f549ebcf-1b70-40d4-9abb-2a9f4083f36c · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-2386-996/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35133-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.1; 1.3.5.5; 3.2.6.1; 3.4.1.7 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 10 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė, sekretoriaujant Rasai Varaneckienei, Onai Virmauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovei V. S., atsakovui A. S., jo atstovei advokatei Loretai Paulavičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ieÅ¡kinį atsakovui A.

S. ir atsakovo A. S. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl darbo ginčo, antrÄ ja atsakove į bylÄ Ä¯traukta valstybės įmonė „MÅ«sų amatai“. Teismas n u s t a t ė : Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ieÅ¡kovas, KD, darbdavys) elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (el. b. t. I, b. l. 1–4) A. S. (toliau – atsakovas, darbuotojas), nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2018 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sprendimas) dalimi, kuria buvo patenkinti darbuotojo reikalavimai dėl darbo užmokesčio kintamosios dalies ir netesybų iÅ¡ieÅ¡kojimo, ir praÅ¡ydamas darbuotojo reikalavimus, teiktus Darbo ginčų komisijai ir jos patenkintus, atmesti.

Ieškovas paaiškino, kad įgyvendina valstybės įmonės „Mūsų amatai“ (toliau – VĮ „Mūsų amatai“, įmonė) savininko teises ir pareigas, VĮ „Mūsų amatai“ vadovu nuo 2017 m. liepos 10 d. iki 2018 m. liepos 25 d. buvo atsakovas. Ieškovas pripažįsta, kad atsakovo, kaip VĮ „Mūsų amatai“ vadovo, dirbusio pagal darbo sutartį, mėnesinės algos kintamoji dalis nėra skatinimo priemonė, yra sudėtinė darbo užmokesčio dalis, bet nesutinka, kad ji turi būti nustatoma ir mokama atsakovui iš karto po darbo sutarties sudarymo ir pasirašymo.

IeÅ¡kovo įsitikinimu, sistemiÅ¡kai įvertinus teisės aktų, reglamentuojančių valstybės įmonių vadovų darbo užmokesčio nustatymÄ , nuostatas, atsakovo mėnesinės algos kintamosios dalies dydis priklausė nuo įmonės vadovo vertinimo, naujai priimtam įmonės vadovui pareiga nustatyti mėnesinės algos kintamÄ jÄ dalį atsiranda įvertinus jo vadovavimo laikotarpiu vykdomÄ Ä¯monės veiklÄ , bet ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo darbo sutarties galiojimo pradžios.

Teigė, kad atsakovas, eidamas VÄ® „MÅ«sų amatai“ direktoriaus pareigas, nevykdė savo pareigybės apraÅ¡yme nustatytos funkcijos – įmonės veiklos ataskaitas teikė pavėluotai: ataskaitÄ už 2017 m. III ketvirtį su aiÅ¡kinamuoju raÅ¡tu jis pateikė tik 2017 m. gruodžio 4 d. raÅ¡tu Nr. 11/05-1312, ataskaitos už 2017 m. IV ketvirtį, taip pat 2017 metų įmonės veiklos ataskaitos nepateikė, kartu pažymėdamas, jog atsakovo parengti 2017 m. lapkričio 22 d. ir 2018 m. kovo 13 d. raÅ¡tai Nr. 11/05-1256 ir Nr. 11/05-278 tėra duomenų (skaičių) pateikimas pagal KD direktoriaus 2017 m. birželio 20 d.

įsakymu Nr. V-268 nustatytÄ formÄ ir Å¡ių duomenų pateikimas negali bÅ«ti prilyginamas ataskaitų pateikimui. Nurodė, kad atsakovas iÅ¡ įmonės vadovo pareigų buvo atleistas 2018 m. liepos 25 d., atsižvelgiant į jo 2018 m. liepos 5 d. praÅ¡ymÄ , jis Å¡ias pareigas ėjo 12 mėnesių ir 15 dienų, tačiau iki 2018 m. liepos 25 d. jis nebuvo pateikęs KD metinio audituoto finansinės ataskaitos rinkinio. IeÅ¡kovo įsitikinimu, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo ir proporcingumo kriterijais, pareiga nustatyti mėnesinės algos kintamÄ jÄ dalį jam galėjo atsirasti tik po 6 mėnesių nuo to, kai atsakovas pradėjo eiti VÄ® „MÅ«sų amatai“ vadovo pareigas ir įvertinus konkrečius finansiniais metais įmonės pasiektus veiklos rezultatus, tačiau atsakovui nevykdant savo pareigų, laiku neteikiant įmonės veiklos ataskaitų, negalėjo (neturėjo pagrindo) įvertinti įmonės pasiektų rezultatų ir paskirti atsakovui mėnesinės algos kintamosios dalies.

Pabrėžė, kad atsakovas, kaip atsakingas darbuotojas, turėdamas tinkamų žinių ir kompetencijos, dėl mėnesinės algos kintamosios dalies nustatymo nesikreipė nei eidamas įmonės vadovo pareigas, nei teikdamas KD praÅ¡ymÄ atleisti jį iÅ¡ pareigų, jis praÅ¡ymÄ dėl informacijos apie mėnesinės algos kintamÄ jÄ dalį KD pateikė tik 2018 m. liepos 31 d., kas, ieÅ¡kovo vertinimu, rodo ne atsakovo norÄ apginti savo galimai pažeistas teises, o jo siekį pasipelnyti iÅ¡ valstybės. Kartu pažymėjo tai, kad KD atsakovui darbo užmokesčio nemokėjo, jam darbo užmokestis buvo mokamas iÅ¡ VÄ® „MÅ«sų amatai“ lėšų.

Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas; prieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovas prašė priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovo 4 421,94 Eur mėnesinės algos kintamÄ jÄ dalį, 12 115,80 Eur netesybas, 5 % metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (el. b. t. III, b. l. 16–24, 112–117). Atsakovo įsitikinimu, ieÅ¡kovas neteisingai supranta, aiÅ¡kina ir taiko jo darbo apmokėjimÄ reglamentuojančias teisės normas.

