f556c357-5b3c-4eaf-af16-bd68c3fdab39 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. T-43-397/2021 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.20. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 8 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Algirdo Jaliniausko ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Sigitai Švegždienei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atstovui Dariui Kubiliui, nuteistajam D.

A. (naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones) ir jo gynėjui advokatui Kęstučiui Stasiuliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus Dainiaus SuÅ¡insko (toliau – Institucija) teikimÄ dėl nuteistajam D. A. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Kauno apygardos teismo 1999 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu D.

A. buvo pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 105 straipsnio 5, 8 punktus, BK 128 straipsnio 2 dalį, BK 235 straipsnį ir jam paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos su viso turto konfiskavimu. Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartimi nuteistojo D. A. nusikalstamos veikos, už kurias jis buvo nuteistas Kauno apygardos teismo 1999 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu, perkvalifikuotos: iš 1961 m. BK 105 straipsnio 5 punkto, 8 punkto į 2000 m.

BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , 9 punktÄ ., iÅ¡ 1961 m. BK 128 straipsnio 2 dalies į 2000 m. BK 144 straipsnį, iÅ¡ 1961 m. BK 235 straipsnio į 2000 m. BK 258 straipsnio 2 dalį. Galutinė subendrinta bausmė palikta laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Bausmės pradžia 1998 m. gegužės 2 d. Institucijos teikimu praÅ¡oma, D. A. skirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Teikime nurodoma, jog nuteistasis D. A. atvykęs į pataisos įstaigÄ sugebėjo tinkamai prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo ypatumų.

Nuteistojo bendravimo įgÅ«džiai geri, savivertės jausmas vidutinis, valios savybės iÅ¡ugdytos. Pataisos namuose nuteistasis vengia destruktyvių grupių, stengiasi neiÅ¡siskirti iÅ¡ kitų nuteistųjų, laikosi savo vertybinių nuostatų. Nuteistasis atpažįsta socialinius veiksnius, kurie galėtų skatinti nusikalstamumÄ ateityje, nuteistasis yra nusiteikęs keisti savo elgesį, tikslus siekti teisėtais bÅ«dais. Bendraudamas su pataisos įstaigos administracija nuteistasis stengiasi iÅ¡likti tolerantiÅ¡kas ir mandagus.

Nėra įrodymų, kad nuteistasis bÅ«tų susijęs su kriminaline subkultÅ«ra. Nuteistasis 2015 m. rugsėjo 3 d. badavo dėl bausmių vykdymo kodekso pakeitimų, jo manymu neigiamai įtakojančių jo bausmės atlikimo sÄ lygas. Per bausmės atlikimo laikÄ nuteistasis 7 kartus pažeidė vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, 2 kartus jam buvo skirtos drausminės nuobaudos, paskutinė drausminė nuobauda skirta 2002 m. Å iuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Bausmės atlikimo metu nuteistasis 30 (trisdeÅ¡imt) kartų skatintas.

Nuteistasis anksčiau neteistas. Teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo pripažino iÅ¡ dalies. Vertinimo metu nuteistasis nurodo, kad kaltę vis dar pripažįsta iÅ¡ dalies, teigia, kad nusikalstamos veikos neorganizavo, neturėjo tikslo atimti žmogaus gyvybės. Atvykęs į pataisos namus nuteistasis atsisakė dirbti administracijos pasiÅ«lytÄ mokamÄ darbÄ , tačiau bausmės atlikimo metu požiÅ«ris į darbinę veiklÄ kardinaliai pasikeitė, nuo 2014 m. gruodžio 18 d. dirba VÄ® „MÅ«sų amatai“ staklininko pareigose, vertinimo metu nurodo, kad darbinę veiklÄ suvokia, kaip privalumÄ , yra motyvuotas ir nusiteikęs darbinę veiklÄ tęsti.

Nuo 2020 m. nuteistasis pradėjo mokytis Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos KaiÅ¡iadorių skyriuje dailidės specialybės. Pataisos įstaigoje nuteistasis dirba, pragyvena iÅ¡ gaunamo darbo užmokesčio. Pataisos įstaiga, nuteistojo vardu vykdomųjų patvarkymų gavusi nėra. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ pagal OASys metodikÄ nustatyta, žema rizika - 27 balai. Nuo pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo jo rizika yra sumažėjusi nuo 54 balų iki 27 balų.

