f5497230-e3c8-478e-8498-a88a8f79c03e · Vilniaus apygardos teismas

?NuorašasNuorašas Baudžiamoji byla Nr. 1A-173-626/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02498-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.25.4.2.4.; 12.1.15.3.2.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.7.; 1.1.9.2 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nidos Vigelienės, sekretoriaujant Jolitai Žylienei, dalyvaujant prokurorei Ingridai Gureckienei, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G.

B. gynėjui advokatui Algirdui MiÅ¡kiniui, nukentėjusiesiems P. P., J. P. ir jų atstovui advokatui Olegui Å ibkovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-03 nuosprendžio, kuriuo G. B., padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimÄ 1 (vieniems) metams ir jam baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, G. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas, nustatant 2 (dvejų) metų terminÄ , šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Å iuo nuosprendžiu iÅ¡ dalies patenkintas civilinis į ieÅ¡kinys ir civiliniams ieÅ¡kovams P. P., J. P., M. P. iÅ¡ G. B. priteista kiekvienam po 15 000 Eur, M. P. – 17 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio palÅ«kanos už Å¡iÄ priteistÄ atlyginti neturtinę žalÄ , skaičiuojant jas nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo iki sprendimo dalyje dėl žalos atlyginimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Taip pat iÅ¡ dalies tenkintas P. P. praÅ¡ymas dėl atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo ir jam iÅ¡ G. B. priteista 1 000 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidoms atlyginti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , nustatė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. G. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje padarymÄ , už tai, kad jis vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, O bÅ«tent, kad jis 2019-01-17, apie 18.12 val., vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Volkswagen Scirocco (v. n. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 31 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Jeigu prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. <...>.“, ir 30 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostÄ <...> įžengusį <...> pėsčiÄ jį.

Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, <...>.“, t. y. Vilniuje, tamsiuoju paros metu važiuodamas Žirnių gatve, trečia eismo juosta, kryptimi nuo Dariaus ir Girėno gatvės pusės link Liepkalnio gatvės, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ties Žirnių g. 28-tu pastatu, buvo neatidus ir neatsargus, nesustojo prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ , kai ta pačia kryptimi pirma ir antra eismo juostomis važiavusios transporto priemonės sustojo, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, įvažiavo į perėjÄ ir partrenkė perėja, jo atžvilgiu iÅ¡ deÅ¡inės į kairę, ėjusiÄ pėsčiÄ jÄ K.

P., kuri dėl patirtų sužalojimų eismo įvykio vietoje mirė. II. Apeliacinio skundo praÅ¡ymai ir argumentai 2. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės G. B. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o pakeisti apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones paskyrimo ir Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės iÅ¡ viso neskirti arba sutrumpinti jos terminÄ iki 6 mėnesių. Taip pat pakeisti nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiesiems ir sumažinti neturtinės žalos dydį nuo 62 000 Eur iki 50 020 Eur.

Dalį žalos (11 500 Eur) leisti sumokėti 2020 metais, dar dalį žalos (11 500 Eur) – 2021 metais. 2.1. Nesutikdamas su teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu, nurodo, jog teismas Å¡io savo sprendimo nemotyvavo, taip pat neatsižvelgė į nukentėjusiosios kaltę dėl nelaimingo atsitikimo. Pažymi, jog įstatymas neįpareigoja teismo skirti minėtos baudžiamojo poveikio priemonės, asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės. Nurodo, jog kelių eismo saugumo bylose Å¡io klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo iÅ¡vados dėl KET pažeidimo pobÅ«džio, ar asmuo sÄ moningai Å¡iurkščiai pažeidė KET taisykles, lengvabÅ«diÅ¡kai tikėdamasis iÅ¡vengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar eismo įvykis kilo dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobÅ«džio ir nenumatant galimų padarinių.

Nurodo, kad Å¡ioje byloje nėra surinkta įrodymų, kurie patvirtintų, kad G. B. sÄ moningai Å¡iurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabÅ«diÅ¡kai tikėdamasis iÅ¡vengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių. Nurodo, kad jis autoįvykio metu buvo blaivus, važiavo leistinu, apie 50 km/h greičiu, nėra nustatyta, kad jis bÅ«tų vairavęs rizikingai, chuliganiÅ¡kai. PrieÅ¡ingai, jis važiavo su automobilių srautu. 2.2. IÅ¡ dalies sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad jis dėl neatidumo ir neatsargumo padarė nusikalstamÄ veikÄ , tačiau nesutinka, kad nukentėjusioji K.

P. ėjo per pėsčiųjų perėjÄ . Pasak apelianto, byloje surinkti įrodymai, liudytojo G. U. parodymai teisme bei R. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, įrodo, jog žuvusioji nė ėjo, o bėgo pėsčiųjų perėja, matydama artėjantį ir nestojantį apelianto vairuojamÄ automobilį. Atsižvelgiant į tai mano, jog pačios pėsčiosios K. P. elgesys turėjo tiesioginės įtakos eismo įvykiui ir sunkiems padariniams kilti. Pasak apelianto, tai liudija ir sužalojimų lokalizacija (pirminis smÅ«gis kaire priekine automobilio dalimi į kairiÄ nukentėjusiosios kÅ«no pusę).

Apelianto nuomone, jei K. P. bÅ«tų ne bėgusi, o ėjusi, esant 50 km/h automobilio greičiui, tokios susidÅ«rimo linijos bÅ«tų neįmanomos, be to, K. P. bÅ«tų likusi gyva ir jam kiltų tik administracinė atsakomybė. 2.3. Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės pagrįstumo, praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad jis aktyviai padeda prižiÅ«rėti neįgaliÄ motinÄ P. B., kuriai yra nustatytas neterminuotas didelių specialiųjų poreikių lygis. Taip pat praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad ir jo sutuoktinei L.

B. yra diagnozuotas auglys galvoje, todėl jam, motinos ir sutuoktinės tinkamai priežiÅ«rai, bÅ«tina teisė vairuoti transporto priemones, o specialiosios teisės atėmimas, esmingai pablogintų apelianto motinos ir sutuoktinės gyvenimo ir objektyviai bÅ«tinos nuolatinės medicinos priežiÅ«ros sÄ lygas bei apsunkintų jo galimybę vykdyti darbo pareigas, kurios yra susijusios su dažnu judėjimu darbo tikslais. PraÅ¡o atsižvelgti ir į tai, kad byloje nėra duomenų, kad jis bÅ«tų vairuotojas, pasižymintis pavojingu vairavimu, nedrausmingumu eisme. 2.4.

Apeliantas praÅ¡o sumažinti priteistinų neturtinių žalų dydžius nukentėjusiesiems bei leisti neturtinę žalÄ atlyginti per skunde praÅ¡omÄ terminÄ , dalimis. Nurodo, sutinkantis, kad nukentėjusieji patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, stiprų sukrėtimÄ , nes juos siejo stiprus emocinis ryÅ¡ys su žuvusiÄ ja. Taip pat sutinka su teismo iÅ¡vada, kad su nukentėjusiÄ ja gyveno tik vyras, o sÅ«nÅ«s yra suaugę ir gyvena atskirai nuo žuvusiosios, nebuvo iÅ¡laikomi tėvų. Atkreipia dėmesį, kad nukentėjusiesiems jau yra atlyginęs 27 020 Eur neturtinės žalos.

Sutinka iÅ¡ viso sumokėti 50 020 Eur neturtinei žalai atlyginti, iÅ¡dėstant mokėjimus dviem metams. Pasak apelianto, teismo nustatytas neturtinės žalos dydis (62 000 Eur), esant pačios pėsčiosios dideliam neatsargumui, rizikingam elgesiui yra neproporcingai didelis ir neatitinka Å¡iai dienai susiklosčiusios teismų praktikos, Lietuvos socialinių realijų bei teisingumo ir protingumo principų. Nurodo, jog ieÅ¡kovai, be savo žodinių paaiÅ¡kinimų į bylÄ nėra pateikia jokių duomenų, pagrindžiančių neturtinės žalos dydį.

PraÅ¡o atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , kurioje nurodoma, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis – kompensacinė (Kasacinė nutartis Nr. 2K-135-693/2019). 2.5. Nesutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, neturi pakankamos reikÅ¡mės apelianto turtinė padėtis, rÅ«pinimasis sunkiai sergančia motina ir sunkiai sergančia sutuoktine. Nurodo, jog ta aplinkybė, kad dalį neturtinės žalos nukentėjusiesiems atlygino draudimo bendrovė, negali bÅ«ti teisėtu pagrindu reikalauti papildomo, perteklinio neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dar ir iÅ¡ jo nuosavybės teise priklausančių pinigų ar turto.

Pasak apelianto, draudimo santykiai tam ir sukuriami, kad padėtų draudėjui atlyginti atsiradusiÄ Å¾alÄ . Dar kartÄ praÅ¡o įvertinti aplinkybę, kad pati nukentėjusioji pažeidė KET reikalavimus, o bÅ«tent: KET 44 straipsnį, nustatantį pėsčiojo pareigÄ , prieÅ¡ įžengiant į važiuojamÄ jÄ dalį, įvertinti atstumÄ iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį, įsitikinti, kad įžengti saugu; KET 45 straipsnį, nustatantį, kad „Baigti eiti per važiuojamÄ jÄ dalį galima tik įsitikinus, kad eiti saugu“. 2.6.

Taip pat nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad jis neturi finansinių įsipareigojimų. Pažymi, jog artimųjų žmonių slauga, gydymo ir priežiÅ«ros iÅ¡laidų finansavimas taip pat yra finansiniai įsipareigojimai. Nurodo, jog teismo nustatyta aplinkybė, jog jis vadovauja dviem įmonėms ir jo mėnesinės pajamos yra 650 Eur, kad turi butÄ Vilniaus mieste, nėra reikÅ¡mingos, teisingai įvertinus abiejų autoįvykio dalyvių (jo ir žuvusiosios) veiksmus, sprendžiant teisingo, protingo ir proporcingo neturtinės žalos nukentėjusiesiems atlyginimo klausimÄ .

Taip pat pažymi, jog jis iš savo dviejų įmonių nuo 2011 metų negauna dividendų, kad įmonių turtas yra atskiras ir jam nepriklauso. Prašo atsižvelgti ir į tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl nelaimės, atsiprašė nukentėjusiųjų.

3. Nukentėjusiųjų M. P., P. P., J. P., M. P. atstovas advokatas Olegas Å ibkovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistÄ . 3.1. Atsiliepime nurodo, jog G. B. per 5 metus yra baustas administracine tvarka tris kartus, kas leidžia manyti, kad teisės vairuoti kelių transporto priemones jam turės prevencinį poveikį. Nesutinka su apelianto teiginiu, kad jo padarytas KET pažeidimas nėra Å¡iurkÅ¡tus.

Nurodo, jog apelianto argumentai, kad specialiosios teisės atėmimas apribos galimybę į gydymo įstaigas nuvežti sutuoktinę bei sergančiÄ mamÄ , tinkamai prižiÅ«rėti sergančiÄ mamÄ bei atlikti darbines funkcijas, nesudaro pagrindo panaikinti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Pažymi, kad apeliantas nėra vienintelis Å¡eimos narys, jis turi brolį, kuris gali prižiÅ«rėti motinÄ . Taip pat apeliantas turi du pilnamečius sÅ«nus, kurie gali pasirÅ«pinti sergančiÄ apelianto sutuoktine.

