Legislator Case Law & Legislation
AS-438-819-12 AI generated

AS-438-819-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number AS-438-819-12
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Ž. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sutikimo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

AS-438-819-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2012 m. spalio 1 d. buvo gautas Ž. B. skundas, kuriame prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012 m. rugpjūčio 8 d. sutikimą Nr. (757/12)9R-3000, perimti Ž. B. iš Norvegijos Karalystės įkalinimo įstaigos, likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymui į Lietuvos Respubliką. Skunde nurodoma, kad Lietuvoje organizuotoms nusikalstamoms grupuotėms priklausantys asmenys kelia realų pavojų jo sveikatai ir gyvybei, todėl jis nesutinka būti perkeltas iš Norvegijos Karalystės įkalinimo įstaigos į Lietuvos Respubliką.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. AS-438-819/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02516-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.3; 63.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Ž. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sutikimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2012 m. spalio 1 d. buvo gautas Ž. B. skundas, kuriame prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012 m. rugpjūčio 8 d. sutikimą Nr. (757/12)9R-3000, perimti Ž. B. iš Norvegijos Karalystės įkalinimo įstaigos, likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymui į Lietuvos Respubliką. Skunde nurodoma, kad Lietuvoje organizuotoms nusikalstamoms grupuotėms priklausantys asmenys kelia realų pavojų jo sveikatai ir gyvybei, todėl jis nesutinka būti perkeltas iš Norvegijos Karalystės įkalinimo įstaigos į Lietuvos Respubliką.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 8 d. nutartimi pareiškėjo Ž. B. skundą atsisakė priimti.

Teismas konstatavo, jog byloje nustatyta, kad Ž. B. šiuo metu atlieka bausmę Norvegijos Karalystės Ringeriko įkalinimo įstaigoje. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012 m. rugpjūčio 8 d. rašto Nr. (757/12)9R-3000, juo Ž. B. buvo informuotas apie atsakingų institucijų jo atžvilgiu priimtus sprendimus: pranešama, kad galutinį sprendimą dėl jo išsiuntimo iš šalies be teisės į ją sugrįžti 2012 m. balandžio 19 d. priėmė Norvegijos Karalystės Užsieniečių reikalų apeliacinė taryba. Esant tokiam sprendimui, pagal 1983 m. Europos konvenciją dėl nuteistųjų asmenų perdavimo ir jos 1997 m. papildomo protokolo 3 straipsnio 1 dalį, nuteistojo sutikimas dėl jo perdavimo likusios bausmės vykdymui į kitą valstybę nėra būtinas. Taip pat rašte nurodoma, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje 2012 m. birželio 11 d. gautas Norvegijos Karalystės teisingumo ir policijos ministerijos 2012 m. birželio 1 d. prašymas dėl Ž. B. perdavimo atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį Lietuvos Respublikoje, o Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atsakydama į šį prašymą, 2012 m. rugpjūčio 8 d. išdavė sutikimą likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymui perimti jį iš Norvegijos Karalystės įkalinimo įstaigos.

Teismas pažymėjo, jog iš Ž. B. skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su jo perkėlimo iš Norvegijos Karalystės įkalinimo įstaigos į Lietuvos Respubliką, atlikti likusios bausmės dalį, faktu. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalis numato, kad dėl savo galimai pažeistų teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo asmuo gali kreiptis į teismą (ABTĮ 22 str. 1 d.), tačiau Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. (757/12)9R-3000 jokie sprendimai dėl Ž. B. perkėlimo iš vienos valstybės įkalinimo įstaigos į kitą, nėra priimami, juo pateikiama informacija apie atsakingų institucijų priimtus sprendimus jo atžvilgiu, šis raštas teisinių pasekmių asmeniui nesukelia. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Ž. B., siekdamas apginti savo teises, gali įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į tokius sprendimus priėmusias ir jo perdavimą inicijavusias institucijas – Norvegijos Karalystės Užsieniečių reikalų apeliacinę tarybą ir Norvegijos Karalystės teisingumo ir policijos ministeriją, skųsdamas šių institucijų priimtus sprendimus dėl jo perdavimo iš Norvegijos Karalystės įkalinimo įstaigos į Lietuvos Respubliką. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nagrinėti Ž. B. skundą, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

III. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde nurodo, jog atsakovas 2012 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. (757/12)9R-3000 išreiškė atsakingą Lietuvos Respublikos institucijų poziciją dėl pareiškėjo priėmimo atlikti likusią bausmės dalį Lietuvos Respublikoje, todėl, pareiškėjo nuomone, tokia pozicija sukelia jam materialines teisines pasekmes, o pagal savo pobūdį skundžiamas aktas gali būti tiesiogiai priskirtas prie aktų, kurie yra ginčo administraciniame teisme dalykas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo. Tokiu būdu, teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. veikla kuri įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjo teismui ginčijamu Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. (757/12)9R-3000 buvo tik pateikta informacija apie kitų atsakingų institucijų priimtus sprendimus jo atžvilgiu dėl perdavimo bausmės vykdymo atlikimui iš Norvegijos Karalystės į Lietuvos Respubliką (b. l. 6). Šiame rašte pareiškėjo atžvilgiu nebuvo numatyta jokių privalomų vykdyti įpareigojimų, duota nurodymų ar išdėstyta kitų atsakovo vardu priimtų sprendimų, galinčių įtakoti pareiškėjo teises ir pareigas. Todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai konstatavo, kad ginčas dėl minėto rašto panaikinimo negali būti laikomas administracinių teismų kompetencijai priskirtu ginču.

Tačiau kartu pažymėtina ir tai, jog tiek iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui, tiek iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012 m. rugpjūčio 8 d. rašto Nr. (757/12)9R-3000 matyti, kad pareiškėjas nesutinka su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012 m. rugpjūčio 8 d. Norvegijos Karalystės teisingumo ir policijos ministerijai išsiųsto sutikimo perimti pareiškėją likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymui. Būtent šis dokumentas nagrinėjamu atveju turėtų būti vertinamas kaip teismui ginčytinas atsakovo administracinis aktas (sprendimas), sukėlęs pareiškėjui konkrečias teisines pasekmes.

ABTĮ 10 straipsnis nustato, jog teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nors pareiškėjas savo skunde teismui nurodė, jog ginčija Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012 m. rugpjūčio 8 d. raštą Nr. (757/12)9R-3000, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ginčas dėl šio rašto panaikinimo nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai, ir vadovaudamasis ABTĮ 10 straipsniu privalėjo pareiškėjui išaiškinti jo procesinę teisę ginčyti tiesiogines teisines pasekmes sukeliantį administracinį sprendimą (aktą) – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012 m. rugpjūčio 8 d. Norvegijos Karalystės teisingumo ir policijos ministerijai išsiųstą sutikimą perimti pareiškėją likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymui, – taip pat pasiūlyti pareiškėjui patikslinti jo skundo dalyką (ABTĮ 53 straipsnio 1 dalis).

Byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas šiuos veiksmus atliko, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama perduodant šiam teismui iš naujo nagrinėti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą (ABTĮ 151 straipsnio 4 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a:

pareiškėjo Ž. B. atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo Ž. B. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas