f55d07de-c4b6-4e2f-9198-60ec6fa4f437 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė

byla Nr. 2A-181-492/2011

Procesinio sprendimo

kategorija:

 (S)

Â

      35.3.6.; 36.1.; 121.15.; 121.18.; 121.21.;

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. kovo 14 d.

Vilnius

Vilniaus

apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,

teisėjų Rasos

Gudžiūnienės, Henricho Jaglinskio,

sekretoriaujant

Skaistei Blažinauskaitei,

            viešame teismo

posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G.

A. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio

27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-394-647/2010 pagal ieškovo UAB

„Naujininkų ūkis“ ieškinį atsakovei G. A. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija,

iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,    Â

n u s t a t

ė :

ieškovas UAB „Naujininkų ūkis“ prašė priteisti jo naudai iš atsakovės G. A. 2 020,86 Lt skolos, 22,54 Lt delspinigių, bylinėjimosi išlaidas. Prašė visas teismo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, valstybei priteisti iš atsakovės. Nurodė, kad ieškovas teikia

gyvenamosioms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), priklausančioms

atsakovei G. A., komunalines paslaugas, tačiau atsakovė už

laikotarpį nuo 2005-03-01 iki 2009-07-01 už suteiktas kitas paslaugas – naujų

laiptinės durų įrengimÄ ir laiptų remontÄ - nesumokėjo 2 020,86 Lt. IÅ¡laidos remontui nurodytos vienoje sÄ skaitos eilutėje „kitos paslaugos“. Atsakovė atsisakė mokėti tik už remontÄ . Laiptinėje yra tik trys butai, todėl nėra

pagrindo kalbėti apie visų namo gyventojų sutikimÄ . Gavus laiptinės gyventojų

praÅ¡ymÄ , buvo įrengtos metalinės durys už 1 380 Lt, atlikta remonto darbų 2008 m. už 1 387 Lt, 2009 m. už 2 945,80 Lt. Dalį lėšų ieÅ¡kovas pats kompensavo, todėl atsakovei liko sumokėti 1 933,03 Lt. IeÅ¡kovas, kaip administratorius, turi atlikti remonto darbus. Atsakovė daug metų ten negyvena, 2/3 laiptinės gyventojų sutiko dėl remonto bÅ«tinumo, to užteko,

norint atlikti remontÄ . Kiti laiptinės gyventojai už laiptinės remontÄ yra

atsiskaitę.

Atsakovė G. A. prašė ieškinio netenkinti. Nurodė,

kad nuo 2004 metų negavo pranešimų dėl komunalinių paslaugų suteikimo. Mokėjo

iš karto didelėmis sumomis, kad būtų permoka ir nebūtų skolinga ieškovui.

Kaimynus sutikdavo dažnai, bet jie jai nieko nesakė apie planuojamÄ remontÄ .

Sužinojo tik tada, kai buvo pakeistas stovėjimo aikštelės raktas bei reikėjo

pasiimti raktÄ automobiliui. Naujos durys jai netinka, nes nėra domofono. Dėl

planuojamo remonto nebuvo nei susirinkimo, nei pranešimų. Laiptinė nebuvo blogesnė,

nei kitų kaimynų laiptinės. Ji yra namo konstrukcija iš kiemo pusės. Turėjo

būti visų gyventojų sutikimas, mažiausiai pusės plius vienas. Atsakovė ir pati

remontavo laiptus, nes turėjo betono, kadangi daro remontÄ savo kitame name.

Mano, kad ieškovas laiptinę sutvarkė be gyventojų sutikimo.

