f5491ba1-30e6-4fda-9408-d1faaf22ea0b · Kauno apylinkės teismas

?CivCivilinė byla Nr. 2-2741-559/2020 Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00913-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.3.4; 2.3.5.2.1; 2.3.4.4.2; 3.2.6.5; 3.4.1.3 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 22 d. Jonava Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Ramanauskienė, sekretoriaujant Astai Zujevienei, Valei Greskienei, dalyvaujant ieškovei R. Š., jos atstovui advokato padėjėjui Edvardui Bandariavičiui, atsakovui D. I., tretiesiems asmenims A. T., G.

I., iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovui Andriui Baranauskui, teismo posėdyje žodinio nagrinėjimo bÅ«du iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R. Å . ieÅ¡kinį atsakovui D. I. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio iÅ¡laikymo priteisimo; tretieji asmenys: A. T. ir G. I., iÅ¡vadÄ teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovė R. Å . ieÅ¡kinį palaiko ir praÅ¡o nustačius tėvystę pripažinti atsakovÄ D. I. dukros V. Å . tėvu, priteisti iÅ¡ atsakovo dukrai Viltei kasmėnesinį 180 Eur periodinį materialinį iÅ¡laikymÄ , mokant nuo 2019 m. birželio 1 d. iki vaiko pilnametystės ir 1 560 Eur materialinio iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nuo vaiko gimimo iki 2019 m. birželio 1 d., priteistomis piniginėmis lėšomis pavedant disponuoti R. Å .. Dukros V. Å . gyvenamÄ jÄ vietÄ praÅ¡o nustatyti su motina R.

Å ., vaiko tėvo ir dukros bendravimui ribojimų nenustatant. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, kad ji su atsakovu D. I. buvo pažįstami seniai, kartu negyveno, bet artimai bendravo. Ji pastojo, bet atsakovas turi kitÄ Å¡eimÄ ir jų bendravimas nebuvo įmanomas. (duomenys neskelbtini) gimė duktė V. Å ., tačiau atsakovas tėvystės nepripažino ir vaiku nesirÅ«pino. Ji be V. Å . turi dar tris nepilnamečius vaikus K. Å ., G. Å ., G. Å ., tačiau jie gyvena kartu su tėvu, o kiekvienam vaikui iÅ¡ jos priteistas 90 Eur kasmėnesinis materialinis iÅ¡laikymas.

Jai vaiku padeda pasirÅ«pinti draugai. Ji gyvena socialiniame bÅ«ste, nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas vaiku nesirÅ«pina, iÅ¡laikymo dukrai neteikia nuo pat gimimo. Ji praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 180 Eur kasmėnesinį materialinį iÅ¡laikymÄ , mokant jį nuo 2019 m. birželio 1 d. iki vaiko pilnametystės ir analogiÅ¡ko dydžio iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nuo vaiko gimimo dienos iki 2019 m. birželio 1 d. (8,67 mėn.) – 1 560 Eur. Vaikas gyvena su ja, tėvas juo nesirÅ«pina, vaikui įprasta gyvenimo aplinka yra ta, kurioje ji su vaiku gyvena, todėl ji praÅ¡o gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ja.

Taip pat nepraÅ¡o nustatyti ribojimų bendraujant atsakovui su vaiku. Teismo posėdyje ieÅ¡kovė patvirtino ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes ir papildomai paaiÅ¡kino, kad ji su atsakovu kartu negyveno, tačiau su atsakovu vienÄ kartÄ artimai bendravo ir po to pradėjo lauktis. Ji atsakovo neinformavo apie tai, kad laukiasi ir gimė duktė V. Dukrai V. dėl įgimtos Å¡irdies ydos buvo atlikta operacija, jai buvo nustatytas neįgalumas, tačiau dabartiniu metu dukra yra sveika ir pas gydytojus reikia važiuoti tik pasitikrinti, neįgalumas nenustatytas.

