f5496ced-e96c-448c-ac67-9902f3d1e4ff · Kauno apygardos teismas

             Byla Nr. AN2-176-238/2018             Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02321-2017-0             Procesinio sprendimo kategorijos: 14.14; 21.11.10             (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 20 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž.

Z. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. vasario 27 d. nutarties Ž. Z. administracinio nusižengimo byloje. Teismas n u s t a t ė : Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo 2017 m. spalio 13 d. nutarimu Ž. Z. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas už tai, kad ji 2017 m. spalio 22 d., (duomenys neskelbtini), neužtikrino, kad gyvÅ«no auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei (taip, kaip numatyta TriukÅ¡mo valdymo įstatyme), sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, tuo pažeidė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 12 d.

įsakymo Nr. Ä®S-893 GyvÅ«nų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 15 punktÄ . Šį nutarimÄ Å½. Z. apskundė Kauno apylinkės teismui.Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartimi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo 2017 m. spalio 13 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Teismas konstatavo, kad gyvÅ«no laikytojas, Å¡iuo atveju Ž. Z., turi pareigÄ imtis priemonių, kad jos augintiniai netrukdytų kitiems asmenims, o ne perkelti tos pareigos kitam asmeniui prisitaikyti prie tokių sÄ lygų, kad kitas asmuo laiko gyvÅ«nus.

Todėl bÅ«tent Ž. Z., naudodamasi teise turėti gyvÅ«nus, turi bÅ«ti ypatingai atidi, rÅ«pestinga įgyvendindama Å¡iÄ teisę ir, nepaisant to, kad nei jai, nei kitiems tolimesniu atstumu gyvenantiems kaimynams netrukdo jos gyvÅ«nų lojimas, turi atsižvelgti į tai, kad artimiausio atstumo gyventojams gali trikdyti ramybę, varžyti teisę į poilsį.Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Ž. Z. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartį ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo 2017 m. spalio 13 d. nutarimÄ panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos teisenÄ jos atžvilgiu nutraukti.Skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos triukÅ¡mo valdymo įstatyme aiÅ¡kiai nurodyta, jog triukÅ¡mas – tai nepageidaujami arba žmogui kenksmingi iÅ¡oriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla.

TriukÅ¡mo Å¡altiniu laikomas bet koks įrenginys ar objektas, kuris kelia (skleidžia) triukÅ¡mÄ . Lietuvos Respublikos žodyne paraÅ¡yta, kad objektas, tai kiekvienas daiktas, reiÅ¡kinys ir pan., tačiau tai nėra Å¡uo ar bet koks kitas gyvÅ«nas. Taip pat triukÅ¡mo valdymo įstatyme nurodyta, kad reikalinga nustatyti triukÅ¡mo lygį, įvertinti virÅ¡ytas leistinas triukÅ¡mo normas, įvertinti paros laikÄ ir kitus svarbius rodiklius, kas Å¡iuo konkrečiu atveju nebuvo padaryta.Skunde taip pat nurodo, kad siekiant nustatyti objektyviÄ tiesÄ turi bÅ«ti apklausti ir kiti toje gatvėje ar kaimynystėje gyvenantys asmenys, o ne vienas suinteresuotas asmuo, Å¡iuo atveju – pareigÅ«nas A.

S., ar institucija, kuri skyrė įspėjimÄ . PareigÅ«nas A. S., teisme paklaustas apie 2017 m. spalio 22 d. dienos įvykį, buvo nenuoseklus, negalėjo detalizuoti įvykio, maišėsi, ar tai buvo Å¡uo ar Å¡unys, paklaustas ar girdėjo iÅ¡kvietimo metu pas raÅ¡ančius pareiÅ¡kimÄ kaimynus namuose Å¡unų keliamÄ triukÅ¡mÄ lauke įvykio metu negalėjo atsakyti. Kadangi pareigÅ«no automobilis buvo pastatytas nuo voljero per 3 metrus, tai savaime suprantama, kad jis bus aplotas, nes tai privati, saugoma teritorija.

FaktÄ ,kad pareigÅ«nai buvo svetimi ir galėjo bÅ«ti aploti, pareigÅ«nas A. S. pripažino ir neginčijo, priėmė kaip suprantamÄ reiÅ¡kinį. PareigÅ«nai, priėmę pareiÅ¡kimÄ ir iÅ¡klausę nusiskundimÄ , nebuvo atėję pas augintinių savininkę, netaikė jokių drausminamųjų priemonių, neprašė paÅ¡alinti tariamÄ triukÅ¡mÄ . Taigi perÅ¡asi iÅ¡vada, kad triukÅ¡mo aplinkoje nebuvo – buvo tik trumpalaikis lojimas esant svetimam žmogui Å¡unų saugojamoje teritorijoje, kurie kažkokių žalingų reiÅ¡kinių nesukėlė, sveikatos nesutrikdė.PareiÅ¡kėja siÅ«lė pateikti vaizdo įraÅ¡Ä , kuriame bÅ«tų matomas tariamas augintinių sukeltas triukÅ¡mas, tačiau pareigÅ«nai jo netikrino.

Vadinasi, nebuvo padaryta veika, dėl kurios Ž. Z. yra skirtas įspėjimas. Taip pat vaizdo medžiagos neprašė ir Kauno apylinkės teismas, nors buvo pasakyta, kad tai vienas iÅ¡ įrodymų, kuris parodo, kad Ž. Z. augintiniai nekelia triukÅ¡mo. Taip nebuvo atsižvelgta į faktÄ , kad pareiÅ¡kėjos augintiniai buvo įsigyti 2015 metais, todėl kaimynystėje gyvenantys žmonės turėjo pakankamai laiko nuspręsti, ar pareiÅ¡kėjos Å¡unys tinkamai auginami, ar kelia triukÅ¡mÄ . Dėl to 2017 metais buvo duoti kaimynystėje gyvenančių žmonių sutikimai, kuriuose nurodyta, kad Ž.

Z. jie neturi jokių pretenzijų dėl jos auginamų Å¡unų ar jų keliamo galimo triukÅ¡mo. Ji augintinius laiko atsakingai, spec. pastatytame erdviame voljere, kur jiems yra užtikrinta visapusiÅ¡ka gerovė. Skunde pažymi, kad tarp jos ir T. yra buvęs konfliktas dėl automobilių statymo vietos, nes T. savo ir draugų automobiliais užstatydavo Ž. Z. įvažiavimÄ Ä¯ kiemÄ , taip apribodami jos ir jos Å¡eimos narių laisvę judėti. Jos augintiniai yra vienintelis T. rastas bÅ«das nubausti Ž.

Z., kadangi gyvÅ«nai yra labiausiai pažeidžiama gamtos dalis, kuri negali apsiginti ir turi bÅ«ti apginta. Taip pat teismas neįvertino fakto, kad atsikraustę T. neturėjo ne tik pretenzijų dėl Å¡unų, bet Ž. Z. iÅ¡vykus atostogauti, noriai apsiimdavo ir pasisiÅ«lydavo prižiÅ«rėti juos ir pasirÅ«pinti jais, kol pareiÅ¡kėja bÅ«davo iÅ¡vykusi. Å is faktas įrodo, kad Å¡unys triukÅ¡mo ir grėsmės T. nekelia ir įspėjimas skirtas nepelnytai, neiÅ¡tyrus aplinkybių, neįsigilinus į esamÄ situacijÄ .Skunde teigia, kad T. pareiÅ¡kimas, pagal kurį Ž.

Z. skirtas įspėjimas, yra melagingas, kadangi ten jis nurodo, kad Å¡unys loja nuo 19.33 val., taigi iÅ¡eitų taip, kad Å¡unys loja nepertraukiamai tol, kol atvyksta pareigÅ«nai. Fakto, kad Å¡unys prikėlė miegantį kÅ«dikį, pareigÅ«nams nepateikė. Tokio tipo pareiÅ¡kimų T. yra parašęs ir daugiau, dėl ko T. buvo pradėti tyrimai dėl melagingų praneÅ¡imų, Å¡meižto bei psichologinio persekiojimo. Taip pat A. S. tarnybiniame praneÅ¡ime yra pasakyta, kad Ž. Z. į jokius kompromisus nesileidžia, todėl ginčija ir šį pateiktÄ T. faktÄ , nes T. nėra apskritai kalbėjęs su pareiÅ¡kėja dėl jos Å¡unų ar jų tariamai keliamo triukÅ¡mo, taip pat nepateikė įrodymų, kad triukÅ¡mas yra keliamas „nuolatos“.

Ji augina tris vaikus, 7 metų mergaitę ir po 1 metukus turinčius dvynukus, todėl pati yra suinteresuota savo vaikų gerove, ramybe ir poilsiu, kadangi vaikai aktyviai dalyvauja įvairioje veikloje ir jiems yra svarbu pailsėti. Taip pat nori paminėti ir faktÄ , kad nuo Å¡unų voljero iki jos namo yra 5 metrų atstumas, todėl jai girdisi bet koks garsas, ypatingai jos augintinių – namo pagrindinės erdvės langas yra nukreiptas tiesiai į voljerÄ .Apeliantė pažymi, jog teismas atmetė tÄ faktÄ , kad jos Å¡unys yra erzinami, provokuojami loti, kad bÅ«tų patogu fiksuoti galimÄ triukÅ¡mÄ , sakydamas, kad nėra jokių tai patvirtinančių duomenų.

Tačiau ji teisme motyvuotai paaiÅ¡kino erzinimo faktÄ â€“ ji kreipėsi į policijÄ su pareiÅ¡kimu, jog T. vaikai bėgioję po jos kiemÄ , mėto kamuolius, gadina jos lauke esantį materialųjį turtÄ , taip erzindami voljere esančius Å¡unis, dėl ko T. buvo skirtas įspėjimas. Taip pat nesilaikant saugaus atstumo nuo jos Å¡unų voljero buvo Å¡audomos petardos, taip gÄ sdinant Å¡unis, Å¡iukÅ¡linant jai priklausančiame sklype ir bendro naudojimo gatvėje, dėl ko T. buvo skirta nuobauda.

Todėl nori atkreipti dėmesį, kad teismų praktikoje buvo panaÅ¡aus pobÅ«džio administracinio nusižengimo byla Nr. II-55-892/2011, kurioje buvo nagrinėjama situacija, kuomet Å¡unys buvo tik kerÅ¡to įrankis, todėl skirtas įspėjimas teismo buvo panaikintas.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas praÅ¡o Ž. Z. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartį Ž.

Z. administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistÄ . Teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , k o n s t a t u o j a : Ž. Z. apeliacinis skundas netenkinamas.Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Ž. Z. nesutinka su jos patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį, ginčija byloje esančius duomenis, todėl aukÅ¡tesnysis teismas, neiÅ¡eidamas iÅ¡ apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 652 straipsnio 1 dalis).ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

IÅ¡ Å¡ios teisės normos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Ä®rodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.ANK 346 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos, atskirų rÅ«Å¡ių gyvÅ«nų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia įspėjimÄ arba baudÄ nuo trisdeÅ¡imt iki vieno Å¡imto dvideÅ¡imt eurų.Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 12 d.

įsakymu Nr. Ä®S-893 patvirtintų GyvÅ«nų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 15 punkte nustatytas reikalavimas gyvÅ«nų savininkams arba globėjams, kad gyvÅ«no auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei (taip kaip numatyta TriukÅ¡mo valdymo įstatyme), sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Å ios taisyklės įpareigoja Å¡uns savininkÄ auginti Å¡unį taip, kad jis nekeltų jokios grėsmės aplinkiniams.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktÄ medžiagÄ , konstatuoja, kad Ž.

Z. pagrįstai pripažinta padariusi ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusižengimÄ . Administracinio nusižengimo byloje iÅ¡tirtų ir teismo nutarime iÅ¡dėstytų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Ž. Z. kaltė yra įrodyta.Apeliantė teigia, kad triukÅ¡mo Å¡altiniu laikomas bet koks įrenginys ar objektas, kuris kelia (skleidžia) triukÅ¡mÄ , tačiau tokiu objektu negali bÅ«ti nei Å¡uo, nei koks kitas gyvÅ«nas. Tačiau Å¡is apeliantės teiginys atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi Lietuvos Respublikos triukÅ¡mo valdymo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje nustatyta, jog triukÅ¡mas – tai nepageidaujami arba žmogui kenksmingi iÅ¡oriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla, o Å¡uns auginimas yra priskiriamas žmonių veiklai.

Apeliantė taip pat teigia, kad reikalinga nustatyti triukÅ¡mo lygį, įvertinti virÅ¡ytas leistinas triukÅ¡mo normas. Tačiau Å¡iuo atveju Ž. Z. yra nubausta už tai, kad pažeidė Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 15 punkte nustatytÄ reikalavimÄ , kad gyvÅ«no auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei. Å iuo atveju nustatyta, kad Å¡uns lojimas sutrikdė netoliese nuo Ž. Z. gyvenančio kaimyno M. T. ramybę, pažadino miegantį kÅ«dikį (administracinio nusižengimo dokumentų 4 lapas).

Triukšmo lygis svarbus tik tuo momentu, kai jis faktiškai sutrikdo kitų asmenų ramybę, todėl nustatinėti konkretų triukšmo rodiklį atvykus pareigūnui šiuo atveju objektyvaus pagrindo nėra. Pareiškėjas M. T. 2017 m. spalio 22 d. pareiškime dėl šuns keliamo triukšmo nurodė, kad 2017 m. spalio 22 d., 19.33 val., kaimynų šuns keliamas triukšmas prikėlė miegantį kūdikį. Pareiškimų dėl triukšmo buvo rašyta ir anksčiau, tačiau nebuvo reaguota. Triukšmas būna keliamas tiek vakarais, tiek naktimis.

Vyriausiojo patrulio A. S. 2017 m. spalio 22 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl priimto pareiÅ¡kimo nurodoma, kad atvykus pagal praneÅ¡imÄ apie garsiai lojantį kaimynų Å¡unį nurodytu adresu, iÅ¡ gretimo namo kiemo girdėjosi dviejų Å¡unų lojimas, iÅ¡ pareiÅ¡kėjo M. T. buvo priimtas pareiÅ¡kimas.Liudytojas A. S. teismo posėdžio, vykusio pirmosios instancijos teisme, metu paaiÅ¡kino, kad jis su kolege važiavo iÅ¡kvietimo adresu, atvykus girdėjo Å¡uns voljere lojimÄ , apklausė pareiÅ¡kėjÄ , kuris nurodė, kad Å¡uns keliamas triukÅ¡mas trukdo, kad raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ .

Patvirtino, kad jo (A. S.) girdėtas lojimas buvo tokio lygio, jog kėlė triukÅ¡mÄ .AukÅ¡tesniojo teismo nuomone, nors apeliantė ir teigia, kad tarp jos ir M. T. Å¡eimos vyksta konfliktai ir jo parodymai negali bÅ«ti patikimi, tačiau teismas neturi jokio pagrindo abejoti policijos pareigÅ«no A. S. parodymais apie tai, kad jo girdėtas Å¡uns lojimas buvo tokio lygio, jog kėlė triukÅ¡mÄ . Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų manyti, jog liudytojas policijos pareigÅ«nas galėtų bÅ«ti suinteresuotos Å¡ios bylos baigtimi ar dėl kitų priežasčių fiksuotų neteisingus duomenis apie įvykio aplinkybes, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti nutarime, tarnybiniame praneÅ¡ime, pareiÅ¡kime užfiksuotais duomenimis bei liudytojo A.

S. parodymais teisme. Å is pareigÅ«nas buvo apklaustas kaip liudytojas, bÅ«damas įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimÄ . Byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojas turėjo ar turi pagrindÄ apkalbėti Ž. Z., t. y. duoti melagingus parodymus. Ž. Z. neginčijo fakto, kad yra gyvÅ«nų Å¡eimininkė, teigė, jais rÅ«pinasi, prižiÅ«ri, neginčijo fakto ir kad Å¡unys loja ant praeivių, gyvÅ«nų, atvažiavus svetimiems ir jai pačiai. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, toks Å¡unų elgesys galimai yra jiems natÅ«ralus, tačiau tai niekaip nepaneigia aplinkybės, kad toks natÅ«ralus Å¡unų elgesys kelia triukÅ¡mÄ , kuris trukdo kaimynams.

