2018-10-16 Nr. AB-18713-3-61-3-02379-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-707-438/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02379-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3; 43.9.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. M. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas T. M. (toliau – ir pareiškėjas) teismui pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. birželio 14 d. sprendimą, panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2018 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. A740-1479/18 (3.3.2.11-SR7), panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. A63-134/18 (3.2.1-EM4) ir įpareigoti atsakovą išspręsti pareiškėjo prašymą dėl išmokos jo vaikui paskyrimo per 3 dienas nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

Paduotas skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų, todėl teismas 2018 m. liepos 24 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją iki 2018 m. rugpjūčio 13 d. pašalinti skundo trūkumus: 1) nurodyti, ar pageidauja bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka; 2) pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 3 d. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi nutarta atsisakyti priimti teisme 2018 m. rugpjūčio 3 d. gautą pareiškėjo atskirąjį skundą dėl teismo 2018 m. liepos 24 d. nutarties.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi pareiškėjo T. M. skundą laikė nepaduotu ir išaiškino pareiškėjui, kad ši nutartis neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu, atitinkančiu Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų per teismo nustatytą terminą nepašalino, nepateikė teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio dokumento, nesikreipė dėl termino trūkumams pašalinti pratęsimo, todėl skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui. Pareiškėjui išaiškinta, kad ši nutartis neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu, atitinkančiu ABTĮ 24, 25 ir 34 straipsnių reikalavimus.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartį dėl žyminio mokesčio ir klausimą dėl skundo priėmimo perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas nurodo, kad jo skundas nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu, nes pateiktas dėl atsakovo vilkinimo atlikti veiksmus – tokie skundai nėra apmokestinami žyminiu mokesčiu pagal ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas apskritai iki šiol nėra priėmęs jokio sprendimo dėl pareiškėjo prašymo skirti išmoką jo vaikui. Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis nustato, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Tačiau iš į bylą pateiktų skundžiamų aktų matyti, kad juose nėra aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nenurodyta akto apskundimo tvarka, todėl laikytina, kad atsakovas apskritai vilkina atlikti tam tikrus veiksmus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, kuria nutarta pareiškėjo T. M. skundą laikyti nepaduotu, nes šis nepašalino šio teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartyje nustatytų pareiškėjo skundo trūkumų (nesumokėjo žyminio mokesčio), teisėtumas ir pagrįstumas.

Tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė pareiškėjo skundo priėmimo nagrinėti administraciniame teisme klausimą, t. y. byla nebuvo nagrinėjama iš esmės, ir esminis klausimas šiuo atveju yra tas, ar pareiškėjo paduotas skundas apmokestinamas žyminiu mokesčiu. Todėl būtina nustatyti, ar pareiškėjo paduotas skundas, kurio priėmimo klausimą sprendė pirmosios instancijos teismas, laikytinas skundu dėl viešojo administravimo subjekto (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos) vilkinimo atlikti veiksmus, kaip teigia pareiškėjas atskirajame skunde.

Pagal ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 1 punktą, žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai dėl viešojo administravimo subjektų vilkinimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aktualų teisinį reguliavimą ir faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo skundą nutarė laikyti nepaduotu. Pažymėtina, jog viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šiojo neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą.

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas apskritai iki šiol nėra priėmęs jokio sprendimo dėl pareiškėjo prašymo skirti išmoką jo vaikui. Nagrinėjamu atveju, nepaisant to, kad pareiškėjas skundžia iš esmės neigiamus atsakovo sprendimus (raštus), išanalizavusi byloje esančius dokumentus, teisėjų kolegija negali daryti vienareikšmės išvados, kad atsakovo atidėliojimas spręsti dėl teisės skirti išmoką vaikui, kol nebus gautas atsakymas iš Vokietijos institucijos, negali būti vertinamas kaip vilkinimas atlikti veiksmus.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti tiek, kiek tai susiję su žyminio mokesčio sumokėjimu.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, bei tai, kad byloje ginčas kyla tik dėl žyminio mokesčio nesumokėjimo, kaip teismui paduotino skundo trūkumo, spręstina, jog skundžiama 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu. Taigi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis naikintina, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. M. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan

Ramutė Ruškytė