2024-05-15 Nr. AB-7809-3-61-3-06384-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-800-442/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06384-2023-1

Procesinio sprendimo kategorija 12.19

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „A and A Logistics“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „A and A Logistics“ atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas likviduojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „A and A Logistics“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2023 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-76875 „Pakeisti nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų)“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė jam priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, jog Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 8 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2020 m. spalio 15 d., iškėlė Bendrovei bankroto bylą, o bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Simpatija“' (toliau – ir Administratorius). Sprendimu VMI nusprendė nurašyti 10 261,06 Eur mokestinę nepriemoką iš kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių Bendrovės sąskaitų. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 28 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama išieškoti skolas iš juridinio asmens. JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad einamieji mokėjimai gali būti išieškomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK), Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDĮ) nustatyta tvarka, o JANĮ 63 straipsnio 4 dalyje – jog einamieji mokėjimai mokami ir gali būti išieškomi tik iš ūkinės komercinės veiklos pajamų.

3. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamame Sprendime nurodyta mokestinė nepriemoka susidarė po nutarties iškelti Bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos už 2020 m. lapkričio 1 d. – 2022 m. lapkričio 30 d. laikotarpį. Mokestinė nepriemoka nesusidarė dėl Bendrovės vykdomos ūkinės komercinės veiklos (Bendrovė nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos nevykdo jokios ūkinės komercinės veiklos). Mokestinė nepriemoka susidarė dėl atstatomo pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), todėl VMI pagal JANĮ 28 ir 63 straipsnių nuostatas neturi teisės nukreipti mokestinės nepriemokos išieškojimo į Bendrovei priklausantį turtą pagal MAĮ ir / ar taikyti turto arešto. Bendrovės įsiskolinimas VMI dėl susidariusios mokestinės nepriemokos gali būti dengiamas tik pagal JANĮ nuostatas, tenkinant Bendrovės kreditorių reikalavimus.

4. Atsakovas VMI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad VMI 2023 m. balandžio 11 d. Bendrovės Administratoriui pateikė 82 489,36 Eur patikslintą finansinį reikalavimą. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-135-580/2023 patvirtino VMI finansinį reikalavimą 82 489,36 Eur sumai. 10 261,06 Eur PVM suma nebuvo įtraukta į patikslintą kreditorinį reikalavimą, kadangi PVM mokestinė nepriemoka yra susidariusi po bankroto bylos iškėlimo. Taigi 10 261,06 Eur suma negali būti tvirtinama kaip VMI kreditorinis reikalavimas.

6. Iš Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašo matyti, kad 2022 m. gegužės 25 d. buvo patikslinta PVM deklaracija už 2020 m. lapkričio mėn. 10 261,06 Eur sumai (mokėjimo terminas 2020 m. gruodžio 28 d.). Pagal MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 punktą, mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame poįstatyminiame teisės akte nustatytu terminu. Teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas, – kitą dieną po šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad 10 261,06 Eur PVM suma nebuvo įtraukta į patikslintą kreditorinį reikalavimą. PVM mokestinė nepriemoka susidarė po bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. 2022 m. gegužės 25 d. buvo patikslinta PVM deklaracija už 2020 m. lapkričio mėn. 10 261,06 Eur sumai, mokėjimo terminas – 2020 m. gruodžio 28 d. Pareiškėjas deklaravo mokėtiną PVM po bankroto bylos iškėlimo. PVM nebuvo sumokėtas. Teismo vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovas pagrįstai įgijo teisę priverstini išieškoti nesumokėtą deklaruotą mokesčio sumą. JANĮ 28 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad iškėlus nemokumo bylą juridinis asmuo moka visus einamuosius mokėjimus. Šie mokėjimai gali būti išieškomi CPK, MAĮ ir VSDĮ nustatyta tvarka.

9. Įvertinęs MAĮ 105 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 90 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, teismas nurodė, kad VMI pagrįstai iš pareiškėjo išieškojo 10 261,06 Eur mokestinę nepriemoką, kuri susidarė po bankroto bylos iškėlimo, todėl ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas, todėl jį panaikinti pareiškėjo nurodytais ar kitais pagrindais nėra teisinio pagrindo.

III. 10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Sprendimą. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

11. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Teismas neįvertino aplinkybių, dėl kurių susidarė Bendrovės mokestinė nepriemoka. Bendrovė po nutarties iškelti jai bankroto bylą nevykdė jokios ūkinės komercinės veiklos, nuo 2020 m. spalio 15 d. negavo jokių pajamų, susijusių su ūkine komercine veikla. Taigi susidariusios mokestinės nepriemokos išieškojimas negalėjo būti nukreiptas į Bendrovės gautas pajamas, nesilaikant JANĮ II dalies III skyriaus septintajame skirsnyje „Kreditorių reikalavimų tenkinimas“ nustatytos tvarkos kreditorių reikalavimams tenkinti. Juo labiau mokestinės nepriemokos išieškojimas negalėjo būti nukreiptas į pajamas, gautas ne iš ūkinės komercinės veiklos (JANĮ 63 str. 4 d.). Bendrovė pajamas gavo tik iš turto pardavimo iš varžytynių.

