A-520-2275-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A520–2275/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01849-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant pareiškėjui G. K.,

vertėjai Jurgai Marcinkevičiūtei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. D. dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. K. su skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti 350 Lt neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba).

Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT, Teismas) 2010 m. lapkričio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2057-580/2010 nustatė neteisėtus Tarnybos veiksmus, panaikino Tarnybos 2010 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. (1.10.)-APS-45-10 ir įpareigojo Tarnybą pakeisti advokatą A. D. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2011 m. liepos 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-2365/2011 Tarnybos apeliacinį skundą atmetė, todėl Tarnyba, vykdydama teismo sprendimą, pakeitė advokatą A. D.

Pasak pareiškėjo, Tarnyba neteisėtais veiksmais sukėlė jam moralinę žalą. Paaiškino, jog Tarnyba neveikdama tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, pažeidė pareiškėjo teisę gauti tinkamą teisinę pagalbą, sužlugdė jo teisių ir įstatymų saugomų interesų tinkamą gynybą, sukėlė neatstatomus teisinius ir asmeninius praradimus, sukėlė neigiamas pasekmes jo teisėms ir asmeniniam gyvenimui.

Pareiškėjas nurodė, kad Tarnyba teikti jam valstybės garantuojamą teisinę pagalbą paskyrė advokatą A. D., kuris nebuvo apsidraudęs profesinės civilinės atsakomybės draudimu. Tarnyba taip pat netinkamai išsprendė klausimą dėl šio advokato pakeitimo ir tokiu būdu sužlugdė pareiškėjo teisių gynybą, t. y. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 23 d. civilinėje byloje Nr. 2-2985-619/2009 atmetė pareiškėjo ieškinį ir priteisė iš jo kitos šalies bylinėjimosi išlaidas. Anot pareiškėjo, dėl to jis jautė vidinę įtampą, nerimą dėl advokato pakeitimo ir bylos baigties. Pasak pareiškėjo, jei Tarnyba būtų parinkusi tinkamą advokatą, jis nebūtų patyręs minimų netekčių ir sunkumų. Pažymėjo, jog Tarnyba nekontroliavo, ar minėtas advokatas teisėtai vykdo profesinę veiklą, nors turėjo tai daryti.

Pareiškėjo nuomone, advokatas A. D. veikė prieš jo interesus ir žlugdė jo teisių gynybą, neformaliai veikė kitos šalies interesų naudai, tačiau Tarnyba nekreipė į tai dėmesio. Pažymėjo, jog Tarnybos šališkumas minėtam advokatui konstatuotas ir VAAT administracinėje byloje Nr. I-1748-473/2011. Pareiškėjo įsitikinimu, A. D. siekė sukelti žalą pralaimėdamas jo bylą, taip atsakydamas į pareiškėjo poziciją ir skundus prieš Tarnybos netinkamą funkcionavimą bei netinkamą advokatų darbą.

Pareiškėjo teigimu, advokatas A. D. Tarnybai nurodė padidintą kiekį valandų, sugaištų teikiant antrinę teisinę pagalbą, siekdamas padengti teisinės pagalbos išlaidas pralaimėtose bylose, o Tarnyba tai suvokia, bet toleruoja. Pareiškėjo manymu, tokie veiksmai gali daryti procesinę žalą ir atstovaujamajam konkrečioje byloje, nes teismui ir šalims gali kilti įtarimų dėl neįtikinamai didelės išlaidų sumos.

Pareiškėjas taip pat nurodė, jog moralinė žala kilo ir dėl netinkamo prašymo pakeisti advokatą A. D. išsprendimo, nes tokiu būdu Tarnyba užvilkino tinkamą teisinės pagalbos teikimą ir operatyvų bylos nagrinėjimą, kadangi bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas apeliacinėje instancijoje iki bus išspręstas klausimas dėl advokato pakeitimo. Nurodė, kad dėl neteisėto Tarnybos atsisakymo pakeisti advokatą A. D. pareiškėjui reikėjo bylinėtis VAAT administracinėje byloje Nr. I-2057-580/2010 ir administracinėje byloje Nr. I-1748-473/2011. Tai pareikalavo daug laiko, jėgų, kėlė įtampą, išgyvenimus ir fizinius nepatogumus, kurių būtų galėjęs išvengti ir laiką skirti kitiems savo poreikiams (kultūriniams renginiams, lavinimuisi, poilsiui). Paaiškino, kad minėtos aplinkybės kėlė ir kelia jam fizinius ir moralinius nepatogumus, siekiant panaikinti neteisėtus Tarnybos veiksmus, stresą, depresiją, moralinį nepasitenkinimą, todėl sutriko miegas ir pablogėjo sveikata.