Dėl jos netinkamo elgesio dukra 2019 m. birželio 10 d. buvo paimta iÅ¡ jos ir vaikÄ augino A. T., tačiau jau 2019 m. gruodžio 27 d. ar 28 d. duktė buvo grÄ Å¾inta ir Å¡iuo metu ji augina ir rÅ«pinasi vaiku. Ji gyvena socialiniame bÅ«ste, kur su dukra yra deklaravusi savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Gauna vaiko pinigus – 110 Eur, socialinę paÅ¡alpÄ â€“ 300 Eur, turi pareigÄ dar trims vaikams mokėti materialinį iÅ¡laikymÄ po 90 Eur, tačiau Å¡io iÅ¡laikymo ji nemoka. Ji vaiko maistui iÅ¡leidžia per mėnesį apie 150 Eur, 70–80 Eur iÅ¡leidžia mokesčiams už butÄ , rÅ«bams ir avalynei – 80 Eur, taip pat iÅ¡leidžia higienos, skalbimo priemonėms, vaiko lavinimo priemonėms.

Jai pragyventi padeda jos sesuo A. T. ir jos mama, kurios nuperka daiktų ar maisto, kartais duoda pinigų. Atsakovas D. I. 2020 m. lapkričio 19 d. teismo posėdyje, atsižvelgdamas į ekspertizės iÅ¡vadÄ , su ieÅ¡kinio reikalavimu dėl tėvystės nustatymo sutiko ir nurodė, kad su atsakove tik vienÄ kartÄ artimai bendravo. Jis sutinka materialinį iÅ¡laikymÄ teikti po 135 Eur per mėnesį, nes dabartiniu metu jis yra suimtas baudžiamojoje byloje, kuri yra didelės apimties ir bus nagrinėjama ilgÄ laikÄ , todėl jis neturi lėšų teikti vaikui materialinį iÅ¡laikymÄ .

Jis buvo teistas Vokietijos Federacinėje Respublikoje, kur atliko bausmę už padarytÄ nusikaltimÄ . Taip pat jo sutuoktinė G. I. yra pateikusi ieÅ¡kinį teismui dėl santuokos nutraukimo ir G. I. taip pat praÅ¡o priteisti materialinį iÅ¡laikymÄ dviem vaikams. Jis neturi jokio turto, turi daug kreditorių, bÅ«damas laisvėje jis dirbo jo tėvo įmonėje. Sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su motina. Atsakovas 2020 m. gruodžio 3 d. teismo posėdyje nedalyvavo, atsakovas yra suimtas baudžiamojoje byloje, 2020 m. lapkričio 19 d. teismo posėdyje atsakovas pateikė paaiÅ¡kinimus dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ir pateikė praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ toliau jam nedalyvaujant.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimÄ Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ ir Kauno apylinkės teismo pirmininko 2020 m. spalio 28 d. įsakymÄ Nr. V-223 „Dėl teismo darbuotojų darbo organizavimo ir asmenų aptarnavimo organizavimo tvarkos Kauno apylinkės teisme“, į atsakovo praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ jam nedalyvaujant, teismas nagrinėjo bylÄ 2020 m. gruodžio 3 d. teismo posėdyje atsakovui nedalyvaujant, nes atsakovo dalyvavimas neturi įtakos sprendimo priėmimui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 388 straipsnio 2 dalis).

Trečiasis asmuo A. T. teismo posėdyje nurodė, kad ji su ieškiniu sutinka ir paaiškino, kad ji V. Š. augino nuo 2019 m. liepos 11 d. iki 2019 m. gruodžio 29 d. Dabartiniu metu V. Š. augina jos motina R. Š., kuriai ji padeda finansiškai, duoda daržovių ar maisto. Ji mano, kad 180 Eur per mėnesį yra pakankama suma vaikui išlaikyti, o 135 Eur – per mažai. Trečiasis asmuo G. I. su ieškiniu sutinka ir mano, kad vaikui išlaikyti reikia, kad atsakovas teiktų 200 Eur per mėnesį, o 120 Eur suma yra per maža.

Ji su atsakovu turi du vaikus, kurių atsakovas nepadeda iÅ¡laikyti nuo 2019 m. gegužės mėnesio, kai jis iÅ¡vyko į užsienį. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius savo iÅ¡vadoje nurodė, kad ieÅ¡kovės Å¡eima dėl girtavimo, vaikų nepriežiÅ«ros 2017 m. gruodžio 3 d. buvo įraÅ¡yta į Jonavos rajono probleminių Å¡eimų auginančių nepilnamečius vaikus apskaitÄ .