11.2. Patikslintą PVM deklaraciją už 2020 m. lapkričio mėn. Bendrovė pateikė Panevėžio apskrities VMI 2022 m. gegužės 17 d. Operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (42.59)FR1042-1060 (toliau – ir Pažyma) pagrindu. Pažymoje nurodyta, kad Bendrovė po bankroto bylos iškėlimo privalėjo atstatyti atskaitytą PVM nenudėvėtai nebenaudojamų PVM apmokestinamoms paslaugoms teikti transporto priemonių daliai. Mokestinė nepriemoka už 2020 m. lapkričio mėn. laikotarpį susidarė ne dėl Bendrovės vykdytos ūkinės komercinės veiklos, o dėl atstatyto PVM, nurodyto Pažymoje. Pažymoje nurodyta, kad PVM suma nėra priskiriama prie einamųjų mokėjimų pagal ūkinę komercinę veiklą, todėl vien faktas, kad buvo patikslinta PVM deklaracija už 2020 m. lapkričio mėn., nereiškia, jog PVM nepriemoka susidarė iš ūkinės komercinės veiklos.

12. Atsakovas VMI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

13. Atsakovas pakartoja jo atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, papildomai nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas atliko išsamią VMI surinktų duomenų ir įrodymų analizę, įvertino pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei pateiktus dokumentus ir pagrįstai konstatavo, kad Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, atitinka VAĮ nuostatas, todėl jį panaikinti nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl VMI 2023 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr.(23.31-08) 467-76875 teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 8 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2020 m. spalio 15 d., iškėlė pareiškėjui bankroto bylą.

16. Pareiškėjas 2022 m. gegužės 25 d. patikslino PVM deklaraciją už 2020 m. lapkričio mėn. 10 261,06 Eur sumai (mokėjimo terminas – 2020 m. gruodžio 28 d.).

17. VMI 2023 m. balandžio 11 d. pateikė nemokumo administratoriui patikslintą 82 489,36 Eur finansinį reikalavimą, kuris buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d..

18. PVM 10 261,06 Eur suma nebuvo įtraukta į patikslintą kreditorinį reikalavimą. PVM mokestinė nepriemoka susidarė po bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Pareiškėjas deklaravo mokėtiną PVM po bankroto bylos iškėlimo. PVM nebuvo sumokėtas. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovas pagrįstai įgijo teisę priverstinai išieškoti nesumokėtą deklaruotą mokesčio sumą. JANĮ 28 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad iškėlus nemokumo bylą juridinis asmuo moka visus einamuosius mokėjimus. Šie mokėjimai gali būti išieškomi CPK, MAĮ ir VSDĮ nustatyta tvarka.

19. VMI 2023 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 467-76875 pakeitė 2022 m. rugpjūčio 2 d. nurodymą (23.31-08) 467-163737 nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) ir nurodė nurašyti mokestinę nepriemoką iš kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių mokesčių mokėtojo sąskaitų (bendra suma 10 261,06 Eur).

20. Iškėlus nemokumo bylą juridinis asmuo moka visus einamuosius mokėjimus (JANĮ 28 str. 3 d.). Einamieji juridinio asmens mokėjimai (toliau – einamieji mokėjimai) – visi juridinio asmens ūkinei komercinei veiklai užtikrinti reikalingi mokėjimai, įskaitant mokesčius, administruojamus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (JANĮ 2 str. 2 d.). Einamieji mokėjimai gali būti išieškomi Civilinio proceso kodekso, Mokesčių administravimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka (JANĮ 28 str. 4 d.).

21. Mokesčio nepriemoka – mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto įstatymo lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėta mokesčio suma (MAĮ 2 str. 11 d.). Mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu (MAĮ 105 str. 1 d. 2 p.). Mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma duodant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų) (MAĮ 106 str. 1 d. 1 p.).

22. Mokestinė nepriemoka (10 261,06 Eur PVM), dėl kurios išieškojimo yra priimtas ginčijamas VMI Sprendimas, yra apskaičiuota už laikotarpį po bankroto bylos iškėlimo, todėl mokesčių administratorius įgijo teisę Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka ją priverstinai išieškoti. Ginčijamas VMI Sprendimas neprieštarauja Mokesčio administravimo įstatymo nuostatoms, jį priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas, dėl to naikinti šį administracinį sprendimą nėra pagrindo.

23. Klausimai, susiję su ginčijamo VMI Sprendimo vykdymu, nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

24. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „A and A Logistics“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys