f55b345e-502c-4e8d-914e-9a3acf0cb16b · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-347-883/2020 Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00207-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.1.; (S) 2.6.1.1.; 2.6.1.3.5.; 2.6.1.4.; 2.6.1.3.6.; 3.2.6.1.; 3.3.1.20. ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 8 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V.

V. ir trečiojo asmens R. E.-V apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2020 m. sausio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R. M. Å«kio ieÅ¡kinį atsakovui V. V. dėl skolos priteisimo ir atsakovo V. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovui R. M. Å«kiui dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, paskolos teisinių santykių ir prievolės grÄ Å¾inti paskolÄ Ä¯vykdymo pripažinimo, tretieji asmenys R. M., R. E. – V. ir V. K.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas R. M. Å«kis kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo V. V. 33 306,30 Eur skolÄ , 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) tarp ieÅ¡kovo R. M. Å«kio ir atsakovo V. V. buvo sudaryta Paskolos sutartis, kuria ieÅ¡kovas suteikė atsakovui 33 306,30 Eur (115 000 Lt) paskolÄ , pinigai atsakovui buvo pervesti (duomenys neskelbtini)bankiniu pavedimu.

Atsakovas įsipareigojo grÄ Å¾inti paskolÄ iki (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, perdavė pinigus atsakovui, atlikdamas bankinį pavedimÄ , o atsakovas pinigų iki Å¡iol negrÄ Å¾ino, tuo pažeisdamas sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

2. Atsakovas V. V. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad jis nei su ieÅ¡kovu R. M. Å«kiu, nei su jo atstove R. M., kaip fiziniu asmeniui, niekuomet nesitarė dėl paskolos sutarties sudarymo ir jos nesudarė. Su ieÅ¡kiniu pateikta Paskolos sutarties kopija atsakovui yra staigmena, jis tokios Paskolos sutarties savo valia nepasiraÅ¡inėjo ir dėl joje nurodytų sÄ lygų su R. M. Å«kiu, atstovaujamu R. M., nesitarė. ParaÅ¡as Paskolos sutarties paskutiniame lape yra panaÅ¡us į jo, bet yra netikras, nes jis tokio turinio sutarties nepasirašė, nebent jo paraÅ¡as buvo gautas apgaule pasiraÅ¡ant kaip ant kito dokumento.

3. Atsakovas V. V. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančia Paskolos sutartį, kurioje paskolos davėju nurodytas R. M. Å«kis, o paskolos gavėju - V. V.; pripažinti, kad paskolos teisiniai santykiai dėl 115 000 Lt (33 306,30 Eur) paskolos susidarė tarp paskolos davėjų R. M. bei V. K. ir paskolos gavėjų V. V. ir R. E. — V., susitariant, kad paskola bus grÄ Å¾inta V. V. neatlygintinai dirbant R. M. ir V. K. Å«kiuose, ir V. V. prievolę grÄ Å¾inti 115 000 Lt (33 306,30 Eur) įvykdė.

Nurodė kad su dabartine sutuoktine R. E.-V. ketino pirkti gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini) tačiau neturėjo pinigų visai pardavėjo praÅ¡omai kainai sumokėti, todėl sutarė su V. K., kad Å¡is jiems paskolins 33 306,30 Eur, o atsakovas skolÄ grÄ Å¾ins atidirbdamas K. Å«kyje penkis metus be atlyginimo. Nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio jis visÄ laikÄ dirbo V. K. Å«kyje už jam suteiktÄ paskolÄ â€“ su žemės Å«kio technika dirbo Å«kio laukuose, vežiojo Å«kyje pagamintÄ produkcijÄ bei Å«kio veiklai skirtas prekes ir kt. 2018 m. pradžioje informavo V.

K., kad sutartas darbo už paskolÄ laikas baigėsi ir jei V. K. nori, kad jis (atsakovas) toliau dirbtų Å«kyje, tai turi pradėti vėl mokėti jam darbo užmokestį. Tuomet tarp jo ir V. K. kilo ginčas, V. K. jam (atsakovui) pasakė, kad atsakovas pas jį nedirbo ir paskolos negrÄ Å¾ino. Pasidomėjęs Sodroje sužinojo, kad jokių duomenų apie jo darbÄ nei V. K., nei R. M. Å«kiuose nėra, todėl ilgiau pas V. K. nebedirbo.

4. IeÅ¡kovas R. M. Å«kis su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad paskolos sutartį atsakovas sudarė bÅ«tent su ieÅ¡kovu, R. M. Å«kiu, pinigai į atsakovo sÄ skaitÄ pervesti bÅ«tent iÅ¡ ieÅ¡kovo sÄ skaitos, o V. K. niekuomet nebuvo ir nėra įgaliotas spręsti klausimus dėl ieÅ¡kovo sudaromų paskolos sutarčių, todėl atsakovo teiginiai apie jo ir V. K. santykius niekaip nesusiję su paskolos sutartimi ir paskolos grÄ Å¾inimu, paskola turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta sutartyje nustatytu terminu ir bÅ«tent pinigais, o ne kažkokiu kitu bÅ«du, jokie paskolos sutarties pakeitimai niekada nebuvo svarstomi. Dėl skolos atidirbimo jokio susitarimo nebuvo.

5. Trečiasis asmuo R. M. prašė tenkinti ieÅ¡kinį, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, nes tarp atsakovo ir jos, kaip fizinio asmens, nėra susiklostę jokių santykių. Paskolos sutartis yra sudaryta tarp atsakovo ir R. M. Å«kio, paskola buvo pervesta iÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos į atsakovo banko sÄ skaitÄ , tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo niekada nebuvo jokių darbinių santykių, atsakovas ieÅ¡kovo Å«kyje niekada nedirbo. Nurodė, kad atsakovas žadėjo skolÄ grÄ Å¾inti per mėnesį ar du, nes buvo radęs pirkėjÄ parduodamam butui. Tačiau nusipirkęs namÄ jis buto nepardavė, kiek ji žino, nėra buto pardavęs iki Å¡iol, nusipirktame name negyvena, o paskolos negrÄ Å¾ina. Nurodė, kad atsakovo teiginiai, kad jis paskolÄ neva atidirbo dirdamas be atlyginimo V. K. Å«kyje yra nepagrįsti, kadangi nors atsakovas yra jos sugyventinio V. K. giminaitis, tačiau nei jos nei V. K. Å«kyje atsakovas nedirbo.

6. Trečiasis asmuo R. E. – V. prašė tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinį, o ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ji kartu su atsakovu V. V. dėl paskolos jiems suteikimo tarėsi tik su jos dėde V. K., kad jis paskolins 33 306,30 Eur namo pirkimui, o skola bus grÄ Å¾inta atsakovui atidirbant V. K. Å«kyje penkis metus be atlyginimo. Nuo (duomenys neskelbtini), daugiau kaip penkis metus, laisvu nuo darbo (duomenys neskelbtini) laiku, atsakovas dirbo V. K. už suteiktÄ paskolÄ , o (duomenys neskelbtini)už paskolÄ atidirbo. Jos žiniomis Paskolos sutartis, kuriÄ Ä¯ bylÄ pateikė ieÅ¡kovas, nebuvo sudaryta, atsakovas tokios sutarties nepasirašė, su R. M. dėl paskolos suteikimo iÅ¡ viso nebuvo tartasi, R. M. tik pervedė iÅ¡ savo Å«kio sÄ skaitos pinigus į atsakovo sÄ skaitÄ , o atsakovas pervedė pinigus perkamo namo savininkei.

7. Trečiasis asmuo V. K. prašė atmesti prieÅ¡ieÅ¡kinį, nes nei atsakovas V. V. nei jo sutuoktinė R. E. asmeniÅ¡kai su juo dėl 33 306,30 Eur paskolos jiems suteikimo nesitarė, taip pat nesitarė, kad paskola bus laikoma grÄ Å¾inta atsakovui atidirbant jo Å«kyje penkis metus be atlyginimo. R. M. yra jo sugyventinė, o V. V. yra dukterėčios R. V. sutuoktinis, paskolos sudarymo aplinkybės jam žinomos, sutartį pasirašė jų namuose, tuomet jie buvo trise – jis, V. V. ir R. M.. Taip pat jis dalyvavo atliekant bankinį pavedimÄ Swedbank banke.

Paskolinti pinigų prašė ir jo tiek V. V., tiek jo sutuoktinė R. E., tačiau jis tuo metu pinigų neturėjo, todėl tarpininkavo tarp R. M. ir atsakovo V. V., prašė R. M., kad paskolintų pinigus. PaskolÄ V. V. žadėjo grÄ Å¾inti greitai, per mėnesį ar du, žadėjo parduoti butÄ ir imti paskolÄ , tačiau pinigų iki Å¡iol negrÄ Å¾ino. Sudarant sutartį nebuvo tartasi, kad V. V. už suteiktÄ paskolÄ atidirbs Å«kiuose ir niekada nei jo, nei R. M. Å«kiuose nei laukuose nedirbo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8.

Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mai 2020 m. sausio 20 d. sprendimu priteisė iÅ¡ V. V. R. M. Å«kiui 33 306,30 Eur skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme – 2018 m. balandžio 24 d. – iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 763 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 2010 Eur atstovavimo iÅ¡laidų; priteisė iÅ¡ V. V. R. M. 300 Eur atstovavimo iÅ¡laidų; priteisė iÅ¡ V. V. V. K. 300 Eur atstovavimo iÅ¡laidų; priteisė iÅ¡ V.

V. valstybei 800 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį.

9. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo pateikta paskolos sutartis atitinka įstatymo nustatytos formos reikalavimus, sutartyje numatytos Å¡alių teisės ir pareigos, numatytas terminas, iki kada paskola turi bÅ«ti grÄ Å¾inta, sutartis Å¡alių pasiraÅ¡yta. Nurodė, kad atsakovas ginčija fizinių asmenų paskolos sutartį, kuri atitinka įstatymo reikalavimus, yra raÅ¡ytinė, Å¡alių pasiraÅ¡yta (specialistų atliktos raÅ¡ysenos ekspertizės iÅ¡vados patvirtina, kad paskolos sutarties trečiame lape V. V. vardu yra pasirašęs bÅ«tent V. V.); atsakovo nurodyta aplinkybė dėl neva apgaule gauto jo paraÅ¡o ant sutarties, tai yra, kad jo paraÅ¡as gautas paduodant pasiraÅ¡yti ant kokio nors kito dokumento, teisme neįrodyta; sutarties dalykas - pinigai - pagal sutartį atsakovui perduoti (atsakovas gavo pinigus bankiniu pavedimu iÅ¡ ieÅ¡kovo sÄ skaitos, pinigų pervedimo paskirtyje nurodyta – pagal paskolos sutartį, paskola nuo pat pinigų pervedimo atsakovas pilnai disponavo).

10. Teismas pažymėjo, kad atsakovas aplinkybes dėl sandorio sudarymo ir jo įvykdymo įrodinėja tik savo, trečiojo asmens R. E. ir liudytojų parodymais, nors esant ginčui įstatymas remtis liudytojų parodymais draudžia. IÅ¡ atsakovo paaiÅ¡kinimų sektų, kad 2012 metais jis gavo 115000 Lt dydžio beprocentinę paskolÄ , tačiau nei paskolos dydis, nei paskolos grÄ Å¾inimo bÅ«das nei terminas nebuvo fiksuota jokiu raÅ¡ytiniu Å¡alių susitarimu, kitaip tariant, atsakovas gavo paskolÄ pagal žodinį jo ir V. K. susitarimÄ . Tokio sandorio sudarymas, teismo vertinimu, mažai tikėtinas, kita vertus, paskolos davėjas, R. M. Å«kis (atsakovas pripažįsta, kad visÄ paskolos sumÄ Ä¯ jo sÄ skaitÄ pervedė bÅ«tent R. M. Å«kis) su tokiais atsakovo teiginiais kategoriÅ¡kai nesutinka, savo reikalavimÄ Ä¯rodinėja bÅ«tent Paskolos sutartimi, o trečiasis asmuo byloje V. K. bet kokius paskolos santykius tarp jo ir atsakovo neigia ir nėra įrodyta prieÅ¡ingai.

11. Teismas sprendė, kad iÅ¡ paskolos sutarties matosi, kad paskolos gavėjas (atsakovas) įsipareigojo paskolos davėjui grÄ Å¾inti tokiÄ pat pinigų sumÄ iki (duomenys neskelbtini), jokie kiti paskolos grÄ Å¾inimo bÅ«dai kaip tik pinigais, sutartyje nenumatyti, todėl atsakovo teiginys, kad dėl paskolos grÄ Å¾inimo atidirbant tarėsi su V. K., kuris nebuvo nei paskolos davėju, nei buvo įgaliotas veikti ieÅ¡kovo (paskolos davėjo) vardu, vertintini kritiÅ¡kai, nes neįrodyti. Nors atsakovas teigia, kad tarp jo ir trečiojo asmens V.