Nors, kaip ir nurodo apeliantė, pareigÅ«nas, priėmęs pareiÅ¡kimÄ ir iÅ¡klausęs nusiskundimÄ , nebuvo atėjęs pas augintinių savininkę, netaikė jokių drausminamųjų priemonių, neprašė paÅ¡alinti tariamÄ triukÅ¡mÄ , tačiau tai niekaip nepatvirtina fakto, kad triukÅ¡mo aplinkoje nebuvo, kadangi jis buvo nustatytas paties policijos pareigÅ«no. Net ir vienkartiniai lojimai, kaip Å¡iuo atveju teigia buvus apeliantė, kelia triukÅ¡mÄ ir gali sutrikdyti aplink gyvenančių kaimynų ramybę, todėl vien tai atsakomybės dėl triukÅ¡mo sukėlimo neÅ¡alina.

Apeliantė teigia, kad jos augintiniai buvo įsigyti 2015 metais, todėl kaimynystėje gyvenantys žmonės turėjo pakankamai laiko nuspręsti, ar pareiÅ¡kėjos Å¡unys tinkamai auginami, ar kelia triukÅ¡mÄ . Toks apeliantės teiginys taip pat atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi Å¡uns lojimas gali priklausyti nuo daugelio faktorių ir su laiku kisti. Vien tai, kad 2015 m. Å¡unys nelojo ar savo lojimu netrikdė kaimynų ramybės, savaime nepatvirtina, kad taip yra ir Å¡iuo metu. Å ios aplinkybės nepatvirtina ir apeliantės teiginiai, kad atsikraustę T. neturėjo ne tik pretenzijų dėl Å¡unų, bet Ž.

Z. išvykus atostogauti noriai apsiimdavo ir pasisiūlydavo prižiūrėti juos ir pasirūpinti jais, kol pareiškėja būdavo išvykusi. Aplinkybės dėl ankstesnių kaimynų santykių, sutikimo prižiūrėti šunis ir pan. niekaip nepatvirtina, kad 2017 m. spalio 22 d. Ž. Z. priklausantys šunys nesutrikdė kaimynų ramybės. Teiginys, kad pareiškėjas M. T. nepateikė įrodymų, kad triukšmas yra keliamas „nuolatos“, taip pat nepateikė įrodymų, jog buvo pažadintas kūdikis, šiuo atveju lemiamos reikšmės sprendžiant Ž.

Z. atsakomybės klausimÄ neturi, kadangi ji buvo nubausta ne už trunkamÄ , o tik už 2017 m. spalio 22 d. padarytÄ administracinį nusižengimÄ , o kÅ«dikio pažadinimo fakto neįmanoma nustatyti kitais bÅ«dais, kaip tik liudytojų (Å¡iuo atveju – pareiÅ¡kėjo) parodymais. Aplinkybė, kad Ž. Z. augintinius laiko atsakingai, spec. pastatytame erdviame voljere, kur jiems yra užtikrinta visapusiÅ¡ka gerovė, taip pat nepaneigia nustatyto aplinkinių ramybės sutrikdymo fakto. Byloje neginčytinai nustačius, kad Ž.

Z. 2017 m. spalio 22 d., (duomenys neskelbtini), neužtikrino, kad gyvÅ«no auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei (taip, kaip numatyta TriukÅ¡mo valdymo įstatyme), sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, tuo pažeidė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. Ä®S-893 GyvÅ«nų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 15 punktÄ , jos veika pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį buvo kvalifikuota teisingai.

AukÅ¡tesnysis teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ . Administracinė nuobauda Ž. Z. paskirta nepažeidus ANK 32, 34 straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Ž. Z. apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartis paliekama nepakeista.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. vasario 27 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistÄ ir Ž. Z. apeliacinio skundo netenkinti.Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėja             Danguolė Å iugždinytė