f548bb73-d91d-478f-90de-2d1a22f79f48 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-600-498/20117Teisminio proceso Nr. 1-13-3-00046-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.8.1.2.;           2.1.7.1.; 2.1.7.2.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.6.; 2.1.7.5.; 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 25 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio ir Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),sekretoriaujant Mariui Žukauskui,dalyvaujant prokurorui nukentėjusiosios, privačios kaltintojos D.

P. atstovui advokatui Laimiui PlatÅ«kiui,iÅ¡teisintajai G. B., jos gynėjai advokatei Linai Gervelienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiosios, privačios kaltintojos D. P. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinta, nes neįrodyta, kad ji padarė veikÄ , turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiosios D. P. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu, proceso iÅ¡laidos nepriteistos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : G. B. buvo kaltinama tuo, kad ji 2015 m. spalio 18 d. socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje po R. B. žinute: „Vakaro skaitiniai: www.kgbveikla.lt/lt/alytus visokių įdomybių, personažų yra čia. Ir su kai kuriais dažnai gatvėje prasilenkiu“ parašė komentarÄ : „Jo... vienas toks „personažas“ net (duomenys neskelbtini) komisijon (duomenys neskelbtini) kniaziaus ir Co įsÅ«dytas“.

Tuo G. B. kaltinama tuo, kad vieÅ¡ai, per visuomenės informavimo priemonę, paskleidusi tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , pateikė apie D. P. negatyvų ir Å¡meižikiÅ¡kÄ vertinimÄ , kaltino kolaboravimu su KGB, taip sumenkindama kaip (duomenys neskelbtini) komisijos narės ir kaip žmogaus autoritetÄ , griovė pasitikėjimÄ ja, pažemino jos garbę ir orumÄ .Alytaus rajono apylinkės teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad byloje iÅ¡tirti įrodymai ir nustatytos aplinkybės neleidžia pripažinti, kad G.

B. paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ paniekinti ar pažeminti D. P. arba galinčiÄ pakirsti pasitikėjimÄ ja, nes jokie konkretÅ«s faktai ir įvykiai ar asmens savybės nebuvo nurodyti nei žinutėje, nei komentare.Apeliaciniame skunde nukentėjusioji, privati kaltintoja D. P. praÅ¡o panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendį ir pripažinti G. B. kalta pagal BK 154 straipsnio 2 dalį, iÅ¡ G. B. D. P. naudai priteisti 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat proceso iÅ¡laidas.Skunde teigiama, kad skundžiamas nuosprendis priimtas neteisingai ir nevisapusiÅ¡kai įvertinus byloje surinktus įrodymus, padarius klaidingÄ iÅ¡vadÄ dėl aplinkybių, kurios nebuvo visiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tirtos byloje, pažeidus procesinės teisės normas ir netinkamai jas pritaikius.Skunde nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai socialinio tinklo „Facebook“ nepripažino visuomenės informavimo priemone, kadangi Å¡iame socialiniame tinkle pateikiamos ir skleidžiamos informacijos kiekis ir informacijos vartotojų skaičius yra gerokai didesnis nei kad visų kitų visuomenės informacijos priemonių kartu sudėjus.

Pažymima, kad žinynas „Vikipedija“ apibrėžia, jog socialinis tinklas „Facebook“ turi daugiau kaip 1 milijardÄ vartotojų, kurie bent kartÄ prisijungia per dienÄ . Čia vartotojai gali talpinti įvairiÄ informacijÄ , įkelti nuotraukų, straipsnių, paveikslėlių, video failų, taip pat keičiasi žiniomis ir bendrauja kitomis formomis. Anot apeliantės, pagal Å¡iame tinkle skleidžiamos informacijos esmę ir turinį, jis negali bÅ«ti laikomas tik bendravimo priemone. Jame atsispindi, apžvelgiami, analizuojami, vertinami ir svarbÅ«s visuomeninio gyvenimo įvykiai.

Tik Å¡ioje visuomenės informavimo priemonėje, skirtingai nei kitose, kiekvienam vartotojui yra suteikiama galimybė pareikÅ¡ti ir iÅ¡sakyti nuomonę bei skleisti informacijÄ betarpiÅ¡kai. Teismas nepagrįstai susiaurino visuomenės informavimo priemonės sampratÄ , iÅ¡ jos eliminuodamas socialinį tinklÄ Â â€žFacebook“. Tvirtinama, kad Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 84 punkte įtvirtintoje visuomenės informavimo sampratoje visuomenės informavimo priemonių sÄ raÅ¡as nėra baigtinis.

Todėl teismas tokiomis savo nuostatomis tarsi pateisina ir įteisina galimybę socialinio tinklo „Facebook“ vartotojams skleisti bet kokio turinio informacijÄ ir komentarus, įskaitant Å¡meižiamojo ar įžeidžiančio turinio ir pobÅ«džio. Pabrėžiama, kad kiekvienas asmuo turi teisę laisvai ir nevaržomai reikÅ¡ti savo nuomonę ir įsitikinimus bei kitÄ informacijÄ visose visuomenės informavimo priemonėse, tačiau niekam nesuteikiama teisė skleisti ir iÅ¡sakyti negatyviÄ , Å¡meižiamojo pobÅ«džio informacijÄ ir nuomonę, neatitinkančiÄ tikrovės. Teikiama informacija, nuomonė ar komentarai turi bÅ«ti maksimaliai korektiÅ¡ki ir atitikti tikrovę.Skunde cituojamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laivių apsaugos konvencijos 10 straipsnis ir pažymima, kad asmens saviraiÅ¡kos laisvė ir teisė skleisti informacijÄ nėra absoliuti ir gali bÅ«ti ribojama įstatymu, o BK 154 straipsnis, kaip tik ir numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę už nusikalstamas veikas asmens garbei ir orumui.Skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog nagrinėjamu atveju G.

B. patalpintÄ komentarÄ galėjo skaityti ir kiti asmenys, ir kad Å¡is komentaras buvo paskleistas. Teismas taip pat pripažino, kad vertinant komentaro turinį visumoje, tikėtina, kad tai kalbama apie (duomenys neskelbtini) komisijos narę D. P..Nesutinkant su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nėra pakankamo pagrindo minimÄ komentare asmenį susieti vien tik su KGB bendradarbiavusiais asmenimis, skunde pažymima, kad internetinė svetainė www.kqbveikla.lt sukurta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, vykdant Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. birželio 30 d. priimtÄ Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymÄ .

Tai oficiali valstybės institutų iniciatyva sukurta svetainė buvusių KGB bendradarbių liustracijai. Joje skleidžiama vieÅ¡ojo pobÅ«džio informacija, skelbiami archyviniai dokumentai, informuojantys apie KGB tikslus ir siekius, struktÅ«rinių padalinių funkcijas, planus, ataskaitas, jiems vadovavusius asmenis, operatyvinius planus ir jų rezultatus, agentÅ«rinį tinklÄ ir agentų verbavimo metodus. Pagal nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , Å¡ios svetainės tikslai nėra nukreipti į asmenis, nukentėjusius nuo LSSR KGB veiklos, Å¡ioje svetainėje, jeigu ir yra duomenų apie nukentėjusiuosius asmenis, tai Å¡ie duomenys yra iÅ¡vestiniai ir yra netiesiogiai nurodyti KGB oficialiuose dokumentuose ar ataskaitose bei aptinkami fragmentiÅ¡kai.

Skundo autorės nuomone, Å¡iuo atveju tiek R. B. žinutė, tiek G. B. paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, patalpinta svetainės www.kqbveikla.lt kontekste, ir tai negali bÅ«ti vertinama kaip bendravimas, dialogas, nuomonių pasikeitimas ar diskusija tarp dviejų ir daugiau privačių asmenų. Bet kuris vidutinio iÅ¡silavinimo ir iÅ¡prusimo asmuo, tik perskaitęs svetainės www.kqbveikia.lt. titulinį lapÄ , susidarys nuomonę, kad Å¡ioje svetainėje kalbama apie bendradarbiavusius (kolaboravusius) su LSSR KGB struktÅ«romis asmenimis, bet ne nuo Å¡ių struktÅ«rų nukentėjusius asmenis.

BÅ«tent tokiÄ nuomonę ir susidarė D. P. pažįstantys asmenys, komentarÄ â€ž(duomenys neskelbtini)?“ paraÅ¡iusi žurnalistė V. D. bei pradinės informacijos autorius R. B., dėl ko pastarasis komentarus svetainėje vėliau paÅ¡alino. Anot apeliantės, G. B. paskleista tikrovės neatitinkanti informacija D. P. atžvilgiu paskleista per visuomenės informavimo priemonę ir iÅ¡sakyta vieÅ¡ai, kaltinamosios komentuojamas straipsnis susijęs su kolaboravimu KGB struktÅ«roje, taigi, kaltinamosios G.