Vilniaus rajono apylinkės

teismas 2010 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš

atsakovės G. A. ieškovui UAB „Naujininkų ūkis“ 2 020,86 Lt įsiskolinimo, 22,54 Lt delspinigių, bei 66 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 14,70 Lt pašto išlaidų valstybei. Nustatė, kad atsakovė yra buto (duomenys neskelbtini) savininkė. Ieškovas, remiantis Vilniaus m. savivaldybės valdybos 2003-02-24 sprendimu

Nr. 423V, yra šio namo administratorius. Remiantis laiptinės, kurioje gyvena

atsakovė, kitų dviejų butų savininkų prašymu (Nr. 19 ir 21) buvo išklijuoti

betoniniai laiptai akmens masės plytelėmis (darbų vertė 4 333,48 Lt) ir įstatytos metalinės durys į laiptinę (vertė 1 380 Lt). Vilniaus m. savivaldybės 2001-09-06 sprendimo Nr. 1808V „Dėl gyvenamųjų namų remonto ir mokesčio už jį nustatymo“ 1.3 p. nustato, kad remonto darbų sÄ matinei

vertei viršijant 5 000 Lt, avarinių ir skubių bendrojo naudojimo objektų remonto darbų atlikimo reikalingumas suderinamas su remontuojamo namo korpuso

įgaliotais atstovais.

Nurodė, kad privalomuosius

statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus numato Aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR

1.12.05:202 “Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai

ir jų įgyvendinimo tvarka". Minėtas reglamentas numato, kad gyvenamojo

namo priežiÅ«rÄ organizuoja namo savininkas, bendraturčiai ar pastarųjų

įgaliotas atstovas, įstaiga, įmonė ar organizacija, sutarties pagrindu

teikianti pastatų priežiūros administravimo paslaugas arba CK nustatyta tvarka paskirtas daugiabučio namo butų ir kitų

patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius (26 p.). Šiame teisės

akte numatytų statinių naudojimo ir priežiūros paslaugų tiekimas būtinas nuo

gyvenamojo namo priėmimo eksploatuoti pagal paskirtį, siekiant išlaikyti ir

užtikrinti pastato, kaip gyvenamojo namo, savybes ir jo eksploatavimo saugumÄ .

Kadangi dviejų iš trijų butų gyventojai teikė prašymus ieškovui dėl remonto, remdamasis

CK 4.82 str. 1 d., 2 d., 6.38 str., 6.71 str., bei vadovaudamasis protingumo,

teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, pirmos instancijos teismas ieÅ¡kinį

tenkino visiškai.

Apeliaciniu skundu atsakovė G. A. prašė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. sprendimÄ panaikinti, ieÅ¡kinio netenkinti. Nurodė, kad iÅ¡ jos

nepagrįstai priteista skola už laiptinės remontÄ , nes buvo atliktas ne

laiptinės remontas, o rekonstrukcija laiptų įeiti iš išorės į laiptinę (bendro

naudojimo), iÅ¡ pagrindų pakeičiant konstrukcijÄ . Tai naujas statinys, kurio

įrengimo tvarka griežtai reglamentuota, derinant projektÄ , gaunant statybos

leidimus ir kt. Nagrinėjamu atveju atsakovė jokio prašymo dėl remonto neteikė, jokio

projekto, jokios sÄ matos nebuvo, o jei ir buvo, gyventojai nebuvo supažindinti.

Taip pat nebuvo ir architekto leidimo. Minėto remonto (rekonstrukcijos) būtinumas

neįrodytas nei vienu leistinu įrodymu. Dėl laiptinės remonto ir durų įstatymo

reikalingumo nebuvo namo gyventojų sutikimo. Jei ir reikėjo daryti remontÄ , tai

jis turėjo būti daromas kiek galima ekonomiškiau, tačiau nei laiptų įstatymui,

nei durų pirkimui nebuvo skelbtas konkursas ar daroma apklausa. Mokėjimai už

remontÄ buvo pateikti net nepradėjus remontuoti. Kadangi darbai buvo atlikti netinkamai,

dėl rangovo kaltės buvo vykdomi pakartotiniai darbai. Ieškovo UAB „Naujininkų

Å«kis“ ieÅ¡kinys apskritai neturėjo bÅ«ti priimtas, nes ieÅ¡kovas klaidina teismÄ : ieÅ¡kiniu

reikalauja priteisti mokesčius už komunalines paslaugas, o teismo posėdžio metu

– už durų įstatymÄ ir remontÄ .