K. buvo darbiniai santykiai, įrodinėja tai liudytojų pagalba, tačiau, teismo vertinimu, liudytojų parodymai gana prieÅ¡taringi, todėl nėra patikimi, juo labiau, kad liudytoja V. B., vedanti buhalterinę apskaitÄ ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens Å«kyje kategoriÅ¡kai nurodė, kad atsakovas nei ieÅ¡kovo nei trečiojo asmens V. K. įdarbintas niekada nebuvo. Abejonių teismui kėlė atsakovo paaiÅ¡kinimai, kad jis nuo (duomenys neskelbtini) dirbo V. K. ir R. M. Å«kiuose įvairius Å«kio darbus ir tik (duomenys neskelbtini) pradžioje pats sužinojo, kad jokių duomenų valstybės institucijoms (Sodrai) apie jo darbÄ Å«kiuose nebuvo teikiama.

Atsakovas negalėjo teismui nurodyti, dėl kokio dydžio darbo užmokesčio, kokio darbo laiko tarėsi su V. K.. Teismas pažymėjo, kad nei atsakovo, nei liudytojų parodymai įrodinėjant darbinius santykius nėra patikimi ir neįrodo paskolos grÄ Å¾inimo, be to, paskolos sutarties aplinkybes įrodinėti liudytojų parodymais yra neleidžiama. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 12. Apeliaciniu skundu atsakovas V. V. ir trečiasis asmuo R. E. praÅ¡o atidėti apeliantams 800,00 Eur žyminio mokesčio pateikiant apeliacinį skundÄ sumokėjimÄ iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje; sustabdyti civilinę bylÄ apeliacinėje instancijoje iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje (duomenys neskelbtini); panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ R.

M. Å«kio ieÅ¡kinį atmesti, V. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. M. Å«kio atsakovui V. V. ir trečiajam asmeniui R. E. bylinėjimosi iÅ¡laidas, jų patirtas bylÄ nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 12.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino bylos duomenų viseto, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas. Teismas neatsižvelgė į bylos Å¡alių asmeninius ryÅ¡ius, kad R.

M. ir V. K. yra faktinė Å¡eima - ilgÄ laikÄ gyvena kartu, veda bendrÄ Å«kį, turi bendrų vaikų; V. K. yra R. E. dėdė (motinos brolis). 12.2. Atsakovas neneigia 33 306,30 Eur paskolos gavimo fakto, tačiau Paskolos sutartis, pateikta su ieÅ¡kiniu, jam buvo staigmena, jis tokios sutarties savo valia nepasiraÅ¡inėjo ir dėl joje nurodytų sÄ lygų su ieÅ¡kovu, atstovaujamu R. M. ar kito asmens, nesitarė. Nors ekspertizė nustatė, kad sutarties paskutiniame lape yra V. V. paraÅ¡as, V. V. įsitikinęs, kad jo paraÅ¡as buvo gautas apgaule, kaip ant kito dokumento, nes per 10 metų darbo yra pasiraÅ¡inėjęs ne vienÄ dokumentÄ .

Atsakovas paskolos sutarties su ieÅ¡kovu nesudarė, sutarties savo valia nepasirašė, į bylÄ pateikta Paskolos sutartis susideda iÅ¡ trijų lapų, visi lapai nesusegti, nesuriÅ¡ti, Atsakovo paraÅ¡as yra tik paskutiniame lape, taigi dokumento turėtojas turėjo visas galimybes keisti pirmuosius du lapus ir jų turinį. 12.3. Teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo pateikta paskolos sutartis atitinka įstatymo nustatytos formos reikalavimus ir dėl to yra pagrindas tenkinti ieÅ¡kinį, nepagrįsta, teismas ignoravo ne tik sutarties formos ydingumÄ (paraÅ¡ai tik paskutiniame lape, o visi lapai nesuriÅ¡ti), bet ir turinio neatitikimÄ tikrajam susitarimui dėl paskolos suteikimo ir grÄ Å¾inimo sÄ lygų. 12.4.

Dėl tokio paskolos grÄ Å¾inimo termino ir bÅ«do, koks nurodytas Paskolos sutarties 1 punkte, atsakovas nesitarė ir negalėjo tartis, atsakovas jokiomis aplinkybėmis negalėjo prisiimti sutartyje nurodytų įsipareigojimų, paskolos sutartyje nurodytas grÄ Å¾inimo terminas – (duomenys neskelbtini) – visiÅ¡kai nelogiÅ¡kas V. V. ir R. E. atveju, nes jie neturėjo jokių galimybių per nepilnus metus, net ir pardavus R. E. turėtÄ butÄ , tokiÄ sumÄ grÄ Å¾inti. Paskolos sutarties 1 punktas neatitinka faktinių paskolos sumos iÅ¡mokėjimo aplinkybių, sutartyje nurodyta, kad „paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjui nuosavybėn pinigus 115 000 Lt pagal Å¡alių suderintÄ grafikÄ , kuris yra neatskiriama paskolos sutarties dalis“, tačiau jokio grafiko ir Paskolos sutarties priedo nėra, pinigai buvo tiesiog pervesti iÅ¡ R.

M. sÄ skaitos į atsakovo banko sÄ skaitÄ vienu kartu (duomenys neskelbtini), kas patvirtina, jog Å¡alys realiai nesitarė dėl Paskolos sutartyje nurodytų sÄ lygų. 12.5. R. M. ir V. K. teisme parodė, kad Paskolos sutartis buvo pasiraÅ¡yta (duomenys neskelbtini), dienÄ prieÅ¡ pavedimo padarymÄ , jų namuose, tačiau teismui pateikta (duomenys neskelbtini) pažyma patvirtina, kad (duomenys neskelbtini)V. V. budėjo, negalėjo pasiÅ¡alinti iÅ¡ tarnybos vietos ir nuvykti į R. M. ir V. K. namus pasiraÅ¡yti sutarties.

Å is oficialus raÅ¡ytinis įrodymas patvirtina, kad R. M. ir V. K. teismui melavo apie sutarties pasiraÅ¡ymo aplinkybes, kas taip pat patvirtina, jog atsakovas tokios sutarties savo valia nepasirašė. Byloje nustatytos aplinkybės yra pagrindas Paskolos sutartį pripažinti negaliojančia ir ja nesiremti sprendžiant ieÅ¡kovės pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl skolos priteisimo. 12.6. Vienintelis tikras paskolos suteikimÄ patvirtinantis dokumentas yra (duomenys neskelbtini) bankinis pavedimas iÅ¡ R. M. į V.

V. sÄ skaitÄ . Nesant tikro raÅ¡ytinio dokumento apie susitarimÄ dėl paskolos grÄ Å¾inimo, teismas turėjo vertinti visumÄ Ä¯rodymų, patvirtinančių tikrÄ jį susitarimo dėl paskolos suteikimo ir grÄ Å¾inimo sÄ lygų turinį. 12.7. Negalima sutikti su sprendimo motyvu, kad nagrinėjamu atveju taikytinos CK 1.93 str. 2 d. nuostatos ir paskolos grÄ Å¾inimo faktas negali bÅ«ti įrodinėjamas liudytojų parodymais. Nurodyti proceso dalyvių asmeniniai ryÅ¡iai ir yra pagrindas vadovautis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais ir netaikyti CK 1.93 str. 2 d. nuostatų.

Atsakovui ir jo sutuoktinei R. E. tvirtinant, kad atsakovas nuo paskolos suteikimo dirbo be atlyginimo už paskolÄ , teismas turėjo iÅ¡samiai iÅ¡tirti Å¡ias aplinkybes, įskaitant ir liudytojų parodymus. 12.8. Atsakovas įrodinėjo, kad jis paskolÄ grÄ Å¾ino natÅ«ra, t. y. savo darbu (dirbo ir visÄ jam priklausantį darbo užmokestį skyrė paskolos grÄ Å¾inimui). Kai V. V. pagal susitarimÄ su V. K. už suteiktÄ paskolÄ daugiau kaip penkis metus atidirbo V. K. faktiÅ¡kai vadovaujamuose Å«kiuose, įskaitant ir ieÅ¡kovui, o V.

K. kategoriÅ¡kai paneigė, kad V. V. dirbo ir paskolÄ grÄ Å¾ino, atsakovas neturėjo jokios galimybės gauti prievolės grÄ Å¾inti paskolÄ Ä¯vykdymÄ patvirtinantį dokumentÄ , jis tik nutraukė darbÄ V. K. vadovaujamuose Å«kiuose. Todėl darbo už paskolÄ faktÄ atsakovas įrodinėjo kitais raÅ¡ytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais. 12.9. Vien faktas, kad nuo (duomenys neskelbtini) (tariamas skolos grÄ Å¾inimo terminas, nurodytas Paskolos sutartyje) iki tol, kol atsakovas neišėjo iÅ¡ darbo pas V.

K., nebuvo oficialiai pareikalauta grÄ Å¾inti skolÄ , patvirtina, kad ieÅ¡kovas nelaikė, jog atsakovas pažeidžia prievolę grÄ Å¾inti jam suteiktÄ paskolÄ . 12.10. R. M. turto ir pajamų deklaracijoje už 2012 metus deklaravo atsakovui suteiktÄ 115 000,00 Lt paskolÄ , tačiau vėlesniais metais paskola nebebuvo deklaruojama, kas taip pat patvirtina, jog ieÅ¡kovas pripažino prievolės įvykdymÄ . IeÅ¡kovo buhalterinę apskaitÄ tvarkančios liudytojos V. B. paaiÅ¡kinimas, kad paskolos yra deklaruojamos tik tais metais, kai buvo suteiktos ar grÄ Å¾intos, yra neteisingas - suteikta paskola turi bÅ«ti deklaruojama tol, kol ji negrÄ Å¾inta, jei grÄ Å¾inama dalimis, taip ir turi bÅ«ti deklaruojama, prieÅ¡ingu atveju duomenys apie subjekto pajamas ir iÅ¡laidas nesutaptų. 12.11.

Civilinėje byloje ištirti visas ginčo sprendimui reikšmingas aplinkybes, kuriomis remiasi atsakovas, nėra galimybės, todėl ikiteisminio tyrimo rezultatas itin svarbus. Baudžiamojoje byloje priimtas galutinis procesinis sprendimas gali patvirtinti arba paneigti atsakovo darbo santykius su ieškovu ir/ar trečiojo asmens V. K. ūkiu. Ikiteisminis tyrimas turi daugiau procesinių priemonių ir instrumentų, įskaitant ir procesines prievartos priemones, įrodymams surinkti. Kaip minėta, dar pradėtas ir ikiteisminis tyrimas dėl V.

K. galimo poveikio liudytojams, todėl, pasitvirtinus tokioms aplinkybėms, civilinėje byloje ieÅ¡kovui palankÅ«s liudytojų parodymai gali bÅ«ti paneigti. Todėl apeliantai praÅ¡o civilinę bylÄ sustabdyti apeliacinėje instancijoje.

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas R. M. Å«kis praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ ir ieÅ¡kovo naudai priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 13.1. Apeliantas neginčija fakto, kad gavo 33 306,30 Eur paskolÄ , kuri į jo sÄ skaitÄ buvo pervesta iÅ¡ R. M. Å«kio sÄ skaitos. IeÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti 33 306,30 Eur ginčija teigdamas, kad jis dėl paskolos suteikimo susitarė su R. M. faktiniu sutuoktiniu V. K. ir pagal susitarimÄ suteiktÄ paskolÄ atidirbo R.

M. ir V. K. Å«kiuose jam neiÅ¡mokant atlyginimo (užskaitant paskolos dengimui) nuo paskolos suteikimo iki (duomenys neskelbtini). Toks situacijos traktavimas laikytinas gynybine apelianto pozicija, siekiant neteisėtai iÅ¡vengti prisiimtos prievolės. 13.2. Paskolos sutartis sudaryta dviejų subjektų, t. y. paskolos davėjo R. M. Å«kio ir paskolos gavėjo V. V.. Bankiniu pavedimu įrodyta, kad pinigai pervesti bÅ«tent iÅ¡ R. M. Å«kio sÄ skaitos į V. V. sÄ skaitÄ . Paskola atspindėta R. M. Å«kio buhalterinėje apskaitoje, deklaruota mokesčių administratoriui.

IÅ¡vardintos aplinkybės patvirtina faktÄ , kad paskolos davėjas bÅ«tent R. M. Å«kis paskolÄ V. V. suteikė, o pastarasis jÄ gavo ir turi prievolę grÄ Å¾inti. Jokie objektyvÅ«s prieÅ¡ingi įrodymai byloje nebuvo pateikti. 13.3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad V. V. ginčo paskolos sutarties savo valia nepasirašė, kad neva tai ne jo paraÅ¡as. Byloje buvo atlikta raÅ¡ysenos ekspertizė, kuri patvirtino, kad paraÅ¡as ant paskolos sutarties yra bÅ«tent V. V.. 13.4. Teismo vertinimas, kad ieÅ¡kovo pateikta paskolos sutartis atitinka įstatymo nustatytos formos reikalavimus, sutartyje numatytos Å¡alių teisės ir pareigos, numatytas terminas iki kada paskola turi bÅ«ti grÄ Å¾inta, sutartis Å¡alių pasiraÅ¡yta, visiÅ¡kai atitinka tiek teisės aktų nuostatas, tiek aiÅ¡kiai suformuotÄ Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikÄ . 13.5.

