f5583dc2-4150-48bf-84df-ad0d0fa18c28 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I1-300-739/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01677-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 51.5; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 9 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Dalia Pranckienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. P. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Alytaus PN), 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti, ir iÅ¡ Lietuvos valstybės atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Kalėjimų departamentas), 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde (b. l. 1–6) nurodė, kad nuo 2018 m. spalio 9 d. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. jis buvo kalinamas Alytaus pataisos namuose, 7-tame lokaliniame sektoriuje. Šiame lokaliniame sektoriuje gyvenamosios sekcijos buvo įrengtos virš gamybinių patalpų, kuriose vyko suvirinimo ir kiti metalo apdirbimo darbai, dirbo metalo apdirbimo staklės, darbo cechuose laikomos įvairios pavojingos pramoninės medžiagos, suvirinimo įranga, acetileno, propano dujų, deguonies, angliarūgštės ir kitokie balionai, kitos pavojingos, degios ir galinčios sprogti talpos ir medžiagos.

Miegamuosiuose trÅ«ko laisvo ploto. 13-tame bÅ«ryje 4-toje gyvenamojoje sekcijoje kartu su juo buvo apgyvendinta 12 nuteistųjų. Atmetus baldų užimamÄ plotÄ , praktiÅ¡kai nebuvo laisvos erdvės. Sienos ir lubos buvo pažeistos pelėsio, grybelio. Grindys supuvę. Nebuvo spintos drabužiams, džiovyklos drabužiams ir avalynei. TrÅ«ko taburečių, nebuvo ant ko atsisėsti. 7-tame lokaliniame sektoriuje nebuvo įrengta pakankamai praustuvių, unitazų ar pisuarų, visiÅ¡kai nebuvo kojų plautuvių, kaip tai numato teisės aktai, apie 160 nuteistųjų naudojosi tik 6 tualetais.

Rytais ir vakarais prieÅ¡ miegÄ tekdavo laukti eilėje prie tualeto ir prie prausyklos nusiprausti, iÅ¡sivalyti dantis. Tualetų bÅ«klė buvo nehigieniÅ¡ka, jie nuolat užsikimÅ¡davo ir smirdėdavo, be to, pusė jų neveikdavo, nes bÅ«davo užsikimšę. Nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu, kaip numatyta higienos normoje ir kituose teisės aktuose, jog sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

DuÅ¡e buvo sudaryta galimybė nusiprausti Å¡iltu vandeniu tik vienÄ kartÄ per savaitę, duÅ¡as buvo įrengtas pažeidžiant higienos normos reikalavimus, jame per numatytÄ laikÄ iÅ¡simaudyti tokiai gausai nuteistųjų buvo praktiÅ¡kai neįmanoma. PareiÅ¡kėjas teigė, kad jam nebuvo suteikiamos higienos priemonės, numatytos teisės aktuose – dantų pasta, Å¡epetėlis, skutimosi peiliukai, dėl to jis negalėjo palaikyti asmeninės higienos, patytė diskriminacijÄ ir psichologines kančias.

Priėmus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso ir Vidaus tvarkos taisyklių pakeitimus, gyvenamosios patalpos buvo rakinamos, kalinimas iÅ¡ esmės vykdomas uždaru režimu. Tokios sÄ lygos stipriai paveikė jo psichikÄ , jis jautė pažeminimÄ ir kitus psichologinius iÅ¡gyvenimus. Jo neigiama savijauta, fiziniai nepatogumai buvo tiesiogiai susiję su netinkamomis gyvenimo sÄ lygomis. Kalinamas tokiomis sÄ lygomis jis patyrė dideles kančias. Prašė priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti, ir priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės atstovaujamos Kalėjimų departamento, kuris tiesiogiai yra atsakingas už jam pavaldžios įstaigos netinkamÄ priežiÅ«rÄ , 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys Alytaus pataisos namai atsiliepimu į skundÄ Ä¯ skundÄ nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b. l. 16–22) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas Alytaus pataisos namuose buvo laikomas 13-to bÅ«rio 4-tame miegamajame, kuris yra ne kameros tipo, o bendrabučio tipo. Nurodė Å¡io miegamojo plotÄ ir jame įrengtų miegamųjų vietų skaičių. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas buvo priskirtas paprastajai grupei. Nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku galėjo laisvai judėti pataisos įstaigos teritorijoje.

Bendrabučio gyvenamosios patalpos buvo aprÅ«pintos baldais pagal teisės normų reikalavimus. Teigė, kad neturi duomenų, jog 7-to lokalinio sektoriaus nuteistieji nebuvo aprÅ«pinti stalais. PaaiÅ¡kino, kad kiekvienam buvo skirta taburetė ar suoliukas ar kitas priklausantis inventorius. PareiÅ¡kėjas į Alytaus PN dėl baldų trÅ«kumo nesikreipė. Alytaus PN užtikrino pagal higienos normÄ santykinę oro drėgmę bendrabučio tipo kambariuose. Bendrabučio tipo miegamieji ventiliuojami atidarius langus, kaip numato higienos norma.

Patalpas valo patys jose laikomi asmenys. PareigÅ«nai, atsakingi už konkretų lokalinį sektorių, nuolat prižiÅ«rėdavo tvarkÄ ir Å¡varÄ gyvenamosiose patalpose ir sanitariniuose mazguose, todėl esant poreikiui Å¡ios patalpos buvo kuo skubiau remontuojamos. Pateikė duomenis apie sanitarinio mazgo įrengimÄ ir sanitarinių įrenginių skaičių. Teigė, kad nuteistiesiems sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e pagal grafikÄ . VirÅ¡ darbo cechų gyvenamųjų patalpų nėra įrengta.

PareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu nebuvo iÅ¡duotos higienos priemonės, nes jis nepateikė praÅ¡ymo arba buvo laikomas mokiu. Dėl praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos atsakovės atstovas atsiliepime teigė, kad pareiÅ¡kėjas skunde nurodė abstrakčius teiginius ir nepagrindė, kad yra visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos, o jų nenustačius ir neįrodžius, nėra pagrindo žalos atlyginimui. Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis Kalėjimų departamentas atsiliepimu į skundÄ Ä¯ skundÄ nesutiko su skundu ir prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , bei pakeisti Kalėjimų departamento procesinę padėtį Å¡ioje administracinėje byloje – įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Atsiliepime į skundÄ (b. l. 57–59) nurodė, kad teismų praktikoje neturtine žala yra pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, ji konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankami intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad žala dėl kalinimo sÄ lygų jam galimai kilo dėl Alytaus PN darbuotojų veiksmų.

Atsižvelgiant į tai, jei neturtinė žala pareiÅ¡kėjui galimai kilo dėl kalinimo sÄ lygų, atstovauti Lietuvos valstybę turi Alytaus PN, o Kalėjimų departamentas gali bÅ«ti įtrauktas į bylÄ trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Teismas konstatuoja: Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų Alytaus PN veiksmų, teigdamas, kad Alytaus pataisos namuose jam nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sÄ lygos, ir iÅ¡ neteisėtų Kalėjimų departamento veiksmų, teigdamas, kad Alytaus pataisos namuose jam nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sÄ lygos ir Kalėjimų departamentas tinkamai neprižiÅ«rėjo jam pavaldžios įstaigos.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas Alytaus pataisos namuose jo nurodytu laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 9 d. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. (b. l. 17, 23, 45–52) (toliau – ginčo laikotarpis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje teisės normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė.

Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iÅ¡ jų yra tai, kad Å¡io delikto padarymas suponuoja griežtÄ civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina). Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo priskirtas paprastajai grupei (b. l. 17). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad miegamuosiuose trÅ«ko laisvo ploto; 13-tame bÅ«ryje 4-toje gyvenamojoje sekcijoje su juo buvo apgyvendinta 12 nuteistųjų; atmetus baldų užimamÄ plotÄ , praktiÅ¡kai nebuvo laisvos erdvės (b. l. 1); pagal Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (toliau – CPT) rekomendacijÄ vienam kalinamam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 4 kv. m ploto (b. l. 5).

Nors pareiÅ¡kėjas skunde ir nurodė nuteistųjų skaičių gyvenamojoje patalpoje (b. l. 1), tačiau nenurodė ir nepateikė jokių tai patvirtinančių konkrečių duomenų, kuriais remdamasis teismas galėtų abejoti atsakovės atstovo Alytaus PN atsiliepime (b. l. 17), iÅ¡raÅ¡e iÅ¡ kompiuterinės sistemos „Įskaita“, kuriame yra duomenys apie lovų skaičių (b. l. 24), nuteistųjų, buvusių 13-to bÅ«rio 4-tame miegamajame tam tikrÄ dienÄ , sÄ raÅ¡uose (b. l. 45, 47, 49, 51) ir Å¡io miegamojo planuose, kuriuose yra duomenys apie miegamųjų vietų ir nuteistųjų skaičių (b. l. 46, 48, 50, 52) esančiais duomenimis.

Dėl nurodytų priežasčių, nustatydamas pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu tekusį gyvenamÄ jį plotÄ , teismas vadovaujasi atsakovės atstovo Alytaus PN, o ne pareiÅ¡kėjo nurodytais duomenimis apie nuteistųjų skaičių. Dėl pareiÅ¡kėjo nurodytos CPT rekomendacijos, pagal kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, vienam kalinamam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 4 kv. m ploto (b. l.

5) teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad tiek Europos kalėjimų taisyklės, tiek Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pozicija yra valstybėms narėms skirtos rekomendacijos dėl minimalių standartų, taikytinų laisvės atėmimo vietose. Valstybės raginamos remtis jais taikydamos savo įstatymus ir strategijas bei užtikrinti plačiÄ jų sklaidÄ teisminėms institucijoms, įkalinimo įstaigų darbuotojams bei asmenims, kuriems atimta laisvė (žr., pvz., dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimo byloje T.

V. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42615/06), 73 p.). Taigi, Å¡ie dokumentai iÅ¡ esmės yra rekomendacinio pobÅ«džio, nėra teisiÅ¡kai privalomi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-651-261/2017, 2017 m. vasario 21 d. administracinėje byloje Nr. A-552-261/2017 ir kitos). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 papunktis nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m.

Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programa įgyvendinama 2014–2022 metais (minėto Vyriausybės nutarimo 12 punktas). Taigi, vadovaujantis atsakovės atstovo Alytaus PN atsiliepime (b. l. 17), iÅ¡raÅ¡e iÅ¡ kompiuterinės sistemos „Įskaita“ (b. l. 24), nuteistųjų, buvusių 13-to bÅ«rio 4-tame miegamajame 2018 m. spalio 9 d., 2018 m. gruodžio 31 d., 2019 m. kovo 1 d., 2019 m. rugpjūčio 15 d. sÄ raÅ¡uose (b. l. 45, 47, 49, 51), 13-to bÅ«rio 4-to miegamojo planuose (b. l. 46, 48, 50, 52) pateiktais duomenimis, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu Alytaus PN buvo laikomas 13-to bÅ«rio 4-oje gyvenamojoje patalpoje, kuri buvo bendrabučio tipo (b. l. 17), kurios plotas 37,13 kv. m, kurioje buvo laikoma nuo 9 iki 11 asmenų, įskaitant pareiÅ¡kėjÄ (2018 m. spalio 9 d. duomenimis joje buvo 9 asmenys, 2018 m. gruodžio 31 d. duomenimis – 10 asmenų, 2019 m. kovo 1 d. ir 2019 m. rugpjūčio 15 d. duomenimis – 11 asmenų), todėl pareiÅ¡kėjui teko nuo 3,38 iki 4,13 kv. m gyvenamojo ploto.

Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1595-442/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1251-858/2018), pareiÅ¡kėjui tekęs gyvenamasis plotas buvo apskaičiuotas, gyvenamosios patalpos plotÄ padalinant iÅ¡ patalpoje laikytų asmenų skaičiaus, kadangi yra žinomas tikslus patalpoje laikytų asmenų skaičius. Ä®vertinęs bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu gyvenamojoje patalpoje buvo laikomas tinkamomis ploto sÄ lygomis, kadangi jam teko ne mažiau kaip 3,1 kv. m gyvenamojo ploto (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 papunktis).

Atsakovės atstovo Alytaus PN atsiliepime (b. l.

17) ir išraše iš kompiuterinės sistemos „Įskaita“ (b. l.

24) nurodytais duomenimis, šioje gyvenamojoje patalpoje buvo įrengta 11 miegamųjų vietų (ir, kaip jau rašyta, joje 2019 m. kovo 1 d. ir 2019 m. rugpjūčio 15 d. duomenimis buvo laikoma tiek asmenų (b. l. 49–52)). Tad net ir esant visoms užimtoms vietoms, minimalaus ploto reikalavimas (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 papunktis) ginčo laikotarpiu nebuvo pažeistas. Dalį ploto pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje kamerose užėmė baldai (b. l. 18), tačiau Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas turi būti neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.

Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas asmenų skundus dėl jų laikymo sÄ lygų pataisos įstaigose atitikties teisės aktų reikalavimams (2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-786-520/2018; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje A-2922-492/2016). Tik nustačius neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ), ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , be kita ko, atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017).

Å iuo atveju, minimalaus ploto reikalavimo pažeidimas nėra nustatytas, todėl nėra pagrindo atsižvelgti į gyvenamosiose patalpose buvusių baldų užimamÄ plotÄ . Atsižvelgdamas į aptartÄ teisinį reglamentavimÄ ir nustatytas byloje faktines aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo Alytaus PN veiksmus. Teismas atmeta kaip nepagrįstÄ pareiÅ¡kėjo skundo argumentÄ dėl gyvenamojo ploto trÅ«kumo gyvenamojoje patalpoje. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad 7-tame lokaliniame sektoriuje gyvenamosios sekcijos buvo įrengtos virÅ¡ gamybinių patalpų, kuriose vyko suvirinimo ir kiti metalo apdirbimo darbai, dirbo metalo apdirbimo staklės, darbo cechuose buvo laikomos įvairios pavojingos pramoninės medžiagos, suvirinimo įranga, acetileno, propano dujų, deguonies, angliarÅ«gÅ¡tės ir kitokie balionai, kitos pavojingos, degios ir galinčios sprogti talpos ir medžiagos (b. l. 1).

Atsakovės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundÄ nurodė, kad virÅ¡ darbo cechų gyvenamųjų patalpų nėra įrengta. Nurodė, kad dirbtuvės, kuriose yra vykdomi suvirinimo darbai, yra įrengtos ne po gyvenamosiomis patalpomis, o toliau nuo gyvenamųjų patalpų ir virÅ¡ jų nuteistieji negyvena. AngliarÅ«gÅ¡tės balionai 7-tame lokaliniame sektoriuje sandėliuojami tik atskirame nuo gyvenamųjų patalpų sandėlyje ir atsineÅ¡ami į dirbtuves tik darbams atlikti. Visos patalpos aprÅ«pinamos gesintuvais (b. l. 19).