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ

ieškovas UAB „Naujininkų ūkis“ prašė apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus

rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodė, kad laiptinėje, kur yra atsakovės butas, yra tik 3 butai: 19, 20, 21,

todėl ir prašymas dėl laiptinės durų įrengimo bei laiptų remonto pareikštas tik

tos laiptinės gyventojų. Be to, būtinumas suremontuoti laiptus buvo nustatytas

2006-06-13 apžiÅ«rėjus gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini), dalyvaujant

savivaldybės EŪD Statinių naudojimo priežiūros vykdytojai Z.

K. ir UAB „Naujininkų ūkis“ Pastatų administravimo, priežiūros ir remonto

skyriaus viršininkui V. Š. bei apie pastebėtus defektus

(taip pat ir „remontuotinas aikštelės pagrindas ir laiptai prie įėjimo į

laiptinę), suraÅ¡ius aktÄ Nr. A32-327-(5.8-EUD-1), įpareigojant UAB „Naujininkų

ūkis“, kaip namo administratorių, pašalinti pastebėtus defektus. Pagal Vilniaus

miesto savivaldybės valdybos 2001-09-06 sprendimo Nr. 1808V 1.3 p., sÄ matinei

remonto darbų vertei virÅ¡ijant 5 000 Lt, konkursÄ skelbti remontui atlikti nėra bÅ«tina. Pagal minėto sprendimo 2.2. p., priimant atliktus darbus

turi dalyvauti remontuojamo namo laiptinės įgaliotas asmuo. Nors 21 buto

savininkas V. R. nėra išrinktas laiptinės įgaliotu

asmeniu, tačiau jis turi teisę tokiu būti, nes 19 bute gyvena savivaldybės

nuomininkai, o pati atsakovė daug metų savo bute negyvena, susirinkimuose

nedalyvauja. Remiantis išdėstytais argumentais, buvo atliktas remontas, o ne

pastatytas statinys, kuriam reiktų architekto leidimo. Darbai buvo atlikti iki

2009-06-01, pastarÄ jÄ dienÄ suraÅ¡ytas atliktų darbų aktas, todėl nepagrįstas

apeliantės teiginys, kad mokėjimai už remonto darbus buvo pateikti nepradėjus

remontuoti. Dalis remonto darbų atlikta 2008 m. liepos mėnesį, kita dalis – 2009 m. gegužės mėnesį. 2010 m. pavasarį dėl drėgmės dalis laiptų tinko nukrito, tačiau šis defektas buvo pašalintas ieškovės lėšomis. Taigi remontas

nebuvo daromas 3 kartus, kaip teigė apeliantė. Ieškinys pareikštas dėl mokesčių

už komunalines paslaugas, nes apmokėjimas už remonto darbus nurodytas toje

pačioje atsiskaitymo knygelės eilutėje „kitos paslaugos“.

Atsakovės G. A.

apeliacinį skundÄ atsisakytina tenkinti.

Apeliacinės instancijos teismas

civilinę bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų,

kurias sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių sprendimo

negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.).

Apeliantės argumentai, kad

atliktam namo remontui nebuvo reikiamo gyventojų sutikimo, architekto leidimo,

projekto, turėjo būti skelbiamas konkursas darbams bei kiti, yra nepagrįsti ir

atmestini, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo

sprendimÄ .