Šiuo metu ieškovės šeima yra Jonavos rajono socialinių paslaugų centro specialistų lankomų ir prižiūrimų socialinės rizikos šeimų apskaitoje. Šeima lankoma, jai teikiamos socialinės paslaugos. Ieškovė gyvena iš Jonavos rajono savivaldybės administracijos nuomojame dviejų kambarių socialiniame bute. Dėl ieškovės girtavimo ir netinkamos mažametės V. Š. priežiūros 2018 m. spalio 25 d. ir 2019 m. kovo 4 d. vaikui buvo nustatytas pirmas grėsmės lygis, o 2019 m. birželio 11 d. buvo nustatytas vaikui antras grėsmės lygis.

Skyrius neprieštarauja, jog atsakovas būtų nustatytas esantis mažamečio vaiko tėvu, jei teismui bus pateikti tai patvirtinantis įrodymai. 2020 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. SD-5469 (2 t. b. l.

5) nustatoma, kad Jonavos rajono savivaldybės administracijos 2019 gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 133-1644 įvertinus, kad ieÅ¡kovė rodo motyvacijÄ keisti savo gyvenimo bÅ«dÄ bei spręsti priklausomybės alkoholiui problemÄ , ieÅ¡kovės dukrai V. Å . panaikinta laikinoji globa, vaikas nuo 2019 m. gruodžio 31 d. grÄ Å¾intas ieÅ¡kovei. Jonavos rajono socialinių paslaugų centras Å¡iuo metu ieÅ¡kovės Å¡eimai teikia kompleksines paslaugas bei pagalbÄ , ieÅ¡kovė pagalbÄ priima, su specialistais bendradarbiauja.

Tarnybos skyriuje praneÅ¡imų apie vaiko teisų pažeidimus nėra gaunama. Teismo posėdyje skyriaus atstovas Andrius Baranauskas palaikė iÅ¡vadÄ ir papildomai paaiÅ¡kino, kad situacija ieÅ¡kovės Å¡eimoje pagerėjo, todėl vaikas grÄ Å¾intas į Å¡eimÄ ir ieÅ¡kovė V. Å . augina, ja rÅ«pinasi. Teismas k o n s t a t u o j a: Å alių paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad ieÅ¡kovei ir atsakovui vienÄ kartÄ artimai bendraujant ieÅ¡kovei (duomenys neskelbtini) gimė dukra V. Å . (1 t., b. l. 6), kurios tėvas (duomenys neskelbtini)d. gimimo akto įraÅ¡e Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodytas.

Tėvystės faktui patvirtinti arba paneigti Å¡ioje byloje buvo paskirta DNR (genominė) ekspertizė. Atlikus DNR tyrimÄ , Valstybės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorija pateikė teismui Ekspertizės aktÄ Nr. ES 81/2020(01) (1 t., b. l. 117-120), kuriame yra padaryta iÅ¡vada, kad D. I. yra V. Å . biologinis tėvas su 99,999999996 proc. tikimybe. Atsakovas D. I., atsižvelgdamas į DNR rezultatus, teismo posėdyje pripažino, kad jis yra biologinis vaiko tėvas. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iÅ¡ tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m.

Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (ratifikuota 1995 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. 1519) buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiÅ¡kai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir bÅ«ti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardÄ , pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į Å¡eimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryÅ¡ius ir jų iÅ¡saugojimÄ .

Už vaiko teisių įgyvendinimÄ yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimÄ atsakingus asmenis. Ypač tai aktualu tais atvejais, kai vaiko tėvai ar vienas iÅ¡ jų yra nežinomi. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali bÅ«ti įrodoma arba nustatoma savanoriÅ¡ku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę.

Taigi tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo bÅ«dus. Moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį iÅ¡vados) nurodyti ir CK 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iÅ¡ pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės iÅ¡vados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iÅ¡ konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintÄ Ä¯rodomÄ jÄ galiÄ tėvystės nustatymo bylose.

Atsižvelgiant į ekspertizės iÅ¡vadų patikimumÄ ir objektyvumÄ , tėvystė gali bÅ«ti nustatoma remiantis vien Å¡iuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktÄ patvirtinančių duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011; 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2013). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal atliktÄ DNR ekspertizę D. I. su 99,999999996 proc. tikimybe yra V. Å . tėvas, atsakovas tėvystę vaiko atžvilgiu pripažįsta, todėl ieÅ¡kinys yra tenkinamas nustatant, kad nepilnametės V.