Teismas neturi pagrindo abejoti Å¡ių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, jog pareiÅ¡kėjo gyvenamoji patalpa nebuvo įrengta virÅ¡ darbo cecho. Be to, iÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad tokios pat aplinkybės, jog gyvenamosios patalpos virÅ¡ darbo cechų (gamybinių patalpų) nėra įrengtos, buvo nustatytos kitose administracinėse bylose. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 4 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2768-402/2016 nurodė, kad Alytaus pataisos namuose 13-to bÅ«rio gyvenamosios patalpos yra įrengtos atskirai nuo gamybinių patalpų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šį teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ ir jis įsiteisėjo.

Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-4845-406/2018 nurodė, kad Alytaus pataisos namuose gyvenamųjų patalpų virš darbo cechų nėra įrengta, šis teismo sprendimas nebuvo apskųstas apeliacine tvarka ir įsiteisėjo. Remiantis tuo, kas išdėstyta, šis pareiškėjo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Pareiškėjas skunde nurodė, kad grindys buvo supuvę (b. l. 1). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 3 punktas nustato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Jos 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Atsakovės atstovas Alytaus PN atsiliepime nurodė, kad pareigÅ«nai, atsakingi už konkretų lokalinį sektorių, nuolat prižiÅ«rėdavo tvarkÄ ir Å¡varÄ gyvenamosiose patalpose, todėl esant poreikiui Å¡ios patalpos buvo kuo skubiau remontuojamos (b. l. 19). Atsakovės atstovas Alytaus PN į bylÄ pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) 2018 m. gruodžio 21 d. patikrinimo akto Nr. (1-12 15.4.8) PA-9545, parengto 2018 m. gruodžio 18 d. patikrinus Alytaus pataisos namus, kopijÄ (b. l. 53–55).

Patikrinimas atliktas ginčo laikotarpiu, buvo patikrinti visi Alytaus pataisos namai. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras Å¡io patikrinimo metu nustatė tik pažeidimÄ mokymo klasėse, jog ant langų neįrengtos apsaugos nuo tiesioginių saulės spindulių, ir nurodė šį trÅ«kumÄ paÅ¡alinti (b. l. 53, 55), o nurodyto Higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimo nenustatė. Teismas nenustatė pagrindo netikėti Å¡ių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu ir patikrinimo akto pagrįstumu.

Be to, pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus PN dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nesikreipė (b. l. 18), o skunde teismui nenurodė, kuo jam sukėlė nepatogumus jo nurodyta grindų bÅ«klė, nekonkretizavo, kad dėl to jis patyrė žalÄ . Todėl teismas sprendžia, kad negalima konstatuoti, kad aptariamu aspektu yra bÅ«tinos civilinės atsakomybės sÄ lygos – atsakovės atstovo Alytaus PN neteisėti veiksmai ir pareiÅ¡kėjo patirta žala. Å is pareiÅ¡kėjo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nebuvo spintos drabužiams; trūko taburečių, nebuvo ant ko atsisėsti (b. l. 1). Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – Patalpų aprūpinimo normos) 1.3 papunktis nustato, kad bendrabučio gyvenamoji patalpa aprūpinama taburete ir/arba kėde ir/arba suolais (pagal poreikį); 1.7 papunktis nustato, kad ši patalpa aprūpinama sienine pakaba arba spinta (ne mažiau kaip po 2 kabliukus 1 asmeniui).

Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje (b. l. 17), todėl šie 1.3, 1.7 papunkčiai taikytini pareiškėjo atveju. Atsakovės atstovas Alytaus PN atsiliepime patvirtino, kad bendrabučio gyvenamosios patalpos buvo aprūpintos baldais pagal aptartų teisės normų reikalavimus (b. l. 18), paaiškino, kad neturi duomenų, jog 7-to lokalinio sektoriaus (kuriame ginčo laikotarpiu buvo pareiškėjas (b. l. 17)) nuteistieji nebuvo aprūpinti stalais, paaiškino, kad kiekvienam buvo skirta taburetė ar suoliukas ar kitas priklausantis inventorius (b. l. 18).

Be to, bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus PN dėl taburečių ir kitų baldų trÅ«kumo nesikreipė (b. l. 18). Teismas, nagrinėdamas bylÄ , nenustatė pagrindo netikėti Å¡ių atsakovės atstovo atsiliepime nurodytų duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo gyvenamoji patalpa buvo aprÅ«pinta pagal aptartų teisės normų reikalavimus. Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo Alytaus PN veiksmus.

Pareiškėjo skundo argumentas dėl baldų trūkumo atmetamas kaip nepagrįstas. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nebuvo džiovyklos drabužiams ir avalynei (b. l. 1). Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 5.9 papunktis nustato, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiama patalpa – drabužių ir avalynės džiovykla (kiekvienam būriui).

Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo priskirtas paprastajai grupei (b. l. 17), todėl šis 5.9 papunktis taikytinas pareiškėjo atveju. Minėtas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimas, kurio pagrindo parengtas patikrinimo aktas (b. l. 53–55) buvo atliktas 2018 m. gruodžio 18 d., t. y. ginčo laikotarpiu, buvo patikrinti visi Alytaus pataisos namai. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras šio patikrinimo metu nustatė ir patikrinimo akte užfiksavo, kad kiekvienam būriui skirtos rūbų džiovyklos (b. l. 54).

Teismas, nagrinėdamas bylÄ , nenustatė pagrindo netikėti Å¡ių patikrinimo akto duomenų pagrįstumu, todėl sprendžia, kad tokia džiovykla buvo įrengta ir pareiÅ¡kėjo bÅ«riui. Be to, atsakovės atstovo nurodytais duomenimis, pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus PN dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nesikreipė (b. l. 18), todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nemanė, kad jo teisės yra pažeidžiamos. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo Alytaus PN veiksmus.

Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstÄ Å¡Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundo argumentÄ dėl džiovyklos nebuvimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu, kaip numatyta higienos normoje ir kituose teisės aktuose, jog sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga (b. l. 2). Klozetų (unitazų) atitvėrimÄ sanitariniame mazge reglamentuoja Patalpų aprÅ«pinimo normų 7 punktas, kuris nustato, kad tualete įrengiami klozetai (kurie gali bÅ«ti ir tupiami) arba pisuarai (tik vyrams) (klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m.

Å is 7 punktas reglamentuoja nuteistųjų, gyvenančių ne kamerų tipo gyvenamosiose patalpose, tualeto aprÅ«pinimÄ baldais ir kitu inventoriumi, todėl yra taikomas nagrinėjamu atveju, kadangi pareiÅ¡kėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje (b. l. 17). Atsakovės atstovas Alytaus PN atsiliepime nurodė, kad 6-to, 8-to ir 13-to bÅ«rių 7-tame lokaliniame sektoriuje sanitarinis mazgas buvo įrengtas atskirai nuo miegamųjų, ir Å¡iame sanitariniame mazge tualetai buvo atskirti sienelėmis ne žemesnėmis kaip 1,5 m aukščio (b. l. 19).

Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo 13-tame būryje, 7-tame lokaliniame sektoriuje (b. l. 17), tad jis ginčo laikotarpiu naudojosi šiuo sanitariniu mazgu. Iš fotografijų, kuriose užfiksuotas šio sanitarinio mazgo vaizdas, matyti, kad sanitarinis mazgas įrengtas atskirai nuo miegamųjų, ir jame unitazai vienas nuo kito iš šonų atskirti pakankamai aukštomis pertvaromis, su durimis, kurias galima užsidaryti (b. l. 43). Teismas nenustatė pagrindo netikėti atsakovės atstovo Alytaus PN nurodytais duomenimis, kad pertvaros tarp unitazų yra ne žemesnės kaip 1,5 m aukščio.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad net ir esant unitazams vienas nuo kito atskirtiems dalinėmis pertvaromis, tačiau jais naudojamasi ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri visiÅ¡kai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, teismų praktikoje pripažįstama, jog asmeniui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumÄ suteikiančios sÄ lygos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1929-520/2018); esant nustatytoms aplinkybėms (t. y., kad unitazai, kuriais naudojosi pareiÅ¡kėjas, vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis, pareiÅ¡kėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiÅ¡kai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų), yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumÄ suteikiančios sÄ lygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus nustatytas aplinkybes, kad 6-to, 8-to ir 13-to bÅ«rių sanitarinis mazgas (kuriuo ginčo laikotarpiu naudojosi pareiÅ¡kėjas), buvo ne miegamajame, o kitoje patalpoje, kad tualetai sanitariniame mazge buvo atskirti sienelėmis ne žemesnėmis kaip 1,5 m aukščio, ir atsižvelgiant į nurodytÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui naudotis tualetu 13-tame bÅ«ryje buvo sudarytos pakankamos privatumÄ suteikiančios sÄ lygos, todėl Å¡iuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo Alytaus PN veiksmus (neveikimÄ ).

PareiÅ¡kėjo skundo argumentas dėl to, kad nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu, atmetamas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas nesiskundė, kad nebuvo atitverti sienelėmis pisuarai. Å iuo aspektu pastebėtina, kad minėta Patalpų aprÅ«pinimo normų 7 punkto nuostata nenustato reikalavimo sanitariniame mazge atitverti pisuarus vienas nuo kito sienelėmis. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad 7-tame lokaliniame sektoriuje nebuvo įrengta pakankamai praustuvių, unitazų ar pisuarų, visiÅ¡kai nebuvo kojų plautuvių, kaip tai numato teisės aktai; lokaliniame sektoriuje apie 160 nuteistųjų naudojosi tik 6 tualetais; rytais ir vakarais prieÅ¡ miegÄ tekdavo laukti eilėje prie tualeto ir prie prausyklos (b. l. 2).

Sanitarinių įrenginių skaičių sanitariniame mazge reglamentuoja Patalpų aprūpinimo normos, kurių 7.4 papunktis numato, kad prausykla, tualetas aprūpinami praustuve (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų), 7.6 papunktis numato, kad prausykla, tualetas aprūpinami klozetu (kuris gali būti ir tupiamas) arba pisuaru (tik vyrams) (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų). Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.7 papunktis nustato, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam būriui).

Šių taisyklių 6 punktas nustato, kad kai esamose pataisos įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra išimtinių aplinkybių, kliudančių įrengti taisyklių 5.6–5.10 punktuose nurodytas patalpas kiekvienam būriui, ir nuteistųjų judėjimas būriuose neribojamas, šios patalpos gali būti įrengiamos dviem būriams. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas 13-tame būryje (7-tame lokaliniame sektoriuje) (b. l. 17). Atsakovės atstovas Alytaus PN atsiliepime (b. l.

19) pateikė duomenis, kad ginčo laikotarpiu 6-tame, 8-tame ir 13-tame būriuose (7-tame lokaliniame sektoriuje) gyveno iki 156 nuteistųjų, sanitarinis mazgas buvo skirtas naudotis būtent šių būrių nuteistiesiems, jame buvo įrengtos 9 praustuvės, 6 unitazai ir 1 pisuaras. Pateiktose sanitarinio mazgo fotografijose užfiksuotos 9 praustuvės (b. l. 43), kaip ir nurodyta atsiliepime, ir dalis unitazų. Iš šių duomenų matyti, kad 6-tam, 8-tam ir 13-tam būriui, t. y. trims būriams, buvo įrengtas vienas sanitarinis mazgas, tad pareiškėjas, kuris buvo 13-tame būryje, naudojosi sanitariniu mazgu kartu su kitais dviem būriais.

Nustačius byloje minėtas faktines aplinkybes ir įvertinus teisinį reglamentavimÄ , pripažintina, kad atsakovės atstovas Alytaus PN ginčo laikotarpiu nevykdė Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.7 papunkčio reikalavimo įrengti sanitarinį ir higienos mazgÄ kiekvienam nuteistųjų bÅ«riui, arba, kaip numato 6 punktas, bent jau dviem bÅ«riams, jeigu yra iÅ¡imtinių aplinkybių, kliudančių jį įrengti kiekvienam bÅ«riui, kadangi 6-tam, 8-tam ir 13-tam bÅ«riams buvo įrengtas vienas sanitarinis mazgas.

Atsakovės atstovas Alytaus PN ginčo laikotarpiu taip pat nevykdė Patalpų aprÅ«pinimo normų 7.4, 7.6 papunkčių nuostatų, kadangi pareiÅ¡kėjas kartu su kitais nuteistaisiais nebuvo aprÅ«pintas tinkamu sanitariniu įrenginių kiekiu 13-tame bÅ«ryje pagal Patalpų aprÅ«pinimo normų 7.4 ir 7.6 papunkčius, kadangi 157 žmonėms (įskaitant pareiÅ¡kėjÄ ) teko tik 9 praustuvės, 5 unitazai ir 1 pisuaras, tad 18 asmenų teko 1 praustuvė (156 / 9 = 17,33 ? 18), 23 asmenims teko 1 unitazas ar pisuaras (156 / 7 = 22,29 ? 23).

Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo argumentai dėl per mažo praustuvių, klozetų, pisuarų kiekio laikytini pagrįstais. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje ginčo laikotarpiu konstatuoti atsakovės atstovo Alytaus PN veiksmų neteisėtumÄ ir vienÄ iÅ¡ valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) (CK 6.246 straipsnis).

Patalpų aprūpinimo normos nenustato reikalavimo prausykloje įrengti plautuves kojoms, tad pareiškėjas skunde neteisingai nurodė, kad teisės aktai numato, kad turi būti kojų plautuvės. Todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo Alytaus PN veiksmus dėl to, kad nebuvo kojų plautuvių. Pareiškėjas skunde nurodė, kad sienos ir lubos buvo pažeistos pelėsio, grybelio (b. l. 1). Teismas sprendžia, kad pelėsis gali susidaryti ir dėl per didelės oro drėgmės, dėl prasto vėdinimo, dėl paviršiaus nenuvalymo.

Higienos normos HN 134:2015 39 punktas nustato, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių. Jos 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi bÅ«ti nuo 35 proc. iki 65 proc. Jos 17 punktas nustato, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 110 straipsnio 1 dalies 3 punktas įtvirtina nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigÄ administracijos paskyrimu eilės tvarka budėti gyvenamosiose patalpose.

Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 255 punktÄ , pataisos įstaigų nuteistieji privalo griežtai laikytis higienos taisyklių bei reikalavimų. Higienos normos HN 134:2015 34 punktas numato, kad bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi bÅ«ti Å¡varÅ«s, valomi laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka. Jos 35 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka.

Jos 37 punktas numato, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi bÅ«ti skirtos valymo priemonės. Atsakovės atstovas Alytaus PN atsiliepime patvirtino, kad Alytaus PN užtikrina pagal Higienos normÄ HN 134:2015 santykinę oro drėgmę bendrabučio tipo kambariuose. Nurodė, kad bendrabučio tipo miegamieji yra ventiliuojami atidarius langus, kaip numato Higienos normos HN 134:2015 17 punktas.

PaaiÅ¡kino, kad patalpas valo patys jose laikomi asmenys (b. l. 18). Bylos duomenimis, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2018 m. gruodžio 18 d., t. y. ginčo laikotarpiu, atlikęs patikrinimÄ Alytaus pataisos namuose, nustatė, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus; patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, skiriamos valymo priemonės; patalpų valymui skirtas inventorius, patalpas valo ir tvarko paskirti tvarkiniai (b. l. 54), ir nurodytų Higienos normos HN 134:2015 punktų, nustatančių reikalavimus patalpų valymui ir dėl pelėsių, oro drėgmei, patalpų vėdinimui, pažeidimų nenustatė (b. l. 53, 55).

Teismas nenustatė pagrindo netikėti Å¡ių patikrinimo akto ir atsakovės atstovo Alytaus PN nurodytų duomenų teisingumu, dėl to teismas sprendžia, kad Alytaus pataisos namai užtikrino tinkamÄ oro drėgmę gyvenamosiose patalpose. Teismas taip pat sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę iÅ¡vėdinti gyvenamÄ jÄ patalpÄ atidarydamas langus ir tokiu bÅ«du reguliuoti oro drėgmę. Dėl pareiÅ¡kėjo argumento dėl pelėsio, atsižvelgtina ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-662/2018, todėl teismas sprendžia, kad pagal Higienos normos HN 134:2015 35 punkto nuostatas, už gyvenamųjų patalpų Å¡varÄ ir tvarkÄ yra atsakingi patys jose laikomi asmenys, tame tarpe ginčo laikotarpiu ir pareiÅ¡kėjas.

PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kad jam nebuvo iÅ¡duotos priemonės gyvenamosios patalpos Å¡varai ir tvarkai palaikyti, tokių duomenų byloje nėra, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo Alytaus PN veiksmus. Teismas atmeta kaip nepagrįstÄ pareiÅ¡kėjo skundo argumentÄ dėl pelėsio buvimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad tualetų bÅ«klė buvo nehigieniÅ¡ka, jie nuolat užsikimÅ¡davo ir smirdėdavo, be to, pusė jų neveikdavo, nes bÅ«davo užsikimšę (b. l. 2).

Kaip jau raÅ¡yta, atsakovės atstovas Alytaus PN atsiliepime paaiÅ¡kino, kad patalpas valo patys jose laikomi asmenys (b. l. 18), o Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ginčo laikotarpiu atlikęs patikrinimÄ Alytaus PN, nustatė, kad patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, skiriamos valymo priemonės; patalpų valymui skirtas inventorius, patalpas valo ir tvarko paskirti tvarkiniai (b. l. 54), ir Higienos normos HN 134:2015 punktų, nustatančių reikalavimus patalpų valymui, pažeidimų nenustatė (b. l. 53, 55).

Atsakovės atstovas Alytaus PN atsiliepime, be to, nurodė, kad pareigÅ«nai, atsakingi už konkretų lokalinį sektorių, nuolat prižiÅ«rėdavo tvarkÄ ir Å¡varÄ sanitariniuose mazguose, todėl esant poreikiui Å¡ios patalpos buvo kuo skubiau remontuojamos (b. l. 19). Teismas nenustatė pagrindo netikėti Å¡ių atsakovės atstovo Alytaus PN nurodytų duomenų teisingumu, patikrinimo akto pagrįstumu, todėl sprendžia, kad tvarka sanitariniuose mazguose buvo palaikoma. Teismas taip pat sprendžia, kad pagal nurodytus BVK 110 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 255 punkto, Higienos normos HN 134:2015 34 ir 37 punktų reikalavimus, pareiÅ¡kėjas ir pats turėjo pareigÄ užtikrinti Å¡varÄ , tad Å¡varos palaikymas priklausė ir nuo jo.

PareiÅ¡kėjas taip pat turėjo galimybę praneÅ¡ti Alytaus PN administracijai, jeigu kiti asmenys nevykdė savo pareigų užtikrinti Å¡varÄ patalpose. Byloje nėra duomenų, kad Å¡i nebÅ«tų reagavusi į tokius pareiÅ¡kėjo nusiskundimus. Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus PN dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nesikreipė (b. l. 18). Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, ir į minėtus patikrinimo akto duomenis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstruoti neteisėtus atsakovės atstovo Alytaus PN veiksmus.

Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstÄ Å¡Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundo argumentÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad duÅ¡e buvo sudaryta galimybė nusiprausti Å¡iltu vandeniu tik vienÄ kartÄ per savaitę; duÅ¡as buvo įrengtas pažeidžiant higienos normos reikalavimus, jame per numatytÄ laikÄ iÅ¡simaudyti tokiai gausai nuteistųjų buvo praktiÅ¡kai neįmanoma (b. l. 2). Higienos normos HN 134:2015 44 punktas ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Higienos normos HN 134:2015 18 punktas nustato, kad karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas.

Aptartas teisinis reglamentavimas įtvirtina nuteistųjų teisę ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Atsakovės atstovas Alytaus PN atsiliepime patvirtino, kad kaip numatyta Å¡iame Higienos normos HN 134:2015 44 punkte, Alytaus pataisos namuose nuteistiesiems yra sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e pagal grafikÄ (b. l. 19). IÅ¡ Alytaus PN direktoriaus 2018 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 4-3945 patvirtinto Nuteistųjų maudymosi duÅ¡e grafiko (b. l.

25) duomenų matyti, kad 7-to lokalinio sektoriaus nuteistieji (taigi, ir pareiÅ¡kėjas, nes jis ginčo laikotarpiu buvo Å¡iame sektoriuje (b. l. 17)) galėjo nusiprausti duÅ¡e kiekvienÄ penktadienį 15–18 val. Bylos duomenimis, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2018 m. gruodžio 18 d., t. y. ginčo laikotarpiu, atlikęs patikrinimÄ Alytaus pataisos namuose, nustatė, kad 1 kartÄ per savaitę, pagal grafikÄ , nuteistiesiems leidžiama praustis duÅ¡inės. Nustatė, kad duÅ¡o patalpų sienos, grindys iÅ¡klotos plytelėmis, pavirÅ¡iai lygÅ«s, lengvai valomi, atsparÅ«s naudojamiems valikliams.

Å alia duÅ¡inių yra persirengimo patalpa, tualetai. Ä®rengta 20 duÅ¡o ragelių. KarÅ¡tas vanduo tiekiamas į duÅ¡o patalpas (b. l. 54). Atsakovės atstovas Alytaus PN atsiliepime, be to, paaiÅ¡kino, kad 13-to bÅ«rio (kuriame ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas (b. l. 17, 45–52)) nuteistieji yra dirbantys ir jiems suteikiama galimybė nusiprausti po Å¡iltu vandeniu duÅ¡e kiekvienÄ dienÄ , nes darbo vietoje papildomai yra įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame yra ir duÅ¡o kabina (b. l. 19), tačiau nei atsakovės atstovas, nei pats pareiÅ¡kėjas nenurodė, ar dirbo ir pareiÅ¡kėjas.

Nuteistojo (pareiÅ¡kėjo) pinigų apskaitos žiniaraÅ¡tyje (b. l. 36–38) nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu į asmeninę sÄ skaitÄ buvo pervedamas darbo užmokestis. Todėl iÅ¡ bylos duomenų negalima daryti iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dirbo ir dėl tos priežasties turėjo galimybę kiekvienÄ dienÄ nusiprausti duÅ¡e. PareiÅ¡kėjas skunde neginčijo (b. l. 2), kad jam buvo suteikta galimybė nusiprausti duÅ¡e vienÄ kartÄ per savaitę, kaip numatyta aptartose teisės normose.