Byloje surinkti įrodymai

patvirtina, ir juos įvertino pirmosios instancijos teismas, kad į ieÅ¡kovÄ ,

administruojantį gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskebtini), kreipėsi laiptinės,

kurioje yra trys butai – Nr. 19, 20 ir 21, butų Nr. 19 ir 21 gyventojai,

praÅ¡ydami įstatyti į laiptinę metalines duris ir atlikti laipų remontÄ (l. 47,

43). Remiantis Vilniaus m. savivaldybės 2001-09-06 sprendimo Nr. 1808V „Dėl

gyvenamųjų namų remonto ir mokesčio už jį nustatymo“ 1.3 p., remonto darbų

sÄ matinei vertei virÅ¡ijant 5 000 Lt, avarinių ir skubių bendrojo naudojimo objektų remonto darbų atlikimo reikalingumas suderinamas su

remontuojamo namo korpuso ar laiptinės įgaliotais atstovais (l. 55). Tokiems

darbams atlikti, remiantis šio sprendimo 2.2 p., konkursas nėra skelbiamas.

Remonto būtinumas buvo nustatytas 2006-09-13 aktu (l. 66-67) apžiūrėjus

gyvenamÄ jį namÄ dalyvaujant Vilniaus m. savivaldybės administracijos

energetikos ir ūkio departamento statinių naudojimo priežiūros specialistei ir

namo administratoriaus atstovui, akte nurodyta, kad remontuotinas įėjimas ir

laiptai į laiptinę, kurioje ir yra atsakovei priklausantis butas, keistinos

durys. Apeliantės argumentas, kad laiptinės, kurioje yra trys butai, remonto

darbams buvo reikalingas viso namo gyventojų sutikimas, yra nepagrįstas.

Remiantis CK 4.82 str. 1 d., 3 d., butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios

dalinės nuosavybės teise priklauso bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo

konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir

kitokia įranga ir jie privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui

išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius. Atsakovė nurodė, kad šiame bute

nuolat negyvena, tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas jai atsisakyti dalyvauti

bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo ir priežiūros išlaidose. Ieškovo

atstovė pirmosios instancijos teismui nurodė, kad atsakovė daug metų nesidomi

laiptinės priežiūra, to atsakovė nepaneigė. Tokiu atveju turto, kuris yra

bendrÄ ja daline nuosavybe, iÅ¡laikymo naÅ¡tos perkėlimas kitiems bendraturčiams,

neatitiktų nei teisės aktų (CK 4.82 str.), nei teisingumo, protingumo ir

sÄ Å¾iningumo principų reikalavimų. Byloje pateikiami atliktų darbų aktai 2008-07-28,

2009-06-01 bei 2005-04-04 sÄ mata patvirtina, kad ieÅ¡kovo reikalaujami darbai

buvo atlikti (l. 44, 45, 48), sutikimÄ dėl Å¡ių remonto darbų yra pareiÅ¡kę du iÅ¡

trijų bendrosios dalinės nuosavybės (namo laiptinės) savininkų, taigi iš

atsakovės dalis išlaidų, proporcinga jos turimai nuosavybės daliai, priteista

teisėtai ir pagrįstai. Apeliantės teiginių, kad buvo atliktas ne laiptinės

remontas, o pastatytas statinys, kuriam reiktų architekto leidimo, teisėjų

kolegija nenagrinėja, nes tokių atsikirtimų atsakovė neteikė pirmosios

instancijos teismui, jos nebuvo tiriamos, todėl negali būti vertinamos

apeliacinės instancijos teisme. Be to, šių teiginių apeliantė nepagrindžia

jokiais teisiniais argumentais, nenurodo juos patvirtinančių faktinių

aplinkybių.

Remiantis CPK 88 str. 1 d. 3

p., 96 str., kai nėra tenkinamas apeliacinis skundas, į valstybės biudžetÄ iÅ¡

apeliantės priteistinos teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo

apeliacinėje instancijoje išlaidos – 5,70 Lt.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str.,

326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

Â

n u t a r

ė:

                                                                                                                Â

Vilniaus rajono

apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ apeliantės G. A. į valstybės biudžetÄ 5,70 Lt teismo procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų.

Kolegijos

pirmininkė                                                             Virginija

Volskienė

                                         Â

Teisėjai                                                                                  Rasa

Gudžiūnienė

                                                                                                          Â

                                                                                                           Henrichas Jaglinskis