leistas iÅ¡ ligoninės ir iÅ¡kart nukreiptas reabilitacijai į sanatorijÄ . Po stacionarinio gydymo daugiau ambulatoriÅ¡kai nesigydė (b. l. 23-24).Teismo medicinos ekspertas, susipažinęs su jam pateiktais medicininiais dokumentais ir įvykio aplinkybėmis, pateikė iÅ¡vadÄ , kad R.

Č. nustatytas deÅ¡inio raktikaulio petinio galo ir suspaustinis stuburo juosmens 2 slankstelio lūžis; sužalojimai atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl kaulų lūžių sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (b. l. 19).Liudytojas A. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad, 2015 m. lapkričio 17 d. važiuojant kartu su R. Č. D. K. vairuojamu automobiliu BMW, jis sėdėjo prekinėje keleivio vietoje, o R. Č. galinėje. D. K. važiavo antra eismo juosta apie 80 km/h greičiu.

Kelio danga buvo Å¡lapia. Atrodo, kad priekyje jų tos pačios krypties antra eismo juosta lėčiau važiavo kitas automobilis. Dėl Å¡ios priežasties D. K. rikiavosi į pirmÄ eismo juostÄ . Persirikiuojant automobilis pradėjo slysti į deÅ¡inę. Automobilis nuslydo nuo kelio į priekine dalimi trenkėsi į kelio pylimÄ ir kliudė medį. Kadangi R. Č. eismo įvykio metu buvo sužalotas, iÅ¡kviesti medikai jį iÅ¡vežė į ligoninę (b. l. 29-30).IÅ¡ eismo įvykio vietos schemos, papildomų duomenų apie eismo įvykį ir eismo įvykių informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 17 d. eismo įvykis kilo Vilniuje, O.

Milašiaus gatvės važiuojamosios dalies eismo pusėje, skirtoje važiuoti Nemenčinės plento kryptimi, ties O. Milašiaus g. pastatu Nr.

19. Minėtos krypties gatvės eismo pusę šioje kelio atkarpoje sudaro dvi 3,7 pločio eismo juostos. Ties šios eismo pusės dešiniuoju kraštu, žiūrint eismo kryptimi link Nemenčinės pl., yra 1,5 m. pločio šaligatvis, dešiniau šaligatvio – augmenija. Asfaltuota kelio danga apžiūros metu buvo šlapia. Eismo pusėje, skirtoje važiuoti Nemenčinės pl. Kryptimi, stovėjo D. K. eismo įvykio metu vairuotas automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis apgadintas.

Važiuojamojoje dalyje ir ant Å¡aligatvio, ties laiptais, pribarstyta apgadinto automobilio dalių Å¡ukių. Apie 10 m atstumu nuo laiptų, už kelio ribų stovėjo medis su pažeidimais ant kamieno (b. l. 9-11).Teismas, įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo duotus parodymus, taip pat kitus baudžiamojoje byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ visiÅ¡kai įrodyta. TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visumos analizė.Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kaltinamasis parodė, kad vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kelio danga buvo Å¡lapia, pradėjo rikiuotis iÅ¡ antros eismo juostos į pirmÄ ir persirikiavimo metu automobilio galinė dalis pradėjo slysti, automobilis nuslydo nuo kelio ir atsitrenkė į pylimÄ , po ko dar kliudė medį, įvykio metu buvo sužalotas automobilio galinėje sėdynėje buvęs keleivis R. Č.. Å iuos kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, teismo medicinos eksperto iÅ¡vada ir minėta eismo įvykio vietoje surinkta informacija.Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiÅ¡kai pakanka iÅ¡vadai, kad D.

K., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimÄ , numatantį draudimÄ vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems Å¡ios teisės, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, be to, važiuodamas juo pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, t. y., pasirinkdamas vairuojamo automobilio važiavimo greitį, užtikrinantį stabilų transporto priemonės judėjimÄ ir jos kontrolę, jis neatsižvelgė į Å¡lapiÄ ir slidžiÄ asfaltuotÄ kelio dangÄ , dėl ko automobiliui praradus judėjimo stabilumÄ , jis nesuvaldė vairuojamo automobilio, kuris, slysdamas į deÅ¡inę pusę, iÅ¡važiavo už kelio važiuojamosios dalies ribų ir atsitrenkė į medį, Å¡io eismo įvykio metu automobilio keleiviui R.