Atkreipė dėmesį, jog tai, kad Tarnyba tikslingai vengė tinkamai vykdyti savo pareigas – formaliai sprendė dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir slėpė advokato A. D. neteisėtą profesinę veiklą ir netinkamą teisinę pagalbą bei tokiu būdu pažeidė pareiškėjo konstitucinę teisę į tinkamą gynybą, patvirtina VAAT sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2057-580/2010.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Tarnybos nuomone, nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjo nurodomų aplinkybių, susijusių su pareiškėjui nepalankia civilinės bylos baigtimi pirmosios instancijos teisme, ir VAAT 2010 m. lapkričio 12 d. sprendimu nustatytų neteisėtų Tarnybos veiksmų nėra jokio priežastinio ryšio, kas sudarytų pagrindą priteisti G. K. iš Lietuvos valstybės neturtinės žalos atlyginimą. Tarnybos teigimu, ji negali būti atsakinga už Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo veiksmus, kadangi Tarnyba niekaip negalėjo daryti įtakos priimtam teismo sprendimui, nes sprendimus bylose visuomet priima teismai, įvertinę įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymėjo, jog minėta civilinė byla, kuri Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme buvo išnagrinėta pareiškėjo nenaudai, buvo nagrinėjama pagal paties pareiškėjo G. K. parengtus procesinius dokumentus, nes advokatas A. D. įstojo į bylą prasidėjus procesui. Atkreipė dėmesį, kad jeigu pareiškėjas turėjo kokių papildomų argumentų, aplinkybių ar reikalavimų, jam, kaip proceso dalyviui, niekas nedraudė jų pareikšti minėtos bylos nagrinėjimo metu.

Atkreipė dėmesį, jog G. K. išreiškė nusiskundimus dėl advokato A. D. tik tuomet, kai buvo pateiktas apeliacinės instancijos teismui advokato parengtas ir pareiškėjo pasirašytas apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimo apskundimo. Tuo tarpu, kai byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme (faktiškai visi pareiškėjo nusiskundimai kildinami iš šios bylos nagrinėjimo stadijos), pareiškėjas nereiškė advokatui jokių pretenzijų, taigi pretenzijos dėl advokato A. D. teikiamos antrinės teisinės pagalbos Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teisme atsirado tik vėliau, kai šis teismas priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, o tai, Tarnybos manymu, suteikia pagrindo abejoti G. K. veiksmų sąžiningumu. Nurodė, jog civilinės bylos procesas apeliacinės instancijos teisme dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimo apskundimo nėra pasibaigęs, todėl nėra pagrindo teigti, kad G. K. patyrė menamus nuostolius.

Tarnybos manymu, kreipimasis į teismą yra įprastas teisių gynimo būdas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, todėl nelaikytina, kad kreipimosi į teismą faktas ir su tuo susiję kiti veiksmai (vykimas į teismą, į Tarnybą, pasiruošimas bylos nagrinėjimui ir t. t.) ginant tikrai ar tariamai pažeistą savo teisę sukelia neturtinę žalą. Tai, kad asmuo savarankiškai pasirenka būdą ginti savo galimai pažeistas teises teismine tvarka, nesudaro pagrindo manyti, jog dėl tokios pareiškėjo pasirinktos elgsenos turėtų būti atsakinga Tarnyba ar advokatas. Tarnyba pažymi, kad priimant sprendimus dėl G. K. ar kitų pareiškėjų nesiekiama bylinėtis su jais, tačiau stengiamasi nepažeisti Tarnybos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, pareiškėjų ir kitų subjektų teisių bei teisėtų interesų, kiekvienas pareiškėjas turi teisę ginčyti Tarnybos sprendimus administracine tvarka ir, kaip matyti, tokia teise G. K. šiuo atveju ir pasinaudojo administracinėse bylose Nr. I-2057-580/2010 ir Nr. I-1748-473/2011.

Tarnyba paaiškino, jog nėra kompetentinga vertinti advokato veiklos kokybę, todėl G. K. prašymą dėl advokato pakeitimo persiuntė Lietuvos advokatūrai, kuri nurodė, kad vertinti advokato A. D. veiklos kokybę, profesinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų aspektu, nėra pagrindo.

Tarnybos nuomone, nustatyti pažeidimai yra procedūriniai, negalėję sukelti pareiškėjui dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, streso. Atkreipė dėmesį, jog LVAT savo praktikoje yra konstatavęs, kad administravimo subjekto sprendimo panaikinimas formaliais pagrindais nesuteikia teisės pareiškėjui reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Teigė, jog kiekvienu atveju sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą būtina vertinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 4 dalies sąlygą atskirai, nes administracinio akto panaikinimas savaime nėra pakankamas atsakomybės pagrindas. Ne kiekvienu atveju viešojo administravimo subjekto veika, kuriai nepritarė teismas, panaikindamas sprendimą, gali būti pripažinta prieštaraujančiu įstatymui neveikimu ir pakankamu pagrindu pripažinti, kad dėl to galėjo atsirasti neturtinė žala (LVAT 2008 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-116/2008).

Pažymėjo, kad Tarnyba įvykdė VAAT 2010 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir nutarė pakeisti advokatą A. D., paskirdama advokatę V. R. toliau teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą ir tokiu būdu buvo patenkinti G. K. reikalavimai ir interesai. Teigė, jog pareiškėjas su tokiu Tarnybos sprendimu sutiko ir jo neskundė. Pabrėžė, jog tokiu būdu Tarnyba pripažino savo pažeidimą, kas, Tarnybos nuomone, pagal suformuotą Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktiką, būtų laikoma pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui už jo galimai patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02; LAT 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 13 d. sprendimu pareiškėjo G. K. skundą atmetė.

Teismas byloje nustatė, kad pagal pareiškėjo G. K. 2009 m. vasario 10 d. prašymą, 2009 m. vasario 13 d. Tarnyba priėmė sprendimą Nr. (1.10.)-S-372-09 suteikti antrinę teisinę pagalbą G. K. civilinėje byloje Nr. 2-2985-619/2009, kuri buvo nagrinėjama Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme, antrinę teisinę pagalbą teikti paskiriant advokatą A. D.. Pagal pareiškėjo 2009 m. spalio 16 d. prašymą Tarnyba 2009 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. (1.10.)-S-2486-09 suteikė antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, apskundžiant Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2985-619/2009, antrinę teisinę pagalbą teikti paskiriant advokatą A. D.

Taip pat nustatė, jog Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2985-619/2009 buvo priimtas G. K. atsisakymas nuo ieškinio dalies dėl 2000 Lt neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo UAB „Megatomas“ ir ši bylos dalis nutraukta. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas G. K. ieškinį atsakovui UAB „Megatomas“ dėl žalos atlyginimo atmetė, priteisė iš G. K. 357 Lt atstovavimo išlaidų atsakovui UAB „Megatomas“ bei 500 Lt atstovavimo išlaidų antstoliui A. B.

Pažymėjo, jog 2010 m. kovo 9 d. G. K. Tarnybai pateikė prašymą Nr. (1.7.)-APP-40-10 pakeisti teikti antrinę teisinę pagalbą paskirtą advokatą A. D. kitu advokatu, prašydamas nustatyti, ar minėtas advokatas tinkamai atstovauja jo interesams, kokybiškai ir sąžiningai teikia jam antrinę teisinę pagalbą, ištirti, ar advokatas A. D. buvo apsidraudęs profesinės civilinės atsakomybės draudimu antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui metu ir nuo to laikotarpio, kai advokatas pasirašė su Tarnyba nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį. Teismas nustatė, jog 2010 m. kovo 17 d. raštu Nr. (1.10.)-SD-1103-10 Tarnyba persiuntė G. K. 2010 m. kovo 9 d. prašymą Nr. (1.7.)-APP-40-10 dėl G. K. pastabų ir nusiskundimų dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato A. D. darbo kokybės bei dėl minėto advokato civilinės atsakomybės draudimo spręsti Lietuvos advokatūrai, kuri 2010 m. spalio 4 d. raštu Nr. 807 pranešė, kad G. K. skundas dėl advokato A. D. veiklos išnagrinėtas, Lietuvos advokatūra nusprendė, kad advokato elgesį vertinti advokato profesinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų aspektu nėra pagrindo ir informavo, kad advokatas buvo apsidraudęs civilinę atsakomybę laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 6 d. iki 2010 m. spalio 5 d.

