2022-11-30 Nr. AB-29404-3-62-3-01274-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-897-1047/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01274-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas M. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL) 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2021 m. kovo 23 d. iki 2021 m. balandžio 2 d. buvo apgyvendintas LAVL izoliacinėje palatoje, nes iš 2021 m. kovo 23 d. rytą paimto mėginio jam buvo nustatytas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigė, kad jam ir prieš atvykstant į LAVL buvo padarytas (duomenys neskelbtini) testas Pravieniškių pataisos namuose-kolonijoje, tačiau jis buvo neigiamas. Pareiškėjas nei atvykdamas į LAVL, nei buvimo LAVL metu nejautė jokių (duomenys neskelbtini) būdingų simptomų, o vėliau atlikti testai (kovo 24, 26 ir 29 d.) buvo neigiami. Pareiškėjo vertinimu, laboratorijoje buvo padaryta klaida, dėl to jis nepagrįstai 10 parų buvo laikomas izoliacijoje. Buvimo izoliacinėje palatoje metu pareiškėjas gaudavo mažas maisto porcijas, palatoje neveikė ventiliacija, nebuvo sudaryta galimybė pakvėpuoti grynu oru lauke, jis negalėjo dalyvauti jokiuose užsiėmimuose, gauti spaudos, nebuvo leista paskambinti ir siųsti laiškų, nesudaryta galimybė pasinaudoti dušu, susitvarkyti palatą (kamerą), nes nebuvo išduotos valymo priemonės kameros švarai palaikyti, nepakeista patalynė, pižama, neišduotos higienos priemonės. Pareiškėjas teigė negalėjęs įsigyti maisto produktų, higienos priemonių, nes jam nebuvo leista apsipirkti, taip pat negalėjo pateikti skundų ir prašymų, nes juos priimantis ir registruojantis pareigūnas nebuvo atėjęs. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. kovo 30 d. prižiūrėtojui padavė 2 prašymus, tačiau neaišku kur jie nukeliavo. Pareiškėjas teigė dėl tokių nepagrįstai pablogintų sąlygų patyręs depresiją, dvasinį ir psichinį sukrėtimą, pablogėjo jo emocinė ir psichinė būklė, t. y. neturtinę žalą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas į LAVL atvyko 2021 m. kovo 22 d. planiniu etapu gydytojo neurologo konsultacijai. Profilaktiškai 2021 m. kovo 23 d. buvo paimtas (duomenys neskelbtini) tepinėlis iš nosiaryklės, rasta (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas buvo stacionarizuotas į LAVL 12 korpuso izoliacinę palatą tolesniam stebėjimui ir izoliacijai. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2020 m. lapkričio 10 d. įsakymo Nr. V-344 „Dėl koronaviruso COVID-19 valdymo bausmių vykdymo sistemoje veiksmų“ 3.3.2 papunktyje nustatyta, kad esant teigiamam koronaviruso COVID-19 testo rezultatui, tačiau nesant jokių nusiskundimų dėl sveikatos, asmuo izoliuojamas 10 dienų, skaičiuojant nuo ligos nustatymo dienos (testo rezultatų gavimo).

Valgiaraščiuose nurodyti patiekalai gaminami pagal patvirtintas patiekalų receptūras, panaudojant maisto produktus ir žaliavas pagal valgiaraščiuose nurodytus kiekius, atsižvelgiant į suimtųjų ir nuteistųjų skaičių. LAVL reguliariai du kartus per metus atlieka maisto laboratorinius tyrimus, nustačius pažeidimų, jie nedelsiant šalinami. LAVL atsakingi už maitinimo organizavimą asmenys tikrina pristatyto maisto svorį, temperatūrą, jusliniu būdu įvertina pagaminto maisto kokybę. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 12 d.

įsakymu Nr. V-352 patvirtintų Asmenų, sergančių COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), asmenų, įtariamų, kad serga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), ar turėjusių sąlytį su sergančiuoju COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), izoliavimo namuose ar kitoje gyvenamojoje vietoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 10.7 papunktyje įtvirtinta, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose izoliuotas ligonis, privalo sudaryti sąlygas, kad būtų užtikrintas šilto maisto, vaistinių preparatų, medicinos pagalbos priemonių ir kitų būtinų priemonių, kurios būtinos ligonio buvimui asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, aprūpinimas.