Po atlikto nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, pagal OASys metodikÄ iÅ¡ryÅ¡kėjo kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai, emocinė gerovė. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ mažinantys veiksniai: socialinių ryÅ¡ių palaikymas, teigiama darbinė motyvacija, finansinis stabilumas, kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas bei pataisos namų atstovas teikimÄ prašė tenkinti, prokuroras prašė teikimÄ atmesti. PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus Dainiaus SuÅ¡insko teikimas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 167¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog ne mažiau kaip dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai praÅ¡ymÄ dėl kreipimosi į teismÄ , kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė bÅ«tų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BVK 167¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmę vykdanti institucija, gavusi Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ nuteistojo praÅ¡ymÄ , atlieka nuteistojo socialinį tyrimÄ ir ne vėliau kaip per dvideÅ¡imt darbo dienų nuo nuteistojo praÅ¡ymo gavimo dienos kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismÄ su teikimu nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Tuo tarpu pagal BK 51 straipsnio 2 dalį, nuteistajam atlikus dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimÄ dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir iÅ¡sprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimÄ . Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali bÅ«ti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu deÅ¡imt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimÄ , teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ , nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar paÅ¡alino reikÅ¡mingÄ padarytos žalos dalį ir įsipareigoja jÄ visiÅ¡kai atlyginti ar paÅ¡alinti. Atsižvelgiant į aptartÄ teisinį reguliavimÄ , akivaizdu, kad įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimÄ terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimÄ , kiekvienam nuteistajam taikyti minėtÄ institutÄ , o tik kaip galimybę suÅ¡velninti nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam Å¡velnesnę bausmę.

Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistÄ jį charakterizuojančius, pataisos proceso metu surinktus duomenis. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis yra atlikęs daugiau kaip dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės (bausmės pradžia skaičiuojama nuo 1998 m. gegužės 2 d.), pateikė bausmę vykdančiai institucijai praÅ¡ymÄ dėl kreipimosi į teismÄ , kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė bÅ«tų pakeista terminuotu laisvės atėmimu, bausmę vykdanti institucija kreipėsi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismÄ su teikimu nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Tai sudaro formalų pagrindÄ svarstyti klausimÄ dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, tačiau vien formalių pagrindų teigiamo sprendimo priėmimui nepakanka. Remiantis anksčiau aptartomis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taip pat bÅ«tina atsižvelgti į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ , elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar paÅ¡alino reikÅ¡mingÄ padarytos žalos dalį ir įsipareigoja jÄ visiÅ¡kai atlyginti ar paÅ¡alinti.

Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistojo D. A. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 27 balai pagal OASys metodikÄ , o tai rodo, kad pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Ankstesnio vertinimo metu (2019 m. spalio 28 d.) ji atitiko 43 balus, kas suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atliekant bausmę pataisos namuose, mažėja. Toks vertinimas parodo nuteistojo dideles pastangas pasitaisyti ir reabilituotis. Å iame kontekste įvertintina ir tai, kad dalį D.

A. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų (5 balai) sudaro statiniai veiksniai, kurių nuteistasis, net ir elgdamasis nepriekaiÅ¡tingai, sumažinti negalėtų, kadangi jie nekinta viso laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, neiÅ¡nyksta ir nuteistajam atlikus jam skirtÄ laisvės atėmimo bausmę. LikusiÄ balų dalį (22 balus), sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos savo pastangomis ir tinkama elgesio korekcija nuteistasis gali realiai sumažinti. Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, Å¡ioje D. A. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje, po atlikto nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, pagal OASys metodikÄ , iÅ¡skiriami trys nuteistojo pakartotinį nusikalstamÄ elgesį galintys paskatinti kriminogeniniai rizikos veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimas padaryta su bendrininku), emocinė gerovė (praeityje bandęs nusižudyti).

Vertinant Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ tolesniam nuteistojo elgesiui, analizuojant D. A. pastangas eliminuoti jų egzistavimÄ , vis tik pažymėtina, jog kalbant apie D. A. gyvenimo stilių ir draugus, akcentuotina, kad nors nusikalstamÄ veikÄ nuteistasis įvykdė bendrininkaudamas su kitu asmeniu, tačiau nuteistojo teigimu jis nusikalstamos veikos neorganizavo, tiesiog pasidavė kompaniono įtakai. Nuteistasis atpažįsta socialinius veiksnius, kurie galėtų skatinti nusikalstamumÄ ateityje, jis yra nusiteikęs keisti savo elgesį, tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

Pataisos įstaigoje nuteistasis neiÅ¡siskiria iÅ¡ kitų nuteistųjų. Nors vienas iÅ¡ nuteistajam iÅ¡skiriamų kriminogeninių veiksnių yra emocinė gerovė (praeityje bandęs nusižudyti), tačiau kaip matyti iÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados, D. A. savo psichoemocinę bÅ«senÄ vertina pozityviai, suicidinių minčių ar autoagresyvių ketinimų neturi ir neiÅ¡sako. Tokių faktų pataisos namuose fiksuota nebuvo. Teisėjų kolegija pažymi, jog Å¡iuo atveju sprendžiant nuteistajam D.

A. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimÄ , anksčiau paminėti kriminogeniniai veiksniai negali bÅ«ti suabsoliutinami, juos reikia vertinti kartu su kitais pataisos proceso metu nuteistÄ jį charakterizuojančiais duomenimis, kadangi kriminogeniniai veiksniai labiau susiję su nuteistojo praeitimi, kurios Å¡is net ir demonstruodamas ypatingai pozityvų savo elgesį, negali pakeisti. Juo labiau, kad Å¡iuo metu nuteistojo elgesyje kriminalinės subkultÅ«ros apraiÅ¡kų nestebima, jis bausmės atlikimo metu stengiasi laikytis rėžimo reikalavimų, visuomenę vertina palankiai.

Supranta poreikį laikytis tam tikrų, visuotinai pripažintų elgesio normų, nori bÅ«ti pilnaverčiu visuomenės nariu ir prisidėti prie jos gerbÅ«vio kÅ«rimo. Be to, iÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad yra iÅ¡skiriami net keturi nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ mažinantys veiksniai: socialinių ryÅ¡ių palaikymas (vedęs, turi dvi pilnametes dukras, anÅ«kų, pasimatymų metu yra lankomas reguliariai savo artimųjų: žmonos, dukrų, mamos, sesers ir brolio, nuteistasis vertina savo artimųjų palaikymÄ , gali į juos kreiptis atsiradus problemoms, santykiai yra palaikantys); teigiama darbinė motyvacija (nuteistasis nuo 2014 m. gruodžio 18 d. dirba VÄ® „MÅ«sų amatai“ staklininko pareigose, vertinimo metu nurodo, kad darbinę veiklÄ suvokia, kaip privalumÄ ir yra motyvuotas ir nusiteikęs darbinę veiklÄ tęsti); finansinis stabilumas (teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis padengė jam priteistÄ Å¾alÄ , pataisos įstaigoje, pajamų bÅ«tiniausioms iÅ¡laidoms turi, pataisos įstaiga jokių vykdomųjų patvarkymų nuteistojo vardu nėra gavusi); kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas (nėra duomenų, kad nuteistasis bÅ«tų susijęs su kriminaline subkultÅ«ra).

Nuteistajam atliekant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę ir neturint galimybės laisvai veikti, didelę reikÅ¡mę jo elgesio pokyčių vertinimui turi jo elgesys bausmės atlikimo vietoje ir padaryti pažeidimai. Nors bausmės atlikimo laikotarpiu D. A. 7 kartus pažeidė vidaus tvarkos ir rėžimo reikalavimus, už kÄ jis du kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau Å¡iuo metu paskirtos nuobaudos nebegalioja. Paskutinis jo drausmės pažeidimas, už kÄ jam buvo skirta drausminė nuobauda, fiksuotas 2002 m. gegužės 20 d.

Å iame kontekste įvertintina ir tai, kad per visÄ bausmės atlikimo laikÄ D. A. už gerÄ elgesį, dalyvavimÄ socialinės reabilitacijos programose bei sÄ Å¾iningÄ darbÄ iÅ¡ viso buvo paskatintas net 30 kartų, paskutinis paskatinimas gautas – 2021 m. sausio 22 d. Tai rodo, jo teigiamÄ požiÅ«rį į nustatytų ir priimtinų elgesio taisyklių reikalavimų laikymÄ si bei tinkamÄ jo elgesio korekcijÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo konkrečiu atveju, suabsoliutinti vien tik nuteistajam skirtas drausmines nuobaudas ir ignoruoti jam skirtus paskatinimus, nėra pagrindo.

Juo labiau, jog galiojančių drausminių nuobaudų Å¡iuo metu nuteistasis neturi. Nagrinėjamu atveju, teigiamai vertintinos ir Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodytos aplinkybės, jog nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, sporto varžybose. Svarbu pažymėti ir tai, kad bausmės atlikimo metu D. A. pakartojo bendrojo lavinimo mokyklos 9 klasės lietuvių ir vokiečių kalbų bei informatikos kursus. Nors atvykęs į pataisos namus atsisakė dirbti administracijos pasiÅ«lytÄ mokamÄ darbÄ , tačiau vėliau požiÅ«ris į darbinę veiklÄ kardinaliai pasikeitė, nuteistasis nuo 2014 m. gruodžio 18 d. dirba VÄ® „MÅ«sų amatai“ staklininko pareigose ir yra nusiteikęs darbinę veiklÄ tęsti, darbinę veiklÄ suvokia, kaip privalumÄ .