Pažymėjo, kad Tarnyba 2010 m. balandžio 1 d. priėmė sprendimą Nr. (1.10.)-APS-45-10 (toliau – ir sprendimas Nr. (1.10.)-APS-45-10), kuriuo nusprendė netenkinti G. K. prašymo pakeisti advokatą A. D. kitu advokatu, informavo G. K., kad prašymas pakeisti advokatą kitu advokatu galėtų būti nagrinėjamas iš naujo tik tuo atveju, jeigu Lietuvos advokatūra nustatytų, kad advokatas nekokybiškai teikė antrinę teisinę pagalbą. Nustatė, jog pareiškėjas, nesutikdamas su Tarnybos sprendimu Nr. (1.10.)-APS-45-10, apskundė jį VAAT, kuris, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2010 m. lapkričio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2057-580/2010 G. K. skundą tenkino ir panaikino sprendimą Nr. (1.10.)-APS-45-10 bei įpareigojo Tarnybą pakeisti advokatą A. D.

Teismas nurodė, jog 2011 m. liepos 28 d. LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-2365/2011 minėtą VAAT 2010 m. lapkričio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2057-580/2010 paliko nepakeistą. LVAT konstatavo, jog Tarnyba neatliko visapusiško, išsamaus ir objektyvaus pareiškėjo prašyme pakeisti advokatą išdėstytų aplinkybių tyrimo, pažymėjo, kad Tarnybos sprendimo Nr. (1.10.)-APS-45-10 turinio analizė suponuoja išvadą, kad G. K. prašymas išnagrinėtas formaliai. Nustatyta, jog Tarnyba 2011 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu Nr. (1.10)-APS-80-11 pakeitė advokatą A. D. ir paskyrė kitą advokatą toliau teikti G. K. antrinę teisinę pagalbą.

Teismas nustatė, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pabrėžė, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytų valdžios institucijų (nagrinėjamu atveju – Tarnybos) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Darė išvadą, jog sprendžiant pareiškėjo skundo dėl žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar pareiškėjo nurodyta institucija veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip ji turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala (pasekmės). Be to, pabrėžė, jog sprendžiant atitinkamos valstybės institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą (CK 6.271 bei 6.250 straipsnių prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tos valstybės institucijos (jos pareigūnų) neteisėtų aktų.

Nustatė, jog pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš tokių Tarnybos veiksmų – advokato A. D. paskyrimo pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą, netinkamo pareiškėjo prašymo pakeisti advokatą A. D. išnagrinėjimo ir nesutikimo pakeisti minėtą advokatą. Teismas pažymėjo, kad neteisėti Tarnybos veiksmai konstatuoti 2011 m. liepos 28 d. LVAT nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-2365/2011, kurioje LVAT konstatavo, jog Tarnyba neatliko visapusiško, išsamaus ir objektyvaus pareiškėjo prašyme išdėstytų aplinkybių tyrimo ir jo prašymą išnagrinėjo formaliai, todėl Tarnybos 2010 m. balandžio 1 d. sprendimas Nr. (1.10.)-APS-45-10 turėjo būti panaikinamas ir Tarnyba įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl antrinę teisinę pagalbą teikti paskirto advokato pakeitimo kitu advokatu. Taip pat konstatavo, kad tarp pareiškėjo ir advokato susiklostė tokia situacija, kuri akivaizdžiai rodo, kad tarp jų nebėra pasitikėjimo santykių, kuriais grindžiamas atstovavimo institutas, todėl A. D. negali toliau teikti pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos.

Pabrėžė, jog bendrieji neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tačiau išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas nepateiktas. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos dydis gali būti mažesnis. Darė išvadą, jog bet kuriuo atveju neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tada, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas sutiko su atsakovo atstovo pozicija, jog nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių, susijusių su pareiškėjui nepalankia civilinės bylos, kurioje pareiškėjui atstovavo advokatas A. D., baigtimi pirmosios instancijos teisme, ir teismo nustatytų neteisėtų Tarnybos veiksmų nėra priežastinio ryšio, nes sprendimus bylose visuomet priima teismai, įvertinę įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taip pat Teismas pažymėjo, jog nenustatyta, kad pareiškėjas būtų nesutikęs su A. D. paskyrimu teikti jam antrinę teisinę pagalbą, tačiau teismo nustatytas Tarnybos formalus pareiškėjo prašymo pakeisti advokatą nagrinėjimas bei atsisakymas pakeisti advokatą A. D. kitu, nors tarp pareiškėjo ir advokato susiklostė tokia situacija, kuri akivaizdžiai rodo, kad tarp jų nebėra pasitikėjimo santykių, kuriais grindžiamas atstovavimo institutas, Teismo nuomone, pareiškėjui sukėlė tam tikrų nepatogumų, neigiamų emocijų, neaiškumų. Minėtos aplinkybės Teismui suteikė pagrindą padaryti išvadą, kad Tarnyba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 7 dalį.

Pažymėjo, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad atitinkamais atvejais nustatymas teismo sprendimu, jog valdžios institucija pažeidė atitinkamus teisės aktus, yra pakankama kompensacija atlyginti neturtinę žalą už asmens patirtus nepatogumus dėl teisės aktus pažeidžiančių valdžios institucijos veiksmų. Pabrėžė, jog pagrindas priteisti neturtinę žalą atsiranda tada, kai yra pagrindas daryti išvadą, jog atitinkami išgyvenimai viršijo įprastinių išgyvenimų ribas, tuo tarpu pareiškėjo nurodomi neigiami išgyvenimai, įtampa bei kasdienio gyvenimo nepatogumai, Teismo vertinimu, nesudaro pagrindo tokiai išvadai daryti.

III. Pareiškėjas G. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2012 m. vasario 13 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir jo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde išdėstyti tokie argumentai:

1) Pareiškėjo nuomone, VAAT paviršutiniškai ir neišsamiai išnagrinėjo administracinę bylą, ir priėmė neobjektyvų bei nemotyvuotą sprendimą. Pareiškėjo teigimu, VAAT sprendimas iš esmės grindžiamas vienintele aplinkybe, t. y. ta, kad G. K. skunde nurodyti neigiami išgyvenimai, įtampa bei kasdieninio gyvenimo nepatogumai, Teismo vertinimu, neviršijo įprastinių išgyvenimų ribų, kas sudarytų pagrindą priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Apeliantas su tokiu Teismo vertinimu nesutinka ir mano, kad Tarnybos neteisėtų veiksmų pagrindu jam sukeltos neigiamos pasekmės turėtų būti atlyginamos kaip neturtinė žala.

2) Pareiškėjas nurodo, kad neteisėtais Tarnybos veiksmais, nustatytais VAAT ir LVAT išnagrinėtose administracinėse bylose, buvo pažeista jo konstitucinė teisė į tinkamą gynybą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalis), dėl to jam kilo tokios pasekmės: Tarnyba sužlugdė pareiškėjo civilinės bylos Nr. 2-2985-619/2009 nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme (Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimu atmestas pareiškėjo ieškinys ir iš pareiškėjo priteistos bylinėjimosi išlaidos); Tarnybos neteisėti veiksmai jam sukėlė vidinę įtampą dėl nerimo, nežinios, ar bus pakeistas advokatas ir galimos neigiamos perspektyvos, jei jis nebus pakeistas bei grėsmės dėl bylos baigties; Tarnyba užvilkino operatyvų civilinės bylos išnagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, kadangi civilinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki administraciniuose teismuose bus išspręstas ginčas dėl advokato A. D. pakeitimo; pareiškėjas, siekdamas panaikinti Tarnybos aktus administracine tvarka, patyrė fizinius ir moralinius nepatogumus, stresą, įtampą, emocinę depresiją, moralinį nepasitenkinimą, pareiškėjas sugaišo daug laiko, jėgų.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1) Tarnyba mano, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas šiuo atveju skundžiamą sprendimą, objektyviai ir visapusiškai nustatė, ištyrė bei įvertino visas faktines bylos aplinkybes, įrodymus, ginčo šalių argumentus ir kitą bylos medžiagą, teisingai išaiškino ir pritaikė procesines ir materialines teisės normas ir vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti, kaip to apeliaciniame skunde prašo G. K., nėra jokio teisinio pagrindo.