LAVL direktoriaus 2020 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-201 patvirtinto darbo organizavimo su COVID-19 infekuotais pacientais procedūros aprašo (toliau – ir Aprašas) 36 punkte nustatyta, kad paciento maitinimas izoliacijos palatoje-kameroje vykdomas padedant maistą, pateiktą vienkartiniuose induose, ant palatos-kameros langelio dangčio. Maistą pateikia darbuotojas, prieš tai apsirengęs asmens apsaugos priemonėmis pagal 2 apsaugos lygį (B tipo komplektą). Maistą teikiantis darbuotojas laikosi numatytos judėjimo tvarkos. Kai maisto dalinimas vykdomas I-ame ir III-me aukštuose, viename aukšte maistą dalinti padeda budintis bendrosios praktikos slaugytojas.

LAVL sudariusi maitinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį su viešąja įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Bruneros“, dėl įstaigos nuteistųjų maitinimo paslaugos teikimo. LAVL kamerų tipo patalpų vėdinimas užtikrinamas higienos normų reikalavimų, kamerų tipo patalpose, kuriose gydėsi pareiškėjas, buvo sudarytos galimybės patalpas vėdinti praveriant langą. Pagal LAVL aplinkos paviršių valymo ir dezinfekcijos procedūros aprašo, patvirtinto LAVL direktoriaus 2019 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-17, 18 punktą nuolatinį palatų (kamerų) valymą LAVL skyriuose bei palatų (kamerų), kuriose gydomi pacientai, sergantys užkrečiamomis ligomis valymą ir dezinfekciją, atlieka pacientai, kuriems netaikomas nepertraukiamas lovos režimas ir pagal fizinę būklę gali atlikti valymo darbus.

Aprašo 40 punkte nurodyta, kad aplinkos ir paviršių valymas izoliacijos korpuse vykdomas pagal IK PA 6-2019 „Aplinkos ir paviršių valymas ir dezinfekcija“ ir Izoliacijos korpuso, esant COVID-19 infekcijai, Valymo ir dezinfekcijos planą. Valymo ir dezinfekcijos plano 5 priedo skiltyje nurodyta, kad nuteistasis – pacientas, jeigu jam nepaskirtas nuolatinis gulimas režimas palatas (kameras) plauna kasdien. Pacientas, atvestas į izoliavimo palatą-kamerą persirengia įstaigos vidaus drabužiais (pižama). Aprašo 5 priedo skiltyje „skalbiniai“ nustatyta, kad skalbiniai (t. y. patalynė, pižamos) pacientams, sergantiems COVID-19 infekcija, keičiami pagal reikalą arba pacientui išvykus.

LAVL suimtojo (nuteistojo) materialinio buitinio aprūpinimo kortelėje užfiksuota, kad pareiškėjui pilnas higienos priemonių paketas (tualetinis muilas 1, tualetinis popierius 3 ritinėliai, dantų šepetėlis 1 vnt., dantų pasta, skutimosi peiliukai 4 vnt, dezodorantas antiperspirantas 1 vnt.) išduotas 2021 m. kovo 29 d. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė palaikyti asmens higieną sanitariniame mazge šalia palatos. Vadovaujantis Aprašo 29 punktu, LAVL COVID-19 sergantiems pacientams socialinės reabilitacinės priemonės nevykdomos (nevykdoma nei grupinė, nei individuali ir kita veikla), draudžiami pasivaikščiojimai, ribojama teisė paskambinti telefonu, apsipirkti parduotuvėje, socialinių ryšių palaikymas vykdomas per administracijos atstovus.

Siekiant išvengti COVID-19 infekcijos plitimo LAVL buvo maksimaliai sumažintas bendravimas su COVID-19 sergančiais nuteistaisiais (suimtaisiais). Pacientai, sergantys COVID-19, savo nusiskundimus ar prašymus galėjo išsakyti LAVL darbuotojams ar pareigūnams, kurie šiuos perduodavo atsakingiems darbuotojams. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų ir neįrodė, jog LAVL savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė jam žalos, todėl pareiškėjo skundas nepagrįstas.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. spalio 11 d. sprendimu pareiškėjo M. Š. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad LAVL pareiškėjas buvo gydomas nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2021 m. balandžio 2 d. Pareiškėjas į LAVL 2021 atvyko 2021 m. kovo 22 d. planiniu etapu gydytojo neurologo konsultacijai iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos. Pareiškėjui 2021 m. kovo 23 d. profilaktiškai paimtas (duomenys neskelbtini) tepinėlis iš nosiaryklės, rasta (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas stacionarizuotas į LAVL 12 korpuso izoliacinę palatą Nr. 106 tolesniam stebėjimui ir izoliacijai. Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. lapkričio 10 d. įsakymo Nr. V-344 „Dėl koronaviruso COVID-19 valdymo bausmių vykdymo sistemoje veiksmų“ 3.3.2 papunktyje nustatyta, kad esant teigiamam koronaviruso COVID-19 testo rezultatui, tačiau nesant jokių nusiskundimų dėl sveikatos, asmuo izoliuojamas 10 dienų, skaičiuojant nuo ligos nustatymo dienos (testo rezultatų gavimo). Iš pateiktos epikrizės teismas nustatė, jog 2021 m. kovo 23 d. profilaktiškai paėmus pareiškėjo (duomenys neskelbtini) tepinėlį iš nosiaryklės, (duomenys neskelbtini) buvo rasta, todėl pareiškėjas buvo stacionarizuotas į LAVL 12 korpuso izoliacinę palatą tolesniam stebėjimui ir izoliacijai. Teismas sprendė, kad LAVL pareiškėją patalpino į izoliacinę palatą teisėtai.

7. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl to, kad buvimo izoliacinėje palatoje metu jis gaudavo mažas maisto porcijas, aptarė aprūpinimą maistu reglamentuojančias Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio nuostatas.

8. Teismas nurodė, kad suimtieji ir nuteistieji visuose tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalėjimuose maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“. Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, taisyklių (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės), patvirtintų 2006 m. gegužės 2 d. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. 4/07-117, 7 punkte nurodyta, kad ligoniai (pagal kalinimo įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos išvadas) maitinami pagal Valgiaraštį dirbantiems vyrams, Valgiaraštį dirbančioms moterims, Valgiaraštį nepilnamečiams (atitinkamai pagal maitinamų asmenų grupes) maistą subalansuojant individualiai pagal sveikatos duomenis ir Lietuvos dietologų draugijos metodines rekomendacijas. Taisyklių 10.7 papunktyje įtvirtinta, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose izoliuotas ligonis, privalo sudaryti sąlygas, kad būtų užtikrintas šilto maisto, vaistinių preparatų, medicinos pagalbos priemonių ir kitų būtinų priemonių, kurios būtinos ligonio buvimui asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, aprūpinimas. Aprašo 36 punkte nustatyta, kad paciento maitinimas izoliacijos palatoje-kameroje vykdomas padedant maistą, pateiktą vienkartiniuose induose, ant palatos-kameros langelio dangčio. Maistą pateikia darbuotojas, prieš tai apsirengęs asmens apsaugos priemonėmis pagal 2 apsaugos lygį (B tipo komplektą). Maistą teikiantis darbuotojas laikosi numatytos judėjimo tvarkos. Kai maisto dalinimas vykdomas I-ame ir III-me aukštuose, viename aukšte maistą dalinti padeda budintis bendrosios praktikos slaugytojas.

9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas iš esmės neneigia aplinkybės, jog jam teikiamas maistas atitinka BVK 173 straipsnio 4 dalį, tačiau kelia pretenzijas dėl to, kad porcijos mažos. Byloje nėra pateikta duomenų, kad Sveikatos priežiūros tarnyba ginčo laikotarpiu būtų rekomendavusi ar skyrusi specialų maitinimą pareiškėjui pagal medicinines indikacijas (dietinį maitinimą ar padidinto kaloringumo maisto davinį pagal ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, medicininės indikacijos). Nesant sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijos skirti pareiškėjui kitokį maitinimą nei pagal valgiaraštį, atitinkantį fiziologines mitybos normas, teismas pripažino, jog atsakovo atstovas neturėjo faktinio pagrindo individualiai koreguoti pareiškėjo maitinimą, nes teisės aktai nenustato kalinimo įstaigos pareigos koreguoti valgiaraštį individualiai konkrečiam asmeniui, jei toks valgiaraštis asmeniui nebuvo rekomenduotas sveikatos priežiūros specialistų.

10. Teismas įvertino atsakovo teiginius apie maisto gaminimą, jo kokybės kontrolę ir pažymėjo, kad nustatyta, jog LAVL yra sudariusi Maitinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį, su VšĮ „Bruneros“, dėl įstaigos nuteistųjų maitinimo paslaugos teikimo. Sutarties 5.1.1 papunktyje VšĮ „Bruneros“ įsipareigojo teikti paslaugą, kurios kokybė ir kiti kriterijai pilnai atitinka Sutarties 1 priede nurodytus reikalavimus, kaip įmanoma rūpestingai bei efektyviai, įskaitant, bet neapsiribojant, paslaugos teikimą pagal geriausius visuotinai pripažįstamus profesinius, techninius standartus ir praktiką, panaudodamas visus reikiamus įgūdžius, žinias. Teismo vertinimu, vien pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai, kad maisto kiekis per mažas ir pan., nesant kitų objektyvių įrodymų, nepatvirtina atsakovo atstovo (jo pareigūnų) neteisėtų veiksmų. Teismas nenustatė, kad LAVL nevykdė konkrečių teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų veiksmų.