Pažymėjo, kad pagal VÄ® „MÅ«sų amatai“ įstatus, ieÅ¡kovei, kaip įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucijai, priskirta kompetencija skirti ir atÅ¡aukti įmonės vadovÄ , nustatyti jo darbo sutarties sÄ lygas, tvirtinti jo pareigybės nuostatus, sudaryti ir nutraukti su juo darbo sutartį, nustatyti įmonės veiklos rodiklius, parinkti atestuotÄ auditorių ar audito įmonę įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditui atlikti. Atsakovo manymu, nutraukus su juo darbo santykius mėnesinės algos kintamoji dalis jam nebuvo iÅ¡mokėta, nes jo darbo įmonėje laikotarpiu ieÅ¡kovas neatliko savo pareigos nustatyti jam mėnesinės algos kintamosios dalies dydį, kartu pažymėdamas, kad ieÅ¡kovas savo neveikimÄ grindžia nepriklausomo auditoriaus iÅ¡vadų nebuvimu, tačiau nepriklausomo auditoriaus iÅ¡vada buvo pateikta 2018 m. rugpjūčio 3 d.

Pabrėžė, kad pagal teisinį reglamentavimÄ , jo, kaip įmonės vadovo, kintamoji darbo užmokesčio dalis priklauso nuo įmonės tikslų, nustatytų įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, įgyvendinimo ir veiklos rezultatų ir nustatoma finansiniams metams atsižvelgiant į praėjusiais finansiniais metais pasiektus konkrečius įmonės veiklos rezultatus. Teigė, jog pagal įmonės įstatus, bÅ«tent ieÅ¡kovui priskirta kompetencija nustatyti įmonės veiklos rodiklius, KD turėjo galimybę kintamÄ jÄ jo mėnesinės algos dalį nustatyti atsižvelgiant ir į trumpesnio nei metų laikotarpio veiklos rezultatus, nes įmonės konkretÅ«s veiklos rezultatai buvo numatyti ketvirčiais.

Nurodė, kad KD direktoriaus 2010 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. V-47 buvo nustatyta, kad rodikliai, pagal kuriuos apskaičiuojama įmonės direktoriaus mėnesinės algos kintamoji dalis, yra KD direktoriaus įsakymu patvirtinto nuteistųjų (suimtųjų) įdarbinimo plano, pelno plano, pardavimų ir paslaugų apimčių plano vykdymo rezultatai, tuo tarpu konkretus mėnesinės algos kintamosios dalies dydis įmonės direktoriui (jam) turėjo būti tvirtinamas KD direktoriaus įsakymu. Pabrėžė, kad 2017 m.

III ketvirtį įmonė virÅ¡ijo nuteistųjų (suimtųjų) įdarbinimo plano rodiklį, todėl, atsakovo įsitikinimu, jam turėjo bÅ«ti apskaičiuojamas mėnesinės algos kintamosios dalies dydis iki 40 % mėnesinės algos pastoviosios dalies; 2017 m. IV ketvirtį įmonė virÅ¡ijo pardavimų ir paslaugų apimties planÄ , todėl mano, kad jam turėjo bÅ«ti apskaičiuojamas mėnesinės algos kintamosios dalies dydis iki 20 % mėnesinės algos pastoviosios dalies. Teigė, kad ieÅ¡kovas nepatvirtino 2018 m.

įmonės nuteistųjų ir suimtųjų įdarbinimo, pelno, pardavimų ir paslaugų apimčių plano, dėl ko jis, kaip įmonės vadovas, negalėjo pateikti nuteistųjų ir suimtųjų įdarbinimo, pelno, pardavimų ir paslaugų apimčių 2018 m. I ir II ketvirčių ataskaitų, todėl, atsakovo nuomone, apskaičiuojant jo mėnesinės algos kintamosios dalies dydį turėtų bÅ«ti vadovaujamasi rodikliais, numatytais 2017 m. IV ketvirčiui, taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į kiekvieno plane patvirtinto rodiklio įvykdymÄ bei jo virÅ¡ijimÄ , į tai, kad pelno bei pardavimų ir paslaugų apimčių rodikliams, nustatytiems 2017 m., esminės įtakos turėjo ieÅ¡kovo, kaip įmonės valdymo organo bei įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, netinkamas pareigų vykdymas bei praėjusių finansinių metų nuostoliai.

Atsakovo įsitikinimu, ieÅ¡kovo argumentai, kad KD, kaip valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, pareiga nustatyti jam kintamÄ jÄ mėnesinės algos dalį atsirado tik įvertinus jo vadovaujamu laikotarpiu vykdomÄ Ä¯monės veiklÄ , bet ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo darbo sutarties galiojimo pradžios, nepagrįsti, nes, jo manymu, mėnesinės algos kintamai daliai 6 mėnesių terminas taikomas tik naujai įsteigtoms valstybės įmonėms, tuo tarpu VÄ® „MÅ«sų amatai“ juridinių asmenų registre įregistruota nuo 2014 m. gegužės 23 d. ir darbo sutarties su juo sudarymo metu (2017 m. birželio 30 d.) negali bÅ«ti laikoma naujai įsteigta įmone.

Atsakovo vertinimu, ieÅ¡kovo priekaiÅ¡tai dėl nesavalaikio įmonės finansinių ataskaitų rinkinio sudarymo už 2017 m. ir jo pateikimo kartu su auditoriaus iÅ¡vada nepagrįsti, nes, jo teigimu, Å¡ias priežastis lėmė žmogiÅ¡kųjų resursų trÅ«kumas, be to, įmonė iÅ¡ dalies nedisponavo įmonės finansiniais dokumentais už 2016 m., nes 2017 m. pradžioje įtarus įmonę apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitÄ , jie poėmio metu buvo paimti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ieÅ¡kovo argumentai dėl nesavalaikės audito iÅ¡vados pateikimo taip pat yra susiję su paties ieÅ¡kovo neveikimu – ieÅ¡kovui priskirta kompetencija parinkti atestuotÄ auditorių ar audito įmonę įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditui atlikti, tačiau dėl užsitęsusių audito paslaugų pirkimo procedÅ«rų bei kitų aukščiau nurodytų priežasčių, audito iÅ¡vada buvo pateikta tik 2018 m. rugpjūčio 3 d.

Pabrėžė, kad su juo nėra tinkamai atsiskaityta iki Å¡iol, todėl siekia ir netesybų. Nurodė, kad jo praÅ¡omÄ priteisti 4 421,94 Eur dydžio mėnesinės algos kintamÄ jÄ dalį sudaro 2 402,64 Eur dydžio mėnesinės algos kintamoji dalis už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 10 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2 019,30 Eur dydžio mėnesinės algos kintamoji dalis už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 25 d. Atsakovo teigimu, jo vidutinis darbo užmokestis turėtų bÅ«ti apskaičiuotas ne tik pagal pastoviÄ jÄ , bet ir kintamÄ jÄ dalį, kuriÄ turėtų sudaryti 20 % pastoviosios dalies.

IeÅ¡kovas atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį (el. b. t. IV, b. l. 1–3) nurodė, kad su juo nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Teigė, kad atsižvelgiant į nuo 2016 m. sausio 22 d. pasikeitusį teisinį mėnesinės algos kintamosios dalies nustatymo reglamentavimÄ â€“ pasikeitė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr. 1341 nuostatos, KD direktoriaus 2010 m. vasario 26 d. įsakymas Nr. V-47, 2011 m. sausio 31 d. įsakymas Nr. V-37 neteko juridinės galios, naujos redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas Nr. 1341 neįpareigoja įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos mėnesinės algos kintamÄ jÄ dalį nustatyti trumpesniam negu metai laikotarpiui, KD, atsižvelgęs į neįvykdytus VĮ „MÅ«sų amatai“ nustatytus rodiklius, mėnesinės algos kintamosios dalies atsakovui nenustatinėjo.

VÄ® „MÅ«sų amatai“ atsiliepimų į ieÅ¡kinį bei prieÅ¡ieÅ¡kinį nepateikė. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė palaikė ieÅ¡kinyje ir atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , papildomai paaiÅ¡kindama, kad tvarka, pagal kuriÄ Ä¯monės vadovui mokama kintamoji darbo užmokesčio dalis, nebegaliojo jau nuo 2016 metų; jai nežinoma, kad darbo santykių metu atsakovas bÅ«tų kreipęsis į KD dėl kintamosios darbo užmokesčio dalies jam iÅ¡mokėjimo.

Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė prieÅ¡ieÅ¡kinyje ir atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , papildomai paaiÅ¡kindamas, kad po įsidarbinimo įmonėje jau rugsėjo mėnesį kreipėsi į KD žodžiu dėl darbo užmokesčio mokėjimo jam peržiÅ«rėjimo, jam buvo pažadėta, kad tai bus padaryta iki metų pabaigos, tačiau tai nebuvo padaryta, jis eilę kartų žodžiu kreipėsi į KD dėl kintamosios darbo užmokesčio dalies mokėjimo; jam dirbant įmonė tapo pelninga, tačiau jam mokama alga buvo neadekvati jo darbo krÅ«viui;

KD praÅ¡omas jis nurašė beviltiÅ¡kas įmonės skolas, kas sumažino įmonės pelnÄ ; po darbo santykių pasibaigimo įmonėje niekur kitur neįsidarbino, dalyvavo konkursuose, bet jų nelaimėjo. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė prieÅ¡ieÅ¡kinyje ir atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , papildomai paaiÅ¡kindama, kad atsakovas įmonėje tvarkėsi gerai, apie įmonės rezultatus informavo teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jam priklausė darbo užmokesčio kintamoji dalis, jÄ mokėti KD įsipareigojo darbo sutartimi; audito ataskaita turėjo bÅ«ti padaryta iki 2018 m. balandžio mėnesio, tačiau datuota 2018 m. rugpjūčio 3 d., nors pats atsakovas jÄ pasirašė, todėl atsakovo atleidimo dienÄ KD žinojo įmonės rezultatus ir galėjo su juo bÅ«ti tinkamai atsiskaityta.

IeÅ¡kinys atmetamas, prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkinamas iÅ¡ dalies. Byloje ginčas kilo dėl kintamosios darbo užmokesčio dalies mokėjimo. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. birželio 30 d. ieÅ¡kovas ir atsakovas sudarė neterminuotÄ darbo sutartį Nr. 207, pagal kuriÄ atsakovas nuo 2017 m. liepos 10 d. ėjo VÄ® „MÅ«sų amatai“ direktoriaus pareigas, o darbdavys įsipareigojo mokėti jam mėnesinę algÄ , susidedančiÄ iÅ¡ pastoviosios ir kintamosios dalių: darbo sutartyje nustatytas mėnesinės algos pastoviosios dalies koeficientas (Lietuvos Respublikos Seimo nustatytais Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigÅ«nų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) baziniais dydžiais) – 12,7, bei nurodyta, kad mėnesinės algos kintamoji dalis nustatoma KD direktoriaus įsakymu teisės aktų nustatyta tvarka (el. b. t.

I, b. l. 28, 36), atsakovas jam pateikus praÅ¡ymÄ iÅ¡ darbo atleistas 2018 m. liepos 25 d. (el. b. t. I, b. l. 17, t. III, b. l. 7–15), 2018 m. rugpjūčio 22 d. darbuotojas dėl kintamosios darbo užmokesčio dalies, netesybų iÅ¡ KD iÅ¡ieÅ¡kojimo kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 1), kuri sprendimu darbuotojo praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies: nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ KD darbuotojo naudai po 20 % mėnesinės algos kintamÄ jÄ dalį (331,48 Eur), skaičiuojant nuo darbuotojo mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio, už kiekvienÄ mėnesį nuo darbo santykių pradžios (2017 m. liepos 10 d.) iki darbo santykių pabaigos (2018 m. liepos 25 d.), 331,48 Eur netesybų už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo darbo santykių pabaigos (2018 m. liepos 25 d.) iki sprendimo priėmimo dienos (el. b. t.

I, b. l. 29–34). Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo užmokestis – atlyginimas už darbÄ , darbuotojo atliekamÄ pagal darbo sutartį. DK 139 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojo darbo užmokestį sudaro:

1) bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga); 2) papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta Å¡alių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomÄ darbo apmokėjimo sistemÄ ;

3) priedai už įgytÄ kvalifikacijÄ ; 4) priemokos už papildomÄ darbÄ ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymÄ ;

5) premijos už atliktÄ darbÄ , nustatytos Å¡alių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomÄ darbo apmokėjimo sistemÄ ; 6) premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotojÄ už gerai atliktÄ darbÄ , jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklÄ ar veiklos rezultatus. Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos iÅ¡mokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent Å¡alys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per deÅ¡imt darbo dienų.

Darbo užmokesčio ar su juo susijusių iÅ¡mokų dalis, nevirÅ¡ijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi bÅ«ti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dienÄ , nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (Å¡io kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iÅ¡ uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iÅ¡ Å¡eÅ¡ių.

Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Pagal ginčui aktualaus laikotarpio redakcijos (nuo 2016 m. sausio 22 d.) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr. 1341 „Dėl valstybės valdomų įmonių vadovų darbo užmokesčio“ (toliau – Nutarimas) 1.1, 1.2 punktus, valstybės įmonių vadovų darbo užmokestį sudaro mėnesinė alga ir premija; mėnesinė alga susideda iš pastoviosios dalies ir kintamosios dalies; kintamoji dalis priklauso nuo valstybės įmonės tikslų, nustatytų valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, vadovaujantis Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo VII ir VIII skyrių nuostatomis, įgyvendinimo ir veiklos rezultatų ir nustatoma finansiniams metams atsižvelgiant į praėjusiais finansiniais metais pasiektus konkrečius valstybės įmonės veiklos rezultatus; mėnesinės algos kintamosios dalies dydį nustato valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija; konkrečius veiklos rezultatus (vertinamus rodiklius) nustato valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba valstybės įmonės valdyba, jeigu ji sudaroma ir valstybės įmonės veiklos rodiklių nustatymas įstatuose nepriskirtas valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kompetencijai; valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos motyvuotu sprendimu mėnesinės algos kintamoji dalis gali būti nustatoma ir trumpesniam finansinių metų laikotarpiui, atsižvelgiant į praėjusio atitinkamo laikotarpio veiklos rezultatus, kai įmonės veiklos plane nustatytas terminas veiklos rezultatui pasiekti yra trumpesnis nei finansiniai metai; mėnesinės algos kintamoji dalis negali viršyti 50 procentų valstybės įmonės vadovui nustatytos mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio.

Pagal Nutarimo 1.3 punktÄ , pirmaisiais veiklos metais įsteigtos naujos valstybės įmonės kategorija ir vadovo mėnesinės algos pastovioji dalis nustatomos pagal prognozuojamus Å¡io nutarimo 1.4 papunktyje nurodytus rodiklius, mėnesinės algos kintamoji dalis – vadovaujantis Å¡io nutarimo 1.2.2 papunkčiu ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo valstybės įmonės veiklos pradžios. Pagal KD direktoriaus 2010 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-14 patvirtinto ir 2010 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. V-47 bei 2011 m. sausio 31 d.

įsakymu Nr. V-37 pakeisto Valstybės įmonių prie pataisos įstaigų direktorių, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ApraÅ¡as) 5 punktÄ , rodikliai, pagal kuriuos apskaičiuojama įmonės direktoriaus mėnesinės algos kintamoji dalis, yra KD direktoriaus įsakymu patvirtinto nuteistųjų (suimtųjų) įdarbinimo plano, pelno plano, pardavimų ir paslaugų apimčių plano vykdymo rezultatai. Pagal ApraÅ¡o 6 punktÄ , mėnesinės algos kintamoji dalis apskaičiuojama: kai nuteistųjų (suimtųjų) įdarbinimo planas įvykdomas arba virÅ¡ijamas, gali bÅ«ti apskaičiuojama iki 40 procentų mėnesinės algos pastoviosios dalies; kai pelno planas įvykdomas arba virÅ¡ijamas, gali bÅ«ti apskaičiuojama iki 40 procentų mėnesinės algos pastoviosios dalies; kai vykdomas arba virÅ¡ijamas pardavimų ir paslaugų apimties planas, gali bÅ«ti apskaičiuojama iki 20 procentų mėnesinės algos pastoviosios dalies; mėnesinės algos kintamosios dalies dydis už nuteistųjų įdarbinimo plano įvykdymÄ negali virÅ¡yti įmonės trijų vidutinių mėnesinių nuteistųjų (suimtųjų) darbo užmokesčių.

Aukščiau pateikta teisės aktų nuostatų sisteminė analizė ir bylos medžiaga (el. b. t. I, b. l. 28, 36) patvirtina, kad atsakovo, kaip VÄ® „MÅ«sų amatai“ vadovo, dirbusio pagal darbo sutartį, mėnesinės algos kintamoji dalis buvo sudėtinė jo darbo užmokesčio dalis, ieÅ¡kovas, sudarydamas darbo sutartį su atsakovu, įsipareigojo jam teisės aktų nustatyta tvarka mokėti ne tik pastoviÄ jÄ , bet ir kintamÄ jÄ darbo užmokesčio dalį, konkretus kintamosios darbo užmokesčio dalies dydis priklausė nuo vertinamųjų rodiklių – įmonės tikslų įgyvendinimo ir veiklos rezultatų (nuteistųjų (suimtųjų) įdarbinimo plano, pelno plano, pardavimų ir paslaugų apimčių plano vykdymo rezultatų), pagal kuriuos (tam tikrÄ iÅ¡ jų pasiekus ar virÅ¡ijus) ieÅ¡kovas turėjo pareigÄ nustatyti atsakovui konkretų mėnesinės algos kintamosios dalies dydį (nevirÅ¡ijant nustatytos maksimalios procentinės iÅ¡raiÅ¡kos pagal kiekvieno plano įvykdymÄ ar virÅ¡ijimÄ , kartu įvertinant tai, kad kintamoji dalis negali virÅ¡yti 50 % pastoviosios dalies bei tai, kad kintamoji dalis konkrečiai už nuteistųjų (suimtųjų) įdarbinimo plano įvykdymÄ negali virÅ¡yti įmonės trijų vidutinių mėnesinių nuteistųjų (suimtųjų) darbo užmokesčių), kas sukurtų pareigÄ VĮ „MÅ«sų amatai“, iÅ¡ kurios lėšų buvo mokamas darbo užmokestis atsakovui, mokėti atsakovui kintamÄ jÄ darbo užmokesčio dalį.

Teismas sutinka su ieÅ¡kovu, kad naujai paskirtam įmonės vadovui pareiga nustatyti mėnesinės algos kintamÄ jÄ dalį atsiranda įvertinus jo vadovavimo laikotarpiu vykdomÄ Ä¯monės veiklÄ â€“ įmonės tikslų įgyvendinimÄ ir veiklos rezultatus, tačiau nesutinka, kad vertinimas Å¡iuo atveju galėjo bÅ«ti atliekamas ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo atsakovo darbo pradžios – Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įmonė buvo įregistruota dar 2014 m. gegužės 23 d. (el. b. t.

III, b. l. 7–15), taigi, įmonė, nuo atsakovo įdarbinimo, nėra laikoma naujai įsteigtu juridiniu asmeniu, dėl ko nagrinėjamu atveju pagrindo vadovautis Nutarimo 1.3 punktu ir atsakovui kintamojo darbo užmokesčio dalies dydį nustatyti po 6 mėnesių nuo atsakovo darbo pradžios nėra. Teismas ypatingÄ dėmesį atkreipia į tai, kad atsakovui pradėjus eiti įmonės vadovo pareigas vertinamieji rodikliai 2017 m. jau buvo nustatyti KD direktoriaus 2017 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-268 „Dėl 2017 metų valstybės įmonės „MÅ«sų amatai“ nuteistųjų ir suimtųjų įdarbinimo, pelno, pardavimų ir paslaugų apimčių plano patvirtinimo“ (el. b. t.

