Legislator Case Law & Legislation
f54ffdc2-3c74-4b7d-9af2-0b6fd92a5472 AI generated

f54ffdc2-3c74-4b7d-9af2-0b6fd92a5472 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number f54ffdc2-3c74-4b7d-9af2-0b6fd92a5472
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Šios rūšies sutuoktinių turtinės prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-222-403/2020, 85 punktas).

Legislator headnote

AI generated

f54ffdc2-3c74-4b7d-9af2-0b6fd92a5472 · Lietuvos apeliacinis teismas: Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus atsakovės ir trečiojo asmens teiginius, kad kreditas nebuvo naudojamos Å¡eimos interesais (namo rekonstrukcijai ir remontui). Teismas pažymėjo, jog AB SEB bankas pagal kredito sutartį suteiktas lėšas pervedė į V. V. asmeninę sÄ skaitÄ . Tai, kad suteiktos lėšos galėjo bÅ«ti panaudotos kitiems tikslams (pradiniams įnaÅ¡ams pagal lizingo sutartis), neįrodo, jog suteiktas kreditas nebuvo panaudotas Å¡eimos interesais, kadangi galimas pradinių įnašų mokėjimas buvo atliekamas už santuokos metu įgyjamÄ turtÄ , už kurį vėlesnės įmokos lizingo bendrovėms buvo ir yra mokamos taip pat iÅ¡ bendrų Å¡eimos lėšų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-562-330/2022 Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00080-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; (S) 2.3.2.7 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 27 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danguolės Martinavičienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laimos Ribokaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės G.

V. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės SEB banko ieÅ¡kinį atsakovei G. V. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo V. V.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas (toliau – ir bankas) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė iÅ¡ atsakovės G. V., kaip solidariosios su V. V. bendraskolės, priteisti 87 958,99 Eur negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , 67,23 Eur palÅ«kanas, 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodyta, kad ieÅ¡kovė AB SEB bankas su trečiuoju asmeniu V. V. 2007 m. lapkričio 20 d. sudarė Kredito sutartį Nr. 0750718071679-33 (toliau – ir kredito sutartis), kurios pagrindu trečiajam asmeniui V. V. suteikė 145 171,60 Eur kreditÄ namo rekonstrukcijai ir remontui. Trečiasis asmuo įsipareigojo bankui grÄ Å¾inti kreditÄ iki 2032 m. lapkričio 19 d. Tinkamam įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymui užtikrinti banko naudai buvo įkeistas trečiojo asmens vardu registruotas žemės sklypas.

3. IeÅ¡kovės teigimu, trečiasis asmuo įsipareigojimų bankui tinkamai nevykdė, todėl bankas 2009 m. liepos 1 d. nutraukė kredito sutartį. 2012 m. rugsėjo 17 d. bankas su trečiuoju asmeniu atnaujino kredito sutarties galiojimÄ , o sutarties Å¡alys susitarė, kad kreditas bus grÄ Å¾intas bankui ne vėliau kaip 2013 m. rugpjūčio 20 d. Vėlesniais susitarimais kredito grÄ Å¾inimo terminas buvo pratęstas iki 2017 m. lapkričio 20 d.

4. Trečiasis asmuo V. V. įsipareigojimų bankui nevykdė, todėl bankas 2017 m. gegužės 14 d. nutraukė kredito sutartį ir kreipėsi į notarÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo.

5. Banko naudai įkeistas žemės sklypas buvo parduotas trečiojo asmens V. V. pasirinktam pirkėjui už 24 000 Eur. Iš šios sumos 16 636,18 Eur buvo skirta skolos, 5 893,95 Eur palūkanų, 399,97 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų padengimui bei 1 069,90 Eur vykdymo išlaidų apmokėjimui ir antstolio atlyginimui.

6. IeÅ¡kovės teigimu, nepadengtÄ 88 202,76 Eur skolÄ , kylančiÄ iÅ¡ kredito sutarties, turi pareigÄ sumokėti ir trečiojo asmens V. V. sutuoktinė – atsakovė G. V.. IeÅ¡kovė nurodė, kad kredito sutartį ir vėlesnius jos pakeitimus pasirašė ne tik trečiasis asmuo, bet ir atsakovė G. V.. Kredito sutarties dokumentuose atsakovė patvirtino, kad kreditas buvo suteiktas Å¡eimos poreikių tenkinimui – gyvenamojo namo remontui, todėl, ieÅ¡kovės vertinimu, sutikusi sudaryti tokį sandorį, kredito gavėjo sutuoktinė G. V. pagal kredito sutartį atsako solidariai su V. V.

7. Atsakovė G. V. ieÅ¡kinį prašė atmesti. Nurodė, kad kredito sutarties pagrindu AB SEB banko trečiajam asmeniui V. V. suteiktos lėšos nebuvo panaudotos Å¡eimos poreikiams tenkinti. AiÅ¡kino, kad kredito sutarties pagrindu gautos piniginės lėšos buvo panaudotos sumokant pradinius įnaÅ¡us pagal lizingo sutartis: 2007 m. lapkričio 13 d. sudarytÄ lizingo sutartį Nr. P2007-110017 su AB SEB banku dėl gamybinių–komercinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) įsigijimo (įmokėta 92 678,41 Eur pradinė turto vertės dengimo įmoka) ir 2007 m. lapkričio 13 d. lizingo sutartį Nr. LT063934 su AB „Swedbank“ dėl Å¡iluminio mazgo, esančio (duomenys neskelbtini) įsigijimo (įmokėta 71 246,52 Eur pradinė turto vertės dengimo įmoka). Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovė AB SEB bankas nepateikė įrodymų, jog pagal kredito sutartį gautos lėšos buvo panaudotos Å¡eimos interesams ir atsakovė yra atsakinga už jų grÄ Å¾inimÄ .

8. Trečiasis asmuo V. V. prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad kreditas buvo suteiktas jam asmeniÅ¡kai. Nors kredito sutartyje nurodyta, kad kreditas suteikiamas namo rekonstrukcijai ir remontui, tačiau faktiÅ¡kai jis buvo panaudotas pradinėms įmokoms už lizingo bÅ«du pirktÄ nekilnojamÄ jį turtÄ sumokėti. Trečiojo asmens teigimu, kredito grÄ Å¾inimui užtikrinti buvo įkeistas jam asmeniÅ¡kai priklausantis nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, kurį padovanojo motina. Trečiasis asmuo tvirtino, kad atsakovė – jo sutuoktinė žinojo apie suteiktÄ banko paskolÄ , nes banko reikalavimu turėjo pasiraÅ¡yti sudarant kredito sutartį bei vėlesnius sutarties pakeitimus, tačiau gautos lėšos nebuvo panaudotos Å¡eimos poreikių tenkinimui, todėl atsakovė nėra atsakinga už trečiojo asmens asmeninius įsipareigojimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 9. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai ir priteisė ieÅ¡kovei AB SEB bankui iÅ¡ atsakovės G. V., kaip solidarios su V. V. bendraskolės, 87 958,99 Eur negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , 67,23 Eur palÅ«kanas, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

10. Ä®vertinęs aplinkybes, kad atsakovė G. V., pasiraÅ¡ydama kredito sutartį ir kitus su ja susijusius dokumentus, sutiko su sutuoktinio sudaromu sandoriu, patvirtino, kad kreditas bus naudojamas Å¡eimos poreikiams bei įkeitė bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausantį turtÄ , teismas nusprendė, jog atsakovė patvirtino bendrÄ savo ir sutuoktinio valiÄ dėl kredito gavimo, todėl tapo kredito gavėjo bendraskole. Teismas konstatavo, kad abu sutuoktiniai yra solidariai atsakingi ieÅ¡kovei AB SEB bankui pagal kredito sutartį, todėl ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek kredito gavėjas, tiek atsakovė.

11. Teismas kritiÅ¡kai vertino trečiojo asmens teiginius, kad siekiant užtikrinti suteikto kredito grÄ Å¾inimÄ buvo įkeistas jam asmeniÅ¡kai priklausantis žemės sklypas. Susipažinęs su žemės (miÅ¡ko) sklypo dovanojimo ir kredito sutartimis bei hipotekos lakÅ¡to duomenimis, teismas nustatė, kad įkeistas turtas priklausė sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

12. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus atsakovės ir trečiojo asmens teiginius, kad kreditas nebuvo naudojamos Å¡eimos interesais (namo rekonstrukcijai ir remontui). Teismas pažymėjo, jog AB SEB bankas pagal kredito sutartį suteiktas lėšas pervedė į V. V. asmeninę sÄ skaitÄ . Tai, kad suteiktos lėšos galėjo bÅ«ti panaudotos kitiems tikslams (pradiniams įnaÅ¡ams pagal lizingo sutartis), neįrodo, jog suteiktas kreditas nebuvo panaudotas Å¡eimos interesais, kadangi galimas pradinių įnašų mokėjimas buvo atliekamas už santuokos metu įgyjamÄ turtÄ , už kurį vėlesnės įmokos lizingo bendrovėms buvo ir yra mokamos taip pat iÅ¡ bendrų Å¡eimos lėšų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 13. Atsakovė G. V. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimai bÅ«tų atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

14. Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 14.1. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad, pasiraÅ¡ydama kredito sutartį ir kitus su Å¡ios sutarties sudarymu susijusius dokumentus, atsakovė iÅ¡reiÅ¡kė bendrÄ sutuoktinių valiÄ . 14.2. Teismas nevertino trečiojo asmens pateiktų įrodymų apie suteikto kredito faktinį panaudojimÄ , todėl nepagrįstai konstatavo, kad gautos lėšos buvo panaudotos bendriems Å¡eimos interesams, kad abu sutuoktiniai laikytini solidariai atsakingais bankui pagal kredito sutartį. 14.3. Teismas tinkamai nemotyvavo priimto sprendimo, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

15. IeÅ¡kovė AB SEB bankas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

16. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas tokiais esminiais argumentais: 16.1. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, teismas visapusiÅ¡kai įvertino bylos aplinkybes, Å¡alių pateiktus įrodymus ir paaiÅ¡kinimus, pagrįstai konstatuodamas, kad apeliantė veikė bendrai su sutuoktiniu, siekė gauti lėšų Å¡eimos interesams, todėl atsakinga bankui kaip solidari skolininkė. 16.2. Kredito paskirtis sutartyje buvo įraÅ¡yta kredito gavėjo, o ne banko nurodymu, todėl nepateikus įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad gautos lėšos buvo panaudotos pagal kitÄ nei nurodyta sutartyje paskirtį, nėra pagrindo nesutikti su teismo iÅ¡vadomis. 16.3.

Teismas vertino abiejų ginčo šalių ir trečiojo asmens argumentus, todėl vien tai, kad teismo sprendimas yra nepalankus apeliantei, nereiškia, jog jis yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Be to, teigdama, kad teismas neįvertino visų aplinkybių, apeliantė nenurodo, kokie konkrečiai įrodymai teismo nebuvo aptarti ir kokias aplinkybes jie galėtų patvirtinti. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 17.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės 18. Nustatyta, kad AB SEB bankas su trečiuoju asmeniu V. V. 2007 m. lapkričio 20 d. sudarė kredito sutartį Nr. 0750718071679-33, pagal kuriÄ bankas suteikė V. V. 145 171,60 Eur kreditÄ . Kredito grÄ Å¾inimo data buvo numatyta 2032 m. lapkričio 19 d. Kredito sutarties 2 punkte nurodyta, kad kredito paskirtis: „namo rekonstrukcijai ir remontui“. Prievolių pagal sutartį įvykdymas buvo užtikrintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) įkeitimu (t. 1, b. l. 5 – 13).

19. Dėl įsipareigojimų pagal kredito sutartį netinkamo vykdymo bankas 2009 m. liepos 1 d. buvo nutraukęs kredito sutartį. Vėlesniais susitarimais dėl kredito sutarties atnaujinimo ir pakeitimo sutarties galiojimas buvo atnaujintas, taip pat koreguotas kredito grÄ Å¾inimo terminas: 2012 m. rugsėjo 17 d. susitarimu Nr. 1 dėl 2007 m. lapkričio 20 d. kredito sutarties atnaujinimo kredito grÄ Å¾inimo data buvo nustatyta 2013 m. rugpjūčio 20 d. (t. 1, b. l. 24); 2013 m. rugsėjo 30 d. susitarimu dėl 2007 m. lapkričio 20 d. kredito sutarties sÄ lygų pakeitimo Nr. 2 kredito grÄ Å¾inimo terminas buvo pratęstas iki 2014 m. rugpjūčio 20 d. (t. 1, b. l. 27–28); 2014 m. rugpjūčio 12 d. susitarimu dėl 2007 m. lapkričio 20 d. kredito sutarties sÄ lygų pakeitimo Nr. 3 kredito grÄ Å¾inimo terminas buvo pratęstas iki 2015 m. rugpjūčio 20 d. (t. 1, b. l. 29 – 31); 2015 m. rugpjūčio 14 d. susitarimu dėl 2007 m. lapkričio 20 d. kredito sutarties sÄ lygų pakeitimo Nr. 4 kredito grÄ Å¾inimo terminas buvo pratęstas iki 2017 m. lapkričio 20 d. (t. 1, b. l. 32 – 33).

20. Kredito sutartį, taip pat susitarimÄ dėl jos atnaujinimo bei vėlesnius kredito sutarties pakeitimus pasirašė ne tik bankas ir kredito gavėjas V. V., bet ir atsakovė G. V. (t. 1, b. l. 7; 15, 26, 28, 31, 34). Atsakovė patvirtino, kad susipažino su sutarties bei papildomų susitarimų sÄ lygomis ir jas suprato, nurodė, kad sÄ lygos su ja buvo aptartos individualiai prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį bei susitarimus, nurodė, kad sutarties bei susitarimų sÄ lygos iÅ¡reiÅ¡kia tikrÄ jÄ sutuoktinių valiÄ (kredito sutarties 13 punktas, t. 1, b. l. 7; 15, 26, 28, 31, 34).

21. Kredito gavėjui V. V. nevykdant įsipareigojimų bankui (laiku ir tinkamai mokėti mėnesines kredito grÄ Å¾inimo įmokas), bankas 2017 m. gegužės 14 d. nutraukė kredito sutartį ir kreipėsi į notarÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo (t. 1, b. l. 35). Vykdomojo įraÅ¡o pagrindu buvo pradėti priverstiniai skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmai ir parduotas banko naudai įkeistas turtas. Už įkeisto turto pardavimÄ gautos lėšos nepadengė skolos pagal kredito sutartį, todėl bankas kreipėsi į teismÄ dėl 88 202,76 Eur nepadengto kredito priteisimo iÅ¡ G. V., kaip solidarios su V. V. skolininkės.

22. Ä®vertinęs aplinkybes, kad atsakovė pasirašė kredito sutartį, sutiko su tokio sandorio sudarymu, patvirtino sutarties sudarymÄ Å¡eimos interesais, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti iÅ¡ atsakovės, kaip solidarios su V. V. skolininkės, bendrai įvykdyti nepadengtÄ skolinės prievolės dalį. Atsakovė su teismo iÅ¡vadomis nesutinka, teigdama, kad jos priimtos netinkamai aiÅ¡kinant teisės normas, reglamentuojančias solidariÄ sias sutuoktinių prievoles bei pažeidžiant įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles.

23. Civilinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių bendros prievolės grÄ Å¾inti kreditÄ solidarumÄ , taip pat normų, reguliuojančių įrodymÄ tyrimÄ ir vertinimÄ , aiÅ¡kinimo bei taikymo. Dėl skolos pripažinimo solidaria sutuoktinių prievole 24. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sutuoktinių prievolės gali bÅ«ti asmeninės arba bendros, o kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose, priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vienÄ arba du skolininkus net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iÅ¡ sutuoktinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506-969/2018, 54 punktas), todėl sutuoktinių (vieno iÅ¡ jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikÅ¡mingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek tarpusavio sutuoktinių santykiams.

25. Bendroms sutuoktinių prievolėms pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ priskiriamos dvi prievolių grupės:

1) prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų;

2) prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Šios rūšies sutuoktinių turtinės prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-222-403/2020, 85 punktas).

26. Tačiau kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus, savaime nereiÅ¡kia, jog prievolė yra solidarioji, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidarioji, be CK 6.6 straipsnio – bendrosios solidariÄ sias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis (liet. specialioji norma) taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Jeigu sutuoktinių prievolė nėra solidarioji pagal įstatymÄ ar sutartį, tokia bendroji sutuoktinių prievolė yra dalinė. Sutuoktinių prievolių pobÅ«dis nepreziumuojamas. Kai kreditorius pareiÅ¡kia reikalavimÄ abiem sutuoktiniams, teismas turi nustatyti, ar sutuoktinių prievolė yra solidarioji ar dalinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-222-403/2020, 86 punktas).

27. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad suteikiamo kredito paskirtis buvo atsakovės bei trečiojo asmens (sutuoktinių) namo rekonstrukcijai ir remontui (kredito sutarties specialiosios dalies 2 punktas), t. y. Å¡eimos interesams tenkinti. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė pažymėjo, kad kredito panaudojimo tikslinę paskirtį nurodė kredito gavėjas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė teigė, kad Å¡eimos bÅ«stas buvo naujos statybos namas, kuriam remonto ar rekonstrukcijos nereikėjo, tačiau tokie deklaratyvÅ«s teiginiai nepaneigia kredito suteikimo pagal sutartį tikslo. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pasiraÅ¡ydama tiek kredito sutartį, tiek ir vėlesnius jos pakeitimus, atsakovė sutiko ir patvirtino, kad suteiktas kreditas skirtas Å¡eimos poreikių tenkinimui.

28. Nors atsakovė siekia įrodyti, jog vien tik sutikimas dėl kredito gavimo nelemia jos solidariosios atsakomybės, tačiau kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant dėl sutuoktinių prievolių pobÅ«džio, tais atvejais, kai sutuoktinis ima paskolÄ su kito sutuoktinio sutikimu, laikytina, kad tokia sutuoktinių prievolė yra solidari (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-687/2019, 49 punktas). Å iame kontekste reikÅ¡minga ir tai, kad prievolių pagal kredito sutartį tinkamam įvykdymui buvo įkeičiamas 0,2446 ha ploto žemės sklypas, kurio dalis buvo bendroji jungtinė sutuoktinių V.

V. ir G. V. nuosavybė (V. V. dovanojimo sutarties pagrindu buvo perleista nuosavybės teisė į 0,155 ha ploto žemės sklypÄ , likusi dalis įkeisto žemės sklypo buvo įgyta jo santuokos su atsakove metu – t. 1, b. l. 6, 163, 181, 190). Å i aplinkybė, kaip ir atsakovės sutikimo kredito sutarties sudarymui sutartyje aptartomis individualiomis sÄ lygomis turinys, patvirtina, kad atsakovei buvo suprantamas sudaromos sutarties tikslas ir ja prisiimamų prievolių pobÅ«dis.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iÅ¡ kredito sutarties kilusiÄ sutuoktinių prievolę pagrįstai pripažino jų solidariÄ ja prievole, konstatavęs ir ta aplinkybę, kad kredito sutartis buvo sudaryta ne asmeninių V. V. interesų, bet Å¡eimos poreikių tenkinimui.

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bendros ar asmeninės prievolės skyrimo kriterijus yra iÅ¡skirtinai vieno ar abiejų asmenų (sutuoktinių) poreikiai. Asmeninė prievolė – jei poreikiai grynai asmeniniai, jei susiję su asmeniniu turtu ar vieno asmens iÅ¡skirtiniais interesais. Ne vieno asmens interesai – kai jie susiję su sutuoktinio interesais Å¡eimos labui, su sutuoktinių turtu bendrosios nuosavybės teise, kuri gali bÅ«ti jungtinė (bendra be nustatytų dalių) ar dalinė (bendra su nustatytomis dalimis). Jeigu sandoris susijęs su bendros sutuoktinių nuosavybės turto tvarkymu, tai jis sudarytas Å¡eimos interesais, nes tokio turto tvarkymas atitinka Å¡eimos interesus. Sandoris gali bÅ«ti susijęs su abiem sutuoktiniais, daro įtakÄ Å¡eimos padėčiai, kai sandorio rezultatais pasinaudoja abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-695/2020, 33 punktas).

31. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad teismas nevertino trečiojo asmens V. V. pateiktų įrodymų, kurie esÄ patvirtina, jog pagal kredito sutartį gautos lėšos buvo panaudotos asmeniniais trečiojo asmens interesais – padengti pradinėms įmokoms pagal lizingo sutartis: su AB SEB banku 2007 m. lapkričio 13 d. sudarytÄ lizingo sutartį Nr. P2007-110017 dėl gamybinių–komercinių patalpų (duomenys neskelbtini) įsigijimo (t. 1, b. l. 80 – 84) ir pagal su AB „Swedbank“ 2007 m. lapkričio 13 d. (anksčiau UAB „Hansa bankas“) sudarytÄ lizingo sutartį Nr. LT063934 dėl Å¡iluminio mazgo (duomenys neskelbtini) įsigijimo (t. 1, b. l. 84 – 88).

32. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad net ir sutikus su apeliantės teiginiais dėl gautų kredito lėšų faktinio panaudojimo ne pagal kredito sutartyje nurodytÄ paskirtį, o prievolėms pagal kitus jos sutuoktinio V. V. sudarytus sandorius vykdyti, tai savaime nereiÅ¡kia, jog suteikto kredito lėšos nebuvo panaudotas Å¡eimos interesais, nes tiek pradinių įnašų pagal lizingo sutartis mokėjimas buvo atliekamas už santuokos metu įgytÄ turtÄ , tiek ir vėlesnės įmokos lizingo davėjams buvo mokamos iÅ¡ bendrų Å¡eimos lėšų. TokiÄ aplinkybę 2021 m. lapkričio 17 d. teismo posėdyje patvirtino atsakovės sutuoktinis V. V. (teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 1 val. 24 min.).

33. Nustatytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje analizuojamu atveju sutuoktiniai veikė bendrai ir siekė gauti kreditÄ Å¡eimos interesams tenkinti. Tokios iÅ¡vados padarymas reiÅ¡kia, kad abu sutuoktiniai (atsakovė ir trečiasis asmuo) kreditoriui atsako solidariai, t. y. sutartiniai įsipareigojimai bankui pagal kredito sutartį pripažintini solidariais abiejų sutuoktinių įsipareigojimais iki visiÅ¡ko jų įvykdymo. Dėl įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo 34. Apeliantės manymu, skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ne tik dėl neteisingai pritaikytų materialiosios teisės normų, reglamentuojančių solidarias sutuoktinių prievoles, bet ir dėl netinkamo įrodymų tyrimo bei vertinimo, nepakankamo teismo iÅ¡vadų sprendime motyvavimo.

35. Skundžiamo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ instancine tvarka vertinantis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodytais apeliantės teiginiais dėl proceso teisės normų pažeidimų padarymo.

36. Ä®statymas nustato, kad teismo sprendimas turi bÅ«ti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Å ie reikalavimai yra susiję su įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamÄ sprendimÄ , t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi bÅ«ti iÅ¡dėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, vertinimas, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas iÅ¡vadas. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo turinį ir atsižvelgdama į ieÅ¡kinyje bei atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl pagrindinių (esminių) bylos faktinių ir teisinių aspektų, iÅ¡tyrė visas aplinkybes, reikÅ¡mingas nagrinėjamam ginčui iÅ¡spręsti, sprendime iÅ¡vados dėl ginčo dalyko yra pagrįstos. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pakankamai motyvuotas, todėl atsakovės teiginiai, kad teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ pareigÄ , yra nepagrįsti.

38. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, tačiau nepateikia tokiÄ pozicijÄ pagrindžiančių teisinių argumentų. Apeliaciniame skunde atsakovė dar kartÄ pareiÅ¡kė nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis bÅ«tų padarytos kitokios iÅ¡vados, nei padarė ginÄÄ iÅ¡sprendęs teismas, tačiau toks apeliantės siekis nesukuria pagrindo abejoti skundžiamo teismo procesinio sprendimo teisėtumu ar pagrįstumu. Bylos medžiaga patvirtina, kad teismas nustatė visus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus ir tinkamai juos įvertino (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).

39. Apibendrindama pirmiau iÅ¡dėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatęs esmines bylos aplinkybes bei jas vertindamas, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias solidariÄ sias sutuoktinių prievoles, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo ir žyminio mokesčio mokėjimo 40. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, todėl netenkinamas ir apeliantės praÅ¡ymas atlyginti jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

41. Ieškovė AB SEB bankas iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pabaigos įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas nevertinamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

42. Pažymėtina aplinkybė, kad atsakovė apeliaciniame skunde buvo pareiÅ¡kusi praÅ¡ymÄ atleisti jÄ nuo dalies žyminio mokesčio už skundÄ mokėjimo. Nustatyta, kad už apeliacinio skundo padavimÄ apeliantė turėjo sumokėti 1 548 Eur dydžio žyminį mokestį. Ji pateikė įrodymus apie dalies žyminio mokesčio – 500 Eur sumokėjimÄ bei prašė, atsižvelgiant į jos turtinę padėtį, atleisti nuo likusios dalies, t. y. 1 048 Eur žyminio mokesčio mokėjimo.

43. Pagal CPK 315 straipsnio 1 dalį apeliacinio skundo priėmimo klausimÄ sprendžia sprendimÄ priėmęs pirmosios instancijos teismas. Å ioje byloje pirmosios instancijos teismo teisėjos 2022 m. sausio 14 d. rezoliucija atsakovės apeliacinis skundas buvo priimtas, tačiau dėl atsakovės praÅ¡ymo atleisti nuo dalies mokesčio mokėjimo nepasisakyta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad aplinkybė, susijusi su apeliacinio skundo priėmimo trÅ«kumais (nespręstas apeliantės praÅ¡ymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo), nustatyta bylÄ pagal G. V. apeliacinį skundÄ perdavus nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, laikosi nuostatos, jog, vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principais (CPK 7 straipsnis), toks procesinis klausimas gali bÅ«ti iÅ¡spręstas Å¡ia apeliacinės instancijos teismo nutartimi.

44. Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo argumentus bei pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso žyminio mokesčio, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas.

45. Apeliantė kartu su skundu pateikė įrodymus, kad apeliacinio skundo pateikimo metu ji buvo atleista iÅ¡ darbo ir negavo nedarbo iÅ¡mokos. Nors nepateikta įrodymų, kurie leistų visapusiÅ¡kai įvertinti apeliantės turtinę padėtį ir praÅ¡ymo pagrįstumÄ (nepateikta duomenų apie Å¡eimos pajamas, valdomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , indėlius banke), teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad teikdama skundÄ apeliantė sumokėjo trečdalį už skundÄ mokėtino žyminio mokesčio, o tuo metu negavo su darbo santykiais susijusių pajamų ir socialinių iÅ¡mokų, siekdama užtikrinti veiksmingÄ teisę į teisminę gynybÄ , tenkina apeliantės praÅ¡ymÄ ir atleidžia jÄ nuo likusios dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 302 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 3 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Atleisti atsakovę G. V. nuo 1 048 Eur (vieno tÅ«kstančio keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ mokėjimo. Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Danguolė Martinavičienė Gintaras Pečiulis Laima Ribokaitė