Tarnyba teigia, jog apelianto argumentas, kad Tarnyba sužlugdė pareiškėjo civilinės bylos Nr. 2-2985-619/2009 nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, yra nepagrįstas. Pabrėžia, jog apeliantas neprieštaravo, jog jo atstovu būtų paskirtas advokatas A. D., be to, tai, kad G. K. pralaimėjo bylą, nėra advokato ar Tarnybos kaltės klausimas. Mano, kad nėra jokio priežastinio ryšio tarp Tarnybos veiksmų ir pareiškėjo pralaimėtos bylos. Tarnyba pažymi, kad būtent pats pareiškėjas savo laisva valia ir pasirinkimu inicijavo advokato A. D. pakeitimo klausimą, dėl to pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomi dvasiniai išgyvenimai, kiek tai susiję su nerimu ir nežinia, ar bus pakeistas advokatas, yra visiškai nepagrįsti. Mano, jog tai, kad civilinė byla buvo sustabdyta iki bus išspręstas ginčas dėl advokato pakeitimo, rodo, kad pareiškėjas jokių neigiamų pasekmių dėl to nepatyrė, kadangi visos bylos nagrinėjimo metu jis turėjo teisę naudotis advokatų teikiama antrine teisine pagalba. Tarnybos nuomone, LVAT 20011 m. liepos 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-2365/2011 nustatyti pažeidimai yra procedūriniai, negalėję sukelti pareiškėjui rimtų dvasinių išgyvenimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo G. K. skundą dėl 350 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos. Pareiškėjas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, kurių pagrindu nebuvo priteista pareiškėjo nurodyta neturtinė žala, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas buvo tendencingas, neobjektyvus, bylą išnagrinėjo formaliai, paviršutiniškai ir priėmė nemotyvuotą bei nepagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo ir atsakovo pateiktus argumentus dėl bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertinio byloje esančius įrodymus, aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykis, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81, 86 straipsniai). Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir nustatė faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atmesdama apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nemotyvuotą sprendimą, pažymi, kad teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-8/2012; kt.). Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl teigti, kad priimtas sprendimas yra nemotyvuotas, nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Pažymėtina, jog tai, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentacija, nereiškia, kad sprendimas yra nemotyvuotas.

Byloje nustatyta, kad pagal pareiškėjo G. K. 2009 m. vasario 10 d. prašymą, 2009 m. vasario 13 d. Tarnyba priėmė sprendimą Nr.(1.10.)-S-372-09 suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui civilinėje byloje Nr. 2-2985-619/2009, kuri buvo nagrinėjama Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme, antrinę teisinę pagalbą teikti paskiriant advokatą A. D.. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2985-619/2009 priėmė G. K. atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 2000 Lt neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo UAB „Megatomas“ ir šią bylos dalį nutraukė, ieškinį dėl žalos atlyginimo atmetė, priteisė iš G.

K. 357 Lt atstovavimo išlaidų atsakovui UAB „Megatomas“ bei 500 Lt atstovavimo išlaidų antstoliui A. B.. Pagal pareiškėjo 2009 m. spalio 16 d. prašymą Tarnyba 2009 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. (1.10.)-S-2486-09 suteikė antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, apskundžiant Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2985-619/2009, antrinę teisinę pagalbą teikti paskiriant advokatą A. D. 2010 m. kovo 9 d. G. K. Tarnybai pateikė prašymą Nr. (1.7.)-APP-40-10 pakeisti teikti antrinę teisinę pagalbą paskirtą advokatą A.

D. kitu advokatu, prašydamas nustatyti, ar minėtas advokatas tinkamai atstovauja jo interesams, kokybiškai ir sąžiningai teikia jam antrinę teisinę pagalbą, ištirti, ar advokatas A. D. buvo apsidraudęs profesinės civilinės atsakomybės draudimu antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui metu ir nuo to laikotarpio, kai advokatas pasirašė su Tarnyba nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį. Lietuvos advokatūra 2010 m. spalio 4 d. raštu Nr. 807 pranešė, kad advokato elgesį vertinti advokato profesinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų aspektu nėra pagrindo ir informavo, kad advokatas buvo apsidraudęs civilinę atsakomybę laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 6 d. iki 2010 m. spalio 5 d.

Tarnyba 2010 m. balandžio 1 d. priėmė sprendimą Nr.(1.10.)-APS-45-10, kuriuo nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymo pakeisti advokatą A. D. kitu advokatu, informavo G. K., kad prašymas pakeisti advokatą kitu advokatu galėtų būti nagrinėjamas iš naujo tik tuo atveju, jeigu Lietuvos advokatūra nustatytų, kad advokatas nekokybiškai teikė antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjas, nesutikdamas su sprendimu Nr. (1.10.)-APS-45-10, apskundė jį VAAT, kuris, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2010 m. lapkričio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2057-580/2010 panaikino sprendimą Nr. (1.10.)-APS-45-10 bei įpareigojo Tarnybą pakeisti advokatą A.

D. Sprendimas įsiteisėjo, kai 2011 m. liepos 28 d. LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-2365/2011 šį sprendimą paliko nepakeistą. Šių teismų procesiniais sprendimais buvo nustatyta, kad tarp pareiškėjo ir advokato susiklostė tokia situacija, kuri akivaizdžiai rodo, kad tarp jų nebėra pasitikėjimo santykių, kuriais grindžiamas atstovavimo institutas. Tarnyba 2011 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu Nr. (1.10)-APS-80-11 pakeitė advokatą A. D. ir paskyrė kitą advokatą.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas teigė, kad jam buvo padaryta 350 Lt neturtinė žala neteisėtais Tarnybos veiksmais. Pareiškėjas nurodė, kad neturtinę žalą Tarnyba padarė, paskirdama advokatą A. D. teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-2985-619/2009 dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš UAB „Megatomas“, kuri buvo nagrinėjama Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme; 2010 m. balandžio 1 d. d. sprendimu atsisakydama pakeisti advokatą A. D., t. y. sprendimu, kurį Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 12 d. sprendimu panaikino. Įvertinus byloje dalyvaujančių asmenų nurodytus argumentus, pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl jo nurodytos neturtinės žalos priteisimo.

Tam, kad būtų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6. 249 str.). Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Taip nustatoma griežta (objektyvi) atsakomybė. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra nurodoma, kad tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta, pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su atsakovo atstovo argumentais, kad tarp pareiškėjo nurodomų aplinkybių, susijusių su pareiškėjui nepalankia civilinės bylos, kurioje pareiškėjui atstovavo advokatas A. D., baigtimi pirmosios instancijos teisme, ir Vilniaus apygardos administracinio teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniuose sprendimuose nurodytų neteisėtų Tarnybos veiksmų nėra priežastinio ryšio dėl to, kad sprendimus bylose priima teismai, įvertinę įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad dėl to, jog Tarnyba civilinėje byloje paskyrė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui A. D., civilinės bylos baigtis pareiškėjui buvo nepalanki.

Pareiškėjo argumentai, kad tarp jo nurodytų aplinkybių, susijusių su nepalankia bylos baigtimi pirmosios instancijos teisme, ir neteisėtų Tarnybos veiksmų organizuojant jam antrinės teisinės pagalbos teikimą yra priežastinis ryšys, nes jei Tarnyba atranką būtų vykdžiusi tinkamai, pareiškėjas nebūtų susidūręs su minėtu advokatu ir nebūtų patyręs jo (pareiškėjo) nurodomų sunkumų, nepripažintini pagrįstais, nes byloje jokiais įrodymais neįrodyta, kad Tarnyba nepagrįstai sudarė sutartį su advokatu A. D., šį advokatą paskyrė pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą.

Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog sudaryta sutartis būtų pripažinta negaliojančia, neteisėtai sudaryta. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punktas inter alia nustato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sudaro sutartis su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą. Pagal bylos duomenis A. D. buvo advokatas, su kuriuo Tarnyba sudarė sutartį, ir jį paskyrė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. Pagal Lietuvos Respublikos advokatūros 10 straipsnio 2 dalį sprendimą dėl pareiškėjo pripažinimo advokatu priima Lietuvos advokatūra.

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 10 straipsnio 2 punktas numato, kad Lietuvos advokatūra, siekdama padėti užtikrinti efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimą, organizuoja antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų veiklos kokybės tikrinimą pagal antrinės teisinės pagalbos kokybės vertinimo taisykles, kurias tvirtina Lietuvos advokatūra, suderinusi su Teisingumo ministerija. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad advokato A. D. teikiama antrinė teisinė pagalba bylose buvo įvertinta kaip nekokybiška, netinkama.

Lietuvos advokatūra, išnagrinėjusi pareiškėjo pareiškimą dėl advokato profesinės veiklos, nenustatė, kad advokatas neveikė pareiškėjo interesais, netinkamai atliko savo darbą (b. l. 22). Vien tai, kad pareiškėjui buvo priimtas nepalankus sprendimas civilinėje byloje, nesudaro pagrindo pripažinti, jog advokatas netinkamai atliko savo pareigas, o Tarnyba, paskirdama šį advokatą teikti antrinę teisinę pagalbą, netinkamai organizavo antrinės teisinės pagalbos teikimą. Prielaidomis teismo sprendimai negali būti grindžiami.

Dėl to nagrinėjamoje byloje teigti, kad Tarnybos veiksmai, sudarant sutartį su advokatu A. D., priimant 2009 m. vasario 13 d. sprendimą Nr.(1.10.)-S-372-09 teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui civilinėje byloje Nr. 2-2985-619/2009, buvo neteisėti, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog teisė gauti antrinę teisinę pagalbą, o taip pat teisė rinktis antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą, nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama: ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1042/2009; kt.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsakydama į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl jam padarytos 350 Lt neturtinės žalos ir dėl pirmosios instancijos teismo nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių, dėl kurių nepriteista ši žala, pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.).

Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. v. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; kt.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Nagrinėjamos bylos kontekste, konstatuotina, kad vien tai, jog Tarnybos sprendimas, kuriuo atsisakyta pakeisti advokatą, buvo panaikintas, nepakanka tam, jog būtų nustatyta, kad pareiškėjui padaryta neturtinė žala, t. y. kad vien dėl to veiksmo atsakovas patyrė tokius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, nepatogumus ir kita ir tai turi būti įvertinta 350 Lt suma. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 ; kt.).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neteikė įrodymų, kad dėl to, jog pagal jo 2010 m. kovo 9 d. prašymą Tarnyba nepakeitė advokato 2010 m. balandžio 1 d., pareiškėjui buvo padarytas tokio pobūdžio neigiamas poveikis, kuris sukėlė ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos. Byloje nėra nustatyta, kad dėl Tarnybos priimto sprendimo buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai, kuriuos pareiškėjas siekė apginti civilinėje byloje, kad dėl šio Tarnybos sprendimo atsirado neigiamos pasekmės, nagrinėjant civilinę bylą, kad byla buvo išnagrinėta neužtikrinant pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimo, kad buvo aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas patyrė išgyvenimus, įtampą, emocinę depresiją, nerimą ir nežinią, jog dėl šio Tarnybos sprendimo jam gali būti neužtikrintas atstovavimas civilinėje byloje. Pažymėtina, kad Tarnybos sprendimu buvo išspręstas klausimas dėl advokato pakeitimo, o ne dėl to, kad būtų nutraukta pareiškėjui teikiama antrinė teisinė pagalba, sprendimu nebuvo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjo nurodomi patirti nepatogumai dėl bylinėjimosi, siekiant panaikinti Tarnybos sprendimą, nepripažintini tokio lygio, jog būtų galima konstatuoti, jog pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala, kuri turi būti įkainota 350 Lt ir priteista pareiškėjui. Įvertinus Tarnybos padaryto pažeidimo pobūdį ir pasekmes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė, jog pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala, kuri turi būti įvertinta pinigais ir atlyginta, jos nekompensuoja priimtas sprendimas panaikinti Tarnybos sprendimą ir įpareigoti Tarnybą pakeisti advokatą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas Irmantas Jarukaitis Dalia Višinskienė