f5584601-dede-421f-a98f-c949ddc45837 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-1919-590/12 Teisminio proceso Nr. 2-03-3-01838-2012-3Procesinio sprendimo kategorija: 110.1; 122.2; 122.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2012 m. lapkričio 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vidas Stankevičius, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų K. G. ir L.

G. ieÅ¡kinį atsakovams J. T., Vilniaus miesto savivaldybei, I. Ž., VÄ® „Registrų centras“ dėl daikto pripažinimo esmine dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo, teisinės registracijos pripažinimo neteisėta, tretieji asmenys A. M., S. M., Vilniaus miesto savivaldybės administracija, ir n u s t a t ė : ieÅ¡kovai K. G. ir L. G. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl daikto pripažinimo esmine dalimi, bendrosios nuosavybės teisės pripažinimo, teisinės registracijos pripažinimo neteisėta.

IeÅ¡kinio užtikrinimui, kad nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas, ieÅ¡kovai taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir areÅ¡tuoti ginčo objektÄ â€“ negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ neįrengtÄ pastogę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo.Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-04-24 nutartimi ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areÅ¡tavo atsakovams J.

T., I. Ž. ir Vilniaus miesto savivaldybei priklausančias negyvenamÄ sias patalpas – neįrengtÄ pastogę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovams disponuoti areÅ¡tuojamu turtu, bet paliekant areÅ¡tuojamÄ turtÄ naudotis ir valdyti atsakovams. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad teisme vyksta ginčas dėl nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ (dėl daikto pripažinimo esmine dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo, teisinės registracijos pripažinimo neteisėta), o atsakovai J.

T., I. Ž. ir Vilniaus miesto savivaldybė kaip ginčo pastato savininkės, turi realiÄ galimybę ginčo objektÄ â€“ negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ neįrengtÄ palėpę perleisti, įkeisti, iÅ¡nuomoti ir pan., padarė iÅ¡vadÄ , kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bei neareÅ¡tavus minėto nekilnojamojo daikto, teismo procesinio sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti negalimu. Atskiruoju skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė praÅ¡o Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-04-24 nutartį panaikinti.

Nurodo, kad ieÅ¡kovai neįrodė, jog egzistuoja reali grėsmė, jog pasunkėtų, taptų neįmanomas ieÅ¡kovams palankaus sprendimo vykdymas. Nurodo, kad ieÅ¡kovų praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones yra teisiÅ¡kai nepagrįstas ir dėl to negalėjo bÅ«ti tenkintas. Nutartyje, teismas taip pat neiÅ¡dėstė motyvų dėl realios grėsmės, jog bÅ«simas galimai palankus teismo sprendimas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pasunkės ar taps neįmanomas. Teismas padarė formaliÄ iÅ¡vadÄ , jog pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones yra faktiniai duomenys (nenurodo kokie), leidžiantys teismui manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsiras įstatymo numatytos pasekmės. Pažymi, jog ieÅ¡kovų pateikti įrodymai nepagrindžia ieÅ¡kinio argumentų ir reikalavimų, todėl manytina jog nėra realios tikimybės, jog ieÅ¡kovų reikalavimai galėtų bÅ«ti tenkinami, todėl teismas nepagrįstai tenkino ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ pritaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Taip pat nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ . Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 str. nurodoma, kad savivaldybių turtas turi bÅ«ti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo, vieÅ¡osios teisės principais. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, Vilniaus miesto savivaldybė neteko teisės disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiu turtu ir gauti pajamų, kurios bÅ«tų skiriamos viešųjų poreikių tenkinimui.Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovai K.

G. ir L. G. praÅ¡o Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-04-24 nutartį palikti nepakeistÄ , o atskirÄ jį skundÄ atmesti. Nurodo, kad VÄ® „Registrų centras“ atliktus negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registracijÄ nekilnojamojo turto kadastre ir atsakovių J. T., Vilniaus miesto savivaldybės ir I. Ž. nuosavybės teisių į Å¡iÄ patalpÄ registracijÄ nekilnojamojo turto registre, ginčo dalykas tapo savarankiÅ¡ku civilinės apyvartos objektu, kurio dalis atsakovai gali perleisti tretiesiems asmenims (t. y. asmenims neturintiems butų ar kitų patalpų gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Vilniaus miesto savivaldybė gali parduoti jos vardu įregistruotÄ ginčo dalyko dalį tik Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, tačiau J. T. ir I. Ž. bendraturčių pirmenybės teisės taisyklių, nustatytų Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje, taikymo gali iÅ¡vengti sudarydamos joms priklausančios ginčo patalpos dalies dovanojimo ar mainų sutartis. Atsakovams siekiant, kad bÅ«simo teismo sprendimo (ieÅ¡kovų reikalavimų patenkinimo atveju) bÅ«tų neįmanoma realiai įgyvendinti ar apsunkinti civilinės bylos nagrinėjimÄ (teismo sprendimÄ vykdymÄ ), užtektų sudaryti tokius sandorius ir civilinėje byloje atitinkamai turėtų bÅ«ti reiÅ¡kiami reikalavimai dėl tokių sandorių panaikinimo.

Tuo tarpu, tokių sandorių pagrindu ginčo dalykÄ (jo dalį) įsigijusio asmens atžvilgiu galiotų trečiojo sÄ Å¾iningo įgijėjo prezumpcija. Pažymi, jog nei Vilniaus miesto savivaldybė, nei kiti įregistruoti bendrasavininkai Å¡iuo metu nesinaudoja ir ateityje negalės naudotis civilinės bylos ginčo dalyku esančia 19.27 kv. m. bendrojo naudojimo patalpa kaip atskiru daiktu bei gauti atitinkamų pajamų (pvz. nuompinigių) ar kitokios naudos (pvz. suteikti savivaldybei priklausančiÄ patalpos dalį kaip socialinį bÅ«stÄ ).

Vienintelė galima tokios turimos nuosavybės nauda yra hipotetinės pardavimo pajamos, kurias Vilniaus miesto savivaldybė galėtų gauti pardavusi jos vardu įregistruotÄ patalpos dalį pagal Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytas taisykles. Nei vienas ginčo patalpos bendrasavininkas neturi intereso įsigyti Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiÄ ginčo patalpos dalį, tai patvirtina ir faktas, kad nei vienas bendrasavininkas iki Å¡iol nesikreipė su atitinkamu praÅ¡ymu į Vilniaus miesto savivaldybę.

Kadangi ginčo patalpa negali egzistuoti kaip atskiras daiktas, kurio naudojimas teiktų tam tikrÄ ekonominę naudÄ , jokie sÄ Å¾iningi tretieji asmenys taip pat neturi objektyvaus intereso (paremto ekonomine logika) įsigyti Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiÄ ginčo objekto dalį. Atsižvelgdami į iÅ¡dėstytas aplinkybes, ieÅ¡kovai mato vienintelę galimÄ ginčo dalyku esančios patalpos dalies pardavimo priežastį – siekį apsunkinti iÅ¡keltos civilinės bylos nagrinėjimÄ ir bÅ«simo teismo sprendimo vykdymÄ .

Atskirasis skundas atmetamas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieÅ¡kovui palankaus sprendimo realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali bÅ«ti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , visų pirma turi preliminariai (lot.

„prima facie“) įvertinti pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikÅ¡tus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas galės bÅ«ti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių – turto areÅ¡to taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2010).

Tuo tarpu, jeigu preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog ieÅ¡kovui palankus sprendimas galėtų bÅ«ti priimtas, turėtų bÅ«ti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sÄ lygos, bÅ«tinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes grindžia atitinkamais raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl Å¡ioje bylos stadijoje yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys vertintinas kaip tikėtinai pagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad preliminarus ieÅ¡kovų pareikÅ¡tų reikalavimų vertinimas nereiÅ¡kia bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės, jis taip pat neturi ir prejudicinės galios bylos iÅ¡nagrinėjimui, nes ieÅ¡kinio pagrįstumas bus įvertintas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimÄ dėl ginčo esmės.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumÄ gali nulemti priežastys, susijusios su byloje pareikÅ¡tų materialinių teisinių reikalavimų pobÅ«džiu.

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovai yra pareiÅ¡kę reikalavimus pripažinti, kad negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra esminė gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams; panaikinti VÄ® „Registrų centras“ atliktÄ negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registracijÄ nekilnojamojo turto kadastre ir VÄ® „Registrų centras“ atliktÄ atsakovių J.

T., Vilniaus miesto savivaldybės ir I. Ž. nuosavybės teisių į negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ neįrengtÄ pastogę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registracijÄ Nekilnojamojo turto registre. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė, numatyta CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punkte – atsakovų nekilnojamojo daikto – negyvenamųjų patalpų – neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), areÅ¡tas, atitinka ieÅ¡kovų pareikÅ¡tų reikalavimų esmę ir yra susijusi su galimo palankaus ieÅ¡kovams teismo sprendimo įvykdymo Å¡ioje byloje užtikrinimu, taip pat pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ieÅ¡kinio reikalavimams.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tuo atveju, kai ieÅ¡kovas paduoda ieÅ¡kinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtÄ pripažinimo, jeigu nėra duomenų, kad paduotas ieÅ¡kinys akivaizdžiai neperspektyvus, teismas paprastai turi tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir areÅ¡tuoti ginčo objektÄ (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-754/2009; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-441/2012; 2012 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-512/2012).

Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju ginčas vyksta dėl nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ (dėl daikto pripažinimo esmine dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo, teisinės registracijos pripažinimo neteisėta). Netaikius areÅ¡to ginčo turtui, atsakovai turėtų galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims ar jį kitaip apsunkinti. Dėl Å¡ios priežasties galėtų užsitęsti bylos nagrinėjimas, dar labiau pasunkėti ir taip sudėtinga teisinė situacija bei teismo sprendimo įvykdymas.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės argumentai, jog ieÅ¡kovai neįrodė, jog egzistuoja reali grėsmė, jog pasunkėtų, taptų neįmanomas ieÅ¡kovams palankaus sprendimo vykdymas bei, kad ieÅ¡kovų pateikti įrodymai nepagrindžia ieÅ¡kinio argumentų ir reikalavimų, todėl teismas nepagrįstai tenkino ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ pritaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, atmetami kaip nepagrįsti.Atskirajame skunde atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė taip pat nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ , nes pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, Vilniaus miesto savivaldybė neteko teisės disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiu turtu ir gauti pajamų, kurios bÅ«tų skiriamos viešųjų poreikių tenkinimui.

Apeliacinės instancijos teismas Å¡iuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, jog atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė nepateikė teismui jokių duomenų, leidžiančių daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Vilniaus miesto savivaldybė iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apskritai gavo ar ketino gauti pajamų iÅ¡ areÅ¡tuoto turto, kurios bÅ«tų naudojamos viešųjų poreikių tenkinimui. Todėl nesant jokių įrodymų, vien tik deklaratyvÅ«s atsakovo teiginiai apie neva galimų pajamų gavimÄ , nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vados, jog laikinosios apsaugos priemonės taikytos nepagrįstai ar, kad Å¡ių priemonių taikymu buvo pažeistas vieÅ¡asis interesas. Teismas, remdamasis iÅ¡dėstytais motyvais, daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti jÄ atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a :

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                                    Vidas Stankevičius