III, b. l. 42–44), pagal kurį vertinamieji rodikliai – nuteistųjų ir suimtųjų įdarbinimo, pelno, pardavimų ir paslaugų apimtys – buvo nustatyti ne finansiniams metams, o ketvirčiams, kÄ leidžia Nutarimo 1.2.2 punkto nuostatos, todėl atsakovui pateikus KD įmonės nuteistųjų ir suimtųjų įdarbinimo, pelno, pardavimų ir paslaugų apimčių ataskaitas už 2017 m. III ir IV ketvirčius (el. b. t. I, b. l. 27, 35) – pirmuosius du jo darbo laikotarpio įmonėje ketvirčius – KD turėjo pakankamai duomenų tam, kad galėtų įvykdyti darbo sutartimi prisiimtÄ savo įsipareigojimÄ dėl kintamosios darbo užmokesčio dalies dydžio atsakovui nustatymo, taigi, KD, 2017 m. nustačiusi vertinamuosius rodiklius ketvirčiams, privalėjo vertinti ketvirtinių, o ne metinių, įmonės pasiektų rodiklių atitikimÄ nustatytiems planams ir įmonei pasiekus nustatytus tam tikrus vertinamuosius rodiklius ir/ar juos virÅ¡ijus – spręsti, kokio dydžio kintamÄ jÄ darbo užmokesčio dalį atsakovui nustatyti.

IeÅ¡kovo teiginiai, kad nuo 2016 metų pasikeitus teisiniam reglamentavimui visi KD direktoriaus įsakymai, kiek tai susiję su kintamosios darbo užmokesčio dalies nustatymu, neteko galios, yra visiÅ¡kai nepagrįsti, kadangi pagal naujos redakcijos Nutarimo 1.2.2 punkto nuostatas buvo leidžiama kintamÄ jÄ darbo užmokesčio dalį nustatyti ir trumpesniam nei finansinių metų laikotarpiui, kÄ KD ir buvo padariusi. IÅ¡ įmonės nuteistųjų ir suimtųjų įdarbinimo, pelno, pardavimų ir paslaugų apimčių ataskaitų už 2017 m.

III ir IV ketvirčius (el. b. t. I, b. l. 27, 35) matyti, kad įmonė 2017 m. III ketvirtį viršijo nuteistųjų ir suimtųjų įdarbinimo plano rodiklį, 2017 m. IV ketvirtį įmonė viršijo pardavimų ir paslaugų apimties plano rodiklį. Aplinkybę, kad įmonė, vadovaujama atsakovo, pasiekė šiuos aukščiau nurodytus rodiklius nurodytu laikotarpiu, be kita ko, patvirtina ir 2017 m. įmonės veiklos ataskaita už 9 mėn. (el. b. t. I, b. l. 18–26) bei nepriklausomo auditoriaus atlikta įmonės veiklos ataskaita už 2017 m. (el. b. t.

III, b. l. 57–104), todėl ieškovas privalėjo nustatyti atsakovo kintamojo darbo užmokesčio dalies dydį už 2017 m. III–IV ketvirčiais pasiektus įmonės veiklos rezultatus, tačiau to nepadarė, dėl ko VĮ „Mūsų amatai“, neturėdama teisinio pagrindo – KD direktoriaus įsakymo dėl atsakovo kintamosios darbo užmokesčio dalies dydžio nustatymo, atsakovui kintamojo darbo užmokesčio dalies už šį laikotarpį nemokėjo. Tai, kad įmonė, vadovaujama atsakovo, pasiekė ne visus tris KD direktoriaus 2017 m. birželio 20 d.

įsakymu Nr. V-268 „Dėl 2017 metų valstybės įmonės „MÅ«sų amatai“ nuteistųjų ir suimtųjų įdarbinimo, pelno, pardavimų ir paslaugų apimčių plano patvirtinimo“ (el. b. t. III, b. l. 42–44) nustatytus vertinamuosius rodiklius aptariamuoju laikotarpiu, nekeičia teismo aukščiau padarytos iÅ¡vados. Pabrėžtina, kad pagal ApraÅ¡o 6 punkto nuostatas (el. b. t. III, b. l. 56), už kiekvienÄ iÅ¡ įmonės vertinamųjų rodiklių pasiekimÄ /virÅ¡ijimÄ buvo nustatyti skirtingi maksimalÅ«s įmonės vadovo kintamosios darbo užmokesčio dalies dydžio procentai nuo pastoviosios darbo užmokesčio dalies dydžio, pagrindo nesivadovauti Å¡iuo įsakymu nėra, jokiame teisės akte KD neįtvirtino, kad bÅ«tina įvykdyti/virÅ¡yti visus tris vertinamuosius rodiklius, tam, kad bÅ«tų nustatomas įmonės vadovo kintamosios darbo užmokesčio dalies dydis, todėl įmonei pasiekus nors vienÄ iÅ¡ KD direktoriaus 2017 m. birželio 20 d.

įsakymu Nr. V-268 „Dėl 2017 metų valstybės įmonės „MÅ«sų amatai“ nuteistųjų ir suimtųjų įdarbinimo, pelno, pardavimų ir paslaugų apimčių plano patvirtinimo“ (el. b. t. III, b. l. 42–44) nustatytų vertinamųjų rodiklių atsakovui kintamojo darbo užmokesčio dalies dydis privalėjo bÅ«ti nustatytas, nevirÅ¡ijant nustatytos maksimalios procentinės iÅ¡raiÅ¡kos pagal kiekvieno plano įvykdymÄ ar virÅ¡ijimÄ , kartu įvertinant tai, kad kintamoji dalis negali virÅ¡yti 50 % pastoviosios dalies bei tai, kad kintamoji dalis konkrečiai už nuteistųjų (suimtųjų) įdarbinimo plano įvykdymÄ negali virÅ¡yti įmonės trijų vidutinių mėnesinių nuteistųjų (suimtųjų) darbo užmokesčių.