11. Teismas, įvertinęs Lietuvos higienos normos reikalavimus dėl gyvenamųjų patalpų vėdinimo pažymėjo, kad LAVL atsiliepime į skundą nurodė, jog kamerų tipo patalpose, kuriose gydėsi pareiškėjas, buvo sudarytos galimybės patalpas vėdinti praveriant langą ar langus. Teismas neabejojo šiomis aplinkybėmis, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamą langą. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina patalpas, neturi problemų dėl oro trūkumo. Pareiškėjas nesikreipė į LAVL dėl negalėjimo atidaryti langą ir išvėdinti palatą. Todėl teismas pareiškėjo teiginius, kad LVAL palatoje neveikė ventiliacija atmetė kaip neįrodytus.

12. Teismas nurodė, kad LAVL direktoriaus 2019 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-17 patvirtintas LAVL aplinkos paviršių valymo ir dezinfekcijos procedūros aprašas, kurio 18 punkte nustatyta, jog nuolatinį palatų-kamerų valymą LAVL skyriuose bei palatų-kamerų, kuriose gydomi pacientai, sergantys užkrečiamomis ligomis, valymą ir dezinfekciją, atlieka pacientai, kuriems netaikomas nepertraukiamas lovos režimas ir pagal fizinę būklę jie gali atlikti valymo darbus. LAVL direktoriaus 2020 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-201 patvirtinto darbo organizavimo su COVID-19 infekuotais pacientais procedūros aprašo 40 punkte nurodyta, kad aplinkos ir paviršių valymas izoliacijos korpuse vykdomas pagal IK PA 6-2019 „Aplinkos ir paviršių valymas ir dezinfekcija“ ir Izoliacijos korpuso, esant COVID-19 infekcijai, Valymo ir dezinfekcijos planą (5 priedas). Valymo ir dezinfekcijos plano 5 priedo skiltyje palatų-kamerų valymas nurodyta, kad nuteistasis – pacientas, jeigu jam nepaskirtas nuolatinis gulimas režimas palatas-kameras plauna kasdien. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas dėl valymo priemonių išdavimo būtų kreipęsis į LAVL administraciją, byloje taip pat nėra jokių kompetentingų institucijų priimtų administracinių aktų, kuriuose būtų užfiksuota, kad palatų higieninė būklė neatitinka teisės aktų reikalavimų. Todėl teismas pareiškėjo argumentus dėl neišduodamų valymo priemonių atmetė kaip nepagrįstus.

13. Teismas nustatė, kad Darbo organizavimo su COVID-19 infekuotais pacientais procedūros aprašo 27 punkte nurodyta, jog pacientas, atvestas į izoliavimo palatą-kamerą, persirengia įstaigos vidaus drabužiais (pižama). Asmeninius drabužius sudeda į plastikinius maišus ir padeda į atskirą sandėlį iki paciento išvykimo iš įstaigos. Aprašo 5 priedo skiltyje „skalbiniai“ nustatyta, kad skalbiniai (t. y. patalynė, pižamos) pacientams, sergantiems COVID-19 infekcija, keičiami pagal reikalą arba pacientui išvykus. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui suteršus patalynę ar pižamą ir paprašius naujos atsakingi LAVL darbuotojai vadovaudamiesi Aprašu pareiškėjui patalynę ar pižamą būtų išdavę. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas bylai aktualiu terminu apie nepakeistą patalynę, pižamą būtų informavęs įstaigos administraciją. Pareiškėjas tik deklaratyviai teigia, kad jam nebuvo pakeista patalynė ir pižama, tačiau nenurodo, kada ir kokiu pagrindu pareiškėjui buvo atsisakyta pakeisti patalynę ir pižamą. Todėl teismas pareiškėjo teiginius dėl nepakeistos patalynės, pižamos, atmetė kaip neįrodytus.

