f5634233-032f-4529-8ef1-153bf07e6fce · Klaipėdos apygardos teismas

                Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-687-380/2016                                                          Teisminio proceso Nr. 4-06-3-03737-2016-2                                                  Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4.3 (S)              KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS             NUTARIMAS 2016 m. gruodžio 13 d.

Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nutarimo, ir n u s t a t ė:              G. Ž. 2016 m. rugsėjo 9 d. suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2016 m. rugsėjo 9 d., 23 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volkswagen Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,50 promilių) girtumo laipsnis.             Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 4 d. nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ G.

Ž., jo veikoje nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties.              Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nutarimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo. G. Ž. padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ â€“ vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus, tuo sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams.

Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino surinktus įrodymus, nepanaikino byloje esančių prieštaravimų, bei nesiėmė aktyvių veiksmų prieštaravimams panaikinti. Byloje esantys neatitikimai tarp alkotesterio parodymų ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti negali būti vertinami G. Ž. naudai. G. Ž. neblaivumas 2016 m. rugsėjo 9 d., 23 val., buvo toks, už kurį ATPK 126 straipsnis numato administracinę atsakomybę, o tai, kad po kurio laiko patikrinus, neblaivumas jau buvo sumažėjęs, tik patvirtina, jog pirminis matavimas nebuvo klaidingas, neblaivumas vis dar išliko, tačiau jau mažesnio laipsnio.

Asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, o laikui bėgant alkoholio kiekis žmogaus organizme paprastai mažėja. Siekiant paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus apie G. Ž. neblaivumÄ , turi bÅ«ti paskirta ekspertizė G. Ž. neblaivumui nustatyti vairavimo metu.              G. Ž. atsiliepimu į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Klaipėdos miesto apylinkės teismas objektyviai įvertino visas įvykio aplinkybes ir priėmė teisingÄ sprendimÄ .

Teigia, kad buvo labai nedaug iÅ¡gėręs vyno, nepatikėjo alkotesterio parodymais, todėl nusprendė kvestionuoti alkotesterio duomenis ir Klaipėdos universitetinėje ligoninėje savo noru atliko blaivumo testÄ , kurio metu kraujuje rasta 0,39 promilės alkoholio, tai nesiekia lengvo girtumo laipsnio. Nustatant asmens neblaivumÄ kraujo tyrimas reikalingas tikslesnių duomenų gavimui, bÅ«tent dėl to G. Ž. vyko į medicinos įstaigÄ medicininės apžiÅ«ros atlikimui.              Apeliacinis skundas tenkintinas.

             ATPK 249 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog Å¡io kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , mutatis mutandis vadovaujasi Baudžiamojo proceso kodekso normomis. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 26 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reguliuojančias bylų nagrinėjimÄ apeliacine tvarka“ 8 punkte iÅ¡aiÅ¡kinta, jog apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto reikalavimai – jų apimtis, pobÅ«dis, konkretumas, tikslumas.

Apeliantui netiksliai ar net netinkamai suformulavus savo reikalavimÄ , apeliacinės instancijos teismas apie apeliacinio skundo ribas turi spręsti iÅ¡ skunde nurodytų nuosprendžio (nutarties) ap­skundimo pagrindų ir motyvų. Apeliantui praÅ¡ant panaikinti nuosprendį ir grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme dėl to, kad teisiamasis iÅ¡teisintas nepagrįstai, apeliacinės instancijos teismas, nesant pagrindų grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, gali panaikinti apskųstÄ nuosprendį ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Tuo apeliacinio skundo ribos nebus virÅ¡ytos.              IÅ¡ apeliacinio skundo turinio apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog G. Ž. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties. Nors Å¡iuo atveju apeliaciniu skundu praÅ¡oma panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nutarimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, tačiau apeliaciniame skunde keliamus klausimus apeliacinės instancijos teismas gali iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės.              ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.             Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, kad G. Ž. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties, neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių, padaryta netinkamai įvertinus surinktus įrodymus.

             Kaip matyti iš bylos medžiagos, G. Ž. 2016 m. rugsėjo 9 d., 23.00 val., alkotesteriu „Alcotest 7510“ buvo nustatytas 0,50 promilių girtumo laipsnis (b. l. 16). Patikros sertifikatas Nr. 0429527 liudija, kad alkotesteris tinkamas naudoti iki 2016 m. lapkričio 2 d. (b. l. 17). G. Ž. paaiškino, kad valandos laikotarpyje išgėrė taurę raudono vyno (b. l. 3). Tarnybiniame pranešime policijos pareigūnai nurodė, kad buvo sustabdytas automobilis, kurį vairavo G.

Ž., nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, todėl buvo patikrintas alkotesteriu (b. l. 12). Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte konstatuojama, jog tyrimo metu (2016 m. rugsėjo 9 d., 23.54 val.) tiriant G. Ž. alkotesteriu 23.58 val. buvo nustatytas 0,39 promilių girtumo laipsnis, 00.18 val. – 0,37 promilių girtumo laipsnis (b. l. 18). Biologinės terpės bandinys buvo paimtas, tačiau nėra duomenų apie toksikologinio kraujo tyrimo rezultatus. Teismo posėdžio metu G.

Ž. paaiÅ¡kino, kad tÄ vakarÄ buvo iÅ¡gėręs, bet nedaug, nesitikėjo, jog virÅ¡ys leistinÄ normÄ (b. l. 19). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nusprendė, kad iÅ¡ Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto matyti, jog po valandos G. Ž. patikrinus alkotesteriu, alkoholio koncentracija nesiekė lengvo neblaivumo laipsnio, todėl negalima tvirtinti, kad G. Ž. automobilį vairavo neblaivus. Apeliacinės instancijos teismas 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi buvo paskyręs ekspertizę G.

Ž. neblaivumui nustatyti. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyrius 2016 m. gruodžio 1 d. raÅ¡tu Nr. (1.8) SD-03-529 pranešė, jog negali atlikti paskirtos ekspertizės, nes byloje nėra duomenų po toksikologinio kraujo tyrimo.              Teismų praktikoje ne kartÄ konstatuota, jog teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, o pažeidėjo iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi bÅ«ti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis susiformavusia teismų praktika tokio tipo bylose, ir Å¡iuo atveju neturi pagrindo abejoti G. Ž. neblaivumu, kuris buvo nustatytas sustabdžius jo vairuojamÄ transporto priemonę. G. Ž. buvo sustabdytas vairuodamas automobilį, 23.00 val., alkoholio kiekis alkotesteriu buvo nustatytas 0,50 promilių, o medicininė apžiÅ«ra neblaivumui nustatyti atlikta 23.58 val., ir nustatyta 0,39 promilių. Akivaizdu, kad per tokį laikÄ alkoholio kiekis pažeidėjo organizme turėjo sumažėti ir jis neatvaizduoja to rezultato, koks buvo pažeidimo padarymo metu.

Vertinant skirtumÄ , tarp Å¡ių dviejų matavimų, ir atsižvelgiant į tai, kad per maždaug 58 min. alkoholio kiekis organizme sumažėjo apie 0,11 promilių, Å¡is skirtumas neatrodo akivaizdžiai per didelis ir įtarimų dėl alkoholio matavimo prietaisų tikslumo nesukelia. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad alkotesteriu nustatytas girtumo laipsnis praėjus valandai po pažeidėjo sulaikymo neturi virÅ¡enybės prieÅ¡ alkotesterio parodymus, kurie buvo gauti iÅ¡ karto po to, kai buvo sustabdyta pažeidėjo vairuojama transporto priemonė.

Gydymo įstaigoje gauti alkotesterio parodymai patys savaime nepaneigia pirminių testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi bÅ«ti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai.             Visi administracinio teisės pažeidimo byloje esantys duomenys, prieÅ¡ingai nei nurodyta skundžiamame nutarime, patvirtina G. Ž. kaltę padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ .              ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), – užtraukia baudÄ vairuotojams nuo dviejų Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynių iki keturių Å¡imtų trisdeÅ¡imt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių.             Skiriant nuobaudÄ atsižvelgiama į pažeidėjo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

G. Ž. padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , keliantį grėsmę žmonių sveikatai bei gyvybei. G. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Ä®vertinus G. Ž. nustatytÄ lengvÄ (0,50 promilių) girtumo laipsnį, skirtina minimali ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda.             Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėja n u t a r i a:

             Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nutarimÄ panaikinti ir priimti naujÄ nutarimÄ :              G. Ž. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 289 Eur baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.             Nutarimas neskundžiamas. Teisėja                                                                         Aurelija Sadauskaitė