Š. biologinis tėvas yra D. I., o V. Š. yra D. I. dukra (CK 3.146 ir 3.148 straipsniai). Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Šalių dukra V. Š. metu yra dviejų metų amžiaus, ji gyvena su savo motina. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė kartu su dukra gyvena iš Jonavos rajono savivaldybės nuomojamame būste, (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 7). Atsakovas sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, nes atsakovas vaiko nelanko ir prie jo išlaikymo neprisideda nuo vaiko gimimo.

IeÅ¡kovė viena rÅ«pinasi mažamete dukra, jos sveikata. Atsakovas Å¡iuo metu yra suimtas, todėl ir fiziÅ¡kai negali pasirÅ«pinti vaiku, be to, kaip minėta jis vaiko nelankė ir su juo nesimatė faktiÅ¡kai nuo vaiko gimimo, vaikas atsakovo nepažįsta, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo metu vaiko interesus geriau užtikrinti ir sudaryti geresnes sÄ lygas vaikui gyventi sveikai, saugiai ir tinkamai vystytis ir pan. gali ieÅ¡kovė. Atsižvelgiant į ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ , atsakovo sutikimÄ , iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos nuomonę, nepilnametės V.

Å . gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina, tai yra ieÅ¡kove R. Å . (CK 3.169 straipsnis). Dėl materialinio iÅ¡laikymo priteisimo. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 180 Eur dydžio kasmėnesinį iÅ¡laikymÄ dukrai, o atsakovas sutinka dėl 135 Eur dydžio materialinio iÅ¡laikymo teikimo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir iÅ¡tikimais piliečiais, iki pilnametystės juos iÅ¡laikyti. Pažeidus vienÄ iÅ¡ nurodytų tėvų pareigų, tiesiogiai bus pažeista visa įstatymų nustatyta tėvų valdžios sistema, o tai neabejotinai turės įtakos įstatymo saugomoms ir ginamoms vaiko teisėms.

Viena iÅ¡ sudėtinių tėvų valdžios dalių – iÅ¡laikyti savo vaikus – yra reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai nevykdo pareigos materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus, teismas iÅ¡laikymÄ priteisia pagal valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieÅ¡kinį (CK 3.194 straipsnis). CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

Pagrindiniai iÅ¡laikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis); teismas negali priteisti vaikui iÅ¡laikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi bÅ«ti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, sveikatÄ , iÅ¡laikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodÄ praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose ne kartÄ yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiÅ¡kas jų nevykdymas yra pateisinami tik iÅ¡imtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti iÅ¡laikymÄ , privalu teikti tokio dydžio iÅ¡laikymÄ , kuris leistų užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

Nustatant vieno iÅ¡ tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Nustatant iÅ¡laikymo dydį, turi bÅ«ti įvertinama ir tai, jog iÅ¡laikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis bÅ«tinas sÄ lygas.

Sprendžiant iÅ¡laikymo dydžio nustatymo klausimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principÄ , reiÅ¡kiantį, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiÅ¡kai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugÄ (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl iÅ¡laikymo dydžio nustatymo turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004).

Tai reiÅ¡kia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jÄ turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį iÅ¡laikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis iÅ¡laikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), kuris neturėtų bÅ«ti mažesnis už bazinės socialinės iÅ¡mokos dydį (anksčiau – MGL).

Tačiau nustatant nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo dydį, turi bÅ«ti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas bÅ«tinu minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas. Toks orientacinis kriterijus nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesio algÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-259/2004).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 669 nuo 2020 m. sausio 1 d. nustatytas vienos minimalios mėnesio algos dydis – 607 Eur (atskaičius mokesčius – 447,23 Eur). Šioje byloje vertinant šalių turtinę padėtį, ieškovės pateiktais bei VSDFV duomenimis nustatyta, kad ieškovė R. Š. niekur nedirba, jai mokama socialinė pašalpa, kurios dydis nuo 2020 m. liepos 1 d. 261,25 Eur per mėnesį, išmoka vaikui, kurios dydis 100,23 Eur per mėnesį, taip pat 2020 m. gegužę jai buvo išmokėta 200 Eur vienkartinė išmoka vaikui, skirta COVID-19 pandemijos padariniams mažinti, ir 2020 m. liepos mėnesį buvo išmokėta 250 Eur tikslinė pašalpa.

Viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė nuosavybės teise valdomo registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, ji su mažamete dukra gyvena iÅ¡ Jonavos rajono savivaldybės nuomojame bÅ«ste. IeÅ¡kovė papildomai privalo mokėti materialinį iÅ¡laikymÄ kitiems trims savo vaikams –kiekvienam po 90 Eur per mėnesį iki jų pilnametystės (pagrindas – Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutartis). IeÅ¡kovės ir trečiojo asmens A. T. paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad ieÅ¡kovę pastoviai materialiai remia jos mama ir sesuo A.

T., kurių parama pasireiÅ¡kia maisto produktų ir kitų materialinių daiktų vaikui pirkimu, pinigų paskolinimu. FaktiÅ¡kai nuo vaiko gimimo momento (2018 m. rugsėjo 10 d.) ieÅ¡kovei iÅ¡ esmės vienai tenka pareiga iÅ¡laikyti mažametį vaikÄ . VSDVF duomenimis ir atsakovo paaiÅ¡kinimu nustatoma, kad atsakovas D. I. nedirba ir neturi jokių su darbo santykiais susijusių pajamų, Å¡iuo metu jis yra suimtas, taip pat atliko bausmę Vokietijos Federacinėje Respublikoje už padarytÄ nusikaltimÄ .

Viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad atsakovo vardu registruotų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų nėra. Trečiojo asmens G. I. paaiÅ¡kinimu, gimimo liudijimu ir gimimo įraÅ¡u (1 t., b. l. 110-111) nustatoma, kad atsakovas D. I. ir trečiasis asmuo G. I. turi du vaikus: K. I., gimusį (duomenys neskelbtini)., ir E. I., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), kurie yra nepilnamečiai. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ir atsakovo paaiÅ¡kinimu nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«muose Å¡iuo metu nagrinėjama civilinė byla pagal G.

I. ieškinį atsakovui D. I. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kurioje bus sprendžiamas materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams mokėjimo klausimas, be to šioje byloje yra nurodyti septyni atsakovo kreditoriai, kurių atžvilgiu vykdomas išieškojimas 24 vykdomosiose bylose. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan.

Å is principas reiÅ¡kia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi bÅ«ti lygios. IeÅ¡kovės paaiÅ¡kinimu ir pateiktomis Neįgalumo pažyma NL-3 Nr. 417 ir Jonavos pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro informacija (1 t., b. l. 25-26) nustatoma, kad V. Å . buvo nukreipta į Vilniaus įgimtų Å¡irdies ydų kabinetÄ , jai buvo taikytas operacinis gydymas, nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2020 m. vasario 19 d. buvo nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, tačiau pakartotinai neįgalumas nenustatytas ir Å¡iuo metu reikalinga tik gydytojo tolesnė konsultacija, ieÅ¡kovė su vaiku periodiÅ¡kai turi vykti pas gydytojus.

Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys iÅ¡laikymo dydį ir formÄ . IeÅ¡kovė nurodo, kad ji vaiko maistui per mėnesį iÅ¡leidžia – 150 Eur, drabužiams ir avalynei – 80 Eur, higienos reikmenims, sauskelnėms – 60 Eur, vaistams ir gydymui – 70 Eur, komunalinių mokesčių dalis – 30–40 Eur, iÅ¡leidžia vaiko higienos, skalbimo priemonėms, lavinimo priemonėms. Pažymėtina, kad augančiam mažamečiui vaikui bÅ«tinų daiktų, maisto produktų ar higienos prekių poreikis kiekvienÄ mėnesį gali bÅ«ti skirtingas ir prieÅ¡ metus ar kelis mėnesius pirktų prekių kiekis bei jų asortimentas gali neatitikti Å¡iuo metu esamų vaiko poreikių.

Pateikti bÅ«tinų vaiko poreikių skaičiavimus patvirtinančius įrodymus Å¡iuo atveju yra sudėtinga, nes objektyviai nėra galimybės iÅ¡saugoti visų iÅ¡laidų patvirtinančių mokėjimo dokumentų. Be to ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovo praÅ¡o priteisti 180 Eur iÅ¡laikymo sumÄ , kuri yra mažesnė už Vyriausybės nustatyto minimalaus darbo užmokesčio ½ dalį (224 Eur, atsižvelgiant į gaunamÄ sumÄ , atskaičius mokesčius). Konkrečiu atveju darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omo priteisti iÅ¡laikymo mažametei dukrai dydis objektyviai yra pateisinamas, papildomų įrodymų nereikalauja ir atitinka tokio amžiaus vaiko minimalius poreikius.

Nustatomo iÅ¡laikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į bÅ«tinų sÄ lygų vaikui sudarymÄ , kitaip teikiamas mažesnio dydžio iÅ¡laikymas neatitiktų iÅ¡laikymo paskirties. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi bÅ«ti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius iÅ¡laikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai iÅ¡laikymo dydis turi patenkinti bÅ«tinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

Konkrečiu atveju, atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes, kad atsakovas, žinodamas apie jo atžvilgiu pareikÅ¡tus reikalavimus, nepareiÅ¡kė jokių prieÅ¡taravimų ir nepateikė teismui jokių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima sumažinti ieÅ¡kovės praÅ¡omo priteisti iÅ¡laikymo dydį, kad pats nuo vaiko gimimo vengė mokėti vaikui iÅ¡laikymÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra jokių objektyvių kliūčių mažinti ieÅ¡kovės praÅ¡omo priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymo dydį.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas yra jauno ir darbingo amžiaus asmuo, duomenų apie jo sveikatos sutrikimus ar nustatytÄ neįgalumÄ byloje nėra. Ta aplinkybė, kad atsakovas dėl jo suėmimo (laisvės apribojimo) Å¡iuo metu nedirba ir negauna pajamų, galinčių užtikrinti tinkamÄ materialinio iÅ¡laikymo teikimÄ , taip pat tai, kad atsakovas turi įsiskolinimų kreditoriams, nesudaro pagrindo mažinti praÅ¡omo priteisti iÅ¡laikymo dydį, nes atsakovo suėmimas yra sÄ lygotas ne objektyvių, o paties atsakovo neteisėtų veiksmų, be to nepilnamečio vaiko interesai Å¡iuo atveju yra prioritetiniai kitų kreditorių interesų atžvilgiu.

Ta aplinkybė, kad atsakovas turi pareigÄ iÅ¡laikyti dar du nepilnamečius vaikus, yra įvertinta nustatant priteistino iÅ¡laikymo dydį, mažesnį už nustatytÄ optimalų kriterijų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto minimalaus darbo užmokesčio ½ dalį). Ä®vertinus visas aplinkybes, atsižvelgiant į ieÅ¡kovės ir atsakovo turtinę padėtį, į mažamečio vaiko (gimusio 2018 m. rugsėjo 10 d.) amžių ir jo poreikius bei interesus, į abiejų Å¡alių pareigÄ iÅ¡laikyti po kelis nepilnamečius vaikus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas iÅ¡ atsakovo D.

I. priteisti iÅ¡laikymÄ nepilnametei V. Å ., gim. (duomenys neskelbtini), po 180,00 Eur (bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant iÅ¡laikymo sumÄ Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ ; CK 3.208 straipsnis) mokant kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis nuo sprendimo priėmimo momento 2020 m. gruodžio 22 d. iki vaiko pilnametystės. IÅ¡laikymui priteistomis lėšomis pavestina disponuoti uzufrukto teise nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei motinai R. Å .. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 1 560,00 Eur dydžio iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. iki 2019 m. birželio 1 d.

Remiantis CK 3.200 straipsniu iÅ¡laikymas turi bÅ«ti priteisiamas nuo teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo dienos. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 1 dalimi tėvai privalo materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo dienos, t. y. nuo vaikų gimimo dienos. Teismas Å¡ioje byloje nustatė, kad atsakovas materialinio iÅ¡laikymo savo nepilnamečiui vaikui neteikia nuo vaiko gimimo momento 2018 m. rugsėjo 10 d. Vaiko teisė į iÅ¡laikymÄ atsiranda nuo jo gimimo momento.

Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, CK 3.137 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad šiuo teismo sprendimu materialinis išlaikymas periodinėmis išmokomis yra priteisiamas nuo teismo sprendimo priėmimo momento, taip pat atsižvelgiant į nustatyto mėnesinio išlaikymo dydį (180 Eur), remiantis CK 3.200 straipsniu, iš atsakovo yra priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas dukrai V.

Å ., po 180 Eur kas mėnesį už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (vaiko gimimo) iki teismo sprendimo priėmimo Å¡ioje byloje (2020 m. gruodžio 22 d.), t. y. už 2 metų 3 mėnesių ir 12 dienų laikotarpį – 4 932 Eur (180 Eur x 27 mėn.12 d. = 4 932 Eur). Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. IeÅ¡kovė, praÅ¡o nenustatyti atsakovo bendravimo su dukra ribojimų. Atsakovo buvimo vieta bei jo užimtumas teismui nežinomi, todėl nustatyti konkrečiÄ ir detaliÄ atsakovo ir jo mažametės dukros bendravimo tvarkÄ Å¡iuo atveju netikslinga.

Ginčo Å¡iuo klausimu byloje nėra, todėl tenkinamas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas nenustatyti atsakovo bendravimo su dukra ribojimų. Å alims iÅ¡aiÅ¡kintina, kad ateityje kilus tarp Å¡alių ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, kiekviena iÅ¡ Å¡alių turės teisę ir galimybę kreiptis su atitinkamu ieÅ¡kiniu į teismÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų IeÅ¡kovei Å¡ioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-19-T-2034-7876 ir 2020 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-20-P-2295-7142 (pratęsimas) (1 t., b. l. 4, 2 t., b. l.

24) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 proc. pagalbos teikimo iÅ¡laidų. Valstybės teiktos teisinės pagalbos iÅ¡laidos Å¡ioje byloje: 312 Eur advokato padėjėjo darbo užmokestis ir 229,70 Eur kitos iÅ¡laidos (už atliktÄ DNR ekspertizę), iÅ¡ viso – 541,70 Eur (pagal 2020 m. gruodžio 1 d. pažymÄ Nr. (12.33)PT-5949; 2 t., b. l. 39). IeÅ¡kinį patenkinus, iÅ¡ atsakovo priteistina valstybei 541,70 Eur iÅ¡laidų už ieÅ¡kovei suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ , taip pat priteistina 165 Eur mokėtino žyminio mokesčio Å¡ioje byloje (iÅ¡ jo: 100 Eur ieÅ¡kinio dalyje dėl tėvystės nustatymo ir 65 Eur dalyje dėl materialinio iÅ¡laikymo priteisimo), nuo kurio mokėjimo ieÅ¡kovė buvo atleista, ir 32,56 Eur teismo turėtų iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 ir 3.194 straipsniais, bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 99, 259-260, 265 ir 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Nustatyti, kad D. I., a. k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnametės V. Å ., gimusios (duomenys neskelbtini)., biologinis tėvas, o V. Å . yra D. I. dukra. Nustatyti nepilnametės V. Å ., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su vaiko motina R. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) Priteisti iÅ¡ atsakovo D.

I., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai V. Å ., gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokant po 180 Eur (vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų; bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant iÅ¡laikymo sumÄ Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ ; CK 3.208 str.) periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2020 m. gruodžio 22 d. iki V. Å . pilnametystės, pavedant lėšomis disponuoti uzufrukto teise V. Å . įstatyminiam atstovui – motinai R. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) Priteisti iÅ¡ atsakovo D.

I., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai V. Å ., gimusiai (duomenys neskelbtini), 4 932 Eur (keturis tÅ«kstančius devynis Å¡imtus trisdeÅ¡imt du eurus) iÅ¡laikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini). iki 2020 m. gruodžio 21 d. Atsakovo D. I. bendravimo su nepilnamete dukra V. Å . ribojimo nenustatyti. Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo D. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 541,70 Eur (penkis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 70 centų) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. gegužės 10 d. sprendimÄ Nr. 2.1-(NTP-2)-19-T-2034-7876, 2020 m. liepos 7 d. sprendimÄ Nr. 2.1-(NTP-2)-20-P-2295-7142 ir 2020 m. gruodžio 1 d. pažymÄ Nr. (12.33)PT-5949 (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas: 188659752, surenkamoji sÄ skaita atitinkamoje banko įstaigoje, įmokos kodas: 5630).

Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo D. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 197,56 Eur (vienÄ Å¡imtÄ devyniasdeÅ¡imt septynis eurus 56 centus) kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas: 188659752, surenkamoji sÄ skaita atitinkamoje banko įstaigoje, įmokos kodas: 5660). Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ iÅ¡siųsti jį elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis vaiko gimimÄ Ä¯registravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad Å¡i Lietuvos Respublikos civilinės bÅ«klės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymÄ .

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu. Teisėja Jūratė Ramanauskienė