Å iuo atveju byloje nėra įrodymų, kad ginčo paskolos sutartis bÅ«tų pakeista, o tai reiÅ¡kia, kad prievolė turi bÅ«ti įvykdyta bÅ«tent paskolos sutartyje numatytu bÅ«du. Paskolos davėjas yra R. M. Å«kis, todėl bet koks tariamas susitarimas dėl paskolos įvykdymo pakeitimo yra negalimas. Byloje nepateikta jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kad R. M. Å«kis ir V. V. susitarė prievolę įvykdyti kitu, nei paskolos sutartyje numatytu bÅ«du. 13.6. Atsakovas V. V. nepateikė jokių leistinų įrodymų, kad jis ieÅ¡kovui paskolÄ grÄ Å¾ino.

Apeliantas paskolos grÄ Å¾inimo faktÄ bandė įrodyti liudytojų parodymais, kas yra draudžiama. Apie tariamÄ paskolos grÄ Å¾inimo bÅ«dÄ nurodo tik aiÅ¡kiai suinteresuoti asmenys, siekiantys iÅ¡vengti prisiimtos prievolės. 13.7. Oficialiuose Valstybinės mokesčių inspekcijos konsultacijose nurodoma, kad tais atvejais, kai paskola buvo deklaruota ankstesniais metais, o per dabartinį laikotarpį jokių pokyčių neįvyko (paskola ar jos dalis nebuvo grÄ Å¾inta, nebuvo iÅ¡mokėtos palÅ«kanos ir pan.), pakartotinai informacija nėra teikiama. 13.8.

Apelianto praÅ¡ymas dėl bylos sustabdymo gali bÅ«ti vertinamas tik kaip siekis vilkinti civilinę bylÄ . Po Å¡ios civilinės bylos iÅ¡kėlimo atsakovas pateikė skundus visoms įmanomos institucijoms, t. y. mokestinėms, aplinkosauginėms ir pan. Ikiteisminis taip pat yra pradėtas pagal atsakovo V. V. skundÄ . NežiÅ«rint į tai, kad tyrimas pradėtas dar 2018 metais, nei V. K., nei R. M. įtarimai nėra pareikÅ¡ti. Manytina, atsakovo skundas FNTT yra gynybinė pozicija, kuria siekiama paveikti ieÅ¡kovÄ turint tikslÄ iÅ¡vengti piniginės prievolės. IÅ¡ esmės ikiteisminio tyrimo metu tiriami tie patys duomenys, kurie realiai jau yra surinkti ir įvertinti civilinėje byloje.

Kaip jau minėta, remtis liudytojų parodymais įrodinėjant paskolos grÄ Å¾inimo faktÄ , civilinėje byloje yra draudžiama (CK 1.93 str. 2 d.). Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Byloje kilo ginčas dėl paskolos grÄ Å¾inimo, paskolos sutarties įvykdymo bÅ«do, tikrųjų sutarties Å¡alių ir jų valios. Dėl bylos sustabdymo 15. Apeliantai praÅ¡o sustabdyti civilinę bylÄ apeliacinėje instancijoje iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad baudžiamojoje byloje priimtas galutinis procesinis sprendimas gali patvirtinti arba paneigti atsakovo darbo santykius su ieÅ¡kovu ir/ar trečiojo asmens V. K. Å«kiu, kad gali bÅ«ti paneigti civilinėje byloje ieÅ¡kovui palankÅ«s liudytojų parodymai.

16. CPK 163 straipsnio 3 punktas numato, kad teismas privalo sustabdyti civilinę bylÄ , kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol nebus iÅ¡spręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamÄ ja ar administracine tvarka.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad klausimas dėl bylos sustabdymo tuo pačiu pagrindu jau kelis kartus buvo nagrinėtas teisme (Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 12 d., 2019 m. gruodžio 18 d. nutartys, Å iaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo stabdyti Å¡iÄ civilinę bylÄ , nes apeliantai deklaratyviai nurodo, kad ikiteisminis tyrimas turi daugiau procesinių priemonių ir instrumentų, įskaitant ir procesines prievartos priemones, įrodymams surinkti, tačiau byloje nenustatyta, kad dalies įrodymų teismas civilinėje byloje negalėjo surinkti ir iÅ¡tirti civilinio proceso tvarka.

Dėl faktinių bylos aplinkybių 18. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta beprocentė Paskolos sutartis pagal kuriÄ R. M. Å«kis (paskolos davėjas), atstovaujamas R. M., perdavė V. V. (paskolos gavėjui) nuosavybėn pinigus 33 306,30 Eur (115 000 Lt), o paskolos gavėjas įsipareigojo grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ iki (duomenys neskelbtini). Sutartis patvirtinta bylos Å¡alių paraÅ¡ais. Paskolos davėjo R. M. Å«kio banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) paskolos gavėjui V.

V. pervesta į jo sÄ skaitÄ 33 306,30 Eur (115 000 Lt), mokėjimo paskirtyje nurodyta „Pagal paskolos sutartį“. Dėl Å¡alių sudarytos paskolos sutarties 19. Sprendžiant dėl tarp Å¡alių susiklosčiusių paskolos teisinių santykių, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.870 straipsnio 1 dalies nuostatÄ paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

20. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 6.870 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata reiÅ¡kia, jog paskolos sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti bÅ«tinas pinigų arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui. Todėl nors viena Å¡alis iÅ¡reiÅ¡kia sutikimÄ kitai skolinti pinigus arba daiktÄ , o atitinkamai kita sutinka priimti pinigus arba daiktÄ ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grÄ Å¾inti pinigus ar daiktÄ , paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo priimtas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018 26 punktÄ ).

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir iÅ¡plėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iÅ¡ paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio Å¡ių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytÄ pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naÅ¡tos paskirstymo taisyklė iÅ¡ paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolÄ suteikė, o skolininkas – jog paskolÄ grÄ Å¾ino (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018 22 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

22. Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymÄ , jos dalyko perdavimÄ reikÅ¡mingas sutarties lingvistinis aiÅ¡kinimas, pavartota terminija, gramatinės iÅ¡raiÅ¡kos formos, taip pat reikÅ¡mingos sutarties sÄ lygos dėl skolos grÄ Å¾inimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grÄ Å¾inti pinigus ar daiktÄ , reikÅ¡mingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininkÄ , įraÅ¡ai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymÄ (grÄ Å¾inimas dalimis, palÅ«kanų mokėjimas, derybos dėl grÄ Å¾inimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo bÅ«dų, ir kt.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018 28 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

23. Nagrinėjamoje byloje atsakovas neneigia, kad jis gavo Paskolos sutartyje nurodytÄ sumÄ 33 306,30 Eur (115 000 Lt) iÅ¡ ieÅ¡kovo. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagristai sprendė, kad ieÅ¡kovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė. Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl to, ar atsakovas įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus: ieÅ¡kovas teigia, kad pinigų atsakovas negrÄ Å¾ino (to neneigia ir atsakovas), o atsakovas teigia, kad tikroji Å¡alių valia neatitinka Paskolos sutarties, kad ji sudaryta apgaule, nes jis dėl paskolos suteikimo tarėsi ne su R. M., o su jos faktiniu sutuoktiniu V. K. ir susitarė, kad V. K. paskolins 33 306,30 Eur (115 000 Lt) namo pirkimui, o atsakovas V. V. skolÄ grÄ Å¾ins atidirbdamas K. Å«kyje penkis metus be atlyginimo ir atsakovas šį įsipareigojimÄ Ä¯vykdė pilnai – penkis metus dirbo V. K. Å«kyje.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl ginčo Å¡alis siejančių santykių teisinio kvalifikavimo kiekvienu atveju sprendžia teismas pagal Å¡alių reikalavimų (ir atsikirtimų) pagrindu iÅ¡dėstytas aplinkybes, tirdamas ir vertindamas jų pateiktus įrodymus. Civiliniame procese galioja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Sprendžiant Å¡alių ginÄÄ dėl perduotų pinigų paskirties ir atsiradusių teisinių santykių kvalifikavimo, neabejotinai aktualios ir bendrosios sutarties aiÅ¡kinimo taisyklės, nustatytos CK 6.193 straipsnyje.

Å ioje normoje nustatyta, kad, aiÅ¡kinant sutartį, yra privalu nagrinėti Å¡alių tikruosius ketinimus, atsižvelgti į tai, kokiÄ prasmę tokiomis pat aplinkybėmis bÅ«tų suteikę analogiÅ¡ki Å¡alims protingi asmenys, visas sutarties sÄ lygas aiÅ¡kinti atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ ir sudarymo aplinkybes bei į sutarties Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo. Tokie patys aiÅ¡kinimo metodai taikytini ir vertinant iÅ¡rašų, patvirtinančių pinigų perdavimÄ , paskirtį.

Taip pat bÅ«tina analizuoti ir vertinti byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumÄ ir iÅ¡ to daryti iÅ¡vadÄ , kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl Å¡alių atliktų veiksmų.

25. Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad spręsdamas ginÄÄ , teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008); teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

26. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, paskolos teisinių santykių tarp Å¡alių atsiradimo metu, 2012 metais, CK 6.871 straipsnio nuostatos reikalavo, kad tarp fizinių asmenų sudaroma paskolos sutartis, kurios suma virÅ¡ija du tÅ«kstančius litų, turi bÅ«ti raÅ¡ytinė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡alių sudaryta Paskolos sutartis atitinka įstatymo nustatytos formos reikalavimus, sutartyje numatytos Å¡alių teisės ir pareigos, numatytas terminas iki kada paskola turi bÅ«ti grÄ Å¾inta, sutartis Å¡alių pasiraÅ¡yta.

Pažymėtina, kad specialistų atliktos raÅ¡ysenos ekspertizės iÅ¡vados patvirtina, kad paskolos sutarties trečiame lape V. V. vardu yra pasirašęs bÅ«tent V. V.. Apeliantas nurodo, kad į bylÄ pateikta Paskolos sutartis susideda iÅ¡ trijų lapų, visi lapai nesusegti, nesuriÅ¡ti, atsakovo paraÅ¡as yra tik paskutiniame lape, taigi dokumento turėtojas turėjo visas galimybes keisti pirmuosius du lapus ir jų turinį.

27. Pagal CK 1.73 straipsnio 2 dalies nuostatas raÅ¡ytinės formos sandoriai sudaromi suraÅ¡ant vienÄ dokumentÄ , pasiraÅ¡omÄ visų sandorio Å¡alių, arba Å¡alims apsikeičiant atskirais dokumentais, o to paties straipsnio 3 dalis nurodo, jog Å¡alys susitarimu gali nustatyti papildomų raÅ¡ytinės sandorio formos reikalavimų bei numatyti jų nesilaikymo teisinius padarinius. IÅ¡ aptarto įstatyminio reglamentavimo matyti, kad įstatyme neįtvirtintas reikalavimas pasiraÅ¡yti kiekvienÄ sutarties lapÄ , tačiau Å¡alys gali dėl to atskirai susitarti.

Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad Å¡alys bÅ«tų susitarusios ar turėjusios tokiÄ ankstesnę praktikÄ , jog sutartys ar kiti dokumentai bÅ«tų pasiraÅ¡omi kiekviename dokumento lape. Kaip nurodė ieÅ¡kovo atstovė bei patvirtino byloje liudytoja, t. y. sutartį atspausdinusi buhalterė, sutarties Å¡ablonas buvo gautas iÅ¡ internetinio puslapio rekvizitai lt. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo Å¡alių nepasiraÅ¡ymas ant kiekvieno puslapio nesuteikia pagrindo daryti iÅ¡vadÄ apie byloje esančios paskolos sutarties fiktyvumÄ .

28. Apeliantas taip pat nurodo, kad nors ekspertizė nustatė, kad sutarties paskutiniame lape yra V. V. paraÅ¡as, V. V. įsitikinęs, kad jo paraÅ¡as buvo gautas apgaule, kaip ant kito dokumento, nes per 10 metų darbo yra pasiraÅ¡inėjęs ne vienÄ dokumentÄ . Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡is apelianto argumentas yra deklaratyvus ir neįrodytas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad į bylÄ pateikti krovinių važtaraščiai iÅ¡ kurių matosi, kad atsakovas yra vežęs pavienius krovinius V.

K. ir R. M., esminės reikÅ¡mės bylai neturi, nes nepatvirtina nei paskolos grÄ Å¾inimo (neva atsakovas dirbo V. K., todėl jam nekyla pareiga grÄ Å¾inti paskolos ieÅ¡kovui) nei kitų esminių aplinkybių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas, kaip pats nurodo, pasiraÅ¡ydamas ne vienÄ dokumentÄ , vertinant pagal vidutiniÅ¡kai apdairaus ir protingo asmens standartÄ , krovinių važtaraščių tikrai negalėjo sumaiÅ¡yti su paskolos sutartimi, kadangi akivaizdu, kad Å¡ių dokumentų forma yra visai kitokia.

Apelianto nurodoma aplinkybė, jog sutartyje numatytas pinigų perdavimas pagal grafikÄ , o tuo tarpu nagrinėjamos bylos atveju jie buvo pervesti vienu pavedimu, nėra reikÅ¡minga, kadangi, kaip jau minėta, esminė reikÅ¡mė paskolos sutarčiai yra vienos Å¡alies pinigų perdavimas kitai Å¡aliai ir kitos Å¡alies įsipareigojimas tuos pinigus grÄ Å¾inti. Faktas, kad visi paskolos pinigai perduoti apeliantui, byloje yra įrodytas ir neginčijamas.

29. Apeliantas nurodo, kad R. M. turto ir pajamų deklaracijoje deklaravo atsakovui suteiktÄ 33 306,30 Eur (115 000 Lt) paskolÄ , tačiau vėlesniais metais paskola nebebuvo deklaruojama, kas taip pat patvirtina, jog ieÅ¡kovas pripažino prievolės įvykdymÄ . Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, liudytoja apklausta ieÅ¡kovo Å«kio finansininkė paaiÅ¡kino paskolos deklaravimo aplinkybes ir nurodė, kad ir Å¡iuo metu Å«kio buhalterinėje apskaitoje taip pat atsispindi, kad V. V. yra skolingas Å«kiui.

Kaip nurodo ieÅ¡kovas, oficialiuose Valstybinės mokesčių inspekcijos konsultacijose nurodoma, kad tais atvejais, kai paskola buvo deklaruota ankstesniais metais, o per dabartinį laikotarpį jokių pokyčių neįvyko (paskola ar jos dalis nebuvo grÄ Å¾inta, nebuvo iÅ¡mokėtos palÅ«kanos ir pan.), pakartotinai informacija nėra teikiama. Taigi, ieÅ¡kovas pagrįstai nurodo, jei paskola bÅ«tų grÄ Å¾inta, R. M. Å«kis turėtų mokestinę pareigÄ deklaruoti šį faktÄ , tačiau jei paskola yra negrÄ Å¾inama, pakartotinai ji neturi bÅ«ti deklaruojama.

Tokias pat aplinkybes patvirtino ir byloje apklausta liudytoja V. B.. Taip pat pastebėtina, kad pats apeliantas gautos paskolos nedeklaravo nei teikdamas Metinę gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijÄ už (duomenys neskelbtini), nei vėlesniais metais.

30. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas darė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovo nurodyta aplinkybė dėl neva apgaule gauto jo paraÅ¡o ant sutarties, tai yra, kad jo paraÅ¡as gautas paduodant pasiraÅ¡yti ant kokio nors kito dokumento – teisme neįrodyta. Kaip jau teisėjų kolegijos nurodyta, sutarties dalykas (pinigai) pagal Paskolos sutartį apeliantui perduoti, atsakovas gavo pinigus bankiniu pavedimu iÅ¡ ieÅ¡kovo sÄ skaitos, pinigų pervedimo paskirtyje nurodyta – pagal paskolos sutartį, paskola nuo pat pinigų pervedimo atsakovas pilnai disponavo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pati Paskolos sutartis ir pinigų pavedime nurodytos aplinkybės vidutiniÅ¡kai apdairiam ir protingam asmeniui negali sukelti jokių dviprasmybių dėl Paskolos sutarties Å¡alių ar jos įvykdymo bÅ«do, t, y. grÄ Å¾inimo pinigais. Tuo tarpu apelianto pozicija dėl tikrųjų sutarties Å¡alių ir jų valios yra niekuo nepagrįsta: apeliantas neturi jokio raÅ¡ytinio įrodymo dėl kitokių paskolos sutarties sÄ lygų, nors Paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė.

31. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nustačius, jog apeliantas pasirašė Paskolos sutartį, o pinigai jam buvo perduoti, teisinės reikÅ¡mės neturi apelianto argumentai dėl jo budėjimo tuometinėje darbovietėje PrieÅ¡gaisrinėje gelbėjimo tarnyboje sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ , todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Dėl sutarties Å¡alių ir tikrosios jų valios 32. Apeliantas teigia, kad jis dėl paskolos susitarė ne su ieÅ¡kovu, o su V. K., ir kad susitarė, jog paskola bus grÄ Å¾inta ne pinigais, o atidirbant Å«kio darbus. Apeliantas nurodytas aplinkybes dėl sandorio Å¡alių, prievolės įvykdymo bÅ«do grindžia tik savo, trečiojo asmens R. E. ir liudytojų parodymais.

33. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tais atvejais, kai viena Å¡alis, atlikdama pinigų pervedimÄ , mokėjimo dokumente įvardija lėšų pervedimo paskirtį „paskola“, o kita Å¡alis pervedamas lėšas priima ir nepareiÅ¡kia jokių prieÅ¡taravimų dėl pervestų lėšų paskirties, tokie Å¡alių veiksmai suponuoja pagrįstÄ tikimybę, kad pervedami pinigai yra paskolos sutarties dalykas. Tačiau, kilus ginčui dėl pervestų pinigų paskirties, teismas, vadovaudamasis įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, turi nustatyti ir įvertinti ir kitų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ ir, ja remdamasis, kvalifikuoti Å¡alis siejančius teisinius santykius.

34. CK 1.93 straipsnio 2 dalis numato, kad įstatymų reikalaujamos paprastos raÅ¡ytinės formos nesilaikymas atima iÅ¡ Å¡alių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktÄ Ä¯rodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. CK 1.93 straipsnio 6 dalis numato, kad Å¡io straipsnio 2 dalies nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams, bÅ«tent kai:

1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų;

2) sandorio sudarymo faktÄ patvirtinantys raÅ¡ytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl Å¡alies kaltės;

3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu;

4) atsižvelgiant į Å¡alių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams.

35. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esant apelianto pasiraÅ¡ytai Paskolos sutarčiai, atitinkančiai visas Å¡ios sutarties rÅ«Å¡ies sandoriui keliamus bÅ«tinus reikalavimus, esant byloje aptartam pinigų pervedimui ir jo nurodytai paskirčiai pagal konkrečiÄ Paskolos sutartį, apelianto byloje nurodyti proceso dalyvių asmeniniai ryÅ¡iai nesudaro pagrindo Å¡ioje byloje remtis liudytojų parodymais (dėl proceso koncentracijos ir operatyvumo teisėjų kolegija nekartoja pirmosios instancijos teisme detaliai apraÅ¡ytų liudytojų parodymų), kurie, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, yra prieÅ¡taringi.

Atsakovas ir jo sutuoktinė R. E. tvirtina, kad atsakovas nuo paskolos suteikimo (duomenys neskelbtini) dirbo be atlyginimo už paskolÄ , tačiau apeliantas nepateikė jokių Å¡ias aplinkybes pagrindžiančių raÅ¡ytinių aplinkybių, negalėjo įvardyti, dėl kokių konkrečių darbo terminų ir atlygio buvo tariamasi. Toks nekonkretus žodinis apelianto nurodytas susitarimas dėl paskolos grÄ Å¾inimo ne pinigais, o darbu, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, yra neįrodytas ir mažai tikėtinas.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nors atsakovas teigia, tarp jo ir trečiojo asmens V. K. buvus darbiniams santykiams, įrodinėja tai liudytojų pagalba, tačiau liudytojų parodymai gana prieÅ¡taringi, todėl nėra patikimi, juo labiau, kad liudytoja V. B., vedanti buhalterinę apskaitÄ ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens Å«kyje kategoriÅ¡kai nurodė, kad atsakovas nei ieÅ¡kovo nei trečiojo asmens V. K. įdarbintas niekada nebuvo. Taip pat kritiÅ¡kai vertintinas apelianto argumentas, kad jis nuo (duomenys neskelbtini) dirbo V.

K. ir R. M. Å«kiuose įvairius Å«kio darbus ir tik (duomenys neskelbtini) pradžioje pats sužinojo, kad jokių duomenų valstybės institucijoms (Sodrai) apie jo darbÄ Å«kiuose nebuvo teikiama. Nagrinėjamoje byloje apeliantas neįrodė, kad paskolÄ grÄ Å¾ino.

36. Apeliantui itin akcentuojant liudytojų parodymus (pačiam nurodant, kad jie gali duoti melagingus parodymus iš baimės), teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vertinant liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus, reikia atsižvelgti į jų subjektyvų pobūdį. Rašytiniai įrodymai vertinami kaip aiškesni ir patikimesni nei liudytojų parodymai. Rašytinių įrodymų turiniui, skirtingai nei liudytojų parodymams, neturi tokios įtakos turinio fiksavimo, išsaugojimo, atkūrimo ir perteikimo aplinkybės (gebėjimas matyti, girdėti ar suprasti tam tikras aplinkybes, jas visas detaliai įsiminti ir atgaminti bei perteikti neiškraipant).

Liudytojo parodymams neiÅ¡vengiamai daro įtakÄ laiko veiksnys, nes dalis aplinkybių, svarbios bylai detalės gali bÅ«ti užmirÅ¡tos. Be to, liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiÅ«ris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus. Tokios nuostatos dėl įrodymų patikimumo vertinimo gali bÅ«ti taikomos tiems įrodymams, kurių pagrindÄ sudaro fizinių asmenų paaiÅ¡kinimai (Å¡alių, trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimai ir argumentai, liudytojų parodymai ir kt.).

Dėl šių aplinkybių asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir paprastai silpnos įrodomosios galios įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015).

37. Nagrinėjamu atveju nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kad tarp Å¡alių bÅ«tų susitarta dėl Paskolos skolos įvykdymo pakeitimo ar kad ieÅ¡kovas bÅ«tų įgaliojęs V. K. spręsti paskolos vykdymo klausimus. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto ir V. K. tarpusavio santykiai ar galimi susitarimai (apeliantas ikiteisminiame tyrime įrodinėja darbo santykius su V. K.) neturi reikÅ¡mės apelianto prievolei grÄ Å¾inti paskolÄ ieÅ¡kovui, nes byloje nepateikta jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kad R. M. Å«kis ir V. V. susitarė prievolę įvykdyti kitu, nei paskolos sutartyje numatytu bÅ«du.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskolos sutartis yra civilinis susitarimas tarp Å¡alių ir pagrindinis sutarties tikslas yra paskolinti ir pasiskolinti, o ne reguliuoti tam tikrus darbo santykius. Paskolos sutartis nėra tiesiogiai susijusi su darbo santykiais ir susitarimas dėl paskolos grÄ Å¾inimo darbu nėra bÅ«dingas paskolos teisiniams santykiams, nes net jiems nutrÅ«kus paskolos sutartį reikėtų vykdyti. Atkreiptinas dėmesys, kad asmens įpareigojimas dirbti tam tikrÄ laiko tarpÄ , suteikus jam paskolÄ , nėra pateisinamas, nes toks susitarimas prieÅ¡tarauja konstituciniam laisvės pasirinkti darbÄ principui (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis).

39. Atsižvelgdama į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines iÅ¡vadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK nuostatomis, įvertino iÅ¡ paskolos sutarties iÅ¡plaukiančius Å¡alių įsipareigojimus, ir, esant įrodymams, jog paskolos sutarties dalykas buvo perduotas, pagrįstai konstatavo atsakovo pareigÄ grÄ Å¾inti paskolos sumÄ , priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 40. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus iÅ¡samiai iÅ¡tirti Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus be iÅ¡ankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbÅ«s sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Van de Hurk v.

Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

41. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai vertintini kaip neturintys reikÅ¡mės apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje 42. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinį skundÄ atmetus, apeliantams jų turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos. IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, pateikė teismui jų apmokėjimÄ patvirtinančius duomenis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, priteisia ieÅ¡kovo naudai 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ apeliantų, atsakovo V. V. ir trečiojo asmens R. E. iÅ¡ kiekvieno priteisiant po 200 Eur.

43. Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2020 m. vasario 24 d. nutartimi buvo tenkintas atsakovo V. V. ir trečiojo asmens R. E. praÅ¡ymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, atidėtas 800 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ sumokėjimÄ iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, atmetusi apeliantų apeliacinį skundÄ , priteisia iÅ¡ apeliantų valstybei 800 Eur žyminio mokesčio, iÅ¡ kiekvieno po 400 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2020 m. sausio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. M. Å«kiui 200,00 Eur (du Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iÅ¡ trečiojo asmens R. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. M. Å«kiui 200,00 Eur (du Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iÅ¡ atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 400 Eur (keturis Å¡imtus eurų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ . Priteisti iÅ¡ trečiojo asmens R. E. asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 400 Eur (keturis Å¡imtus eurų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Rasa BartaÅ¡ienė Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Irena StasiÅ«nienė