Remiasi kasacinio teismo praktika, kurioje ne kartÄ pasisakyta, jog asmens darbas, kuris yra tiesiogiai susijęs su vairavimu, nėra pagrindas asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnyje, neskirti baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, ar trumpinti jos maksimalų laikotarpį (Kasacinės nutartys Nr. 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-252-677/2015 ir kt.). Teismo teisė uždrausti naudotis specialia teise, nėra ribojama net ir tuo atveju, jei tai yra pajamų Å¡altinis. Atstovo nuomone, teismas, skirdamas minėtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, ir taip pasirinko sÄ lyginai trumpÄ jos terminÄ , artimÄ minimaliam. 3.2.

Taip pat nesutinka su skundo argumentu, kad eismo įvykiui kilti turėjo įtakos ir nukentėjusiosios didelis neatsargumas. Pažymi, kad vairuotojai, remiantis KET 31 punkto reikalavimais, artėdami prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalo bÅ«ti itin atidÅ«s ir sutelkti ypatingÄ dėmesį į tai, ar pėsčiųjų perėjos nekerta pėstieji, sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinus, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų (Kasacinė nutartis Nr. 2K-158/2009).

Nurodo, kad apeliantui laikantis taisyklių, eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs. 3.3. Be to, nurodo, jog apeliantas tik iÅ¡ dalies pripažino savo kaltę, o iÅ¡ skundo turinio matyti, kad jis nesigaili dėl savo veiksmų ir viskÄ daro tik dėl galimybės pasinaudoti įstatymuose numatytomis lengvatomis. Taip pat nurodo, kad kaltininkas nėra atsiprašęs visų nukentėjusiųjų, o tik P. P. ir M. P., ir tik tada, kai sužinojo, jog yra paduotas civilinis ieÅ¡kinys, 3.4. Nesutinka ir su apelianto reikalavimu sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį.

Atkreipia dėmesį, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika sukelti padariniai, kurie Å¡iuo atveju yra gyvybės atėmimas. Nukentėjusiojo atstovo nuomone, apylinkės teismas įvertino visas reikÅ¡mingas aplinkybes neturtinės žalos dydžiui nustatyti. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad iki Å¡ios dienos kaltininkas nukentėjusiesiems nėra atlyginęs nei dalies neturtinės žalos, dalį neturtinės žalos yra atlyginęs tik draudimas.

4. Teismo posėdžio metu atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. B. gynėjas advokatas Olegas Å ibkovas prašė skundÄ tenkinti. Pabrėžė, kad apeliantas savo kaltę visiÅ¡kai pripažįsta ir gailisi dėl savo poelgio, jis pasirengęs atlyginti žalÄ tokio dydžio, kuriÄ nurodys kolegija. Pažymi, kad skundu nebandoma iÅ¡ dalies apkaltinti nukentėjusiosios, tik norima, jog nukentėjusiosios rizikingas elgesys bÅ«tų įvertintas. Prokurorė prašė skundÄ atmesti. Pažymėjo, jog G.

B. pažeidė KET reikalavimus dar prieÅ¡ pradedant nukentėjusiajai bėgti, be to – nukentėjusioji į perėjÄ neiÅ¡bėgo staiga, tai buvo jos reakcija prieÅ¡ kertant trečiÄ eismo juostÄ , kai pamatė link jos važiuojantį automobilį, tai buvo tik žmogaus reakcija į susidariusiÄ situacijÄ ir bandymas iÅ¡gyventi. PraÅ¡o atmesti kaip nepagrįstus ir apelianto reikalavimus sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį, iÅ¡dėstyti neturtinės žalos atlyginimÄ dvejiems metams bei sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones terminÄ .

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados Skundas tekinamas iš dalies 5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje, pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. B. advokato paaiÅ¡kinimus apygardos teisme, daroma iÅ¡vada, jog apeliantas siekia nukentėjusiosios elgesį, kai ji, pasak apelianto, iÅ¡bėgo prieÅ¡ jo vairuojamÄ automobilį, vertinti kaip rizikingÄ , tai yra kaip jo atsakomybę ne Å¡alinančiÄ , o lengvinančiÄ aplinkybę, todėl bÅ«tent Å¡iose ribose ir bus nagrinėjamas Å¡is skundo reikalavimas. Taip pat bus nagrinėjami skunde keliami klausimai dėl: nukentėjusiesiems nustatytos neturtinės žalos dydžio; paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo teisės vairuoti transporto priemones paskyrimo arba jos termino dydžio pagrįstumo; priteistos neturtinės žalos iÅ¡dėstymo.

Dėl nukentėjusiosios K. P. elgesio pripažinimo rizikingu 7. Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo konstatuota aplinkybe, jog nukentėjusioji per pėsčiųjų perėjÄ Ä—jo, o ne bėgo. Pasak apelianto, byloje surinkti įrodymai, liudytojo G. U. parodymai bei R. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, įrodo, jog žuvusioji, matydama artėjantį ir nestojantį apelianto vairuojamÄ automobilį, nė ėjo, o bėgo pėsčiųjų perėja. Atsižvelgiant į tai mano, jog pačios pėsčiosios K.

P. elgesys turėjo tiesioginės įtakos eismo įvykiui ir sunkiems padariniams kilti. Pasak apelianto, tai liudija ir sužalojimų lokalizacija (pirminis smÅ«gis kaire priekine automobilio dalimi į kairiÄ nukentėjusiosios kÅ«no pusę).

8. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto nuomone ir konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindas pripažinti, kad nukentėjusioji K. P. elgėsi rizikingai. Byloje nustatyta, kad keliÄ iki skiriamosios kelio juostos sudarė trys vienos krypties eismo juostos; kelias apÅ¡viestas; nukentėjusioji kirto keliÄ pėsčiųjų perėja, kuri apÅ¡viesta papildomomis lempomis; pirmoje ir antroje eismo juostoje buvo sustoję automobiliai praleisti pėsčiuosius; paskui pėsčiÄ jÄ perėja ėjo liudytojas R.

D.; kaltininkas, važiuodamas trečia eismo juosta, vairuojamo automobilio prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ nesustabdė ir nepristabdė; nukentėjusioji parblokÅ¡ta kaltininko vairuojamo automobilio priekine kaire puse (apgadintas priekinis buferis, priekinis stiklas, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis kairės pusės žibintas, radiatoriaus grotelės). IÅ¡ paties apelianto parodymų nustatyta, kad jam iÅ¡ deÅ¡inės (antra ir pirma eismo juosta) taip pat važiavo transporto priemonės, greta judėjo krovininis automobilis; pėsčiųjų perėjÄ jis aiÅ¡kiai matė; matė, kad perėja iÅ¡ kairės į deÅ¡inę pėstieji neina, tačiau nematė, ar pėstieji neina iÅ¡ deÅ¡inės į kairę, bet nekeisdamas važiavimo greičio įvažiavo į pėsčiųjų perėjÄ , kurioje partrenkė staiga įbėgusiÄ nukentėjusiÄ jÄ ; tuo metu kitose eismo juostose automobiliai buvo sustoję.

IÅ¡ liudytojo R. D. duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, jog prie pėsčiųjų perėjos stovėjo jis ir žuvusioji. Žuvusioji pirma įžengė į pėsčiųjų perėjÄ , kai pirmoje ir antroje eismo juostoje juos praleisti sustojo transportas. Eidamas jis stebėjo trečiÄ ja eismo juosta važiuojantį transportÄ ir prieÅ¡ jį einančiÄ Å¾uvusiÄ jÄ . Pastebėjęs trečiÄ ja eismo juosta važiuojantį automobilį, jis sustojo antroje eismo juostoje ties deÅ¡iniuoju kraÅ¡tu, žiÅ«rint pagal transporto judėjimo kryptį, tuo metu moteris buvo ties kairiuoju eismo juostos kraÅ¡tu ir pamačiusi nestojantį automobilį pradėjo bėgti link skiriamosios juostos; trečioje eismo juostoje, automobiliu, atvažiavusiu pėsčiajai iÅ¡ kairės, buvo partrenkta.

Liudytojas G. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad važiavo paskui kaltininko automobilį ir pėsčiuosius matė likus iki perėjos 100-150 m, matė įžengiančiÄ Ä¯ perėjÄ pėsčiÄ jÄ , todėl pradėjo stabdyti.

9. Dėl K. P. judėjimo pėsčiųjų perėjoje vadovaujamasi liudytojo R. D. parodymais, kuris įžengė į pėsčiųjų perėjÄ paskui žuvusiÄ jÄ , ėjo paskui jÄ ir, pasak liudytojo, jÄ stebėjo. Liudytojo G. U. parodymais vadovaujamasi tiek, kiek jie neprieÅ¡tarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nes jo parodymai tam tikrose dalyse ne tik nesutampa su liudytojo R. D. parodymais, bet ir su paties kaltininko parodymais. Pasak D. U. jis matė kaip žuvusioji įžengė į pėsčiųjų perėjÄ ir kaip bėgo, tačiau nematė kelyje (pirmoje ir antroje eismo juostose) kitų transporto priemonių, tuo tarpu iÅ¡ R.

D. ir G. B. parodymų matyti, kad pirma ir antra juostose važiavo transporto priemonės, jos sustojo ties pėsčiųjų perėja; G. B. nurodė, jog eismas buvo intensyvus, o pėsčiųjų perėjos iÅ¡ deÅ¡inės matomumÄ kliudė didelių gabaritų transporto priemonė. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , liudytojo R. D. parodymai laikomi tiksliau atspindinčiais įvykio aplinkybes. Be to, Å¡io liudytojo parodymus patvirtina ir automobilio apgadinimai, padaryti eismo įvykio metu bei nukentėjusiosios sužalojimų lokalizacija, iÅ¡ kurių matyti, kad susidÅ«rimas įvyko ties kairiuoju trečios eismo juostos kraÅ¡tu, žiÅ«rint eismo kryptimi, kaip ir nurodė R.

D..

10. Taigi iÅ¡ iÅ¡dėstyto matyti, jog G. B. aiÅ¡kiai matydamas pėsčiųjų perėjÄ , kai matomumÄ iÅ¡ deÅ¡inės, pasak jo, užstojo greta (antra eismo juosta) važiuojanti transporto priemonė, prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ nepristabdė, kaip to reikalauja KET 30 punkto nuostatos, o nemažindamas greičio į jÄ Ä¯važiavo. Tuo tarpu iÅ¡ liudytojo R. D. parodymų matyti, jog žuvusioji į pėsčiųjų perėjÄ Ä¯Å¾engė tik sustojus pirma ir antra eismo juosta važiavusioms transporto priemonėms ir ja ne bėgo, o ėjo; pradėjo bėgti tik bÅ«dama Å¡alia trečios eismo juostos, kai pamatė atvažiuojantį link jos ir nestabdantį automobilį.

Esant Å¡ioms aplinkybėms akivaizdu, kad bandymas perbėgti trečiÄ eismo juostÄ , į kuriÄ buvo beįžengianti, buvo nukentėjusiosios spontaniÅ¡ka reakcija į susidariusiÄ situacijÄ ir bandymas iÅ¡gyventi. Tuo tarpu kaltininkas važiuodamas trečiÄ ja eismo juosta, aiÅ¡kiai matydamas pėsčiųjų perėjÄ ir dėl kliÅ«ties iÅ¡ kairės nematydamas ar ja eina pėstieji, pasielgė itin rizikingai nusprendęs jÄ kirsti nemažindamas greičio, kuris galėjo bÅ«ti apie 50 km/h, ir Å¡is neteisėtas elgesys buvo pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti.

Tuo tarpu nukentėjusiosios elgesio, kai ji į perėjÄ Ä¯Å¾engė tik sustojus dvejose eismo juostose transporto priemonėms ir ja ėjo iki pamatė link jos važiuojantį ir nestojantį kaltininko automobilį, nėra pagrindo vertinti kaip rizikingo, pažeidžiančio KET reikalavimus, o bÅ«tent: KET 44 straipsnį, nustatantį pėsčiojo pareigÄ , prieÅ¡ įžengiant į važiuojamÄ jÄ dalį, įvertinti atstumÄ iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį, įsitikinti, kad įžengti saugu;

KET 45 straipsnį, nustatantį, kad „Važiuojamojoje dalyje pėstieji neturi delsti ar stoviniuoti. Nespėjusieji pereiti važiuojamosios dalies turi stovėti saugumo salelėje arba ant paženklintos ar įsivaizduojamos linijos, skiriančios prieÅ¡ingų krypčių transporto srautus. Baigti eiti per važiuojamÄ jÄ dalį galima tik įsitikinus, kad eiti saugu.“.

11. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , apelianto reikalavimas nukentėjusiosios elgesį pripažinti rizikingu ir iÅ¡ dalies lėmusiu eismo įvykį bei lengvinančiu apelianto atsakomybę, atmetamas kaip nepagrįstas.

12. Taip pat nėra pagrindo keisti kaltinimo aplinkybę, kad nukentėjusioji ėjo per pėsčiųjų perėjÄ , nes, kaip nustatyta, K. P. pradėjo bėgti tik pamačiusį link jos važiuojantį nestabdomÄ automobilį. Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės 13. Apeliantas nesutinka su teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu, nurodo, jog teismas Å¡io savo sprendimo nemotyvavo. PraÅ¡o apygardos teismo vertinant paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pagrįstumÄ , atsižvelgti į tai: kad įstatymas neįpareigoja teismo skirti minėtos baudžiamojo poveikio priemonės, asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės; kad Å¡ioje byloje nėra surinkta įrodymų, kurie patvirtintų, kad G.

B. sÄ moningai Å¡iurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabÅ«diÅ¡kai tikėdamasis iÅ¡vengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių; jis autoįvykio metu buvo blaivus, važiavo leistinu, apie 50 km/h greičiu, nėra nustatyta, kad jis bÅ«tų vairavęs rizikingai, chuliganiÅ¡kai; prieÅ¡ingai, jis važiavo su automobilių srautu; jis aktyviai padeda prižiÅ«rėti neįgaliÄ motinÄ P. B., kuriai yra nustatytas neterminuotas didelių specialiųjų poreikių lygis, kad sutuoktinei L.

B. yra diagnozuotas auglys galvoje, todėl jam, motinos ir sutuoktinės tinkamai priežiÅ«rai, bÅ«tina teisė vairuoti transporto priemones; kad specialiosios teisės atėmimas, esmingai pablogintų apelianto motinos ir sutuoktinės gyvenimo ir objektyviai bÅ«tinos nuolatinės medicinos priežiÅ«ros sÄ lygas bei apsunkintų jo galimybę vykdyti darbo pareigas, kurios yra susijusios su dažnu judėjimu darbo tikslais; kad byloje nėra duomenų, kad jis pasižymi pavojingu vairavimu, nedrausmingumu eisme kelyje; kad nukentėjusioji elgėsi rizikingai.

PraÅ¡o, įvertinus skunde nurodytų ir skundžiamame nuosprendyje nustatytų aplinkybių visumÄ , iÅ¡ vis neskirti Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės arba jos terminÄ sutrumpinti.

14. Pagal teismų praktikÄ , BK 281 straipsnyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės susijusios su uždraudimu naudotis specialia teise. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Taigi, nurodyta įstatymo formuluotė reiÅ¡kia, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamÄ veikÄ padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimÄ ir motyvuotai nuspręsti taikyti jÄ ar ne.

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai, sÄ moningai pažeisdamas KET ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (Kasacinė nutartis Nr. 2K-431/2013, 2K-25-489/2017).

15. Apeliantas praÅ¡o tikrinant apylinkės teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pagrįstumÄ atsižvelgti į nukentėjusiosios rizikingÄ elgesį. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡is apelianto argumentas atmestas (žr. 7-12 punktus), papildomai dėl jo nepasisakoma.

16. Teisėjų kolegija iÅ¡nagrinėjusi skundo, skundžiamo nuosprendžio argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismo sprendimas skirti BK 68 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę yra teisingas ir pagrįstas, tačiau jos terminas nustatytas per griežtas (per didelis).

17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. B. nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. G. B. nusikalstamais veiksmais sukeltos sunkios neatkuriamos pasekmės – eismo įvykio metu žuvo pėsčioji K. P.. Nusikalstama veika buvo padaryta dėl neatsargumo. G. B. anksčiau nebuvo teistas, prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir apylinkės teismui nekilo abejonių, jog G. B. skaudžiai iÅ¡gyvena dėl savo veiksmais sukeltų pasekmių ir nuoÅ¡irdžiai gailisi; atlyginta dalis neturtinės žalos – 5 000 Eur nukentėjusiesiems sumokėjo draudimo bendrovė, pats kaltinamasis sumokėjo 2 000 Eur žuvusiosios sutuoktiniui ir dar 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui pervedė į Generalinės prokuratÅ«ros depozitinę sÄ skaitÄ , o kitÄ dalį pasižada atlyginti.

Administracine tvarka, remiantis Administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o duomenimis, per pastaruosius 5 metus, baustas tris kartus už KET pažeidimus (vairavimas rankomis naudojantis mobiliojo ryÅ¡io priemone; 32 km/h virÅ¡ijimas leistino greičio; transporto priemonės pastatymas vietoje, neturint specialaus leidimo, suteikiančio teisę statyti automobilį rezervuotoje stovėjimo vietoje). Nustatyta viena kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta sunkinančių. Teisėjų kolegijos nuomone, iÅ¡dėstytos aplinkybės suteikia pagrindÄ patikėti, kad G.

B. tokio pobÅ«džio KET pažeidimai yra labiau atsitiktinio pobÅ«džio ir, kad ateityje G. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų KET pažeidimų, tuo pačiu ir nusikalstamų veikų bei visiÅ¡kai atlygins teismo priteistÄ neturtinę žalÄ nukentėjusiesiems.

18. Kita vertus, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, jo padarytas KET pažeidimai yra Å¡iurkÅ¡tÅ«s ir labai pavojingi (pėsčiųjų perėja kirsta nepristabdžius ir neįsitikinus (esant kliūčiai nematant) ar perėja neina žmonės. Dėl minėtų teisės pažeidimų kilo sunkÅ«s, nepataisomi padariniai. Esant tokioms aplinkybėms, teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas visiÅ¡kai atitinka baudžiamojo įstatymo nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuojamÄ praktikÄ , todėl apelianto praÅ¡ymas iÅ¡ vis neskirti jam BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, atmetamas kaip nepagrįstas.

Å iuo atveju siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių pavojingo pobÅ«džio KET pažeidimų bei pataisyti kaltininkÄ , nusveria jo bei jo Å¡eimos narių patirsiamus nepatogumus dėl specialiosios teisės atėmimo, ypač įvertinus tai, kad kaltininkas su Å¡eima gyvena Vilniaus mieste, kur yra iÅ¡vystytas susisiekimas su gydymo įstaigomis ir kitomis priemonėmis (pavežėjimo paslaugos, visuomeninis transportas, taksi paslaugos).

19. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentu, kad Å¡iuo atveju nubaudimo bei prevencinius tikslus padės pasiekti trumpesnis nei apylinkės teismo nustatytas specialiosios teisės atėmimo terminas. Å i iÅ¡vada daroma atsižvelgus į 17 punkte ir skundžiamame nuosprendyje nustatytas aplinkybes, susijusias su kaltininko asmenybe, nusikaltimo padarymo aplinkybėmis ir kaltininko elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo; taip pat į tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakybės yra sÄ lyginis, įpareigojantis kaltÄ asmenį nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir, kad prieÅ¡ingu atveju, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės gali bÅ«ti panaikintas ir sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nubaudimo ir prevenciniams tikslams pasiekti bus pakankamas 1 metų specialiosios teisės atėmimo terminas, todėl apelianto skundas šioje dalyje tenkinamas iš dalies ir apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Dėl neturtinės žalos dydžio 20. Apeliantas prašo sumažinti priteistinų neturtinių žalų dydžius nukentėjusiesiems. Sutinka iš viso sumokėti 50 020 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Taip pat jis sutinka su apylinkės teismo nustatytomis aplinkybėmis dėl nukentėjusiųjų patirtų didelių dvasinių iÅ¡gyvenimų, stipraus sukrėtimo, nes nukentėjusiuosius su žuvusiÄ ja siejo stiprus emocinis ryÅ¡ys. Atkreipia dėmesį, kad nukentėjusiesiems jau yra atlyginęs 27 020 Eur neturtinės žalos. Nurodo, jog ieÅ¡kovai, be savo žodinių paaiÅ¡kinimų į bylÄ nėra pateikę jokių duomenų, pagrindžiančių neturtinės žalos dydį. PraÅ¡o atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , kurioje nurodoma, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas.

Jos paskirtis – kompensacinė (Kasacinė nutartis Nr. 2K-135-693/2019). Nesutinka su apylinkės teismo išvada, jog sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, neturi pakankamos reikšmės apelianto turtinė padėtis, rūpinimasis sunkiai sergančia motina ir sunkiai sergančia sutuoktine. Taip pat nesutinka su teismo išvada, kad jis neturi finansinių įsipareigojimų. Pažymi, jog artimųjų žmonių slauga, gydymo ir priežiūros išlaidų finansavimas taip pat yra finansiniai įsipareigojimai.

Nurodo, jog teismo nustatyta aplinkybė, jog jis vadovauja dviem įmonėms ir jo mėnesinės pajamos yra 650 Eur, kad turi butÄ Vilniaus mieste, nėra reikÅ¡mingos, teisingai įvertinus abiejų autoįvykio dalyvių (jo ir žuvusiosios) veiksmus, sprendžiant teisingo, protingo ir proporcingo neturtinės žalos nukentėjusiesiems atlyginimo klausimÄ . Taip pat pažymi, jog jis iÅ¡ savo dviejų įmonių nuo 2011 metų negauna dividendų, kad įmonių turtas yra atskiras ir jam nepriklauso. Nurodo, jog ta aplinkybė, kad dalį neturtinės žalos nukentėjusiesiems atlygino draudimo bendrovė, negali bÅ«ti teisėtu pagrindu reikalauti papildomo, perteklinio neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dar ir iÅ¡ jo nuosavybės teise priklausančių pinigų ar turto.

Prašo atsižvelgti į tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl nelaimės, atsiprašė nukentėjusiųjų.

21. CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

22. Neturtinės žalos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikÅ¡mingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017). Kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros.

23. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Vis tik, teismų praktikoje laikoma, jog žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016).

24. Be to, kaip minėta, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018).

25. Teisėjų kolegija įvertinusi skundo bei skundžiamo nuosprendžio argumentus, sutinka su apylinkės teismo išvada dėl neturtinės žalos dydžių nustatymo nukentėjusiesiems.

26. Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad nukentėjusiesiems, žuvusiosios trims pilnamečiams sÅ«nums ir sutuoktiniui, neabejotinai padaryta neturtinė žala. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo argumentams dėl sÅ«nų ir sutuoktinio artimo ryÅ¡io su žuvusiÄ ja. Å ie argumentai byloje nėra ginčijami, todėl plačiau Å¡iuo klausimu nepasisakoma ir jais vadovaujamasi. Papildomai pažymėtina, kad nukentėjusiųjų patirti ir patiriami dvasiniai bei emociniai iÅ¡gyvenimai realÅ«s, o neturtinė žala pasireiÅ¡kia atimta galimybe bendrauti, kartu leisti laikÄ ir tam konstatuoti nereikalingi papildomi dokumentai (lankymasis pas psichologus ir pan.).

27. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiesiems, be jų artimo ryÅ¡io su žuvusiÄ ja, apylinkės teismas įvertino K. P. sužalojimo aplinkybes, tai, kad tai įvyko dėl kaltininko neatsargumo, nors pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ priteistinos neturtinės žalos dydis neturėtų bÅ«ti atitinkamai mažesnis nei tyčinių veikų atvejais, nes esant tyčinei kaltės formai, tokia veika jau bÅ«tų kvalifikuojama kaip kitas nusikaltimas (Kasacinė nutartis Nr. 2K-70-458/2020).

28. Taip pat apylinkės teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė ir į teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms. Apylinkės teismas nurodydamas priteisiamus neturtinės žalos dydžius vadovavosi ir praktika, kai Å¡i žala priteisiama iÅ¡ juridinio asmens (kasacinės nutartys Nr. 2K-143-696/2017, 2K-188-648/2017), todėl Å¡i aplinkybė patikslinama, nurodant, kad teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų iÅ¡ fizinio asmens dydžiai paprastai svyruoja nuo 2 896,20 Eur iki 17 250 Eur (žuvusiojo vaikui) ir nuo 4 344,30 Eur iki 20 250 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-243-648/2015).

Kita vertus, apylinkės teismo nustatyti neturtinės žalos dydžiai nukentėjusiesiems teismų praktikoje nustatomo neturtinės žalos maksimalaus dydžio neviršija, todėl nėra pagrindo teigti, kad nustatyti neturtinės žalos dydžiai prieštarauja teismų praktikai panašiose bylose.

29. Apelianto vienas iš pagrindinių argumentų dėl neturtinės žalos mažinimo, susijęs su (apelianto manymu) rizikingu žuvusiosios elgesiu pėsčiųjų perėjoje, tačiau apelianto argumentai dėl nukentėjusiosios didelio neatsargumo atmesti (žr. 7-12 punktus), todėl jais nesivadovaujama ir papildomai dėl jų nepasisakoma.

30. Kitas apelianto argumentas susijęs su jo finansinės bei turtinės padėties įvertinimu, nustatant neturtinės žalos dydį. Kaip jau minėta, teismas, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Kita vertus, sutiktina su apylinkės teismo argumentu, jog pagal formuojamÄ teismų praktikÄ Å¾alÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį.

Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016). Kasacinio teismo taip pat pažymima, jog atlyginant dėl gyvybės atėmimo padarytÄ Å¾alÄ siekiama ne tik nukentėjusiųjų visiÅ¡kos satisfakcijos, bet ir socialinio kompromiso, t. y. nukentėjusių ir atsakingo už žalÄ asmens interesų derinimo, įvertinant ir tai, kad žalos atlyginimo prievolė atsakingam asmeniui nebÅ«tų neprotinga ir realiai neįvykdoma (Kasacinio teismo nutartis Nr. e3K-3-238-313/2019).

31. Bylos duomenimis, G. B. darbo užmokestis per mėnesį yra apie 650 Eur, jis prižiÅ«ri sunkiai sergančiÄ , iÅ¡ dalies nedarbingÄ sutuoktinę, su broliu padeda neįgaliai motinai, yra darbingas, turimas nekilnojamasis turtas – 27,87 kv. m butas (vidutinė rinkos vertė 19 405 Eur) ir žemės sklypas su statiniais Vilniuje (vidutinė rinkos vertė virÅ¡ 300 000 Eur). G. B. yra darbingas, vadovauja dviem jam priklausančioms įmonėms, iÅ¡ kurių viena, pasak apelianto, susiduria su finansiniais sunkumais. Kita vertus, G. B. su sutuoktine uzufrukto teise naudojasi dviem butais. Viename iÅ¡ jų gyvena, o kitas, esantis (duomenys neskelbtini), nuomojamas. Esant Å¡ioms aplinkybėms, konstatuotina, jog G. B. nepagrindė savo argumentų dėl jo sunkios turtinės ir finansinės padėtis.

32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas bei skundžiamame nuosprendyje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasi konkrečiais neturtinės žalos dydį pagrindžiančiais kriterijais: ieÅ¡kovų santykiais su žuvusiÄ ja, jų ryÅ¡ių pobÅ«džiu, kokybe, pastovumu, giminystės laipsniu, pasekmėmis ieÅ¡kovų savijautai, taip pat teismų praktika panaÅ¡iose bylose dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo; atsižvelgdama į byloje esančius duomenis dėl kaltininko turtinės padėties, į atlygintos turtinės žalos dydį (189 Eur), draudimo iÅ¡mokėtÄ sumÄ (5 000 Eur visiems nukentėjusiesiems) neturtinei žalai atlyginti, į tai, kad apeliantas geranoriÅ¡kai sumokėjo 2 000 Eur nukentėjusiajam M.

P. (žuvusiosios sutuoktiniui), sprendžia, jog apylinkės teismo nustatytas neturtinės žalos dydis žuvusiosios sutuoktiniui (17 000 Eur) ir trims jos sÅ«nums (po 15 000 Eur) yra teisingas, atitinka teisingumo ir protingumo bei proporcingumo kriterijus, todėl Å¡ioje dalyje naikinti skundžiamo nuosprendžio nėra pagrindo, o apelianto skundas Å¡ioje dalyje atmetamas. Dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡dėstymo 33. Apeliantas praÅ¡o iÅ¡dėstyti neturtinės žalos mokėjimÄ dalimis, leidžiant Å¡ia žalÄ sumokėti per du metus.

Šis apelianto prašymas tenkinamas iš dalies.

34. Pažymėtina, kad šis klausimas buvo keliamas ir apylinkės teisme, tačiau apylinkės teismas juo iš vis nepasisakė. Šis trūkumas taisomas apygardos teisme.

35. BPK 113 straipsnis numato, kad, kai kyla su civiliniu ieÅ¡kiniu susijusių klausimų, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normos nereglamentuoja klausimų, susijusių su civilinio ieÅ¡kinio atlyginimo vykdymu, tačiau taip pat Baudžiamojo proceso kodekse nėra jokių imperatyvių reikalavimų, kad priteistas ieÅ¡kinys bÅ«tų sumokėtas visas iÅ¡ karto, todėl darytina iÅ¡vada, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 284 straipsnio nuostatos, kuriose numatyta galimybės atidėti ar iÅ¡dėstyti sprendimo vykdymÄ , neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija minėta CPK norma vadovaujasi sprendžiant dėl priteisto civilinio ieÅ¡kinio atlyginimo iÅ¡dėstymo dalimis. Tačiau CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiÅ¡kia nukrypimÄ nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , teismo sprendimo įvykdymÄ galima atidėti ar iÅ¡dėstyti tik iÅ¡imtiniais atvejais. Prie tokių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimÄ (nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

36. Sprendžiant dėl nuosprendžio dalies dėl priteisto civilinio ieÅ¡kinio vykdymo iÅ¡dėstymo atsižvelgtina taip pat ir į CPK 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi bÅ«ti įvykdytas per trumpiausiÄ laikÄ ir kuo ekonomiÅ¡kiau. Be to, sprendimo dėl civilinio ieÅ¡kinio vykdymas gali bÅ«ti iÅ¡dėstomas tik nepažeidžiant teisingumo, proporcingumo bei teisėtų lÅ«kesčių principo.

37. Byloje nustatyta, kad apeliantas kaltę pripažino, jo mėnesio pajamos sudaro apie 650 Eur, jis rÅ«pinasi iÅ¡ dalies nedarbinga, sunkiai sergančia sutuoktine, su broliu prižiÅ«ri neįgaliÄ mamÄ , sutinka atlyginti nukentėjusiesiems teismo nustatytÄ neturtinę žalÄ , į Generalinės prokuratÅ«ros depozitinę sÄ skaitÄ yra sumokėjęs 20 000 Eur. Å ios aplinkybės rodo, kad G. B. tikslas nėra vengti vykdyti nuosprendžio dalį dėl priteisto civilinio ieÅ¡kinio, tačiau iÅ¡ karto sumokėti visÄ priteistÄ didelę neturtinę žalÄ , akivaizdu, kad apeliantui, iÅ¡saugant turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (žemės sklypÄ su pastatais), objektyviai bÅ«tų labai sunku.

Vis tik, sprendžiant dėl priteistos sumos išdėstymo, būtina atsižvelgti ir į nukentėjusiųjų teisėtus lūkesčius bei į tai, jog neturtinė žala šiuo atveju priteista dėl padarytos nusikalstamos veikos, dėl tokių nuteistojo veiksmų, kurie, nors ir padaryti neatsargia kaltės forma, tačiau yra pavojingi, o pasekmės sunkios.

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiųjų teisėtÄ lÅ«kestį, apelianto turtinę padėtį, jo pasiryžimÄ savanoriÅ¡kai atlyginti žalÄ bei mokėtinų sumų dydžius, daro iÅ¡vadÄ , jog neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡dėstymas nepažeis nukentėjusiųjų teisėtų lÅ«kesčių gauti neturtinės žalos atlyginimÄ kuo greičiau, o taip pat teisingumo bei proporcingumo principų reikalavimų.

39. Atsižvelgiant į visus aptartus argumentus, teisėjų kolegijos vertinimu, priteistos neturtinės žalos vykdymas gali bÅ«ti iÅ¡dėstytas, tačiau ne tokiu bÅ«du kaip praÅ¡o apeliantas (nurodant tik per metus sumokėtinÄ sumÄ ), o 24 mėnesių laikotarpiui, nurodant kiekvienÄ mėnesį konkrečiÄ sumÄ kiekvienam iÅ¡ nukentėjusiųjų (įvertinus tai, kad skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta nukentėjusiesiems po 5 000 Eur pervesti iÅ¡ Generalinės prokuratÅ«ros depozitinėje sÄ skaitoje esančių G.

B. sumokėtų 20 000 Eur). Esant Å¡ioms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendis Å¡ioje dalyje keistinas dėl netinkamai iÅ¡spręstų kitų klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1 ir 4 punktais, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, nusprendžia: pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-03 nuosprendį. Sutrumpinti G. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones terminÄ iki 1 (vienerių) metų.

Nukentėjusiesiems priteistos ir nesumokėtos neturtinės žalos (atėmus po 5 000 Eur, kurie bus pervesti iÅ¡ Lietuvos Generalinės prokuratÅ«ros depozitinės sÄ skaitos) atlyginimo mokėjimÄ iÅ¡dėstyti dalimis 24 (dvideÅ¡imt keturių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant G. B. nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos: M. P. 12 000 Eur 24 (dvideÅ¡imt keturis) mėnesius mokėti po 500 Eur, pirmÄ Å¾alos dalį sumokant iki Å¡ių metų balandžio 1 d.; P. P. 10 000 Eur 23 mėnesius (dvideÅ¡imt tris) mėnesius mokėti po 400 Eur, o paskutinį 24 (dvideÅ¡imt ketvirtÄ ) mėnesį – 800 Eur, pirmÄ Å¾alos dalį sumokant iki Å¡ių metų balandžio 1 d.;

J. P. 10 000 Eur 23 mėnesius (dvideÅ¡imt tris) mėnesius mokėti po 400 Eur, o paskutinį 24 (dvideÅ¡imt ketvirtÄ ) mėnesį – 800 Eur, pirmÄ Å¾alos dalį sumokant iki Å¡ių metų balandžio 1 d.; M. P. 10 000 Eur 23 mėnesius (dvideÅ¡imt tris) mėnesius mokėti po 400 Eur, o paskutinį 24 (dvideÅ¡imt ketvirtÄ ) mėnesį – 800 Eur, pirmÄ Å¾alos dalį sumokant iki Å¡ių metų balandžio 1 d.. Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-03 nuosprendį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai Jurgita Mačionytė Vitalija Norkūnaitė Nida Vigelienė