Nustatyta, kad 2018 metams įmonės vertinamieji rodikliai iÅ¡ esmės nepasikeitė – KD direktoriaus 2018 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. V-48 „Dėl valstybės įmonės „MÅ«sų amatai“ veiklos strategijos 2018–2021 metams patvirtinimo“ (el. b. t. IV, b. l. 58–101) buvo patvirtinta įmonės veiklos strategija, kuria, be kita ko, buvo nustatyti ir konkretÅ«s vertinamųjų rodiklių dydžiai finansiniams metams įmonės efektyvumui vertinti. Kaip jau teismas pabrėžė aukščiau, ieÅ¡kovas, sudarydamas darbo sutartį su atsakovu, įsipareigojo jam nustatyti ir mokėti kintamÄ jÄ darbo užmokesčio dalį, kurios dydis priklausė nuo įmonės tikslų įgyvendinimo ir veiklos rezultatų (nuteistųjų (suimtųjų) įdarbinimo plano, pelno plano, pardavimų ir paslaugų apimčių plano vykdymo rezultatų), todėl nepaisant to, kad KD 2018 m. nustatė konkrečius įmonės vertinamųjų rodiklių dydžius finansiniams metams (nors pagal Nutarimo 1.2.2 punkto nuostatas turėjo galimybę juos nustatyti ir trumpesniais laikotarpiais), atsakovui pateikus praÅ¡ymÄ atleisti jį iÅ¡ darbo 2018 m. liepos mėn. KD turėjo pareigÄ vertinti, ar 2018 m.

įmonės vertinamieji rodikliai, įvertinant Å¡iuos rodiklius atitinkamai atsakovo dirbtam laikotarpiui, buvo pasiekti ir jei tam tikri rodikliai buvo pasiekti, spręsti dėl kintamosios darbo užmokesčio dalies atsakovui dydžio už 2018 m. įmonės vertinamųjų rodiklių pasiekimÄ /virÅ¡ijimÄ nustatymo, nes atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ atsakovui privalėjo bÅ«ti iÅ¡mokėtos visos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos, kaip tai įtvirtinta DK 146 straipsnio 2 dalyje. Pastebėtina, kad jei ieÅ¡kovui trÅ«ko iÅ¡ įmonės informacijos ar konkrečių duomenų tam, kad jis galėtų įvykdyti savo, kaip darbdavio pareigÄ â€“ nustatyti, ar yra pagrindas atsakovui mokėti kintamÄ jÄ darbo užmokesčio dalį už atsakovo 2018 m. dirbÄ laikotarpį ir kokio dydžio kintamÄ jÄ darbo užmokesčio dalį jam nustatyti, jis turėjo pareigÄ pareikalauti tokios informacijos/duomenų iÅ¡ įmonės, tačiau byloje nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovas iki atsakovo darbo santykių pabaigos reikalavo įmonės pateikti informacijÄ , o įmonė ieÅ¡kovui pareikalavus to nepadarė, todėl tokį ieÅ¡kovo pasyvų elgesį teismas vertina kaip neatitinkantį sÄ Å¾iningo bendradarbiavimo principo – pasyvus ieÅ¡kovo elgesys atsakovui neįvykdžius jam nustatytos pareigos kartÄ per ketvirtį KD pateikti informacijÄ apie įmonės strategijos įgyvendinimÄ , veiklos organizavimÄ , finansinę bÅ«klę, Å«kinės komercinės veiklos rezultatus, pajamas ir iÅ¡laidas (el. b. t.

I, b. l. 5–11, 13–15), kas, savaime suprantama, apimtų ir įmonės vertinamųjų rodiklių dydžius, (Å¡ios atsakovo pareigos nepanaikina tai, kad 2018 m. KD direktorius įsakymu nepatvirtino ketvirtinių nuteistųjų ir suimtųjų įdarbinimo, pelno, pardavimų ir paslaugų apimčių plano) niekaip nepanaikina ieÅ¡kovo, kaip darbdavio, pareigos tinkamai nustatyti atsakovui darbo užmokestį – ne tik pastoviÄ jÄ darbo užmokesčio dalį, bet ir kintamÄ jÄ darbo užmokesčio dalį, ir juo labiau nepaÅ¡alina atsakomybės už Å¡ios pareigos neįvykdymÄ , atitinkamai VĮ „MÅ«sų amatai“, vėlgi, neturėdama teisinio pagrindo – KD direktoriaus įsakymo dėl atsakovo kintamosios darbo užmokesčio dalies dydžio nustatymo, atsakovui kintamojo darbo užmokesčio dalies už 2018 m. dirbtÄ laikotarpį nemokėjo.

Ä®vertinęs visa tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, teismas ypatingÄ dėmesį atkreipia į tai, kad teisės aktai, reglamentuojantys valstybės įmonių vadovų kintamÄ jÄ darbo užmokesčio dalį, konkretaus Å¡ios darbo užmokesčio dalies dydžio ar konkrečios procentinės dalies nuo pastoviosios dalies nenustato, tačiau įtvirtina pareigÄ bÅ«tent valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai – nagrinėjamu atveju KD – spręsti, koks konkretus kintamosios darbo užmokesčio dalies dydis (procentinė dalis nuo pastoviosios darbo užmokesčio dalies) turi bÅ«ti mokamas įmonės vadovui įgyvendinus numatytus įmonės tikslus ir veiklos rezultatus (nuteistųjų (suimtųjų) įdarbinimo plano, pelno plano, pardavimų ir paslaugų apimčių plano vykdymo rezultatus), kartu įvertinant tai, kad nustatomos mėnesinės algos kintamoji dalis negali virÅ¡yti 50 % valstybės įmonės vadovui nustatytos mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio (Nutarimo 1.2.2 punktas) bei tai, kad nustatomos mėnesinės algos kintamoji dalis konkrečiai už nuteistųjų (suimtųjų) įdarbinimo plano įvykdymÄ negali virÅ¡yti įmonės trijų vidutinių mėnesinių nuteistųjų (suimtųjų) darbo užmokesčių (ApraÅ¡o 6.4 punktas).

Nagrinėjamu atveju pačiam KD nustačius ne konkrečiÄ kintamosios darbo užmokesčio dalies procentinę iÅ¡raiÅ¡kÄ nuo pastoviosios darbo užmokesčio dalies už konkretaus vertinamojo rodiklio įvykdymÄ /virÅ¡ijimÄ , o apibrėžus tik maksimalias kintamosios darbo užmokesčio dalies procentines iÅ¡raiÅ¡kas už konkretaus vertinamojo rodiklio įvykdymÄ /virÅ¡ijimÄ (ApraÅ¡o 6.1, 6.2, 6.3 punktai), t. y. nurodant iki kiek procentų mėnesinės algos pastoviosios dalies gali bÅ«ti nustatoma mėnesinės algos kintamoji dalis, vadinasi, galimas įvairus nustatymas maksimalaus nurodyto procento ribose, (el. b. t.

III, b. l.

56) teismas, nors ir aukščiau nustatęs, kad KD nepagrįstai nenustatė atsakovui kintamosios darbo užmokesčio dalies dydžio už 2017 m. III–IV ketvirtį ir nepagrįstai nevertino, ar yra pagrindas nustatyti atsakovui kintamosios darbo užmokesčio dalies dydį už 2018 m. (nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 25 d.), ko pasėkoje VÄ® „MÅ«sų amatai“, mokanti atsakovui darbo užmokestį, kintamosios darbo užmokesčio dalies nemokėjo atsakovui visÄ jo darbo santykių laikotarpį, pats negali nustatyti kintamosios darbo užmokesčio dalies dydžio atsakovui, nes tai – iÅ¡imtinė įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos – KD – pareiga, teismas neturi įgaliojimų vertinti įmonės tikslų nustatymo ir jų įvykdymo vertinimo procentinėse ribose tikslingumo ir pagrįstumo, nes tai – ne teismo kompetencija, tik KD įgyvendindamas pareigÄ nustatyti konkrečiÄ kintamÄ jÄ atsakovo darbo užmokesčio dalį turi galimybę vertinti nustatytus tikslus ir jų įvykdymÄ procentinių iÅ¡raiÅ¡kų ribose ApraÅ¡o 6.1, 6.2, 6.3 punktų (el. b. t.

III, b. l.

56) pagrindu bei užtikrinti tai, kad nustatomos mėnesinės algos kintamoji dalis nevirÅ¡ytų 50 % valstybės įmonės vadovui nustatytos mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio (Nutarimo 1.2.2 punktas) bei tai, kad nustatomos mėnesinės algos kintamoji dalis konkrečiai už nuteistųjų (suimtųjų) įdarbinimo plano įvykdymÄ nevirÅ¡ytų įmonės trijų vidutinių mėnesinių nuteistųjų (suimtųjų) darbo užmokesčių (ApraÅ¡o 6.4 punktas), todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 414 straipsnio 3 dalimi, sprendžia, kad pagrindo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti nėra, ieÅ¡kinys atmetamas, tačiau yra pagrindas atsakovo reikalavimus dėl kintamosios darbo užmokesčio dalies priteisimo tenkinti iÅ¡ dalies taikant alternatyvų darbuotojo teisių ir teisėtų interesų gynimo bÅ«dÄ (apie teismo teisę taikyti alternatyvų darbuotojo teisių ir teisėtų interesų gynimo bÅ«dÄ Å¡alis teismas įspėjo teismo posėdžio metu) – ieÅ¡kovas įpareigojamas per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti atsakovo kintamosios darbo užmokesčio dalies dydį už įmonės 2017 m.

III–IV ketvirčiais pasiektus rezultatus, kas sukurs pareigÄ VÄ® „MÅ«sų amatai“ iÅ¡mokėti atsakovui kintamÄ jÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo atsakovo darbo santykių pradžios (2017 m. liepos 10 d.) iki 2017 m. gruodžio 31 d., ieÅ¡kovas taip pat įpareigojamas per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvertinti, ar 2018 m. atsakovo darbo santykių metu pasiekti įmonės vertinamieji rodikliai buvo pasiekti/virÅ¡yti, jei tam tikri vertinamieji rodikliai Å¡iuo laikotarpiu buvo pasiekti/virÅ¡yti – nustatyti atsakovo kintamosios darbo užmokesčio dalies dydį 2018 m. (nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 25 d.), kas sukurs pareigÄ VĮ „MÅ«sų amatai“ iÅ¡mokėti atsakovui kintamÄ jÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki atsakovo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2018 m. liepos 25 d.).

Kaip jau nustatyta aukščiau, KD pasyvus elgesys nevykdant savo, kaip darbdavio, darbo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. nenustatant atsakovui kintamosios darbo užmokesčio dalies už 2017 m. III–IV ketvirtį bei nuo 2018 m. sausio 1 d. iki atsakovo darbo santykių pabaigos, t. y. 2018 m. liepos 25 d., nevertinant, ar yra pagrindas jam nustatyti kintamosios darbo užmokesčio dalies dydį už dirbtÄ laikotarpį 2018 m., lėmė tai, kad VÄ® „MÅ«sų amatai“ galutinai su atsakovu jo atleidimo dienÄ tinkamai neatsiskaitė, susitarimo su darbuotoju dėl vėlesnio atsiskaitymo nėra, taigi, byloje konstatuojamas neatsiskaitymo su darbuotoju laiku faktas, todėl atsakovo naudai turi bÅ«ti taikomi DK 147 straipsnio 2 dalyje nurodyti neatsiskaitymo su juo padariniai – netesybos.

Spręsdamas dėl netesybų dydžio, teismas pažymi, kad darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡moka už uždelsimo atsiskaityti laikÄ (netesybos) teismo gali bÅ«ti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikÅ¡tų pernelyg didelę disproporcijÄ , nepagrįstai didelį neadekvatumÄ tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebÅ«tų suderinamas su DK įtvirtintais darbo teisės principais. Tokios teismo iÅ¡vados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012).

Nagrinėjamu atveju nustatytas itin pasyvus ieÅ¡kovo elgesys atsakovo atžvilgiu – ieÅ¡kovas visÄ atsakovo darbo santykių laikotarpį nevykdė savo pareigos dėl kintamosios darbo užmokesčio dalies dydžio nustatymo, nors tokiÄ pareigÄ ir galimybę turėjo, tačiau teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovas, turėdamas pareigÄ kartÄ per ketvirtį KD pateikti informacijÄ apie įmonės strategijos įgyvendinimÄ , veiklos organizavimÄ , finansinę bÅ«klę, Å«kinės komercinės veiklos rezultatus, pajamas ir iÅ¡laidas, Å¡ios pareigos tinkamai nevykdė, todėl, įvertinęs Å¡ias aplinkybes, bei atsižvelgęs į atsakovo dirbtÄ laikotarpį įmonėje, į neatsiskaitymo su juo laikotarpį, į tai, kad pats atsakovas darbo santykių įmonėje metu į Darbo ginčų komisijÄ dėl kintamosios darbo užmokesčio dalies iÅ¡ieÅ¡kojimo nesikreipė, į jÄ kreipėsi tik 2018 m. rugpjūčio 22 d. (praėjus beveik mėnesiui po darbo santykių nutraukimo 2018 m. liepos 25 d.), aplinkybę, kad atsakovas niekur nuo 2018 m. liepos 25 d. nėra įsidarbinęs (el. b. t.