14. Teismas aptarė Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 nuostatas dėl nuteistųjų aprūpinimo higienos priemonėmis tvarkos. LAVL laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo, patvirtinto LAVL direktoriaus 2021 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. V-31, 3 punkte nustatyta, kad į LAVL iš kitos kardomojo kalinimo vietos ar pataisos įstaigos atvykusiam pacientui apatinis trikotažas, batai ir higienos reikmenys išduodami tik jei pacientas yra nemokus, esant rašytiniam prašymui. Iš į bylą pateiktos LAVL suimtojo (nuteistojo) materialinio buitinio aprūpinimo kortelės nustatyta, kad pareiškėjui pilnas higienos priemonių paketas (tualetinis muilas 1, tualetinis popierius 3 ritinėliai, dantų šepetėlis 1 vnt., dantų pasta, skutimosi peiliukai 4 vnt, dezodorantas antiperspirantas 1 vnt.) išduotas 2021 m. kovo 29 d. Todėl teismas pareiškėjo teiginius dėl higienos priemonių neišdavimo, atmetė.

15. Teismas nustatė, kad Darbo organizavimo su COVID-19 infekuotais pacientais procedūros aprašo 30 punkte nurodyta, kad pacientų kassavaitinis maudymas duše nevykdomas (iki pasveikimo). Prausiamasi sanitariniame mazge šalia palatos. Pasveikus, prieš iškeliant pacientą tolimesniam gydymui į terapinį skyrių, jis maudosi duše, persirengia švariais drabužiais. Teismas konstatavo, kad LAVL veikė teisėtai, o pareiškėjas palaikyti asmens higieną galėjo sanitariniame mazge šalia palotos ir pareiškėjo skundo nurodyti teiginius dėl asmens higienos atmetė.

16. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. V-352 patvirtintų Asmenų, sergančių COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), asmenų, įtariamų, kad serga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), ar turėjusių sąlytį su sergančiuoju COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), izoliavimo namuose ar kitoje gyvenamojoje vietoje taisyklių 9 punkte nurodyta, kad ligonis privalo laikytis šių izoliavimo paskirtoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje pareigų: nepalikti izoliavimo vietos be sveikatos priežiūros specialisto leidimo ar 8.3–8.4 papunkčiuose nurodytais atvejais. Draudžiama vykti viešuoju transportu į izoliavimo vietą ar iš jos, kai reikalinga atlikti tyrimus ar kitais atvejais, kai gautas sveikatos priežiūros specialisto leidimas. Palikus izoliavimo vietą būtina dėvėti nosį ir burną dengiančią apsaugos priemonę (veido kaukę, respiratorių ar kitą priemonę) (taisyklių III skyriaus 9.1 p.); visą izoliavimo laiką nepriimti svečių (lankytojų) (taisyklių III skyriaus 9.2 p.); laikytis sveikatos priežiūros specialisto nurodymų (taisyklių III skyriaus 9.3 p.); nesilankyti pastato bendrose patalpose (pvz., poilsio patalpose, koridoriuose ar pan.) (taisyklių III skyriaus 9.4 p.); vengti tiesioginio sąlyčio (tiesioginio fizinio kontakto, buvimo mažesniu nei 2 metrai atstumu ilgiau nei 15 min.) su kitais asmenimis. Perduodant maistą ar kitais atvejais, kai sąlytis neišvengiamas, reikia būti su medicinine kauke ir turi būti laikomasi bent 2 metrų atstumo, bendraujama trumpiau nei 15 min. (išskyrus atvejus, kai teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos) (taisyklių III skyriaus 9.5 p.). Darbo organizavimo su COVID-19 infekuotais pacientais procedūros aprašo 29 punkte numatyta, kad LAVL COVID-19 sergantiems pacientams socialinės reabilitacinės priemonės nevykdomos (nevykdoma nei grupinė, nei individuali ir kita veikla), draudžiami pasivaikščiojimai, ribojama teisė paskambinti telefonu, apsipirkti parduotuvėje, socialinių ryšių palaikymas vykdomas per administracijos atstovus. LAVL atsiliepime į skundą nurodė, kad siekiant išvengti COVID-19 infekcijos plitimo LAVL, buvo maksimaliai sumažintas bendravimas su COVID-19 sergančiais nuteistaisiais (suimtaisiais). Pacientai, sergantys COVID-19, savo nusiskundimus ar prašymus, galėjo išsakyti LAVL darbuotojams ar pareigūnams, kurie šiuos perduodavo atsakingiems darbuotojams.

17. Teismas konstatavo, kad LAVL, nepažeisdama teisės aktų reikalavimų ir atsižvelgdama į valstybės lygiu paskelbtą ekstremalią situaciją, vadovavosi galiojančiais teisės aktų reikalavimais ir teisėtai nevykdė grupinių, individualių veiklų, draudė pasivaikščiojimus, ribojo teisę paskambinti telefonu, apsipirkti parduotuvėje. Pareiškėjas tik deklaratyviai teigė, kad LAVL pareigūnams įteikė prašymus, tačiau nenurodė kada ir dėl ko buvo pateikti prašymai.

18. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų nuolat jautėsi žeminamas, patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą, emocinę depresiją, tačiau įrodymų savo teiginiams pagrįsti nepateikė. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog dėl laikymo netinkamomis sąlygomis būtų atsiradusios neigiamos pasekmės jo sveikatai. Nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

19. Teismas nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, todėl, nesant visų būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmetė.

III. 20. Pareiškėjas M. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 11 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

21. Pareiškėjas nurodo, kad byla neišnagrinėta objektyviai ir nešališkai, teismo sprendimas paremtas tik LAVL pateiktu atsiliepimu į skundą, neatsižvelgiant į esminius pareiškėjo pateiktus argumentus, todėl teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

22. Pareiškėjo vertinimu, nekokybišką bylos nagrinėjimą įrodo vien tai, kad pareiškėjas buvo įpareigotas nutartimi pašalinti tariamus trūkumus dėl neva nenurodyto pažeidimų laikotarpio, nors jį aiškiai buvo nurodęs. Tai įrodo, kad teismas priima sprendimus ir nutartis net neįsiskaitęs į tai, ką parašęs pareiškėjas, nesusipažino su visos bylos medžiaga.

23. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neatsižvelgė, jog prieš pareiškėjui išvažiuojant iš Pravieniškių PN-AK paimtas testas buvo neigiamas, o jau atvykus į LAVL teigiamas. Neįvertinta aplinkybė, kad kiti 3 testai buvo neigiami ir pareiškėjas nejautė jokių (duomenys neskelbtini) simptomų, taigi aiškiai buvo įvykusi klaida.

24. Pareiškėjas nurodo, kad laboratorinius tyrimus reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro 2020 m. gruodžio 4 d. įsakymas Nr. V-2797 „Dėl COVID-19 ligos tyrimų atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kurio 16 punkte nustatyta, jog tyrimo rezultatas (teigiamas ar neigiamas) turi būti derinamas su klinikiniais stebėjimais, paciento anamneze ir epidemiologine informacija; teigiamas tyrimo rezultatas nebūtinai reiškia, kad virusas yra aktyviai replikuojantis ir gali būti pernešamas kitiems. Svarbu pažymėti, kad kryžminis užteršimas dėl tiriamų ėminių / mėginių gausos ir ištyrimo per trumpą laiką gali lemti klaidingai teigiamus rezultatus. Taigi tyrimas gali būti klaidingas. Klaidingai teigiamas rezultatas gali sukelti nepatogumų pacientui, įskaitant privalomą (savi)izoliaciją ir t. t. Nustatant ligą remiamasi sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-383, kuriame nustatyta, kad vien tik teigiamas testo rezultatas nėra pagrindas diagnozuoti (duomenys neskelbtini) ligą. Pareiškėjo atveju net atlikus 3 papildomus tyrimus ir visų jų gavus neigiamus atsakymus, izoliacija vis tiek nebuvo nutraukta. Todėl dėl atsakingų asmenų neteisėtų veiksmų (neveikimo) nesidomėjimo ir / ar nežinojimo kaip teisingai diagnozuoti (duomenys neskelbtini) ir elgtis gavus neteisingą testo rezultatą (tuo tinkamai neatliekant savo tiesioginių pareigų, arba atliekant jas netinkamai), pareiškėjui buvo sukelta daugybė nepatogumų ir kančių neteisėtai ir nepagrįstai taikant 10 dienų izoliaciją, neužtikrinant net esminių ir minimalių teisių normaliai fizinei ir psichinei sveikatai palaikyti. Pareiškėjo atveju LAVL neveikė taip, kaip yra numatyta 2020 m. gruodžio 4 d. įsakyme Nr. V-2797 ir 2020 m. kovo 16 d. įsakyme Nr. V-383.

25. Pareiškėjas teigia, kad teismas neatsižvelgė į pareiškėjo atsikirtimą į atsiliepimą, kuriame nurodyti LAVL pozicijos prieštaringumai dėl epikrizės 10 punkto kaip dokumentų klastojimo. Šiems teiginiams paneigti atsiliepime nepateikta jokių duomenų. Tai reiškia, kad jie nepaneigti ir pareiškėjas (duomenys neskelbtini) nesirgo. Pareiškėjas tvirtina, kad nesupranta, nuo ko jis buvo gydomas, jei 2 iš eilės (duomenys neskelbtini) RNR testai ir 1 kraujo testas buvo neigiami, gerai jautėsi, niekuo nesiskundė ir jokių vaistų neprašė. Pareiškėjo teigimu, buvo suklastoti dokumentai (testas), neva pareiškėjas sirgo ir buvo gydomas siekiant gauti priedus prie algos už darbą su tariamu (duomenys neskelbtini).

26. Pareiškėjas nurodo, kad jam būnant LAVL ginčo laikotarpiu jo sveikata tik pablogėjo – tapo dirglus, nervingas, pablogėjo socialiniai įgūdžiai, nukrito svoris, sunyko raumenys.

27. Pareiškėjas teigia, kad nei LAVL, nei teismas apie 2020 m. gruodžio 4 d. įsakymą Nr. V-2797 ir 2020 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. V-383, kuriais LAVL privalėjo vadovautis, nepasisakė, su jais nėra susipažinę. Todėl byla nagrinėta pažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnį, o priimtas sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas. Pareiškėjas prašo išnagrinėti bylą iš esmės ir tinkamai ir išsamiai įvertinti esamus bei naujai pateiktus faktus dėl laboratorinių tyrimų atlikimo, ligos diagnozavimo, kurie nebuvo pateikti, dėl itin riboto informacijos pasiekimo pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę.

28. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

29. LAVL sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad jis pagrįstas ir teisėtas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jo panaikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 30. Ginčas byloje kilo dėl 700 Eur neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, kurią pareiškėjas M. Š. kildino iš nepagrįsto jo laikymo izoliacinėje palatoje neteisingai nustačius jo susirgimą (duomenys neskelbtini) ir dėl to taikytų papildomų apribojimų bei netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu 2021 m. kovo 23 d. iki 2021 m. balandžio 2 d.

31. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad LAVL neatliko neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų jo skunde nurodytų argumentų, rėmėsi tik LAVL atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jo susirgimas (duomenys neskelbtini) nustatytas nepagrįstai, nes jis nejautė simptomų, o vėliau atlikti testai buvo neigiami. Dėl to pareiškėjas nepagrįstai 10 dienų buvo izoliuotas ir patyrė neturtinę žalą.

33. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad dėl neteisingai nustatyto susirgimo (duomenys neskelbtini), jis nepagrįstai buvo apgyvendintas izoliacinėje palatoje. Buvimo izoliacinėje palatoje metu pareiškėjas gaudavo mažas maisto porcijas, palatoje neveikė ventiliacija, nebuvo sudaryta galimybė pakvėpuoti grynu oru lauke, jis negalėjo dalyvauti jokiuose užsiėmimuose, gauti spaudos, nebuvo leista paskambinti ir siųsti laiškų, nesudaryta galimybė pasinaudoti dušu, susitvarkyti palatą (kamerą), nes nebuvo išduotos valymo priemonės kameros švarai palaikyti, nepakeista patalynė, pižama, neišduotos higienos priemonės. Pareiškėjas teigė negalėjęs įsigyti maisto produktų, higienos priemonių, nes jam nebuvo leista apsipirkti, negalėjo pateikti skundų ir prašymų, nes juos priimantis ir registruojantis pareigūnas nebuvo atėjęs. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. kovo 30 d. prižiūrėtojui padavė 2 prašymus, tačiau neaišku kur jie nukeliavo.

34. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

35. Vertinant, ar nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.271 straipsnio nuostatas, pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Akcentuotina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-602/2022).

36. Pažymėtina, kad teisėjų kolegija šioje byloje vertina ir pasisako tik dėl pareiškėjo prašymo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl netinkamų laikymo sąlygų.

36.1. Dėl pareiškėjo patalpinimo izoliacinėje palatoje diagnozavus (duomenys neskelbtini):

36.1.1. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl to, kad LAVL pagrįstai, vadovaudamasi Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. lapkričio 10 d. įsakymo Nr. V-344 „Dėl koronaviruso COVID-19 valdymo bausmių vykdymo sistemoje veiksmų“ 3.3.2 papunkčiu, izoliavo pareiškėją 10 dienų, kadangi jam 2021 m. kovo 23 d. buvo nustatytas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) diagnozę, nustatytą pareiškėjui, patvirtina byloje esantys medicininiai dokumentai (epikrizė). Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su (duomenys neskelbtini) diagnozavimu, gydymo taktika, rezultatais ir kt., teisėjų kolegija pažymi, kad jie šioje byloje neanalizuojami, nes ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp gydymo įstaigos ir pareiškėjo (paciento) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo (nesuteikimo), reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymą reguliuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos, todėl bylos dėl žalos, kilusios iš asmens sveikatos priežiūros santykių, t. y. civilinių teisinių santykių, atlyginimo yra teismingos bendrosios kompetencijos teismams (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį byloje Nr. T-110/2013, 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartį byloje Nr. T-69/2009 ir 2006 m. spalio 9 d. nutartį byloje Nr. T-77/2006). Nenustačius neteisėtų veiksmų šios nutarties 36.1 papunkčio prasme, valstybės civilinė atsakomybė negalima (CK 6.271 straipsnis).

36.2. Dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su galimybe pakvėpuoti grynu oru lauke, galimybe dalyvauti užsiėmimuose, spaudos negavimu, teisės paskambinti ir siųsti laiškus, teisės apsipirkti:

36.2.1. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo motyvus ir susipažinusi su byloje esančiais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė, įsigilino ir padarė teisingas išvadas dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su galimybe pakvėpuoti grynu oru lauke, galimybe dalyvauti užsiėmimuose, spaudos negavimu, teise paskambinti ir siųsti laiškus, teise apsipirkti, su jomis sutinka ir papildomai jų nekartoja. Pareiškėjas buvo palatoje, kurioje teisės aktais nustatytas tam tikras specialus teisinis režimas, todėl šiais aspektais pirmosios instancijos teismas padarė teisės normomis ir įrodymais pagrįstas išvadas, kad LAVL prieš pareiškėją neteisėtų veiksmų neatliko. Nenustačius neteisėtų veiksmų 36.2 papunkčio prasme, valstybės civilinė atsakomybė negalima (CK 6.271 straipsnis).

36.3. Dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su mažomis maisto porcijomis, ventiliacija palatoje, galimybe nusiprausti, galimybe teikti prašymus / skundus, pareiškėjo 2021 m. kovo 30 d. rašytais skundais, valymo priemonėmis kameros (palatos) švarai palaikyti, patalynės, pižamos keitimu, higienos priemonėmis:

36.3.1. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo motyvus ir susipažinusi su byloje esančiais įrodymais, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas šios nutarties 36.3 papunktyje nurodytais aspektais nesurinko pakankamai įrodymų, kad būtų galima įvertinti pareiškėjo argumentus ir dėl to galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas. Byloje nėra surinkta jokių įrodymų, ar ginčo laikotarpiu pareiškėjas galėjo teikti prašymus / skundus ir ar konkrečiai 2021 m. kovo 30 d. pareiškėjas rašė skundus / prašymus, jei taip, kokiais klausimais (ar skundėsi dėl maisto, ventiliacijos, įskaitant galimybę atsidaryti langą, dušo, kriauklės, skirtos apsiprausti vietoje, valymo priemonių neišdavimo, patalynės ir pižamos keitimo, higienos priemonių neišdavimo ir kt.), kaip išspręsti pareiškėjo skundai / prašymai, ar jie apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka ir t.t. Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė nutarties 36.3 papunktyje išvardintų pareiškėjo skunde minimų aplinkybių, nepareikalavo įrodymų iš atsakovo, todėl nėra galimybės apeliacinės instancijos teismui jas įvertinti.

37. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad siekiant realiai apginti galimai pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip numatyta ABTĮ – išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas. Be to, aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant administracines bylas suponuoja tai, kad byloje gali būti tiriamos ir vertinamos ne tik proceso šalių nurodytos bylos aplinkybės, bet ir (arba) tos aplinkybės, kurias svarbiomis laiko teismas (žr., pvz., 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-88/2012 ir kt.). ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas.

38. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, aptartais aspektais nesilaikė ABTĮ 80 straipsnio reikalavimų, įpareigojančių teismą visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

39. Apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

40. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, t. y. panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos, patirtos dėl per mažų maisto porcijų, netinkamos ventiliacijos palatoje, galimybės nusiprausti, pareiškėjo 2021 m. kovo 30 d. rašytų skundų, valymo priemonėmis kameros (palatos) švarai palaikyti neišdavimo, patalynės, pižamos keitimo, aprūpinimo higienos priemonėmis, atlyginimo priteisimo ir šią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 11 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 11 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos, patirtos dėl per mažų maisto porcijų, netinkamos ventiliacijos palatoje, galimybės nusiprausti, pareiškėjo 2021 m. kovo 30 d. rašytų skundų, valymo priemonėmis kameros (palatos) švarai palaikyti neišdavimo, patalynės, pižamos keitimo, aprūpinimo higienos priemonėmis, atlyginimo priteisimo ir šią bylos dalį grąžinti Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 11 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė