f55987b2-e751-41f9-a8e5-bade81d63a58 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                            Civilinė byla Nr. 2A-282/2012                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 37.; 63.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 21 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Audronės Jarackaitės (kolegijos primininkė ir pranešėja), Nijolės PiÅ¡kinaitės ir Viginto ViÅ¡inskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-803-254/2010 pagal nurodyto ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovei R. T. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – L. K., n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas Rytis Žičkus kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės R.

T. (R. T., mirusio 2009 m. rugpjūčio 18 d., teisių perėmėjos) 137 443 Lt skolos, 14 843,84 Lt delspinigių, 5 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 b. t., 3-5, 38, 60-62 l.). Nurodė, kad trečiasis asmuo L. K. (pradinis kreditorius) ir ieÅ¡kovas (naujasis kreditorius) 2009 m. birželio 30 d. sudarė Reikalavimo teisės perleidimo sutartį (toliau – Reikalavimo teisės perleidimo sutartis), kuria trečiasis asmuo perleido ieÅ¡kovui finansinį reikalavimÄ Ä¯ R.

T. 137 443 Lt skolÄ ir netesybas pagal trečiojo asmens bei R. T. sudarytÄ 2004 m. sausio 15 d. paskolos sutartį, kuria trečiasis asmuo paskolino R. T. 137 443 Lt, o R. T. įsipareigojo nurodytÄ sumÄ grÄ Å¾inti iki 2004 m. kovo 30 d. (toliau – Paskolos sutartis). Tačiau Å¡is minėto įsipareigojimo neįvykdė iki Å¡iol, todėl skola kartu su delspinigiais, numatytais Paskolos sutarties 6 punkto 3 dalyje, priteistina ieÅ¡kovui, pas kurį yra Paskolos sutarties originalas, o tai pagal Å¡ios sutarties 9 punktÄ yra įrodymas, jog Paskolos sutartis iki Å¡iol yra neįvykdyta. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti (1 b. t., 27-29 l.).

Nurodė, kad skolÄ pagal Paskolos sutartį jos miręs sutuoktinis R. T. grÄ Å¾ino trečiajam asmeniui (pradiniam kreditoriui), kuris 2009 m. vasario 22 d. raÅ¡te patvirtino neturintis pretenzijų R. T. dėl Paskolos sutarties. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu atmetė ieÅ¡kinį; ex officio pripažino niekine ir negaliojančia 2009 m. birželio 30 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutarties dalį dėl 137 443 Lt reikalavimo teisės perleidimo (1 b. t., 190-193 l.).Nurodė, kad Paskolos sutarties buvimas pas ieÅ¡kovÄ nėra pakankamas įrodymas pripažinti, jog nurodyta sutartis neįvykdyta, juolab kad pagal Å¡iÄ sutartį Å¡alys tai laikė tik vienu iÅ¡ įrodymų.

Teismas sprendė, kad Å¡iuo atveju byloje yra kitų įrodymų, kurie sudaro pagrindo teigti, jog paskola yra grÄ Å¾inta pradiniam kreditoriui. Teismas nurodė, kad Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2010 m. spalio 11 d. ekspertizės akto iÅ¡vada yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog 2009 m. vasario 22 d. raÅ¡telis buvo suraÅ¡ytas jame nurodytÄ dienÄ ir to nepaneigė nei trečiojo asmens, nei liudytojos parodymai. Teismo teigimu, įvertinus įrodymų visumÄ , labiau tikėtina, kad 2009 m. vasario 22 d. raÅ¡telis patvirtina, jog paskolos sutartis buvo įvykdyta, paskolÄ visiÅ¡kai grÄ Å¾inant iki Reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo.

Be to, teismo nuomone, Å¡iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir tai, kad 2009 m. vasario 22 d. raÅ¡telis buvo suraÅ¡ytas ne trečiojo asmens iniciatyva, o skolininko R. T. praÅ¡ymu, kad nurodytÄ raÅ¡telį skolininkas perdavė saugoti atstovei ir paaiÅ¡kino, jog kreditorius neatiduoda Paskolos sutarties egzemplioriaus, todėl jis reikalavo patvirtinti raÅ¡tu, kad pagal Paskolos sutartį trečiasis asmuo neturi pretenzijų. Teismas sprendė, kad nepagrįstas trečiojo asmens paaiÅ¡kinimas, jog jis parašė aukščiau nurodytÄ raÅ¡telį todėl, kad jau buvo perleidęs reikalavimo teisę.

Dėl aukščiau nurodyto teismas konstatavo, kad Paskolos sutartis buvo įvykdyta, o apie tai trečiasis asmuo (pradinis kreditorius) patvirtino 2009 m. vasario 22 d. raÅ¡teliu, todėl trečiasis asmuo Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi perleido finansinį reikalavimÄ , kurio neturėjo, ir kurio atžvilgiu negalimas iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 6.3 str. 4 d., 6.102 str. 1 d.). Teismo nuomone, ieÅ¡kovas savo reikalavimus atsakovei grindė cesijos pagrindu gauta reikalavimo teise, kurios neturėjo jÄ perleidęs tretysis asmuo L.

K., todėl teismas, vadovaudamasis CK 1.78 straipsnio 5 dalimi, ex officio pripažino niekine ir negaliojančia Reikalavimo teisės perleidimo sutarties dalį dėl 137 443 Lt reikalavimo teisės perleidimo, kaip prieÅ¡taraujančiÄ imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 str. 1 d.). III. Apeliacinio skundo argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ teismo sprendimÄ â€“ patenkinti ieÅ¡kinį (2 b. t., 4-5 l.). Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Teismas nepagrįstai vadovavosi tik 2009 m. vasario 22 d. raÅ¡teliu, kuris, pasak teismo, įrodo skolinių santykių pabaigÄ , dėl ko, pažeidęs CPK 185 straipsnio nuostatas, padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad Paskolos sutartis buvo įvykdyta ir apie tai kreditorius patvirtino nurodytu raÅ¡teliu, o kreditorius Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi perleido reikalavimÄ , kurio neturėjo, ir kurio atžvilgiu negalimas iÅ¡ieÅ¡kojimas.

Atsakovė nepateikė įrodymų, kad paskola buvo grÄ Å¾inta, Å¡ios aplinkybės (grÄ Å¾inimo datos) nenurodė ir atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį, o liudytoja teismo posėdyje parodė, jog 2009 m. vasario 22 d. raÅ¡telis buvo suraÅ¡ytas ne jame nurodytu laiku, o po finansinio reikalavimo perleidimo.Apygardos teismas neįvertino dalyvaujančių byloje asmenų parodymų kartu su kitais bylos įrodymais, neiÅ¡tyrė jų turinio, dėl ko pažeidė bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles.

Trečiasis asmuo nurodė, jog tarp jo ir R. T. buvo sudaryta ne viena paskolos sutartis, nurodytas Å¡alis siejo ne tik paskoliniai santykiai, o paskolintos lėšos pagal Paskolos sutartį nebuvo grÄ Å¾intos. Atsakovo mokėjimai trečiajam asmeniui yra mažesnės sumos nei nurodyta Paskolos sutartyje. Juolab kad 2009 m. vasario 22 d. raÅ¡telyje nenurodyta, jog pagal šį raÅ¡telį grÄ Å¾inta aukščiau nurodyta paskola.Atsakovė raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime prašė atmesti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , nurodydama, kad apeliantas nėra paskolos teisinio santykio Å¡alis, todėl jo teiginiai dėl faktinių paskolos sutarties sudarymo ir jos vykdymo aplinkybių yra subjektyvÅ«s, grindžiami trečiojo asmens paaiÅ¡kinimais, o pirmosios instancijos teismas, visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡tyręs bei įvertinęs bylos duomenis, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (2 b. t, 10-11 l.).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ bei priimdamas sprendimÄ , privalo tinkamai taikyti, aiÅ¡kinti įstatymus tam, kad tarp ginčo Å¡alių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, bÅ«tų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku.

Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jeigu pateiktų įrodymų nepakanka, teismas gali pasiÅ«lyti bylos dalyviams pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 str. 1 d.), o iÅ¡siaiÅ¡kinti byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 str.).

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ , kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009).Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė paminėtų ir kitų civilinio proceso taisyklių, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas iÅ¡vadas, susijusias su ieÅ¡kinio reikalavimų (ne)pagrįstumu, bei tinkamai pritaikė materialinės teisės normas.Bylos duomenimis, trečiasis asmuo L.

K. (pradinis kreditorius) ir ieÅ¡kovas Rytis Žičkus (naujasis kreditorius) 2009 m. birželio 30 d. sudarė Reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kuriÄ trečiasis asmuo perleido ieÅ¡kovui finansinį reikalavimÄ Ä¯ R. T. 137 443 Lt skolÄ ir netesybas pagal trečiojo asmens bei R. T. sudarytÄ 2004 m. sausio 15 d. paskolos sutartį, kuria trečiasis asmuo paskolino R. T. 137 443 Lt, o pastarasis įsipareigojo nurodytÄ sumÄ grÄ Å¾inti trečiajam asmeniui iki 2004 m. kovo 30 d. (1 b. t., 6-7, 26 l.).Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apygardos teismas, iÅ¡samiai iÅ¡tyręs ir tinkamai įvertinęs visus byloje esančius įrodymus (tarp jų Paskolos sutarties, 2009 m. vasario 22 d. raÅ¡telio, AB „Swedbank“ pateikto R.

T. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o, 2010 m. spalio 11 d. dokumentinės ekspertizės akto Nr. 11-1771(10) duomenis, bylos Å¡alių bei liudytojos I. B. parodymus), turėjo pagrindo remtis įrodymų tikėtinumo taisykle bei teigti, jog labiau tikėtina, kad Paskolos sutartis buvo įvykdyta iki Reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo, t. y. iki 2009 m. birželio 30 d., o apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas vadovavosi tik 2009 m. vasario 22 d. raÅ¡telio duomenimis (1 b. t., 6, 26, 95-99, 122-126, 133-136, 156-158, 180-189 l.;

CPK 176 str., 178 str., 185 str.).Be to, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs paminėtų įrodymų visetÄ , teisingai nustatė, jog vien tai, kad vienas Paskolos sutarties egzempliorius yra pas ieÅ¡kovÄ (perėmusį reikalavimo teisę iÅ¡ trečiojo asmens – paskolos davėjo), nesudaro pagrindo teigti, jog paskola nėra grÄ Å¾inta. Juolab kad 2009 m. vasario 22 d. raÅ¡telyje trečiasis asmuo L. K. (paskolos davėjas) konkrečiai nurodė, jog neturi pretenzijų R. T. (paskolos gavėjui) dėl 2004 m. sausio 15 d. paskolos sutarties, kurios pagrindu buvo perduota R.

T. praÅ¡oma priteisti suma (1 b. t., 26 l.).Nepagrįstas ir apelianto teigimas, kad paminėtas raÅ¡telis buvo suraÅ¡ytas ne 2009 m. vasario 22 d., bet 2009 m. liepos 22 d., t. y. po Reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo, kad Å¡ios sutarties sudarymo metu trečiasis asmuo L. K. turėjo galiojančiÄ reikalavimo teisę į R. T. skolÄ pagal Paskolos sutartį.Aukščiau minėta, jog, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialiųjų žinių, teismas gali skirti ekspertizę, kuriÄ atlieka teismo ekspertas, o eksperto iÅ¡vada pateikiama ir iÅ¡dėstoma raÅ¡tu ekspertizės akte (CPK 212 str., 216 str.).

Nors eksperto iÅ¡vada teismui nėra privaloma, ji turi bÅ«ti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu, tačiau ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis (CPK 218 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012, 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2010).Nagrinėjamu atveju teismo paskirta dokumentinė ekspertizė dėl 2009 m. vasario 22 d. raÅ¡telio suraÅ¡ymo mėnesį žyminčio skaičiaus „2“ originalumo (2010 m. spalio 11 d. ekspertizės akto Nr. 11-1771(10) buvo atlikta, vadovaujantis dokumentų tyrimo metodikomis ir standartinio tyrimo procedÅ«rų „Dokumentų su pakeistu pirminiu turiniu tyrimas“ bei „Dažomųjų medžiagų tyrimas“ apraÅ¡ymais, be to, nurodytas raÅ¡telis tirtas vizualiai, mikroskopu, vaizdo spektro komparatoriumi.

Teismo dokumentinė ekspertizė nustatė, kad tirti pateiktame raštelyje datos įrašas „2009.02.22“, tarp jo ir mėnesį reiškiančio skaičiaus skaitmuo „2“, nepakeistas mechaniniu, cheminio ėsdinimo ar ženklų perdirbimo būdais ir yra pirminis, o nurodytos ekspertizės akto išvados nepaneigia liudytojos I. B. parodymai, kuriais remiasi apeliantas (1 b. t., 156-158 l.; CPK 176 str., 178 str., 185 str., 218 str.).Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kadangi jie neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti teisėto bei pagrįsto apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329 - 330 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Palikti nepakeistÄ Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimÄ . Teisėjai                                                                                                        Audronė Jarackaitė Nijolė PiÅ¡kinaitė Vigintas ViÅ¡inskis