IV, b. l. 123–125), laiko, kad 1 000 Eur netesybos yra pakankamos nagrinėjamoje situacijoje, atitinka protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, yra adekvačios padarytam pažeidimui. Kartu pastebėtina, kad pagal DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iÅ¡ uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iÅ¡ Å¡eÅ¡ių, taigi, akivaizdu, kad atsakovas neteisingai skaičiuoja netesybų dydį, kadangi jam uždelsimas buvo padarytas ne viso darbo užmokesčio mokėjimo, o tik kintamosios darbo užmokesčio dalies.

Taigi, įvertinęs visa tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, pagal teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose teismas priteisia atsakovui 1 000 Eur netesybas iÅ¡ VĮ „MÅ«sų amatai“, turinčios pareigÄ mokėti darbo užmokestį atsakovui (tarp Å¡alių ginčas nekilo, kad darbo užmokestį atsakovui mokėjo VÄ® „MÅ«sų amatai“, o ne KD). Taipogi atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovo 5 % metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos, tačiau teismas pažymi, jog darbo teisiniuose santykiuose Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintas procesinių palÅ«kanų institutas netaikytinas.

Nustačius teismo sprendimo nevykdymo faktÄ taikomas specialaus pobÅ«džio DK 232 straipsnis. Tuo labiau Å¡iuo sprendimu teismas atsakovui priteisė netesybas. Privatinėje teisėje dvigubos palÅ«kanos draudžiamos, o priteisiant atsakovui netesybas ir kartu taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnį dėl procesinių palÅ«kanų susidarytų netoleruotina dvigubų finansinių sankcijų taikymo situacija, todėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnis netaikomas darbo bylose.

Tokia teismo iÅ¡vada grindžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010, 2012 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012). Taigi, pagal teismo aukščiau padarytas iÅ¡vadas nėra pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimÄ dėl 5 % metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos jam priteisimo. Dėl kitų Å¡alių iÅ¡dėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, nekeičiantys teismo padarytų iÅ¡vadų.

Pažymėtina, kad pagal naujojo DK (įsigaliojusio nuo 2017 m. liepos 1 d.) nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros dalykas, pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys). Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis iÅ¡tirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro iÅ¡vadÄ ir konstatuoja, kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieÅ¡kovo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo, tačiau yra pagrindas atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies taikant alternatyvų darbuotojo teisių ir teisėtų interesų gynimo bÅ«dÄ â€“ ieÅ¡kovas įpareigojamas per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti atsakovo kintamosios darbo užmokesčio dalies dydį už 2017 m.

III–IV ketvirčiais įmonės pasiektus rezultatus, kas sukurs pareigÄ VÄ® „MÅ«sų amatai“ iÅ¡mokėti atsakovui kintamÄ jÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo atsakovo darbo santykių pradžios (2017 m. liepos 10 d.) iki 2017 m. gruodžio 31 d., ieÅ¡kovas taip pat įpareigojamas per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvertinti, ar 2018 m. atsakovo darbo santykių metu pasiekti įmonės vertinamieji rodikliai Å¡iuo laikotarpiu buvo pasiekti/virÅ¡yti, jei tam tikri vertinamieji rodikliai buvo pasiekti/virÅ¡yti – nustatyti atsakovo kintamosios darbo užmokesčio dalies dydį 2018 m., kas sukurs pareigÄ VÄ® „MÅ«sų amatai“ iÅ¡mokėti atsakovui kintamÄ jÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki atsakovo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2018 m. liepos 25 d.), atsakovo naudai iÅ¡ VÄ® „MÅ«sų amatai“ priteisiamos 1 000 Eur netesybos, kitoje dalyje prieÅ¡ieÅ¡kinis atmetamas; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Proceso Å¡alies patirtų atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas iÅ¡ esmės yra priimtas atsakovo naudai, todėl teismas vertina, kad atsakovas turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu – kadangi nustatytas ne VÄ® „MÅ«sų amatai“, o KD neteisėtas neveikimas, bylinėjimosi iÅ¡laidos atsakovui priteisiamos iÅ¡ KD. Pagrindo spręsti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ ieÅ¡kovui nėra. Atsakovas teismo prašė priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovo jo patirtas jį atstovavusiai advokatei sumokėtas 605 Eur iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (el. b. t.

III, b. l. 106, t. IV, b. l. 128–130). Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobÅ«dį atsakovo praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tenkina ir priteisia atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo 605 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai. Teismo patirtos 3,52 Eur paÅ¡to iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus – 4 Eur, priteisiamos į valstybės biudžetÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovo A. S. prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Ä®pareigoti Kalėjimų departamentÄ prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (j. a. k. 288697120) per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) kintamosios darbo užmokesčio dalies dydį už 2017 m.

III–IV ketvirčiais valstybės įmonės „MÅ«sų amatai“ pasiektus rezultatus, kas sukurs pareigÄ valstybės įmonei „MÅ«sų amatai“ (j. a. k. 303316138) iÅ¡mokėti A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) kintamÄ jÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 10 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Ä®pareigoti Kalėjimų departamentÄ prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (j. a. k. 288697120) per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvertinti, ar 2018 m.

A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) darbo santykių metu vertinamieji rodikliai buvo valstybės įmonės „MÅ«sų amatai“ pasiekti/virÅ¡yti, jei tam tikri vertinamieji rodikliai buvo pasiekti/virÅ¡yti – nustatyti A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) kintamosios darbo užmokesčio dalies dydį 2018 m., kas sukurs pareigÄ valstybės įmonei „MÅ«sų amatai“ (j. a. k. 303316138) iÅ¡mokėti A. S. kintamÄ jÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 25 d.

Priteisti A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ valstybės įmonės „MÅ«sų amatai“ (j. a. k. 303316138) 1 000 Eur (vieno tÅ«kstančio eurų) netesybas. Priteisti A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (j. a. k. 288697120) 605 Eur (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų penkių eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas. Kitoje dalyje prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. spalio 8 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti netekusiu galios.

Priteisti valstybės naudai iÅ¡ Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (j. a. k. 288697120) 4 Eur (keturių eurų) teismo patirtas iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660. SumokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ bÅ«tina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Ieva Stanislovaitienė