f561f3ac-85ff-4d98-a2c9-ba7cbfb28c97 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI-3142-643/2015Proceso Nr. 3-61-3-00974-2014-0Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1, 74. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 12 d.Vilnius           Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Kaminsko, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Halinos Zaikauskaitės,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos D. R. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos, dėl neiÅ¡mokėtos valstybinės pareigÅ«nų pensijos dalies priteisimo.           Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja D. R. per elektroninių paslaugų portalÄ â€žE. TEISMAS.LT“ pateikė teismui skundÄ , kuriuo praÅ¡o:

1) dėl objektyvių priežasčių atnaujinti praleistÄ terminÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos sumokėjimo skundui paduoti;

2) priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos, neiÅ¡mokėtÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį 3146,65 Lt už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31;

3) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėja nurodo, kad Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerija (toliau – ir KAM) nuo 2003-02-01 paskyrė jai 292,46 Lt dydžio valstybinę pareigÅ«nų ir karių pensijÄ (toliau – ir pensija) už tarnybÄ iki gyvos galvos. Nuo 2010-01-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui Nr. XI-537 (toliau – ir Laikinasis įstatymas), jos pensija mažinama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatomis, kadangi pareiÅ¡kėja buvo dirbanti ir turėjo draudžiamųjų pajamų.

PareiÅ¡kėja pažymėjo, kad toks teisinis reguliavimas pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lÅ«kesčių ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos iÅ¡mokas, nepagrįstai ribojama asmens konstitucinė teisė į nuosavybę. Savo pozicijÄ grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012-02-06 nutarimu. PareiÅ¡kėja ginčo nekelia dėl pensijos perskaičiavimo remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nes jos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažintos teisėtomis ir neprieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai.

Tačiau nesutinka su pensijos perskaičiavimu vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kadangi Å¡ios nuostatos minėtu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos antikonstitucinėmis. Nurodo, jog 2014-02-07 ji kreipėsi į KAM su praÅ¡ymu iÅ¡mokėti jai susidariusiÄ pensijos nepriemokÄ , tačiau KAM 2014-02-07 sprendimu Nr. 12-01-233 tik atsiuntė pareiÅ¡kėjai pensijos skyrimo ir mokėjimo suvestinę, o apie susidariusiÄ nepriemokÄ nieko neužsiminė. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama KraÅ¡to apsaugos ministerijos, atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ nurodo, kad su juo nesutinka ir praÅ¡o bylÄ nutraukti Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 d. 7 p. pagrindu arba pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, jog pareiÅ¡kėjai nuo 2003 m. buvo paskirta ir mokama 352,35 Lt dydžio pensija. Nuo 2010-01-01 pareiÅ¡kėjos pensija buvo perskaičiuota ir mokama sumažinta vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 ir 5 str. nuostatomis. Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažintos teisėtomis, Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos, kurios tuo pačiu minėtu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos antikonstitucinėmis, nuo 2012-09-01 neteko galios. Pažymėjo, kad pirmÄ jÄ pagal Laikinojo įstatymo 5 str. sumažintÄ valstybinę pensijÄ pareiÅ¡kėja gavo 2010 m. kovo mėn., o sužinojo 2010 m. vasario mėn., gavusi iÅ¡ KAM 2010-02-04 raÅ¡tÄ Nr. 12-01-204.

Ä® teismÄ su skundu kreipėsi tik 2014-02-14, taigi, atsakovės teigimu, praleido 3 metų procesinį terminÄ kreiptis į teismÄ su skundu. Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad skundÄ teismui pareiÅ¡kėja pateikė praėjus 11 mėnesių nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-12 administracinėje byloje Nr. A-552-519/2013 pateikto iÅ¡aiÅ¡kinimo dėl valstybinių pensijų nepriemokos priteisimo. KAM teigimu, pareiÅ¡kėja pakankamai ilgai delsė kreiptis teisminės gynybos, veikė nepakankamai apdairiai ir rÅ«pestingai, todėl terminas neturėtų bÅ«ti atnaujintinas.PareiÅ¡kėja, jos atstovas, atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ jie buvo informuoti tinkamai.

Byloje yra gautas pareiÅ¡kėjos atstovo advokato padėjėjo R. B. praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ pareiÅ¡kėjai ir jos atstovui nedalyvaujant. KAM atsiliepime į skundÄ taip pat yra nurodytas praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ atsakovės atstovui nedalyvaujant. Administracinė byla iÅ¡nagrinėta bylos Å¡alims nedalyvaujant (ABTÄ® 78 str. 3 d.). Skundas tenkintinas. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad:2003-02-10 KAM sprendimu Nr. 12-01-16-413 D. R. buvo paskirta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija.2010-02-04 KAM raÅ¡tu Nr. 12-01-204 informavo pareiÅ¡kėjÄ D.

R., jog nuo 2010-01-01 įsigaliojus Laikinajam įstatymui, jai paskirta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija bus perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. ir pagal 5 str. 1 d., atsižvelgiant į jos gautų draudžiamųjų pajamų dydį. PerskaičiuotÄ pensijÄ už 2010 m. sausio mėn. bus iÅ¡mokėtÄ iki 2010 m. kovo 15-20 d. (b. l. 6).2014-01-20 KAM buvo gautas pareiÅ¡kėjos 2014-01-15 praÅ¡ymas pateikti sprendimus, informacijÄ dėl jos pensijos sumažinimo. 2014-02-07 KAM raÅ¡tu Nr. 12-01-233 pateikė pareiÅ¡kėjai KAM kanclerio sprendimÄ ir potvarkius dėl pensijos skyrimo ir mokėjimo, taip pat suvestinę kaip buvo mokama pareiÅ¡kėjos pensija 2010-2013 m.2014-02-25 Lietuvos kariuomenės jungtinio Å¡tabo Personalo ir administravimo valdybos J1 parengtoje pažymoje Nr. PAS-337 nurodyta, jog pareiÅ¡kėjai D.

R. laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 pensija buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 str., o laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-30 – pagal Laikinojo įstatymo 5 str. Dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo pareiškėjai minėtu laikotarpiu buvo neišmokėta 3146,65 Lt pensijos nepriemoka.Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjai paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagrįstumo.

Byloje ginčo nėra dėl Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatų taikymo. Ginčui taikytinos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimÄ ir mokėjimÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.Pagal 1994-12-22 Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 (1995-07-04 įstatymo Nr. I-1012, 2002-07-02 įstatymo Nr. IX-1013, 2006-12-12 įstatymo Nr. X-978 redakcija) 1 str. 1 d. Lietuvos Respublikoje nustatomos Å¡ios valstybinės pensijos:

1) Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos;

2) nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos;

3) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos;

4) mokslininkų valstybinės pensijos;

5) teisėjų valstybinės pensijos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos pagal specialius įstatymus. Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Generalinė prokuratūra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iš šių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjai pensijÄ moka KAM.2009-12-09 buvo priimtas Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas Nr. XI-537 (toliau – ir Laikinasis įstatymas), kuris, iÅ¡skyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010-01-01 Laikinasis įstatymas, kaip konstatuota jo preambulėje, buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtÄ valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimÄ , jame buvo nustatyta socialinių iÅ¡mokų (tarp jų ir pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų) perskaičiavimo tvarka, suponuojant inter alia paskirtų socialinių iÅ¡mokų laikinÄ sumažinimÄ .

Pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ Å¡is įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal <...> Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ , <...>. Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis ir kurie po iÅ¡mokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ , ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ (toliau Å¡iame įstatyme Å¡ios pajamos ir paÅ¡alpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), iÅ¡skyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į tÄ mėnesį, už kurį mokama iÅ¡moka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį.

Tuo atveju, kai iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01. Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų iÅ¡mokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios iÅ¡mokos.Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos, pagal kurias buvo perskaičiuojamos valstybinės pensijos, buvo taikomos iki 2012-09-01Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, kuris „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2012-09-21 pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;

Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ â€œ; Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis tiek, kiek ji apima Å¡io įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalyse (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d. ir 2010 m. spalio 26 d. redakcijos) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kad asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintÄ valstybinę pensijÄ , ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokiÄ valstybinę pensijÄ , kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams.

Ä®statymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrÄ darbÄ ar užsiimantiems tam tikru verslu valstybinių pensijų gavėjams valstybines pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams bÅ«tent dėl to, kad jie dirba tam tikrÄ darbÄ ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ jų teisę laisvai pasirinkti darbÄ arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus Å¡iÄ jų teisę jiems paskirta valstybinė pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrÄ darbÄ ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams.Apibendrinus iÅ¡dėstytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas iÅ¡ esmės pripažino, kad pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį.

Kitoks pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi ir Laikinojo įstatymo 5 straipsniu, pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises. Dėl termino kreiptis į teismÄ su skundu atnaujinimo Dėl atsakovės argumento, jog administracinę bylÄ reikia nutraukti ABTÄ® 101 str. 7 d. pagrindu, nes pareiÅ¡kėja praleido 3 metų terminÄ kreiptis į teismÄ , pažymėtina, kad minėtas terminas pareiÅ¡kėjai buvo atnaujintas 2014-02-18 teismo nutartimi.

Dėl reikalavimo priteisti valstybinės pensijos nepriemokÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pažymėjo, kad teisės į pensijÄ turtiniai aspektai ginami pagal nuosavybės neliečiamumo principÄ , skelbiamÄ Konstitucijos 23 straipsnyje. Konstitucinis Teismas ne kartÄ savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad asmenys, kuriems Konstitucijoje ar įstatyme nustatyta pensija buvo paskirta ir mokama, pagal Konstitucijos 23 straipsnį turi teisę reikalauti, kad jiems tokio dydžio iÅ¡mokos, kokios buvo paskirtos ir mokamos, bÅ«tų mokamos ir toliau (inter alia Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2012 m. vasario 6 d. nutarimas).

Teisė į nuosavybę – prigimtinė žmogaus teisė. Ji grindžiama bendromis teisinių valstybių konstitucinėmis tradicijomis bei tarptautiniais įsipareigojimais, susijusiais su žmogaus teisėmis. Nuosavybės teisių apsauga garantuojama Europos žmogaus teisių konvencijos Pirmojo Protokolo 1 straipsnio, 2000 m. gruodžio 7 d. Nicoje paskelbtos Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 17 straipsnio nuostatų. Tačiau teisė į nuosavybę nėra absoliuti.

Vertinant teisę į pensijÄ nuosavybės teisių apsaugos kontekste, bÅ«tina užtikrinti visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrÄ , todėl tam tikrais atvejais Å¡i teisė gali bÅ«ti ribojama laikantis teisinės valstybės, lygiateisiÅ¡kumo, proporcingumo principų ir kitų konstitucinių imperatyvų (mutatis mutandis žr. Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimÄ , 2012 m. vasario 6 d. nutarimÄ ). 2014-02-25 Lietuvos kariuomenės jungtinio Å¡tabo Personalo ir administravimo valdybos J1 parengta pažyma Nr. PAS-337 patvirtina, kad pareiÅ¡kėjai D.

R. laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija buvo perskaičiuota ir mokama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, kurių konstitucingumas buvo patvirtintas Konstitucinio Teismo 2012 -02-06 nutarimu. Kadangi pareiÅ¡kėja buvo dirbantis asmuo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, jos pensija buvo dar kartÄ perskaičiuota ir sumažinta, pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, kurios Konstitucinio Teismo buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjos užtarnautos valstybinės pensijos sumažinimas remiantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu reiÅ¡kia teisinį netikrumÄ , pareiÅ¡kėjos teisėtų lÅ«kesčių paneigimÄ Ä¯dėjus atitinkamas pastangas turėti didesnes pajamas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinto nuosavybės neliečiamumo principo, konstitucinio lygiateisiÅ¡kumo, proporcingumo principų pažeidimÄ , todėl toks pensijos sumažinimas nėra pateisinamas.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjai D.

R. laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-30 imtinai buvo nepagrįstai neiÅ¡mokėta valstybinės pensijos dalis, pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. PareiÅ¡kėjos pensijos sumažinimas, pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, laikytinas atliktu teisėtai ir pagrįstai.Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ , Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimÄ ir Å¡iuo metu galiojantį teisinį reguliavimÄ , teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjos teisė gali bÅ«ti apginta, iÅ¡mokėjus pensijos nepriemokÄ , kurios nebÅ«tų buvę, jeigu nebÅ«tų buvęs priimtas ir taikomas Konstitucijai prieÅ¡taraujančiu pripažintas valstybinių pensijų mažinimÄ reglamentuojantis teisinis reguliavimas.

Vien tik ginčui aktualių įstatymo nuostatų pripažinimas netekusiomis galios deramai pareiškėjos teisių pažeidimo pasekmių nepašalino. Dėl antikonstitucine pripažintos įstatymo nuostatos taikymo susidaręs turtinis praradimas pripažintinas pareiškėjos teisių pažeidimu ir teismas privalo jį deramai pašalinti.Konstitucijos 107 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galiÄ ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigÅ«nams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigÅ«nai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktÄ ar jo dalį nekonstituciniu galia negali bÅ«ti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktÄ ar jo dalį.Tai, kad tuo metu, kai pareiÅ¡kėjai buvo mokama sumažinta valstybinė pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl pensijų perskaičiavimÄ ir mokėjimÄ valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai nustatančių teisės aktų pripažinimo prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiÅ¡kėjos teisės į neiÅ¡mokėtos pensijos priteisimÄ .

PažeistÄ pareiÅ¡kėjos teisę teismas Å¡iuo atveju privalo ginti, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistos Konstitucijos normos ir principai, o įstatymo dalis, kuri buvo pripažinta prieÅ¡taraujančia Konstitucijai, ir toliau bÅ«tų realiai taikoma tiems teisiniams santykiams, kurie dar nėra galutinai susiklostę, t. y. bÅ«tų vykdomi pagal Konstitucijai prieÅ¡taraujantį įstatymÄ priimti sprendimai, kurie dar negali bÅ«ti laikomi įvykdytais pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d.Remiantis KAM pateiktais duomenimis, nustatyta, jog pareiÅ¡kėjai D.

R. laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-30 imtinai dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo buvo neiÅ¡mokėta 3146,65 Lt valstybinės pensijos nepriemoka. Pažymėtina, jog ginčo dėl neiÅ¡mokėtos pensijos dalies sumos dydžio byloje nėra. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti atsakovės pateiktais duomenimis apie pareiÅ¡kėjai neiÅ¡mokėtÄ pensijos sumÄ . Todėl, atsižvelgiant į tai, neiÅ¡mokėta 911,33 Eur (tai atitinka 3146,65 Lt) valstybinės pensijos dalis pensijos dalis pareiÅ¡kėjai D.

R. priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos KAM (LVAT 2012-07-23 nutartis adm. byloje Nr. A552-2747/2012).  Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, remiantis anksčiau sprendime iÅ¡dėstytais motyvais bei vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, pareiÅ¡kėjos skundas tenkintinas (ABTÄ® 88 str. 2 p.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų PareiÅ¡kėja skundei taip pat prašė teismo atlyginti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėjos teigimu, ji patyrė 500 Lt atstovavimo iÅ¡laidų.Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

ABTÄ® straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kai sprendimas priimtas pareiÅ¡kėjo naudai, Å¡is turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtÄ Å¾yminį mokestį; kitas iÅ¡laidas dėl skundo (praÅ¡ymo) suraÅ¡ymo ir padavimo; iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto iÅ¡laidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laikÄ , kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvienÄ proceso dienÄ â€“ iÅ¡laidas. Proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo iÅ¡laidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTÄ® 44 str. 6 d.).

CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi iÅ¡laidas, atsižvelgia į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į kitus kriterijus, tokius kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes.

Už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio (Rekomendacijų 5 p.). Pagal Rekomendacijų 7 punktÄ priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Nustatyta, jog laikotarpiu, kada pareiÅ¡kėjos atstovas advokato padėjėjas R.

B. teikė jai teisines paslaugas, buvo nustatytas 1000 Lt dydžio minimalus mėnesinis atlyginimas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimu Nr.718, kuris įsigaliojo nuo 2013 m. sausio 1 d. Vertinant Å¡ių teisės aktų nuostatas konstatuotina, jog įstatymas proceso Å¡aliai suteikia teisę gauti tik pagrįstų ir racionalių teismo iÅ¡laidų atlyginimÄ .  IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2014-01-09 buvo sudaryta atstovavimo sutartis, kuria pareiÅ¡kėja D. R. pavedė advokato padėjėjui R.

B. atstovauti jÄ administracinėje byloje, suraÅ¡ant praÅ¡ymÄ KAM, skundÄ teismui dėl neiÅ¡mokėtos pensijos dalies priteisimo. Nustatyta, jog advokato padėjėjas parengė pareiÅ¡kėjai praÅ¡ymÄ KAM, skundÄ teismui. PareiÅ¡kėjos atstovas 2015-01-26 teismo posėdyje nedalyvavo. Byloje taip pat pateikta 2014-01-09 sÄ skaita už suteiktas teisines paslaugas pareiÅ¡kėjai Nr. 1255/259 ir 2014-01-09 pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 744565, kuriuo patvirtinama, kad pareiÅ¡kėja sumokėjo advokato padėjėjui 500 Lt už suteiktas teisines paslaugas.

Teismas, remdamasis Rekomendacijų 5, 8.1, 8.2 punktų nuostatomis, atsižvelgdamas į tai, jog pareiÅ¡kėjos materialÅ«s skundo reikalavimai tenkintini pilnai, keliamas ginčas buvo sudėtingas, kompleksinis, reikalavo specialių žinių, byloje buvo keliami nauji teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo klausimai, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, daro iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡oma priteisti atstovavimo iÅ¡laidų suma (500 Lt) yra pagrįsta.Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tenkintinas pilnai ir iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos KAM, pareiÅ¡kėjos D.

R. naudai priteistina 144,81 Eur (tai atitinka 500 Lt) atstovavimo iÅ¡laidų (ABTÄ® 44 str. 1, 6 d., 45 str. 2 d., CPK 93 str. 2 d., 98 str.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjos D. R. skundÄ tenkinti.Priteisti pareiÅ¡kėjai D. R. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos, 911,33 Eur (devynis Å¡imtus vienuolika eurų ir trisdeÅ¡imt tris euro centus) neiÅ¡mokėtÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusiÄ laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-30 pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas.

  Priteisti pareiÅ¡kėjai D. R. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos, 144,81 Eur (vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt keturis eurus ir aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vienÄ euro centÄ ) bylinėjimosi iÅ¡laidų.  Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                           ArÅ«nas Kaminskas                                                                                                              Margarita Stambrauskaitė             Halina Zaikauskaitė                                                                                                       Â