B. veika, kvalifikuotina pagal BK 154 straipsnio 2 dalį.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusiosios, privačios kaltintojos atstovas pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, iÅ¡teisintoji ir jos gynėja prašė skundÄ atmesti.Nukentėjusiosios, privačios kaltintojos D. P. apeliacinis skundas atmetamas.BPK 320 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

Å ia nuostata apibrėžiamos ne tik bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismui pareiga patikrinti bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Nukentėjusioji, privati kaltintoja D. P. teigia, kad G. B. padarė BK 154 straipsnio 2 dalyje numatytÄ veikÄ , todėl praÅ¡o priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį.IÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ ir apeliacinio skundo argumentus, įvertinusi byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas baudžiamojo proceso normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimÄ , iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas G.

B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Skundžiamame teismo nuosprendyje aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados. Pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas, jo buvimÄ pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju G. B. veiksmuose nėra visų BK 154 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Pagal BK 154 straipsnį atsako tas, kuris paskleidė apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo. Vienas iÅ¡ Å¡meižimÄ kvalifikuojančių požymių, įtvirtintų BK 154 straipsnio 2 dalyje, yra asmens Å¡meižimas per visuomenės informavimo priemonę.

Å meižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo garbę ir orumÄ . Objektyviai Å¡meižimas reiÅ¡kiasi aktyviais veiksmais – tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitÄ Å¾mogų arba pakirsti pasitikėjimÄ juo, paskleidimu, t. y. perdavimu kuriuo nors bÅ«du bent vienam asmeniui, iÅ¡skyrus nukentėjusįjį. Tikrovės neatitinkanti informacija (Å¡meižimo dalykas) yra melagingos, prasimanytos žinios. BendrÄ ja prasme informacija reiÅ¡kia žiniÄ , t. y. konstatavimÄ faktų ir duomenų apie reiÅ¡kinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes.

Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali bÅ«ti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Be to, Å¡meižimas padaromas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas supranta, jog skleidžia melagingas žinias, kurios yra žeminančios, niekinančios kitÄ asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimÄ juo, ir nori taip veikti. Taigi vien objektyviai tikrovės neatitinančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo, paskleidimas per visuomenės informavimo priemonę dar nesudaro Å¡meižimo nusikaltimo sudėties, jei nenustatyta, kad tokia informacija buvo paskleista tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant tokias Å¡ios informacijos savybes – neatitikimÄ tikrovės, žeminantį pobÅ«dį – ir norint paskleisti bÅ«tent tokiÄ informacijÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015, 2K-104-303/2016).Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė, kad G.

B. socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje po R. B. žinute: „Vakaro skaitiniai: www.kgbveikla.lt/lt/alytus visokių įdomybių, personažų yra čia. Ir su kai kuriais dažnai gatvėje prasilenkiu“ įraÅ¡ydama komentarÄ : „Jo... vienas toks „personažas“ net (duomenys neskelbtini) komisijon (duomenys neskelbtini) kniaziaus ir Co įsÅ«dytas“, paskleidė komentarÄ apie asmenį, kurį galima atpažinti kaip D. P.. IÅ¡ 2014 m. gruodžio 9 d. Seimo kanceliarijos praneÅ¡imo, taip pat vieÅ¡ai internete skelbiamos informacijos apie (duomenys neskelbtini) komisijos struktÅ«rÄ , jos narius matyti, kad Seimas 2014 m. gruodžio 4 d., atsižvelgdamas į Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento teikimÄ , antrai 5 metų kadencijai paskyrė D.

P. (duomenys neskelbtini) komisijos nare (t. 1, b. l 46, 48, 54-63). Nukentėjusioji, privati kaltintoja D. P. parodė, kad ji tapo (duomenys neskelbtini) komisijos nare Savivaldybių asociacijos prezidento, (duomenys neskelbtini) miesto mero R. M. siūlymu, kuris viešoje erdvėje vadinamas „kniaziumi“ (t. 1, b. l 93-94). Iš internetinės informacijos išrašų matyti, kad galimai (duomenys neskelbtini) miesto meras vadinamas „kniaziumi“, „caru“ (t. 1, b. l. 64-66, 79-80). Kad (duomenys neskelbtini) miesto meras R.

M. yra ir Savivaldybių asociacijos prezidentas, kuris internetinėje erdvėje vadinamas „caru“ ir „kniaziumi“ nurodė ir liudytojai R. B., V. D., J. N. (t. 1, b. l. 95-96, 96-97, 98-99). Be to, liudytojai R. B., J. N. ir A. M. patvirtino, kad G. B. komentaras buvo suprastas kaip paraÅ¡ytas apie D. P.. Liudytojas R. B., perskaitęs nurodytÄ komentarÄ , suprato, kad raÅ¡oma apie D. P., o liudytojoms J. N. ir A. M. jų pažįstami asmenys pasakė, jog paraÅ¡ytas komentaras apie D. P. (t. 1, b. l. 95-96, 97-98, 98-99).

Tuo tarpu liudytoja V. M.-D. po G. B. paskelbtu komentaru pati įrašė komentarÄ â€ž(duomenys neskelbtini)?“ (t.1, b. l. 5).Nukentėjusiosios, privačios kaltintojos D. P. apeliaciniame skunde nurodoma, kad G. B., įraÅ¡ydama aptariamÄ komentarÄ , paskleidė informacijÄ , kad D. P. nuslėpė apie bendradarbiavimÄ su KGB struktÅ«romis, kas neatitinka tikrovės ir žemina nukentėjusiosios, privačios kaltintojo orumÄ , jÄ niekina ir gali pakirsti pasitikėjimÄ ja, o pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nėra pakankamo pagrindo komentare minimÄ asmenį susieti vien tik su KGB bendradarbiavusiais asmenimis, nepagrįsta.

Anot apeliantės, internetinės svetainės www.kqbveikla.lt tikslai nėra nukreipti į asmenis, nukentėjusius nuo LSSR KGB veiklos, todėl bet kuris vidutinio iÅ¡silavinimo ir iÅ¡prusimo asmuo, tik perskaitęs svetainės www.kqbveikia.lt. titulinį lapÄ , susidarys nuomonę, kad Å¡ioje svetainėje kalbama apie bendradarbiavusius (kolaboravusius) su LSSR KGB struktÅ«romis asmenimis, bet ne nuo Å¡ių struktÅ«rų nukentėjusius asmenis. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su tokiais skundo teiginiais.

Pažymėtina, kad iÅ¡ byloje esančių internetinės svetainės www.kqbveikla.lt iÅ¡rašų matyti, kad Å¡ioje svetainėje skelbiama informacija ir archyviniai dokumentai ne tik apie LSSR KGB struktÅ«rÄ , veiklos kryptis ir metodus, jai vadovavusius ir dirbusius bei bendradarbiavusius asmenis, bet ir apie sovietinio režimo prieÅ¡ininkus (t. 1, b. l. 50-53, 100-105). O aptariamame G. B. komentare, taip pat ir R. B. žinutėje, po kuria iÅ¡teisintoji įrašė šį komentarÄ , nenurodyta apie kokius konkrečius asmenis – bendradarbiavusius su KGB ar buvusius režimo prieÅ¡ininkus – kalbama.

Tuo tarpu, pačios D. P. subjektyvus vertinimas, kad kiekvienas perskaitęs svetainės www.kqbveikia.lt. titulinį lapÄ , susidarys nuomonę, kad Å¡ioje svetainėje kalbama apie bendradarbiavusius (kolaboravusius) su LSSR KGB struktÅ«romis asmenimis, bet ne nuo Å¡ių struktÅ«rų nukentėjusius asmenis, yra jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta prielaida, o jomis grįsti apkaltinamojo nuosprendžio negalima. Kolegija vertina, kad Å¡ios aplinkybės, neleidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, jog aptariamu G.

B. komentaru buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, galinti paniekinti ar pažeminti D. P. ar pakirsti pasitikėjimÄ ja.Nors apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai socialinis tinklas „Facebook“ nepripažintas visuomenės informavimo priemone, tačiau pirmosios instancijos teismas motyvuodamas tokiÄ iÅ¡vadÄ nurodė, kad Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme įtvirtintoje visuomenės informavimo priemonės sampratoje nėra tiesioginės nuorodos į socialinius tinklus ir jų paskyras.

Be to, jau anksčiau kolegija konstatavo, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog G. B. paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ paniekinti ar pažeminti D. P. ar pakirsti pasitikėjimÄ ja, todėl aplinkybė, ar socialinis tinklas „Facebook“ laikytinas visuomenės informavimo priemone, Å¡iuo atveju nėra reikÅ¡minga.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles, numatytas BPK 20 straipsnyje, įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas bei aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl pagrįstai iÅ¡teisino G.

B. pagal BK 154 straipsnio 3 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. išteisinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nukentėjusiosios, privačios kaltintojos D. P. apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Nukentėjusiosios, privačios kaltintojos D. P. apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                           Danutė Giačaitė ArÅ«nas PaÅ¡tuolis Olegas Å ibkovas