2021-05-19 Nr. AB-10825-3-62-3-00915-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-221-442/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00915-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo M. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro skundą atsakovui M. R. (trečiasis suinteresuotas asmuo – Prienų rajono savivaldybės administracija) dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas) su prašymu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo M. R. 566,09 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava), apskaičiuotos už 2014–2018 metus, ir 22,99 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Prienų rajono savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie buvo keisti vėlesniais Tarybos sprendimais (žr. 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. T3-267, 2018 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. T3-17).

3. Sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes, kaip matyti iš teisės aktų nuostatų, prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Šiuo atveju atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Tačiau atsakovas nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. nėra sumokėjęs 566,09 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri buvo paskaičiuota remiantis minėtų Nuostatų nustatyta tvarka. Jokių aplinkybių, kurių pagrindu atsakovas rinkliavos neturėtų mokėti, nėra, kaip ir nėra jokių Tarybos sprendimų, kurių pagrindu atsakovas būtų atleistas nuo rinkliavos mokėjimo.

4. Atsakovas M. R. su pareiškėjo prašymu nesutiko, prašė jį atmesti ir iš pareiškėjo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5. Atsakovas atsiliepime paaiškino, kad dėl vietinės rinkliavos už ankstesnį laikotarpį (nuo 2008 m. spalio 31 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d.) priteisimo jau yra išnagrinėta byla Kauno apygardos administraciniame teisme (bylos Nr. I-452-644/2014). Šioje byloje pareiškėjas pripažino, kad atsakovas turi teisę į vietinės rinkliavos lengvatą. Be to, minimoje byloje, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas nurodė, kad atliekų turėtojo sąvoka siejama su komunalinių atliekų turėjimu (gaminimu). Pareiškėjas nagrinėtoje byloje teismui įrodė, jog jis nėra atliekų turėtojas – nei vanduo, nei elektros energija į atsakovui priklausantį pastatą ((duomenys neskelbtini)) nėra tiekiama, t. y. jis neeksploatuojamas. Šiuo metu faktinė situacija nepasikeitusi, be to, pareiškėjas nepateikęs įrodymų, kad atsakovo pastatas yra naudojamas. Atsakovas 2016 metais kreipėsi į pareiškėją (raštą prideda prie skundo) dar kartą informuodamas, kad objektas nėra naudojamas, tačiau apie šią aplinkybę pareiškėjo prašyme neužsimenama. Dėl nurodytų priežasčių akivaizdu, kad pareiškėjo prašymas nepagrįstas ir turi būti atmestas.

II. 6. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 14 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė iš atsakovo M. R. 566,09 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

7. Teismas, pažymėjęs, kad atsakovas atsiliepimo į prašymą nepateikė, nustatė, kad Prienų rajono savivaldybės taryba 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurie buvo pakeisti nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiais Prienų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, patvirtintais Prienų rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T3-267 (toliau – ir nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojantys Nuostatai). Remdamasis Nuostatuose ir nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančiuose Nuostatuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu, teismas pažymėjo, jog vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos patvirtinta dvinarė rinkliava, kurią Nuostatuose nustatyta tvarka privalo mokėti visi komunalinių atliekų turėtojai už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą; vietinės rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis vietine rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti vietinę rinkliavą.

8. Teismo vertinimu, į bylą pateikti dokumentai patvirtino, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), todėl pagal Nuostatų 5 punktą bei nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančių Nuostatų 6.6 punktą atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju.

9. Įvertinęs vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų turinį, teismas konstatavo, jog nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. atsakovas nesumokėjo 566,09 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

10. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką analogiškose bylose, teismas konstatavo, jog vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje; vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka

11. Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams, teismas pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė 566,09 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš atsakovo. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti 22,99 Eur bylinėjimosi išlaidas, kadangi pareiškėjas nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų.

III. 12. Atsakovas M. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti. Apeliaciniame skunde prašoma priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13. Atsakovas nurodo, jog teismas sprendime nepagrįstai nurodė, jog atsakovas nepateikė atsiliepimo, kadangi jis buvo teismui pateiktas 2019 m. birželio 3 d., teismas jį priėmė ir išsiuntė pareiškėjui. Teismas taip pat nepasisakė dėl kartu su atsiliepimu pateiktų įrodymų. Tokiais procesiniais veiksmais pirmosios instancijos teismas pažeidė atsakovo teisę į tinkamą teismo procesą ir priėmė sprendimą be motyvų.