Č. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Å ie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamojo gynėjas pateikė teismui kaltinamojo ir nukentėjusiojo pasiraÅ¡ytÄ susitaikymo protokolÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiuoju, atsiprašė nukentėjusiojo ir pastarasis jam atleido, kaltinamasis atlygino nukentėjusiajam 1 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos, nukentėjusysis sutiko su tokiu žalos dydžiu, pretenzijų dėl žalos neturi ir ateityje neturės.BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant Å¡ioms bÅ«tinoms sÄ lygomis:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

2) savo noriu atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo;

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu;

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.Kaltinamasis D. K. padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , kuris laikytinas neatsargiu (BK 16 straipsnis), kaltę pripažino visiÅ¡kai, savo veiksmus vertina kritiÅ¡kai, nepateisina savo elgesio, gailisi, atlygino nukentėjusiajam padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ , atsiprašė ir susitaikė su juo. Nukentėjusysis teismo posėdyje patvirtino, kad susitaikė su kaltinamuoju, žala jam atlyginta. D. K. anksčiau neteistas, dirba (b. l. 47).

Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos D. K. kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas D. K. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam susitaikius.BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Pagal teismų praktikÄ BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmė vykdymÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K-599/2012).

Nors, kaip matyti iÅ¡ nagrinėjamos bylos aplinkybių, D. K. padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ neturėdamas (dar nebÅ«damas įgijęs) teisės vairuoti transporto priemones, pagal teismų praktikÄ Å¡is faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimÄ dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (kasacinė nutartis Nr. 2K-122/2012). Kasacinis teismas analogiÅ¡kos pozicijos laikosi ir pagal faktines aplinkybes panaÅ¡ioje situacijoje, t. y. kai BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas kaltininkui laikinai netekus teisės vairuoti transporto priemones (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-49-788/2016).Minėtoje teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimÄ vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ , svarbu įvertinti ir prevencinį Å¡ios baudžiamosios poveikio priemonės tikslÄ â€“ užkirsti keliÄ kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Teismų praktika patvirtina, kad minėta baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (kasacinė nutartis Nr. 2K-401/2014). Nors D. K. nagrinėjamu atveju buvo blaivus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jis vairavo automobilį neturėdamas Å¡ios teisės. Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemones asmenis, neturintiems Å¡ios teisės. Teismo vertinimu, Å¡i aplinkybė yra tiesiogiai susijusi su įvykio sukėlimu, kadangi galima pagrįstai manyti, kad D.

K., nebÅ«damas įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, neturėjo pakankamų teorinių ir praktinių įgÅ«džių vairuoti. Be to, Å¡i aplinkybė rodo kaltinamojo pavojingumÄ ir paties jo abejingumÄ eismo ir jame dalyvaujančių asmenų saugumui. IÅ¡ Administracinių teisės pažeidimų registro matyti, kad D. K. iki jo sukelto eismo įvykio jau buvo padaręs du administracinius teisės pažeidimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais (b. l. 48-50). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2015 m. rugpjūčio 18 d.

D. K., vairuodamas automobilį ir neturėdamas tam teisės, virÅ¡ijo leistinÄ 40 km/j greitį, važiavo 70 km/h greičiu. Praėjus vos trims mėnesiams, vėl vairavo automobilį neturėdamas Å¡ios teisės ir sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kaltinamojo ir jo gynėjo akcentuojama aplinkybė, kad kaltinamojo darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, nelaikytinas pakankamu pagrindu atsisakyti skirti pirmiau minėtÄ baudžiamojo poveikio priemonę.Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pagrindas skirti D.

K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones minimaliam įstatymo nustatytam terminui.Ikiteisminio tyrimo metu D. K. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 45-46), įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintina.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsnio, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, n u s p r e n d ž i a : D. K., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju R.

Č., ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti D. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams.D. K. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .IÅ¡aiÅ¡kinti D.

K., kad:             1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.             2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Teisėjas                                                                                                                                  Valerij Lauš