Nuo 2020 m. nuteistasis pradėjo mokytis KaiÅ¡iadorių technologijų ir verslo mokykloje dailidės specialybės. Å iai dienai pastebimi pozityvÅ«s nuteistojo vertybių ir moralinių nuostatų pokyčiai. Nuteistasis tiek padarytÄ nusikaltimÄ , tiek nusikalstamÄ elgesį apskritai vertina neigiamai, nesiekia pateisinti. Pasak nuteistojo, nusikaltimo padarymas, buvo paskutinis ir vienintelis agresijos panaudojimo atvejis, apskritai asmuo nepasižymi agresyviu ar kontroliuojančiu elgesiu. Žvelgiant atgal į situacijÄ ir jÄ analizuojant nuteistasis kaltę pripažįsta.

Ä®vardina, jog nenorėjo ir neketino įvykdyti nusikaltimo, supranta pasekmes tiek nukentėjusiajai, tiek jos artimiesiems, stebima empatija jų atžvilgiu. Nuteistasis turi pakankamai konkrečius tikslus, kurių siekia: mokosi dailidės specialybės, dirba (gamina inkilus). Nuteistasis yra plačių pažiÅ«rų, atviras naujovėms, jas priima, siekia praplėsti savo požiÅ«rį, mÄ stymas lankstus. Å ių duomenų kontekste įvertintini ir nuteistojo socialiniai ryÅ¡iai bei nuteistojo socialinė reabilitacija.

Kaip nustatyta Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, nuteistasis palaiko glaudžius socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, bausmės metu sudarė naujÄ santuokÄ , yra reguliariai lankomas pasimatymų metu, kas suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo socialiniai ryÅ¡iai net ir po 21 metų laisvės atėmimo bausmės atlikimo nėra iÅ¡nykę, dėl ko, jie neabejotinai pripažintini tvirtais ir galinčiais veikti kaip apsauginis faktorius nuo pakartotinio nusikalstamo nuteistojo elgesio. Nuteistojo asmens bylos duomenys taip pat rodo, kad 2016 m. sausio 5 d.

D. A. buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, kuriame buvo numatyta: esant nuteistojo pageidavimui ir administracijos galimybėms įdarbinti nuteistÄ jį, įsidarbinti, dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, laikytis nustatytų vidaus tvarkos ir rėžimo reikalavimų. Nuteistasis nuo 2014 m. gruodžio 18 d. dirba ir toliau tęsia darbinę veiklÄ , dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, per plano vykdymo laikotarpį nėra pažeidęs nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų.

Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje konstatuota, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teisėjų kolegijos vertinimu, socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas iÅ¡ dalies leidžia konstatuoti teigiamÄ jau atliktos bausmės dalies poveikį nuteistajam. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad nuteistojo teigiamas požiÅ«ris į nustatytas bausmės atlikimo vietos taisykles, teigiamas požiÅ«ris į darbÄ , jo užimtumas įvairiose programose, sukaupti įgÅ«džiai, santykiai su artimaisiais, jo teigiama charakteristika, kriminalinės subkultÅ«ros netoleravimas ir jos taisyklių nesilaikymas, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir geras reagavimas į socialinės reabilitacijos poveikio priemones, smurto apraiÅ¡kų nebuvimas bausmės atlikimo metu, leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra visos sÄ lygos D.

A. paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad D. A. nusikalto bÅ«damas jauno amžiaus, anksčiau nebuvo teistas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad patenkinus teikimÄ dėl laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis nėra paleidžiamas į laisvę, jis toliau paliekamas pataisos namuose tęsti bausmės atlikimÄ , kas neabejotinai padės nuteistajam dar labiau sumažinti savo nusikalstamo elgesio rizikÄ .

BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali bÅ«ti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu deÅ¡imt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Apsvarsčiusi terminuoto laisvės atėmimo terminÄ , atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, taip pat į atliktÄ bausmės dalį (bausmės pradžia skaičiuojama nuo 1998 m. gegužės 2 d.), į nusikaltimo padarymo aplinkybes, o taip pat visuomenės interesus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad D.

A. paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali bÅ«ti pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, jos terminÄ nustatant artimÄ maksimumui – 8 metus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu bÅ«du bus įgyvendinta bausmės paskirtis, nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3601 straipsniu, 364 straipsniu, n u t a r i a : PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus Dainiaus SuÅ¡insko teikimÄ tenkinti.

Pakeisti D. A. Kauno apygardos teismo 1999 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu, perkvalifikuotu Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę 8 (aÅ¡tuonerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo bausmės terminÄ skaičiuoti nuo Å¡ios nutarties įsiteisėjimo dienos. Nutartis, per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos, gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per Kauno apygardos teismÄ .

Teisėjai Danutė Giačaitė Algirdas Jaliniauskas Gytis Večerskas