Nors pareiÅ¡kėjas skunde ir teigė, kad duÅ¡e per numatytÄ laikÄ iÅ¡simaudyti tokiai gausai nuteistųjų buvo praktiÅ¡kai neįmanoma (b. l. 2), tačiau nenurodė jokių konkrečių atvejų, kada jis nespėjo nusiprausti duÅ¡e, o bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus PN dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nesikreipė (b. l. 18). Tad remiantis aptartais bylos duomenimis, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui buvo sudaryta galimybė nusiprausti duÅ¡e kartÄ per savaitę, kaip numato aptartos teisės normos.

Bylos medžiagoje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu bÅ«tų kreipęsis į Alytaus PN administracijÄ su praÅ¡ymu praustis duÅ¡e dažniau nei vienÄ kartÄ per savaitę. Be to, pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , byloje nesant duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimus, dėl kurių jam reikia naudotis duÅ¡u dažniau nei numatyta higienos normose (ne rečiau kaip kartÄ per savaitę), taip pat pareiÅ¡kėjui neneigiant, kad jam buvo sudarytos galimybės bent kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e, sprendžiama, kad Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo teisės į tinkamas higienos sÄ lygas naudotis duÅ¡u nepažeistos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2207-261-2018; 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2509-602/2018; 2018 m. liepos 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4468-520/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1073-520/2018).

Nagrinėjamu atveju, nei pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos kopijoje (b. l. 39–42), nei kitoje bylos medžiagoje nėra tokių duomenų, kad ginčo laikotarpiu gydytojas pareiÅ¡kėjui bÅ«tų rekomendavęs dažniau praustis duÅ¡e po karÅ¡tu vandeniu dėl kokios nors ligos. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti, kad Alytaus PN pareigÅ«nai pažeidė jų veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, nesudarydami pareiÅ¡kėjui galimybės duÅ¡e praustis dažniau, nei numato aptartas teisinis reglamentavimas, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo Alytaus PN veiksmus.

Å is pareiÅ¡kėjo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jam nebuvo suteikiamos higienos priemonės – dantų pasta, Å¡epetėlis, skutimosi peiliukai, dėl to jis negalėjo palaikyti higienos, patytė diskriminacijÄ ir psichologines kančias (b. l. 2). BVK 173 straipsnio 8 dalis nustato, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprÅ«pinimo normas nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Vadovaujantis Å¡ia BVK nuostata, teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 buvo patvirtintos Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos, kurios galiojo iki 2017 m. sausio 1 d., nes minėtas teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymas Nr. 1R-139 nuo 2017 m. sausio 1 d. buvo iÅ¡dėstytas nauja redakcija 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132, patvirtinant Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡Ä (toliau – ir AprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡as).

Tad ginčo laikotarpiu galiojo AprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡as ir jo 1 priedas – Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo normos (toliau – AprÅ«pinimo normos) (su pakeitimu nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d., padarytu teisingumo ministro 2017 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 1R-219). AprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡o 4 punktas numato, kad pirmÄ kartÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iÅ¡ karto iÅ¡duodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankÅ¡luostis, tualetinis popierius, tualetinis muilas, dantų pasta, dantų Å¡epetėlis, higieniniai paketai (moterims) ir dezodorantas arba antiperspirantas (nustatyti jų kiekiai), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas Å¡iame punkte nurodytas higienos priemones, iÅ¡duodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi; vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprÅ«pinami tik esant apraÅ¡o 5 punkte nustatytoms sÄ lygoms; 5 punktas numato, kad drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys iÅ¡duodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui; 13 punktas numato: laikoma, kad suimtasis (nuteistasis) yra nemokus, kai per mėnesį iki praÅ¡ymo jį aprÅ«pinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sÄ skaitoje turėjo ir (ar) iÅ¡leido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio pinigų sumÄ ; tais atvejais, kai nuteistasis Å¡iame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sÄ skaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu.

AprÅ«pinimo normos numato higienos reikmenų, iÅ¡duodamų laisvės atėmimo vietose laikomiems nuteistiesiems vyrams, kiekius: 400 g skalbimo miltelių (3 mėnesiams), 100 g tualetinio muilo (1 mėnesiui), 3 tualetinio popieriaus ritinėliai (1 mėnesiui), 1 dantų Å¡epetėlis (1 mėnesiui), 75 ml dantų pastos (2 mėnesiams), 4 skutimosi peiliukai (1 mėnesiui), 75 ml dezodoranto arba antiperspiranto (3 mėnesiams). Ginčo laikotarpis neapima laikotarpio nuo pat pareiÅ¡kėjo atvykimo pirmÄ kartÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ (b. l. 23), jis apima vėlesnį laikotarpį – nuo 2018 m. spalio 9 d. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. (b. l. 17, 23), be to, pareiÅ¡kėjas nesiskundė, kad jam pirmÄ kartÄ atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , nebuvo iÅ¡duotos higienos priemonės (AprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡o 4 punktas).

Tad pagal AprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡o 4, 5, 13 punktus ir AprÅ«pinimo normas, pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu jo nurodytos higienos priemonės – dantų pasta, dantų Å¡epetėlis ir skutimosi peiliukai – turėjo bÅ«ti iÅ¡duodamos tik esant dviem sÄ lygoms: pareiÅ¡kėjas buvo nemokus ir pateikė raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti jam Å¡ias higienos priemones. Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintas bazinės socialinės iÅ¡mokos dydis – 38 Eur – galiojo ginčo laikotarpiu, tad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas nemokiu, jeigu per mėnesį iki praÅ¡ymo jį aprÅ«pinti higienos reikmenimis pateikimo dienos asmeninėje sÄ skaitoje turėjo ir (ar) iÅ¡leido ne daugiau kaip 19 Eur.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017, kurį skunde nurodė pareiškėjas (b. l.

3) konstatavo, kad pareiÅ¡kėjui (A. T.), turinčiam nuteistojo statusÄ , nacionaliniais teisės aktais buvo nustatytos mažesnės garantijos nei suimtojo asmens statusÄ turinčiam asmeniui, ir kad jo neaprÅ«pinimas skunde nurodytomis asmens higienos priemonėmis vien dėl to, jog Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis norma (galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nenumato tokių priemonių iÅ¡davimo nuteistiesiems, neatitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 ir 14 straipsnių reikalavimų.

Tad minėtu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu iÅ¡ esmės buvo konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas, turintis nuteistojo statusÄ , buvo diskriminuojamas lyginant su nuteistaisiais, turinčiais suimtojo statusÄ , nes pareiÅ¡kėjui nuteistajam nebuvo iÅ¡duodamos minėtos higienos priemonės, o suimtiesiems jos buvo iÅ¡duodamos (o Å¡iuo atveju situacija ne tokia). Be to, minėtoje byloje buvo nagrinėtas laikotarpis iki 2017 m. sausio 1 d., o Å¡iuo atveju ginčo laikotarpis yra po 2017 m. sausio 1 d., ir galioja jau kitos teisės normos, nustatančios aprÅ«pinimÄ higienos priemonėmis.

Tad pareiÅ¡kėjo A. P. situacija nėra analogiÅ¡ka situacijai minėtoje byloje. Atsakovės atstovas Alytaus PN atsiliepime paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu nebuvo iÅ¡duotos higienos priemonės, nes jis nepateikė praÅ¡ymo arba buvo laikomas mokiu (b. l. 20). Nuteistojo (pareiÅ¡kėjo) pinigų apskaitos žiniaraščio duomenys patvirtina atsakovės atstovo nurodytÄ aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo mokus, kadangi iÅ¡ žiniaraščio kopijos (b. l. 36–38) matyti, kad pareiÅ¡kėjas asmeninėje sÄ skaitoje kiekvienÄ mėnesį (iÅ¡skyrus 2018 m. rugpjūčio mėn.) turėjo ir iÅ¡leido daugiau kaip 19 Eur, o 2018 m. rugpjūčio mėn. nors ir turėjo mažiau kaip 19 Eur, tačiau iÅ¡leido daugiau kaip 19 Eur, o mėnesį prieÅ¡ tai (liepos mėn.) turėjo ir iÅ¡leido daugiau kaip 19 Eur, tad ir 2019 m. rugpjūčio mėn. buvo mokus.

PareiÅ¡kėjo raÅ¡ytinis praÅ¡ymas iÅ¡duoti jam higienos priemones nėra aktualus, kadangi pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu mokus, t. y. neatitiko vienos iÅ¡ bÅ«tinų AprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡o 5, 13 punktų sÄ lygų gauti higienos priemonėms. Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovės atstovas Alytaus PN ginčo laikotarpiu neturėjo pareigos iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui higienos priemones, tad nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo Alytaus PN neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ). Å is pareiÅ¡kėjo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad priėmus BVK ir Vidaus tvarkos taisyklių pakeitimus, gyvenamosios patalpos buvo rakinamos, kalinimas iÅ¡ esmės buvo vykdomas uždaru režimu (b. l. 3). BVK 70 straipsnio 7 dalis nustato, kad pataisos namuose laikomi nuteistieji gyvenamosiose patalpose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka užrakinami. Taigi, pagal Å¡iÄ nurodytÄ BVK 70 straipsnio 7 dalies nuostatÄ , nuteistieji gali bÅ«ti laikomi užrakinti, laikantis Pataisos vidaus tvarkos taisyklėse nustatytos tvarkos.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 731 punktas nustato, kad nuteistieji užrakinami kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose, gyvenamuosiuose aukÅ¡tuose laikantis Å¡ių reikalavimų: 731.1. kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukÅ¡tuose nuteistiesiems turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos pasinaudoti tualetu, taip pat galimybė prieiti prie geriamojo vandens Å¡altinio; 731.2. kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukÅ¡tuose nuteistiesiems turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos iÅ¡kviesti pataisos pareigÅ«nus.

Å ių taisyklių 732 punktas nustato, kad iÅ¡ kamerų, gyvenamųjų patalpų, palatų arba gyvenamųjų aukÅ¡tų nuteistieji iÅ¡leidžiami pagal dienotvarkėje nustatytÄ laikÄ Ä¯ darbÄ , bendrojo lavinimo mokyklÄ ar profesinio mokymo įstaigÄ , pasimatymus, paskambinti telefonu, valgyklÄ , duÅ¡Ä , socialinės reabilitacijos užsiėmimus, susitikimus su advokatu, taip pat užsiimti individualia ar kita BVK nustatyta veikla, sudaryti santuokÄ , iÅ¡kvietus pataisos įstaigos administracijai, į pataisos įstaigoje vykstančius renginius nuteistiesiems, pas sveikatos priežiÅ«ros specialistus (skubiais atvejais arba sveikatos priežiÅ«ros specialisto paskirtu priėmimo laiku) ir laisvalaikio metu – pasivaikščioti arba užsiimti kitokia asmeninio pobÅ«džio veikla.

Atsakovės atstovas Alytaus PN atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas ne kamerų tipo, o bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje, kuri nebuvo rakinama (b. l. 17). Teismas nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad pareiškėjo gyvenamoji patalpa nebuvo rakinama, kaip skunde teigė pareiškėjas. Atsakovės atstovo Alytaus PN teigimu, nuteistieji (taigi, ir pareiškėjas) dienotvarkėje nustatytu laiku galėjo laisvai judėti pataisos įstaigos teritorijoje, tai yra, galėjo vaikščioti patalpoje ir lauke, sportuoti pataisos namų teritorijoje įrengtose aikštelėse bei su sportiniais svarmenimis lauke ir pastato viduje, dirbti ūkio brigadoje, lankytis nuteistųjų koplyčioje, dėl ligos lankytis Sveikatos priežiūros tarnyboje ar užsiimti kita pataisos namuose leistina, prasminga veikla, jų užimtumas vykdomas įtraukiant juos į socialinės reabilitacijos programas (b. l. 17).

Alytaus PN direktoriaus įsakymu yra patvirtintos Nuteistųjų dienotvarkės, kurios ginčo laikotarpiu buvo taikomos pareiškėjui: ginčo laikotarpio pradžioje – 2018 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 1-152 patvirtinta dienotvarkė (b. l. 29–30), po to – 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 1-294 (b. l. 31–32) patvirtinta dienotvarkė, po to – 2018 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 1-327 (b. l. 33–35) patvirtinta dienotvarkė. Šių dienotvarkių duomenys patvirtina atsakovės atstovo Alytaus PN teiginį, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo numatytas laikas laisvalaikiui, darbui, pataisos programų, pozityvaus užimtumo priemonių vykdymui, psichologinei terapija, mokymuisi.

Alytaus PN direktoriaus 2014 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1-181 yra patvirtintas Pozityvaus užimtumo priemonių taikymo aprašas (b. l. 26–29), kuriame nurodyta, kad pozityvaus užimtumo priemonės – tai laisvės atėmimo vietos įstaigos personalo ir/ar socialinių partnerių vykdomos prasmingo nuteistųjų laisvalaikio leidimo organizavimo formos: fizinė kultūra ir sportas; dvasinių, religinių poreikių tenkinimas; nuteistųjų klubo, bibliotekos darbas; kūrybinių studijų, būrelių, pomėgių klubų veikla (aprašo 2 punktas), ir kad pataisos namai nuteistiesiems siūlo tokias galimybes laisvalaikiui praleisti: biblioteka, koplyčia, kultūriniai ir sportiniai renginiai, televizijos ir video filmų žiūrėjimas, psichologiniai grupiniai ir individualūs užsiėmimai, dalyvavimas projektuose, kuriuose pataisos namų administracija yra partneriai, dalyvavimas susitikimuose su įvairių religinių konfesijų ir bendrijų atstovais (aprašo 7 punktas) (b. l. 27).

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas skunde neginčijo to, kad jam buvo sudarytos galimybės leisti laisvalaikį minėtomis formomis, dalyvauti pataisos programose, mokytis, dirbti. Tad teismo vertinimu, Å¡io apraÅ¡o ir dienotvarkių duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas laisvalaikio metu galėjo užsiimti fizine kultÅ«ra, tenkinti dvasinius ir religinius poreikius ir leisti laisvalaikį kitomis Å¡iame apraÅ¡e numatytomis formomis, dalyvauti pataisos programose, jei bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs tokį pageidavimÄ , ir tai pareiÅ¡kėjas galėjo daryti ne gyvenamojoje patalpoje.

Kaip jau rašyta, pagal BVK 70 straipsnio 7 dalį nuteistieji gali būti laikomi užrakinti, laikantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatytos tvarkos. Todėl teismas sprendžia, kad net ir tuo atveju, jei pareiškėjas būtų užrakintas gyvenamojoje patalpoje ar gyvenamajame aukšte, laikantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse 731, 732 punktuose nustatytos tvarkos (reikalavimų), teisės normos nebūtų pažeistos. Nagrinėjamu atveju, nenustatyta, kad pareiškėjas buvo laikomas užrakintas gyvenamojoje patalpoje – atsakovės atstovas Alytaus PN teigė, kad gyvenamoji patalpa nebuvo rakinama (b. l. 17).

Be to, pareiÅ¡kėjas skunde nesiskundė tuo, kad minėtuose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių punktuose įtvirtinti reikalavimai buvo pažeisti. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo Alytaus PN veiksmus. Å is pareiÅ¡kėjo skundo argumentas dėl užrakinimo atmetamas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas skunde prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ ir iÅ¡ atsakovės atstovo Kalėjimų departamento (b. l. 5).

Pagal Kalėjimo departamento nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1R-58, 1 punktÄ , Kalėjimų departamentas yra įstaiga prie Teisingumo ministerijos, kurios paskirtis – metodiÅ¡kai vadovauti ir kontroliuoti probacijos tarnybų ir laisvės atėmimo vietų įstaigų veiklÄ . Å ių nuostatų 7 punkte įtvirtinta, kad Kalėjimų departamento veiklos tikslai yra dalyvauti nacionalinės bausmių vykdymo ir probacijos politikos formavimo procese organizuojant, koordinuojant ir kontroliuojant tinkamÄ ir vienodÄ probacijos, bausmių (iÅ¡skyrus baudas), baudžiamojo poveikio priemonių (iÅ¡skyrus turto konfiskavimÄ , iÅ¡plėstinį turto konfiskavimÄ ir įmokas į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ ), auklėjamojo poveikio priemonių (iÅ¡skyrus atidavimÄ Ä¯ specialiÄ auklėjimo įstaigÄ ) ir kardomosios priemonės – suėmimo vykdymÄ Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose, nepažeidžiant asmens teisių ir laisvių.

PareiÅ¡kėjas Kalėjimų departamento neteisėtus veiksmus siejo su tuo, kad Kalėjimų departamentas yra tiesiogiai atsakingas už jam pavaldžios įstaigos (tai yra, Alytaus PN) netinkamÄ priežiÅ«rÄ , neužtikrinant teisės aktais nustatytų kalinimo sÄ lygų, ir jokių kitų konkrečių Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų (neveikimo) nenurodė. Byloje buvo nustatyti Alytaus PN neteisėti veiksmai (neveikimas), susiję su pareiÅ¡kėjo neaprÅ«pinimu ginčo laikotarpiu tinkamu sanitarinių įrenginių kiekiu sanitariniame mazge, kiti pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti pažeidimai nenustatyti.

Alytaus PN nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65, 7 punktas nustato, kad Alytaus PN veiklos tikslas – vykdyti kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmes asmenims, kuriems bausmę paskirta atlikti kalėjime, pataisos namuose arba atvirojoje kolonijoje. Å ių nuostatų 8.4 papunktis nustato, kad Alytaus pataisos namai, siekdami veiklos tikslo, užtikrina įstaigoje laikomų suimtųjų ir nuteistųjų buities sÄ lygas, nežeminančias žmogaus orumo ir atitinkančias Lietuvos higienos normas.

Taigi, už reikiamÄ sanitarinių įrenginių kiekį ir iÅ¡ to kylančias pareiÅ¡kėjo gyvenimo sÄ lygas pataisos įstaigoje yra tiesiogiai atsakingi patys Alytaus pataisos namai, kuriuose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, o ne Kalėjimų departamentas. Todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Kalėjimų departamento veiksmus (neveikimÄ ) ir atitinkamai priežastinį ryšį tarp jų ir pareiÅ¡kėjo patirtos žalos. Nenustačius bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo skundas atsakovės atstovo Kalėjimų departamento atžvilgiu atmetamas kaip nepagrįstas.

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad teismo pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas byloje M.

S. prieÅ¡ ArmėnijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 23086/08), 205 punktas; 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje P. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34085/09), 40 punktas, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje H. prieÅ¡ SuomijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 20772/92), 55 punktas). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartÄ pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-60-261/2019, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009).

Byloje buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nebuvo aprÅ«pintas tinkamu sanitarinių įrenginių kiekiu sanitariniame mazge, ir buvo nustatyta valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo sÄ lyga – Alytaus PN neteisėti veiksmai (neveikimas) (CK 6.246 straipsnis). Nustatęs neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ), teismas, įvertinęs byloje surinktÄ medžiagÄ , konstatuoja esant ir kitus deliktinės atsakomybės elementus: žalÄ ir priežastinį ryšį (CK 6.247 ir 6.249 straipsniai).

Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas įkalinimo pataisos namuose sÄ lygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 straipsnio 6 punktas).

CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ neturtinę žalÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimÄ B. prieÅ¡ RumunijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 61496/08; 2014 m. spalio 2 d. sprendimÄ H. prieÅ¡ NorvegijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 15319/09; 2000 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98; 2006 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimÄ O’K. prieÅ¡ AirijÄ , § 202, pareiÅ¡kimo Nr. 35810/09; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , § 33, pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos A. T. praktikoje (žr., pvz., Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2012). Administracinėse bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad pažeidimo pripažinimas Å¡iuo atveju laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ (2018 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2210-1062/2018; 2017 m. vasario 1 d. nutartis byloje Nr. A-376-662/2017; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis byloje Nr. A146-601/2013).

PareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos kopijoje (b. l. 39–42) yra duomenys, kad jis ginčo laikotarpiu lankėsi pas gydytojÄ , tačiau nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į gydytojÄ bÅ«tent su nusiskundimu dėl sveikatos sutrikimų, atsiradusių dėl negalėjimo laiku pasinaudoti sanitariniu mazgu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos, kildinamos iÅ¡ sanitarinių įrenginių trÅ«kumo tame pačiame Alytaus pataisos namų 7-tame lokaliniame sektoriuje, atsižvelgė į tai, kad dirbantys nuteistieji bÅ«na iÅ¡vesti į darbÄ , kur darbo zonoje papildomai yra įrengti duÅ¡ai, tualetai, kuriais galima naudotis, ir sprendė, kad Å¡i aplinkybė sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog dėl sanitarinių įrenginių trÅ«kumo patirti nepatogumai nepripažintini tokio masto, kad jam bÅ«tų priteista neturtinė žala pinigais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-251-858/2016).

Kaip jau raÅ¡yta, iÅ¡ bylos duomenų negalima daryti iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dirbo. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovės atstovo Alytaus PN paaiÅ¡kinimÄ atsiliepime, kad dauguma 7-to lokalinio sektoriaus (kuriame yra pareiÅ¡kėjo 13-tas bÅ«rys, ir Å¡ioje byloje nustatytas sanitarinių įrenginių trÅ«kumas) nuteistųjų ginčo laikotarpiu dirbo valstybės įmonėje „MÅ«sų amatai“ ir sanitarinius mazgus bei praustuves turėjo savo darbo vietoje (b. l. 19), į minėtÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, sprendžia, kad pareiÅ¡kėjui sanitarinių įrenginių trÅ«kumu sukeltus nepatogumus 13-tame bÅ«ryje suÅ¡velnino tai, kad kiti nuteistieji jų darbo metu naudojosi sanitariniais įrenginiais darbo vietoje, o ne sanitariniame mazge.

PareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi praėjus deÅ¡imčiai mėnesių nuo ginčo laikotarpio pradžios (b. l. 8, 17). Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 straipsnio prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 straipsnio prasme). Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-63-1343/2012).

Todėl aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodoma suma. Teismas, įvertinęs aukščiau Å¡iame procesiniame sprendime paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .

Teismo sprendimu pripažįstama, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į tinkamÄ sanitarinių įrenginių kiekį įkalinimo vietoje, atsakovės atstovui Alytaus pataisos namams neužtikrinus tinkamo jų kiekio, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Pripažinti, kad Alytaus pataisos namai pažeidė A. P. teisę į tinkamÄ sanitarinių įrenginių kiekį įkalinimo vietoje, o pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . KitÄ skundo dalį atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus. Teisėja Dalia Pranckienė