14. Dėl ginčo esmės atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, kadangi išvados padarytos nevertinant atsakovo pateiktų įrodymų ir argumentų bei neatitinka faktinių aplinkybių. Atsakovas iš esmės pakartoja atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes, susijusias su ankstesne administracine byla, bei tai, jog jam nuosavybės teise priklausantis nekilnojamojo turto objektas nėra eksploatuojamas (elektros energija ir vanduo į objektą nėra tiekiamas) ir šiam ginčui aktualiu laikotarpiu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovo M. R. pareigos mokėti 566,09 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už 2014–2018 metus.

16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino, nustatęs, kad atsakovas pagal ginčo laikotarpiu galiojusius Nuostatus ir nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojusius Nuostatus yra vietinės rinkliavos mokėtojas, tačiau netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusią laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.

17. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas be motyvų – teismas visiškai nevertino jo atsiliepime išdėstytų argumentų, pateiktų įrodymų, nors atsiliepimas buvo pateiktas, priimtas ir išsiųstas pareiškėjui. Atsakovo teigimu, kadangi ginčo pastatas neeksploatuojamas, todėl jam nekyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą, atsakovas minėtame pastate jokių komunalinių atliekų negamina.

18. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Teismas gali klysti tiek faktinėms bylos aplinkybėmis taikydamas netinkamas materialiosios teisės normas, tiek proceso teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo teisės yra nustatytos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ).

19. Materialiųjų teisės normų pažeidimas yra pagrindas panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą (ABTĮ 147 str.). Proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.).

20. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.

21. ABTĮ 52 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalių procesinės teisės yra lygios. Proceso šalys turi teisę pareikšti nušalinimus ir prašymus, pageidavimus gauti procesinius dokumentus elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitiems proceso dalyviams, liudytojams, specialistams ir ekspertams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų proceso dalyvių prašymams, argumentams ir samprotavimams, prašyti teismo priimti nutartį dėl bylos medžiagos neviešinimo, gauti teismo sprendimų ar nutarčių, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus (skaitmenines kopijas), apskųsti teismo sprendimus bei nutartis ir naudotis kitomis šio įstatymo suteiktomis teisėmis (ABTĮ 52 str. 2 d.).

22. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovas į pareiškėjo prašymą pateikė atsiliepimą (pirmosios instancijos teisme gautas 2019 m. birželio 3 d.), kuriame nesutiko su reikalavimu priteisti vietinę rinkliavą, ir savo argumentus pagrindžiančius įrodymus (b. l. 67–86). Pirmosios instancijos teismas 2019 m. liepos 5 d. nutartimi nutarė priimti atsakovo atsiliepimą į pareiškėjo prašymą ir atsiliepimo nuorašą išsiųsti pareiškėjui. Skundžiamo teismo sprendimo aprašomojoje dalyje klaidingai konstatuota, jog atsakovas atsiliepimo nepateikė (ABTĮ 87 str. 3 d. 2 p.), o iš motyvuojamosios dalies matyti, kad atsakovo atsiliepimo argumentai ir pateikti įrodymai iš viso nevertinti.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas galutiniame procesiniame akte nepateikęs jokio atsakovo pateiktų įrodymų (ABTĮ 56 str. 1–2 d.) vertinimo, neužtikrino atsakovo teisės į visos apimties teisminę galbūt pažeistų teisių gynybą, teisės į teisingą teismą, šalių procesinio lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų (ABTĮ 52 str. 1 d., 56 str. 5 d.), be kita ko, ir teisės būti išklausytam, garantuojamos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018).

25. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atitinkamai teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako.

26. Dėl atsakovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo gali būti išspręstas tik iš esmės išnagrinėjus klausimą dėl pareiškėjo prašyme suformuotų materialiųjų reikalavimų tenkinimo ar jų atmetimo. Nagrinėjamu atveju galutinis procesinis sprendimas šioje administracinėje byloje dar nėra priimtas, todėl proceso šalys neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4948-575/2018).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo M. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė