2023-11-15 Nr. AB-19939-3-61-3-07171-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2409-552/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07171-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.6.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas), dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti: 1) Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2023 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 23S79575, kuriuo atsakovas pareiškėjui atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi (toliau – ir Sprendimas Nr. 1); 2) Departamento 2023 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. 23S81439, kuriuo pareiškėjui buvo uždrausta 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką (toliau – ir Sprendimas Nr. 2).

2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjas paaiškino, kad Departamentas, priimdamas Sprendimus Nr. 1 ir Nr. 2 (toliau kartu – ir Sprendimai), vadovavosi tik Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) pateikta informacija. Atsakovas ir VSD pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui siejo su jo atsakymu į Departamento klausimyne pateiktą klausimą, pareiškėjui nurodžius, kad 2008–2010 metais jis dirbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje.

2.2. Pareiškėjas pažymėjo, kad, baigęs vidurinę mokyklą, jis buvo pašauktas į privalomąją karinę tarnybą, kur tarnavo vienerius metus, buvo eiliniu ir visą tarnybos laiką atliko vairuotojo pareigas / funkcijas. Nuo 2008 m. iki 2010 m. dirbo vairuotoju priešgaisrinėje tarnyboje prie Baltarusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos, kur jis vežiojo tarnybos darbuotojus į įvykio vietas po įvykusių gaisrų; nuo 2010 iki 2017 m. pareiškėjas dirbo maršrutinio taksi vairuotoju; nuo 2017 m. iki 2020 m. – uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Girteka“, tolimųjų reisų vairuotoju; nuo 2020 m. iki 2023 m. – UAB „Integre Trans“, tolimųjų reisų vairuotoju. Nuo 2017 metų iki 2021 metų pareiškėjas dirbo turėdamas ilgalaikes vizas, o nuo 2021 metų kovo 12 d. turėjo leidimą laikinai gyventi, išduotą Lietuvos Respublikos, kuris galiojo iki 2023 m. kovo 12 d.

2.3. Pareiškėjo darbinė patirtis nepatvirtino jo lojalumo kilmės šalies valdžiai ar jos vykdomai politikai. Pareiškėjo vertinimu, Sprendimuose nenurodyti jo veiksmai, kurie pagrįstų realią grėsmę valstybės saugumui, nenurodyta, ar šios aplinkybės buvo vertinamos. Nenustačius konkrečių veiksmų ar asmens darbinės profesinės veiklos, kuri galėtų būti pripažinta keliančia pavojų visuomenės ar valstybės saugumui, ar ketinimų atlikti veiksmus, nukreiptų prieš valstybės interesus, išvada apie tariamai keliamą grėsmę valstybės saugumui laikytina formalia ir nepagrįsta.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Departamentas Sprendimą Nr. 1 priėmė atsižvelgęs į VSD vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

3.2. Pareiškėjui nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis įvertinus tai, kad VSD prašė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą 5 metams, šio užsieniečio šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, ir atsižvelgus į Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 5, 37 ir 38.3 punktus.

3.3. Priimant Sprendimus buvo vadovautasi kompetentingos institucijos – VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, jo galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Todėl Departamentas remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis.

3.4. Esant įtemptai politinei situacijai išlieka didelė Rusijos ir Baltarusijos propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys asmenys, prijaučiantys šių valstybių vykdomai agresyviai politikai.

3.5. Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktiką, priimti įvertinus individualią pareiškėjo situaciją.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, priimti remiantis, be kita ko, VSD 2023 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 18-5695 (toliau – ir VSD išvada), kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

4.2. Faktas, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui, yra pakankamas, kad pareiškėjo, kaip užsienio šalies piliečio, teisė laisvai judėti būtų apribota, uždraudžiant jam atvykti į Lietuvą. Grėsmių valstybės saugumui vertinimas priklauso kiekvienos ES valstybės narės diskrecijai. Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. Aplinkybė, kad pareiškėjas nebedirba Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis Baltarusijos Respublikos tarnybomis yra išnykusi.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino ir: 1) panaikino Sprendimą Nr. 1 ir įpareigojo Departamentą pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi išnagrinėti iš naujo; 2) panaikino Sprendimą Nr. 2. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui 773 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylai aktualias aplinkybes:

6.1. Pareiškėjas 2023 m. sausio 11 d. Departamente pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jam buvo pateiktas užpildyti klausimynas dėl papildomos informacijos gavimo. Pareiškėjas, atsakydamas į klausimyno klausimus, be kita ko, nurodė, kad 2008–2010 metais dirbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje.

6.2. Departamentas 2023 m. gegužės 24 d. gavo VSD išvadą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

6.3. Departamentas, įvertinęs VSD išvadą, siekdamas užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu priėmė sprendimą atsisakyti pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (Sprendimas Nr. 1). Priėmus sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, atitinkamai, vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, kaip išvestinis buvo priimtas Sprendimas Nr.2 uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių.

7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Įstatymo nuostatas, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, pažymėjo, kad valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei, o teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje galėjo kelti grėsmę.

8. Teismas nurodė, kad Departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD išvadų ir jis nėra įpareigotas prieš priimdamas tokio pobūdžio sprendimą gauti papildomus pareiškėjo paaiškinimus, tačiau, teismo vertinimu, atliekant Departamento priimto sprendimo kontrolę, teismas vertina tiek Departamento sprendimo, tiek ir VSD išvados, kurios pagrindu buvo priimti sprendimai, teisėtumą ir pagrįstumą.

9. Sprendžiant dėl atsisakymo išduoti / pakeisti leidimą gyventi, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, yra svarbios (esminės) pačios pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie jo tarnybą Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje vairuotoju, 2008–2010 m. laikotarpiu. Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu.

10. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog ankstesni pareiškėjo veiksmai keltų realią grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, kad pareiškėjas aktyviai reikštų savo politines pažiūras, būtų politiškai aktyvus ir pan. Tiek atsakovas, tiek VSD, šiuo konkrečiu atveju, pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui siejo vien tik su faktu, kad pareiškėjas prieš 13 metų dirbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje vairuotoju. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima vienareikšmiškai teigti, jog pareiškėjo darbas galėjo būti / buvo lemiamu veiksniu Lietuvos Respublikos saugumo kontekste. Institucijos nevertino, ar pareiškėjo pareigos, pagal savo turinį ir pobūdį, iš esmės gali būti vertinamos kaip reikšmingos byloje valstybės grėsmės saugumui. Be to, iš VSD išvados nėra aišku, kaip buvo įvertinta pareiškėjo klausimyne pateikta pozicija.

11. Pareiškėjas klausimyne ganėtinai aiškiai ir nedviprasmiškai atsakė į esminius klausimus dėl jo sąsajumo su buvusia darboviete ir jo požiūrį dėl Baltarusijos valdžios palaikymo, taip pat ir dėl karo Ukrainoje. Teismo vertinimu, pareiškėjo klausimyne pateikti atsakymai negali būti atsietai vertinami (ar visai nevertinami) sprendžiant dėl galimo pavojaus Lietuvos valstybės saugumui. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjo veiksmai ir jo pozicija Lietuvos Respublikos atžvilgiu esamuoju laiku, vertinant ir perspektyvinius požiūriu, institucijų nebuvo tinkamai individualizuota. Atsižvelgiant į tai, teismas vertino, kad Sprendimuose nurodyti motyvai ir byloje nustatytos aplinkybės nėra pakankamos vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui. Nesant kitų duomenų, patvirtinančių grėsmės valstybės saugumui realumą, institucijų konstatuota grėsmė, teismo teigimu, yra tik tariama bei formali, o ne reali. Byloje nėra informacijos, kuri pagrįstų realų, o ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui buvimą, taip pat nėra informacijos, ar konkretūs pareiškėjo atlikti veiksmai buvo vertinti priimant Sprendimus.

12. Departamentas, priimdamas sprendimą dėl atsisakymo pakeisti leidimą gyventi, neturėtų VSD išvados tiesiog perkelti į ginčijamą sprendimą. Atsakovas, būdamas viešojo administravimo subjektas, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik VSD išvada, bet ir su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės (darbų, dirbtų kilmės valstybėje, pobūdis, taip pat šeima, gyvenimas ir darbas Lietuvoje), turi atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą.

III. 13. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą bei pareiškėjo skundą atmesti.

14. VSD apeliaciniame skunde pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Teismas netinkamai įvertino pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos valstybei realumą ir akivaizdumą, netinkamai taikė bei aiškino Įstatymo normas, nepagrįstai taikė per aukštą įrodinėjimo standartą, nesilaikė teismų praktikos, suformuluotos analogiško pobūdžio bylose. Be to, teismas neatsižvelgė į Rusijos keliamą egzistencinę grėsmę Lietuvos valstybingumui, tinkamai neįvertino Rusijos vykdomos neišprovokuotos karinės agresijos prieš Ukrainą konteksto, nepagrįstai suteikė prioritetą ne visos Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo, o vieno Baltarusijos Respublikos piliečio teisėms ir interesams.

14.2. Teismas nesilaikė imperatyvo visus valstybės institucijų priimamus sprendimus, taip pat ir susijusius su užsieniečių teisine padėtimi, analizuoti tuo aspektu, kaip jie prisidės prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo.

14.3. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Pakanka turėti duomenų (šiuo atveju apie pareiškėjo 2008–2010 m. darbą Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje), kuriais remdamasis VSD, atlikęs perspektyvinį (į ateitį nukreiptą) vertinimą, prognozuoja grėsmes valstybės saugumui (šiuo atveju daro išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui). Toks VSD vertinimas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo poziciją analogiškomis aplinkybėmis grindžiamoje byloje, kurioje teismas pagrįstai sprendė, jog nuo 2014 iki 2019 metų pagal sutartį Baltarusijos Respublikos valstybinėje institucijoje tarnavęs Baltarusijos Respublikos pilietis gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ir (ar) kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais Baltarusijai lojaliais asmenimis.

14.4. Departamentui siekiant priimti grėsme valstybės saugumui pagrįstą sprendimą dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje nebūtina konstatuoti konkrečių pareiškėjo neteisėtų veiksmų. Jeigu kompetentingos valstybės institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus, planuojamus atlikti arba realiai galimai atliktus valstybės nacionaliniam saugumui grėsmingus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama dėl visiškai kitokio pobūdžio teisinių pasekmių – baudžiamosios atsakomybės taikymo.

14.5. Teismo motyvai ir byloje esantys įrodymai nepaneigia Sprendimų argumentų, susijusių su pareiškėjo lojalumu Baltarusijos valdžiai. Baltarusijos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes bei vykdyti žvalgybos tarnybų užduotis. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo nesieja šeiminiai ryšiai su Lietuva, o tai sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms manipuliuoti ir paveikti pareiškėją. Pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje sietinas su ekonominiais, finansiniais tikslais, o ne su ilgalaikiu gyvenimu Lietuvoje.

14.6. Sprendimai nebuvo grindžiami pareiškėjo atsakymais į Departamento klausimyne nurodytus klausimus. Nors pareiškėjas į konkrečius klausimus ir pateikė „teisingus“ atsakymus (pažymėjo „varnelę“ reikiamoje vietoje), tačiau vien tik jie savaime negali paneigti byloje nustatytos esminės aplinkybės dėl pareiškėjo sąmoningo ryšio su Baltarusijos valdžios institucijomis ir iš to kylančios grėsmės Lietuvos valstybės saugumui.

15. Pareiškėjas atsiliepime į VSD apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

16. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Pareiškėjas pažymi, kad jo atsakymai į Departamento klausimyną negali būti vertinami atsietai nuo kitų aktualių aplinkybių.

16.2. Pirmosios instancijos teismo vertinimas yra paremtas aktualiausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nebuvo atliktas kompleksinis pareiškėjo situacijos vertinimas (kokias pareigas ir kiek laiko jas ėjo, kada (prieš kiek laiko) jas ėjo, kokia buvo tuometinė geopolitinė situacija (ženkliai skyrėsi nuo dabartinės), kokias pareigas ėjo po to, taip pat liko neįvertintos pareiškėjo pažiūros į Rusijos vykdomus veiksmus (aiškiai išreiškė nepritarimą Rusijos vykdomai karinei agresijai, nurodė, kad Krymas priklauso Ukrainai)), akcentuojant, kad nei VSD, nei atsakovas nepagrindė pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam Lietuvos saugumui realumo bei akivaizdumo (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu), o vien bendros politinės situacijos įvardijimas ir galimos grėsmės nacionaliniam saugumui pasireiškimo rizikos apžvalga VSD išvadoje negali būti laikoma tinkamu pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui įvertinimu.

16.3. VSD apeliaciniame skunde pateikia argumentus apie bendrą politinę situaciją, kuri nesusijusi su individualia pareiškėjo situacija, iš esmės apeliaciniame skunde nurodant, kad pareiškėjo atžvilgiu neturi būti jokių įrodymų apie atliktus / planuojamus atlikti veiksmus, kurie pagrįstų pareiškėjo keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui, pateikia nuorodas į bendros politinės situacijos įvardijimą. Galimos grėsmės valstybės saugumui turinys negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas. VSD pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui grindžia įtarimais ir spėlionėmis, o ne individualiu pareiškėjo vertinimu, jo atliktais veiksmais ar ryšiais.

16.4. VSD apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1949-815/2023, tačiau šios ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (lot. argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) skiriasi.

17. Atsakovas Departamentas atsiliepime į VSD apeliacinį skundą su juo sutinka ir prašo jį patenkinti.

18. Departamentas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

18.1. VSD išvadoje pagrįstai nurodė, kad pareiškėjui išdavus leidimą laikinai gyventi, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. birželio 28 d. administracinėje byloje Nr. eA-1949-815/2023.

18.2. Reikalavimas, kad užsienietis turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

18.3. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas anketoje nurodė, kad dirbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje 2008–2010 m., todėl, įvertinus tarptautinį kontekstą, buvo tinkamai atliktas pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui perspektyvinis vertinimas ir priimti proporcingi sprendimai. Atsakovas pažymi, kad nebuvo nustatyta, jog pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais ar turinčiais leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje)

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos Departamento Sprendimų, kuriais atsakovas pareiškėjui atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Sprendimas Nr. 1) ir uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus (Sprendimas Nr. 2), teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nuo pareiškėjo darbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje praėjo daugiau kaip 10 metų, konstatavo, kad visa bylos medžiaga vienareikšmiškai nepatvirtina pareiškėjo lojalumo Baltarusijos Respublikos vykdomai politikai. Teismas vertino, kad sprendimuose nurodyti motyvai ir byloje nustatytos aplinkybės nėra pakankami vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui, todėl skundžiamus sprendimus panaikino.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde akcentuoja, kad būtent VSD yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. VSD nustatė konkrečius Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus, kai Baltarusijos žvalgybos tarnybos naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalių piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę šios šalies valstybės institucijose. Teismas nepagrįstai pervertino faktą, jog nuo pareiškėjo tarnybos Baltarusijos jėgos struktūrose praėjo daugiau kaip 10 metų.

22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Įstatymo 4 straipsnio (redakcija, galiojusi atsakovo sprendimų priėmimo metu) 5 dalyje įtvirtinta, jog VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį. Įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinimas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikata (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

24. LVAT savo nuoseklioje praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.

25. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018).

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant bylos esminę faktinę aplinkybę, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Šiuo aspektu primintina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įvertinus ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį darytina išvada, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

27. Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, negali sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Migracijos departamento sprendimuose nurodyti motyvai ir byloje nustatytos aplinkybės nėra pakankami konstatuoti pareiškėjo grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui.

28. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr. EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17).

29. Baltarusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje. Jos 16 straipsnyje konstatuojama: „Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką“. Dėl Rusijos keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui Nacionalinio saugumo strategijos 14 punkte teigiama: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui“. Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“ pasmerkė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią, išreiškė tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.

30. Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamus sprendimus, vadovavosi VSD išvada. Joje, įvertinus paties pareiškėjo nurodytą ir neginčijamą aplinkybę, jog jis 2008-2010 metais dirbo priešgaisrinėje tarnyboje prie Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijos, konstatuota, jog pareiškėjas, dirbdamas šioje institucijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijai ir palaikyti jos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

31. Teisėjų kolegija pakartotinai įvertinusi byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į Baltarusijos keliamą grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir dėl Baltarusijos vaidmens vykdant neišprovokuotą agresiją prieš Ukrainą (šią aplinkybę teisėjų kolegija pripažįsta visiems žinoma, todėl papildomai neįrodinėtina (ABTĮ 57 str. 1 d.) ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, neturi jokių priežasčių nesutikti su VSD ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimu. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, kad tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir kad pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamuose Migracijos departamento sprendimuose pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

32. Ginčijami Migracijos departamento sprendimai daugiausiai grindžiami VSD išvadoje pateikta informacija, susijusia su pareiškėjo darbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje 2008-2010 metais vertinimu grėsmės valstybės saugumui aspektu, tačiau iš šių sprendimų turinio taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą (t. y., be kita ko, įvertino pareiškėjo šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika).

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Tai, kad pareiškėjas buvo sudaręs darbo sutartį, nereiškia, kad jis įgijo teisėtą lūkestį tikėtis, jog jam nebus panaikintas leidimas laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais. Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi bei dirbti įgyjama tik tada, jeigu asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. (žr., pvz., LVAT 2023 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2003-815/2023).

34. Atkreiptinas dėmesys, jog Migracijos departamentas 2023 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. 23S81439 uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėn. (5 metus). Įvertinus šio sprendimo turinį, konstatuotina, kad jis yra grindžiamas aktualiu teisiniu reglamentavimu. Jame detaliai įvertintas pareiškėjo socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje, pobūdis ir konstatuota, kad pareiškėjo buvimo ir darbo laikotarpis nelaikytinas ilgalaikiu ryšiu su Lietuva ir neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, Migracijos departamento Sprendimas Nr.2 yra pakankamai konkretizuotas, motyvuotas ir individualizuotas, o jame pareiškėjui nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas.

35. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas ginčijamais sprendimais teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką. Ginčijamuose Migracijos departamento sprendimuose pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami.

36. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai ir pirmosios instancijos teismo motyvai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui esminės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

37. Apibendrinusi teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147 str.), todėl trečiojo suinteresuoto asmens VSD apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą atmesti. Atmetus pareiškėjo skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo S. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius