2015-11-16 Nr. AB-22428-3-65-3-00267-2014-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2196-502/2015

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00267-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.4.3. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Molėtų rajono savivaldybės laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytų nuostolių skaičiavimo komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Molėtų rajono savivaldybės administracijai ir Stepanavos medžiotojų klubui, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Molėtų rajono savivaldybės laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytų nuostolių skaičiavimo komisijos (toliau – Komisija) 2014 m. birželio 12 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą Nr. Ū25-29 (toliau – ir Apžiūros aktas) ir įpareigoti atsakovą nustatyti visą nuo 2013 m. rugsėjo 18 d. padidėjusį pažeistų medžių plotą ir įvertinti atsiradusią žalą.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad jis yra 22,0500 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Pareiškėjas 2013 metų rugpjūčio mėnesį pastebėjo, kad jo sklype dėl bebrų pastatytos užtvankos pakilo vandens lygis, vanduo užliejo greta esantį miško plotą ir jame nudžiūvo augantys medžiai. Atsakovas 2013 m. spalio 1 d. akte Nr. Ū25-29 įvertino bebrų padarytą žalą. 2014 metų birželio mėnesį pareiškėjas vėl pastebėjo, kad bebrams atstačius užtvankas, padidėjo nudžiūvusių medžių plotas bei padaugėjo bebrų nugraužtų medžių.

Pareiškėjas kreipėsi dėl papildomos žalos nustatymo, pateiktame žemės sklypo plane pažymėjo, kur yra nudžiūvusių ir pažeistų medžių plotai, tačiau atsakovas nematavo viso naujai pažeisto medžių ploto. 2014 m. birželio 12 d. Apžiūros aktu atsakovas nustatė bei 2014 m. birželio 25 d. raštu pareiškėją informavo, kad pareiškėjo nurodytuose plotuose žala padaryta daugiau nei prieš vienerius metus, todėl pinigine išraiška nebus skaičiuojama. Pareiškėjo nuomone, Apžiūros aktas ir priimtas sprendimas neskaičiuoti žalos yra neteisingi.

Priešingai, negu nurodoma Apžiūros akte, jo miško plotas buvo apsemtas, apžiūrėtame plote buvo bebrų nugraužtų drebulių ir baltalksnių, kurių atsakovas nefiksavo. Pareiškėjas nesutiko, kad atsakovas apžiūrėjo ir vertino tik perspektyvius tikslinės rūšies medžius, manė, kad atsakovas netinkamai taikė teisės aktus ir neatliko skaičiavimų taip, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 patvirtintoje Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikoje (toliau – ir Metodika).

Be to, pareiškėjas teigė, kad atsakovas nepagrįstai neapžiūrėjo ir atsisakė vertinti kitoje sklypo vietoje esančius bebrų suniokotus medžius, motyvuodamas tuo, kad tai pavieniai medžiai, o ne miškas bei tuo, kad nebuvo pateikti šių medžių taksaciniai rodikliai. Su atsakovo surašytu Apžiūros aktu pareiškėjas nesutiko, jį gavo ir pasirašė, kad susipažino tik 2014 m. birželio 25 d. Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad jis matė, kaip Komisijos narė I. Ž. apžiūros metu fotografavo, tačiau suabejojo atsakovo pateiktų nuotraukų padarymo laiku, nes jų informaciniuose duomenyse matyti, kad nuotraukos darytos 2014 m. birželio 20 d.

Pareiškėjas patvirtino, kad atsakovo teismui pateiktose fotonuotraukose yra užfiksuotas jo miškas, kuris buvo apžiūrimas 2014 m. birželio 12 d. apžiūros metu.

Atsakovas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad 2014 m. birželio 12 d. Komisijos atliktos pareiškėjo rodytų kaip naujai pažeistų miško plotų apžiūros metu nepasitvirtino pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės, kad naujai rodomi miško plotai apsemti. Komisija, į kurios sudėtį buvo įtrauktas specialių žinių turintis miškotvarkos inžinierius G. V., nustatė, kad pareiškėjo rodomuose miško plotuose esančios medžių nuograužos yra senos, o žala miškui padaryta daugiau kaip prieš vienerius metus, nes nudžiūvę medžiai apaugę kempinėmis, samanomis, pasidengę supuvusia žieve. Komisija apžiūrėjo ir matavo pareiškėjo rodomus jo teigimu naujai pažeisto miško plotus, kurie sudarė 0,0257 ha, užfiksavo tai nuotraukomis ir surašė Apžiūros aktą. Apžiūros metu fotografavo Komisijos narė I. Ž.. Komisijai nėra žinoma, kodėl nuotraukų informaciniuose duomenyse matyti ne 2014 m. birželio 12 d. data, nes nuotraukos buvo darytos būtent tuo metu. Pagal pareiškėjo pateiktą taksoraštį jam priklausančiame miške 90 proc. medžių sudaro beržai, todėl Komisija vertino miško plotus, kuriuose sunaikinti I–III Krafto klasės tikslinės rūšies medžiai – beržai. Komisija nevertino pareiškėjo nurodytų pavienių medžių, kadangi pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jo prašomi apžiūrėti pavieniai ir ne miško žemėje augantys medžiai yra miškas. Komisija objektyviai be jokio nusistatymo ir vadovaudamasi Metodika atliko pareiškėjo parodytų miško plotų apžiūrą ir nustatė, kad žala pareiškėjo parodytam miškui yra padaryta daugiau kaip prieš vienerius metus, todėl 2014 m. birželio 13 d. posėdyje nutarė žalos pinigine išraiška neskaičiuoti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Molėtų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą su skundu nesutiko. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad Komisija veikia teisėtu pagrindu – ji buvo sudaryta bei Komisijos nuostatai patvirtinti Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. B6-300. Komisija atlikdama pareiškėjo miško apžiūrą bei priimdama sprendimą neskaičiuoti miškui padarytos žalos pinigine išraiška dėl to, kad žala atsirado daugiau kaip prieš metus, vadovavosi Metodika, todėl priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Steponavos medžiotojų klubas atsiliepimo į skundą nepateikė.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 4 d. sprendimu pareiškėjo A. P. skundą atmetė.

Teismas apibrėžė, jog nagrinėjamus ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymas (toliau – ir Laukinės gyvūnijos įstatymas), Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas (toliau – Medžioklės įstatymas), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 patvirtinta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika (nagrinėjamoje byloje aktuali nuo 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojusi redakcija), Komisijos nuostatai patvirtinti 2014 m. kovo 28 d. Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. B6-300 (toliau – ir Komisijos nuostatai).

Teismas nagrinėjo Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 22 straipsnio 5 dalies, Medžioklės įstatymo 17–19 straipsniuose įtvirtintą teisinį reguliavimą.

Pagal bylos duomenis teismas nustatė, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame 22,0500 ha žemės sklype, esančiame, miško žemės plotas sudaro 1.1500 ha. Pagal 2013 m. rugsėjo 2 d. pareiškėjo prašymą, Komisija, nustačiusi, kad 0,89 ha pareiškėjui priklausančio miško buvo pažeista daugiau kaip prieš vienerius metus bei vadovaudamasi iki 2013 m. spalio 1 d. galiojusios redakcijos Metodikos nuostatomis, kuriose miško pakenkimui nustatyti nebuvo reikšmingas pakenkimo padarymo laikas, apskaičiavo pareiškėjui bebrų padarytą žalą pinigine išraiška. 2014 m. birželio 3 d. pareiškėjas Molėtų rajono Videniškių seniūnijos seniūnui vėl pateikė prašymą įvertinti dėl bebrų veiklos padarytą žalą jo žemės sklype. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad lyginant su 2013 metais Komisijos nustatytu 0,89 ha pažeistu pareiškėjo miško plotu, apsemtas ir žūstančių medžių plotas padidėjo dvigubai. Prie prašymo pareiškėjas pridėjo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tekstinių duomenų bazės išrašą (taksacinius rodiklius) Nr. 43914, vietovės planą ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro atributinės duomenų bazės fragmentą – taksoraštį. 2014 m. birželio 12 d. Komisija nuvyko į vietą ir atlikusi apžiūrą surašė Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą Nr. Ū25-29 (toliau – Apžiūros aktas). Komisijai atliekant apžiūrą su GPS įrenginiu Gramin Oregon 600 vietoje buvo atlikti pažeistų miško plotų, kuriuos Komisijai parodė pareiškėjas, matavimai, užfiksuoti pažeisto miško matavimo schemoje.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui priklausantis miško plotas patenka į Steponavos medžiotojų klubo medžioklės plotą bei kad prašoma vertinti žala yra padaryta dėl medžiojamųjų gyvūnų – bebrų veiklos. Komisija Apžiūros aktu pareiškėjui priklausančiame miške, kurio bendras plotas 1,1500 ha, nustatė, kad 0,0257 ha plote yra sunaikinta 100 proc. miško. Apžiūros akte Komisija konstatavo, kad pareiškėjo prašyme paminėti faktai nepasitvirtino, nes nustatė, kad miškas neapsemtas bei šiemet bebrų nugraužtų medžių nėra. Taip pat Komisija konstatavo, kad vietomis, tai yra 0,0257 ha plote, medžiai nudžiūvę dėl daugiau kaip prieš vienerius metus buvusio vandens pertekliaus. Apžiūros akte pasirašę Komisijos nariai, pareiškėjas bei Steponavos medžiotojų klubo atstovas pastabų nepareiškė. Komisija 2014 m. birželio 13 d. posėdžio metu priėmė protokolu įformintą sprendimą (toliau – Sprendimas), kuriuo, įvertinusi Apžiūros metu nustatytas aplinkybes, nusprendė, kad žala pareiškėjo miškui atsirado daugiau kaip prieš vienerius metus ir vienbalsiai nutarė žalos pinigine išraiška neskaičiuoti.

Teismas atsižvelgdamas į Medžioklės įstatymo 18 straipsnio Metodikos 6.2 punkto nuostatas darė išvadą, jog tam, kad Komisijai atsirastų pareiga apskaičiuoti miškui padarytą žalą, turi būti nustatyta, kad žala miškui yra padaryta per metus laiko.

Pareiškėjo ginčijamas Komisijos Sprendimas neskaičiuoti žalos atlyginimo buvo priimtas, atsižvelgus į Apžiūros akte nustatytas faktines aplinkybes dėl žalos padarymo laiko, tai yra į tai, kad žala padaryta daugiau kaip prieš metus laiko. Pareiškėjas su tuo nesutiko. Be to, pareiškėjas teigė, kad Komisija nematavo viso naujai pažeisto miško ploto, o, anot pareiškėjo, pati atrinko pažeistų beržų grupeles ir pamatavo plotą aplink jas. Taip pat pareiškėjas nesutinka su tuo, kad Komisija nematavo ir nevertino kitoje sklypo vietoje esančių pavienių medžių.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas Komisijos narys G. V., dirbantis VĮ Utenos miškų urėdijoje miškotvarkos inžinieriumi, parodė, kad pagal taksoraštį, pareiškėjui priklausančiame miško plote vyrauja vyresnio amžiaus medynai, todėl pagal Metodiką apžiūros metu buvo apskaitomi ir vertinami tik perspektyvūs (I–III Krafto klasės) tikslinės rūšies medžiai. Pagal pareiškėjo miško taksoraštį jo sklype perspektyviais (I–III Krafto klasės) tikslinės rūšies medžiais laikytini medyne pagal augimo našumą viršaujantys, vyraujantys beržai, kurie sudaro 90 proc. visų sklype augančių medžių.

Liudytojas parodė, kad pareiškėjas pageidavo, jog Komisija pamatuotų, apskaitytų ir vertintų kaip bebrų pažeistą mišką tuos plotus, kuriuose buvo pažeisti krūmynai, neatitinkantys jokių perspektyvių (I–III Krafto klasės) tikslinės rūšies medžių požymių, tačiau Komisija pagal Metodiką neturėjo pareigos tokius plotus apskaityti ir vertinti. Liudytojas neigė, kad pareiškėjas Komisijai rodė pažeistas drebules ir baltalksnius. Taip pat liudytojas parodė, kad pareiškėjo Komisijai rodytuose pažeisto miško plotuose medžiai buvo su apipuvusia, apsamanojusia žieve, apaugę kerpėmis (tikrosiomis pintimis), kas, vadovaujantis jo turimomis specialiomis mokslo žiniomis, įrodo, jog medžiai buvo pažeisti ne mažiau kaip prieš 2–-4 metus.

Tokia išvada buvo padaryta, atsižvelgiant į tai, kad tikroji pintis apninka negyvus medžius, o jos vaisiakrūmiai – kempinės, kurios buvo matyti apžiūros metu, išauga tik po 2–4 metų. Be to, liudytojas tvirtino, kad jis, būdamas miškotvarkos specialistu ir remdamasis turimomis specialiomis žiniomis, gali nustatyti medžiams atsiradusios žalos laiką ir parodė, kad 2014 metų vėlyvas pavasaris nulėmė vėlyvą ir staigią medžių vegetaciją, kuri truko tik 2 mėnesius, todėl per vieną vegetacinį laikotarpį, kuris 2014 metais buvo ypatingai trumpas, medžiai sausuoliais tapti negalėjo.

Tai Komisijai vietoje vertinant miško būklę pagrįstai leido daryti išvadą, jog pareiškėjo rodytuose plotuose medžiai nudžiūvę gerokai anksčiau, negu prieš vienerius metus. Be to, liudytojas parodė, kad jis, remdamasis turimomis specialiomis žiniomis, iš apžiūros metu pareiškėjo parodytų bebrų apgraužtų medžių – nuograužų vaizdo, tai yra atsižvelgdamas, kad jos yra patamsėję, nustatė, jog bebrų nuograužos yra senesnės, negu vienerių metų. Liudytojas patvirtino, kad Komisija apžiūrėjo ir atliko pareiškėjo rodytų miško plotų matavimus, o ne pati atsirinko ką apžiūrėti.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta kita Komisijos narė I. Ž. taip pat patvirtino, kad Komisija apžiūrėjo ir vertino būtent pareiškėjo parodytus miško plotus.

Be to, abu liudytojai: G. V. ir I. Ž. patvirtino, kad apžiūros metu fotografavo I. Ž.. Tačiau liudytoja I. Ž. negalėjo paaiškinti, kodėl elektroninėje byloje nuotraukų duomenyse yra fiksuota 2014 m. birželio 20 d. data. Liudytojas G. V. parodė, kad Komisijos teismui pateiktose nuotraukose užfiksuoti Apžiūros metu Komisijos apžiūrėti pareiškėjo parodytų miško plotų fragmentai. Liudytojas paneigė, kad pareiškėjo teismui pateiktose nuotraukose užfiksuoti vaizdai buvo Komisijai parodyti apžiūros metu. Pats pareiškėjas teismo posėdyje iš esmės neneigė, kad Komisijos teismui pateiktose nuotraukose yra užfiksuoti jo miško sklypo fragmentai.

Komisijos pirmininko J. V. teismo posėdyje duoti paaiškinimai patvirtino liudytojų parodymuose paminėtus faktus.

Teismas akcentavo, jog apžiūroje dalyvavęs pareiškėjas Apžiūros aktą pasirašė be jokių pastabų, tokiu būdu patvirtindamas, kad apžiūra buvo atlikta pagal teisės aktų reikalavimus, akte teisingai užfiksuoti apžiūros metu vietoje nustatyti faktiniai duomenys. Nors teismo posėdyje pareiškėjas teigė, kad Apžiūros aktą jis pasirašė tik 2014m. birželio 25 d., kartu padarydamas prierašą, kad aktą gavo, tačiau tokius pareiškėjo paaiškinimus paneigė liudytoja byloje apklausta Komisijos narė I. Ž.. Ji parodė, kad Apžiūros aktas buvo surašytas iš karto po atliktos apžiūros ir pareiškėjas susipažino bei jame pasirašė būtent 2014 m. birželio 12 d., tačiau, kadangi iš karto po Apžiūros, nelaukdamas akto surašymo, išvyko ir akte nepasirašė Steponavos medžiotojų klubo atstovas, pareiškėjui iš karto nebuvo įteiktas vienas akto egzempliorius. Apžiūros akto egzempliorius pareiškėjui buvo įteiktas 2014 m. birželio 25 d. Įteikimo metu pareiškėjas parašu ir data patvirtino akto egzemplioriaus gavimą. Iš Apžiūros akto originalo, esančio 2014 m. medžiagoje dėl A. P. miškui medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos vertinimo 14 lape, nustatyta, kad Apžiūros aktą pareiškėjas pasirašė juoda spalva rašančia priemone, o įrašą, apie akto įteikimą – kitos spalvos rašymo priemone. Šios aplinkybės taip pat patvirtina liudytojos I. Ž. parodymus, apie tai, kad Apžiūros aktą pareiškėjas pasirašė ir įrašą apie akto gavimą akte padarė skirtingu metu.

Teismas analizavo Metodikos 17 punkto, 18 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199 patvirtintų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų, į kuriuos nukreipia Metodika, 3 punkto nuostatas. Taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V patvirtintos Miškotvarkos darbų instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 24.2.2.1 punktą, 30.3 punktą, Instrukcijos 8 priedą ir įvertinęs byloje esančio pareiškėjo miško sklypo taksoraščio duomenis darė išvadą, kad Komisija pareiškėjo parodyto pažeisto miško apskaitos aikštelėse turėjo apskaityti pažeistus tikslinių rūšių medžius, kurių vyraujančią dalį pagal pareiškėjo miško sklypo taksacijos duomenis sudaro beržai.

Be to, Komisija turėjo pareigą apskaityti tik perpsektyvius (I–III Krafto klasės) tikslinių rūšių medžius, tai yra medžius, kurie pagal medžių vystymosi našumą mokslinėje literatūroje klasifikuojami kaip medyne viršaujantys medžiai (I klasė), vyraujantys medžiai (II klasė) ir kiek smulkesni, negu I ir II klasės eiliniai medžiai (III klasė). Iš byloje surinktų įrodymų, tai yra Apžiūros akto, pareiškėjo pažeisto miško matavimų schemos, liudytojų I. Ž., G. V. parodymų, atsakovo atstovo J. V. paaiškinimų, kurie pareiškėjo nebuvo paneigti, nustatyta, kad Komisija apžiūrėjo ir apskaitė pareiškėjo rodomus miško plotus, kuriuose medynai atitiko Metodikoje nustatytus požymius ir vadovaudamasi apžiūros duomenimis bei Komisijos narių turimomis specialiomis žiniomis įvertino, kad žala jiems padaryta daugiau kaip prieš metus laiko.

Šias aplinkybes iš dalies patvirtina ir atsakovo pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuoti pagal Metodiką išskirtų apskaitos aikštelių vaizdai bei kurie, kaip patvirtino pareiškėjas, yra būtent pareiškėjo miško vaizdai. Pagal byloje pateiktus įrodymus negalima tiksliai nustatyti nuotraukų padarymo datos, todėl teismas šiuos įrodymus vertina tik kaip iš dalies patvirtinančius, kitus byloje surinktus įrodymus. Kadangi Apžiūros metu nebuvo užfiksuota, kad pareiškėjas fotografuoja jos eigą, o Apžiūroje dalyvavę Komisijos nariai, tai yra teismo posėdyje liudytojais apklausti I.

Ž., G. V. bei atsakovo atstovas J. V. neigė, kad apžiūros metu pareiškėjas Komisijai rodė tuos miško plotus, kurių vaizdai užfiksuoti jo nuotraukose, teismas pareiškėjo pateiktą nuotrauką, kurioje matyti apžiūroje dalyvavę Komisijos nariai vertino kaip įrodymą, patvirtinantį apžiūros vykdymo vietoje faktą, bet kitomis nuotraukomis kaip įrodymais nesirėmė.

Dėl pareiškėjo teiginio, kad Komisija nepagrįstai atsisakė apžiūrėti kartu su prašymu dėl bebrų padarytos žalos nustatymo pateiktame pareiškėjo sklypo plane atskirai pažymėto pavieniui augančių bebrų sužalotų medžių ploto, nes pareiškėjas nepateikė taksacinių rodiklių, teismas pabrėžė, jog iš vietovės plano nustatyta, kad pareiškėjo miško žemė, sudaranti 1.1500 ha plotą, yra vienoje pareiškėjo sklypo vietoje, o pavieniai medžiai yra gerokai nutolę nuo miško žemės ir yra kitoje sklypo vietoje. Iš byloje esančių duomenų, pareiškėjo ir atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas prašė įvertinti bebrų padarytą žalą pavieniai augantiems medžiams, kurie yra ne miško žemėje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, Instrukcijos 24.9. punktu, Metodikos 6.2 punktu pabrėžė, kad pareiškėjas neįrodė, jog jo prašoma apskaičiuoti žala medžiams, kurie pareiškėjo plane pažymėti atskirai, tai yra augantys ne miško žemėje, buvo padaryta būtent miškui. Esant šiai aplinkybei, Komisija pagrįstai neapžiūrėjo paminėtų medžių ir jų neapskaitė bei nevertino. Be to, byloje surinkti įrodymai patvirtino, kad Komisija neapžiūrėjo ir nevertino žalos, padarytos atskirai ne miško žemėje augantiems medžiams dėl to, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog jo prašomi apžiūrėti plotai yra miškas, o ne dėl to, kad pareiškėjas nepateikė taksacinių rodiklių.

Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Komisija, dalyvaujant pareiškėjui, 2014 m. birželio 12 d. surašytu Apžiūros aktu nustatė reikšmingas vertinant medžiojamųjų gyvūnų miškui padarytą žalą faktines aplinkybes, kurios buvo patvirtintos bylos nagrinėjimo metu surinktais įrodymais, tai yra, nustatė, kad pažeistas ir 100 procentų sunaikintas miško plotas sudaro 0,0257 ha bei kad pažeistų medžių plote medžiai nudžiūvę dėl daugiau kaip prieš vienerius metus laiko buvusio vandens pertekliaus; taip pat nustatė, kad nėra per metus bebrų nugraužtų medžių. Apžiūros akte įrašytas pažeisto miško plotas buvo nustatytas atliekant matavimus. Miško būklės vertinimas atliktas vadovaujantis Komisijos narių kompetencija, be kita ko, paremta Komisijos darbe dalyvavusio miškotvarkos inžinieriaus G. V. specialiomis žiniomis. Apžiūros aktas atitinka Metodikos 1 priede tokiam aktui nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Iš karto po apžiūros surašytą Apžiūros aktą pasirašęs pareiškėjas jokių pastabų dėl jame nustatytų faktų ir vertinimo nepareiškė. Komisijos Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), nustatytais Apžiūros aktu, kuris laikytinas neatsiejama Komisijos Sprendimo motyvų dalimi, bei Sprendime nurodytomis teisės aktų normomis. Sprendimas priimtas vienbalsiai. Priimant Sprendimą iš esmės buvo laikomasi Medžioklės ir Viešojo administravimo įstatymuose nustatytų procedūrų, viešojo administravimo principų. Komisija buvo kompetentinga atlikti Apžiūrą ir priimti Sprendimą. Byloje nenustatytas Komisijos narių šališkumas ir neobjektyvumas. Pareiškėjui buvo užtikrinta teisė dalyvauti vietoje nustatant faktinius duomenis ir pareikšti savo nuomonę. Sprendimas buvo priimtas remiantis būtent vietoje nustatytais faktiniais duomenimis ir vertinimu, kuriuos nustatant, pareiškėjas dalyvavo. Pareiškėjas įgyvendino savo teisę apskųsti Komisijos priimtą Sprendimą. Be to, pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, paneigiančių Apžiūros akte ir Sprendime nustatytas aplinkybes, o byloje surinkti įrodymai jas patvirtino.

III. Pareiškėjas A. P. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Molėtų rajono savivaldybės laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytų nuostolių skaičiavimo komisijos 2014 m. birželio 13 d. sprendimą – protokolą Nr. Ū 25-32 ir įpareigoti žalos apskaičiavimo klausimą spręsti iš naujo.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismo teiginys, kad „Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), nustatytais Apžiūros aktu, kuris laikytinas neatsiejama Komisijos Sprendimo motyvų dalimi“ nėra teisingas. Apžiūros akte įrašytas pažeisto miško plotas buvo nustatytas atliekant matavimus. Tačiau 2014 m. birželio 12 d. medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akte Nr. Ū25-29 yra užfiksuota faktinė aplinkybė, kad medžiai nudžiuvę dėl daugiau nei prieš metus buvusio vandens pertekliaus, o ne kada jie žuvo. Būtent aplinkybė, kad medžiai nudžiuvę dėl daugiau nei prieš metus buvusio vandens pertekliaus, o ne medžių žuvimo laikas yra pagrindas, kuriuo Komisija rėmėsi nustatydama, kad žala atsirado daugiau nei prieš metus. Kaip pirmame teismo posėdyje pripažino Komisijos pirmininkas, miško vidurys buvo apsemtas, tačiau pasak jo, Komisijai nebuvo reikalo ten eiti. O kad buvo bebrų nugraužtų medžių, matosi pareiškėjo pateiktose nuotraukose. Taip pat vadovaujantis Metodika, turi būti vertinami ne tik šiemet (kaip rašoma apžiūros akte), o metų laikotarpyje nugraužti medžiai.

2. Abejotina, ar Komisijos Sprendime nurodytos visos teisės normos, kuriomis remiantis buvo priimtas Sprendimas. Ir Sprendime ir rašte dėl žalos apskaičiavimo akcentuojama, kad komisija rėmėsi Metodikos 6.2 punktu. Tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjo, kad komisija vertino tik Krafto klasę ir tikslinę rūšį atitinkančius medžius, o plotų kurie jos manymų to neatitiko, nevertino. Atsižvelgiant į tai, kad miškas nėra pirmos amžiaus klasės, reikėtų vadovautis 21 punktu kuris nustato žalos apskaičiavimą antros amžiaus klasės ir vyresnio amžiaus medynams (būtent tokie medynai ten yra) ar 22 punktu kai bebrai medžius sunaikina visiškai. Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 punkte numatyta, kad žala atlyginama, jeigu vyresnio amžiaus medynuose stipriai pažeistų perspektyvių tikslinės rūšies medžių dalis viršija 10 procentų. Todėl jeigu minėtų medžių dalis viršija 10 procentų, turi būti matuojamas visas plotas, o ne tik tie plotai, kurie atitinka Krafto klases. Matuoti tik vietas, kuriose esantys medžiai atitinka Krafto klases nėra pagrindo. Taip šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo vadovautis teismo nurodytu Metodikos 18 punktu

3. Teismas neobjektyviai vertino kitus byloje esančius įrodymus. Teismas kaip įrodymą vertino tik vieną pareiškėjo pateiktą nuotrauką, kurioje matosi komisijos nariai kartu su G. V. apžiūrintys nugraužtas drebules ir baltalksnius (nors kaip pažymėjo teismas jis kategoriškai neigė, kad tokie medžiai jiems buvo parodyti). Nepaisant to, kaip iš dalies patvirtinančius kitus įrodymus teismas vertino atsakovo pateiktas nuotraukas. Tai, kad apžiūros metu užtvanka išardyta dar nebuvo (ją pareiškėjas išardė 4 dienos po apžiūros), o Komisijos (kaip jie tvirtina – apžiūros metu) darytose ir teismui pateiktose nuotraukose matosi jau išardyta užtvanka, aiškiai parodo, kad Komisijos nariai melavo. Tą faktą patvirtina ir tai, kad patikrinus kompiuteriu pateiktų nuotraukų padarymo laiką, rodoma, kad visos nuotraukos darytos 8 dienos po apžiūros, t.y. 2014 m. birželio 20 d. Apžiūros aktą pareiškėjas pasirašė tik po 13 dienų savivaldybėje, kai jis jam buvo įteiktas ir tiesiog pagalvojęs, kad dar reikėtų įrašyti apie jo įteikimo laiką, vėl paėmė vieną iš kelių rašiklių (kuris pakliuvo kitos spalvos) ir padarė prierašą. Prieš antrą teismo posėdį I. Ž. sugalvota versija, (kad įrašai įrašyti kitos spalvos rašikliu todėl, kad apie įteikimo datą įrašiau įteikiant Apžiūros aktą, o parašą apie dalyvavimą įrašiau apžiūros metu) teismas vertino kaip įrodymą. Teismas nesiaiškino, kodėl nesutampa Komisijos narių parodymai ir kodėl Komisijos pirmininkas pirmame teismo posėdyje tvirtino, jog medžiotojų atstovas Apžiūros aktą pasirašė apžiūros vietoje, o antrame teismo posėdyje I. Ž. tvirtino, kad jis išvažiavo anksčiau ir akto nepasirašė.

4. Kritiškai turėtų būti vertinami tokie miško specialisto teiginiai, kad vegetacijos laikotarpis truko tik du mėnesius todėl per juos medžiai nudžiūti negalėjo. Į Komisiją ir buvo kreipiamasi būtent todėl, kad po žiemos jie nesužaliavo. Pagal teisės aktus turėtų būti vertinama žala atsiradusi per metus (o ne šiemet kaip užfiksuota apžiūros akte, ar per du mėn.). Metų laikotarpis gali apimti du vegetacinius laikotarpius, todėl turėjo būti vertinami ne tik 2014 m. bet ir 2013 m. vasarą ar rudenį nudžiuvę medžiai.

Neatitinka tikrovės ir tai, kad Komisija vertino visus plotus, kuriuos pareiškėjas nurodė. Pateikdamas prašymą įvertinti žąlą, pareiškėjas ant pridedamo plano aiškiai apibrėžė, kur yra ir koks plotas pažeistas bei atvykus Komisijai tą plotą parodė. Komisija vertino ne „vien tai“ ką pareiškėjas rodė, o tik tuos medžius, kurie jos manymu atitinka Krafto klases ar tikslines rūšis. Nors ir teismas nurodė, kad „iš byloje esančių duomenų, pareiškėjo ir atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas prašė įvertinti bebrų padarytą žalą pavieniai augantiems medžiams, kurie yra ne miško žemėje“, tačiau pareiškėjas niekada neprašė įvertinti žalos pavieniai augantiems medžiams.

Visą teismo procesą jis prašė įvertinti žalą kitoje vietoje augantiems medžių ir krūmų želdiniams. Taip pat teismas neteisingai traktavo, kad „pagal Metodiką apskaičiuojama medžiojamųjų gyvūnų žala, kuri padaryta miškui (6.2 punktas)“. Aplinkybė, kad kitoje vietoje augantiems želdiniams pareiškėjas nepateikė taksacijos dokumentų, neturėtų būti pagrindas Komisijai atsisakyti apžiūrėti tuos medžių ir krūmų želdinius ir nustatyti faktines aplinkybes. Taip pat – nuspręsti, ar jie gali būti vertinami kaip „miško želdiniai ir žėliniai, jaunuolynai ar medynuose augantys medžiai“.

Molėtų rajono savivaldybės laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytų nuostolių skaičiavimo komisijos nuostatų, patvirtintų Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. B6-300, 5 punktas, numatantis prievoles jam nepavaldiems asmenims pateikti taksacinius rodiklius ir sudarantis sąlygas Komisijai nevykdyti įstatymais numatytų pareigų yra neteisėtas ir prieštarauja įstatymams bei kitiems teisės aktams (Medžiokles įstatymo 18 str., pagal kurį užtenka pateikti rašytinį prašymą, prašymo užtenka ir pagal Metodiką).

5. Teismas konstatavo, kad Apžiūros aktą pasirašęs pareiškėjas jokių pastabų dėl jame nustatytų faktų ir vertinimo nepareiškė. Pareiškėjas tvirtina, jog pastabas reiškė apžiūros metu 2014 m. birželio 12 d., bet į jas nebuvo kreipiama dėmesio. Vėliau dėl apžiūros reikšti pastabas pareiškėjui nebuvo sudaryta jokių galimybių. Apie 2014 m. birželio 13 d. Komisijos posėdį pareiškėjas informuotas ar į jį pakviestas aš nebuvo, Apžiūros aktas jam buvo įteiktas tik 2014 m. birželio 25 d. kartu su raštu apie tai, kad Komisija nusprendė jam žalos neskaičiuoti (beveik dvi savaitės po sprendimo priėmimo, todėl reikšti pastabas dėl apžiūros nebeliko prasmės). Taip pat, pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pareikšti savo nuomonę dėl padarytos žalos nustatymo ir apskaičiavimo. 2014 m. liepos 3 d. jis bandė raštu kreiptis į Komisiją ir gauti daugiau informacijos apie atliktą apžiūrą ir priimtą sprendimą, tačiau atsakymų į savo klausimus negavo. Parašas ant Apžiūros akto patvirtina, kad pareiškėjas dalyvavo apžiūroje, tačiau tai nereiškia, kad jis sutiko su apžiūros rezultatais ir neturėjo pastabų. Priimant ginčijamą Sprendimą, buvo pažeistos procedūrinės taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų aplinkybių įvertinimą bei skaidrų sprendimo priėmimą. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendimo pareiškėjas išvis negavo, nors apie jo priėmimą turėjo būti pranešta raštu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo. Neturėdamas Komisijos Sprendimo ir bijodamas praleisti apskundimo terminus pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti 2014 m. birželio 12 d. Apžiūros aktą Nr. Ū25-29, kuris iš esmės nesukuria jokių teisių ir pareigų ir negali būti ginčo objektu teisme kaip ir kiti du pareiškėjo turimi Komisijos raštai. Ir tik vėliau, kai Komisija pateikė atsiliepimą bei pridėjo bylos medžiagą, pareiškėjui pavyko pamatyti 2014 m. birželio 13 d. komisijos posėdžio protokolu įformintą Sprendimą, ir tik tada, jau žodinio bylos nagrinėjimo teisme metu, jis prašė panaikinti ne apžiūros aktą, o Sprendimą.

6. Net ir neigiamas Komisijos Sprendimas iš esmės sukelia teisines pasekmes ir eliminuoja pretenzijas į žalos atlyginimą, todėl toks sprendimas vis tiek turėtų atitikti Viešojo administravimo įstatyme numatytus reikalavimus. Sprendime paprastai turėtų būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia kompetentinga institucija, kokios faktinės aplinkybės nustatytos, kokios teisės normos nulemia atitinkamos žalos paskaičiavimą, ar nėra išimčių šalinančių žalos atlyginimą. Jei tokios išimtys yra, apie tai sprendime pažymima bei pridedami patvirtinantys įrodymai. Komisijos 2014 m. birželio 13 d. sprendimas – protokolas Nr. Ū25-32, priimtas, nesilaikant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Jame nėra užfiksuotos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, nėra įvardintas teisinis pagrindas ir kokiomis teisės normos vadovautasi skaičiuojant žalą, nėra aiškios atsisakymo skaičiuoti žalą aplinkybės. Sprendimas nėra pagrįstas nustatytais faktais, neužfiksuotos jo priėmimą pagrindžiančios aplinkybės, o pagrįstas jis tik aplinkybe, kad žala atsirado dėl daugiau nei prieš metus buvusio vandens pertekliaus, bei neaiškūs sprendimo priėmimo motyvai. Taip pat, Sprendime nėra nustatytos teisės ir pareigos, nenurodyta apskundimo tvarka, nėra antspaudo ir Sprendimas net nebuvo pareiškėjui įteiktas (tai pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 3, 4 d.), o viešojo administravimo subjektų veiksmai kelia pagristų abejonių dėl nešališkumo ir objektyvumo.

7. Komisija savo priimtame neteisėtame Sprendime neskaičiuoti žalos iš esmės nurodo vienintelį pagrindą, ir bando įteigti, kad žala padaryta daugiau nei prieš metus. Net Metodikos 6.2 punkto, kurį savo sprendime nurodė Komisija, nuostata, kad žala yra tik per metus padaryti pakenkimai, yra neteisėta. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.267 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žala atlyginama įstatymų (o ne kitų teisės aktų) nustatyta tvarka. Toks poįstatyminiu teisės aktu (ministrų įsakymu) nustatytas apribojimas pažeidžia žalą patyrusio asmens teisę į teisingą nuostolių atlyginimą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo bei teisėtų lūkesčių principus.

Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliacinio skundo reikalavimas panaikinti Komisijos 2014 m. birželio 13 d. protokolą Nr. Ū25-32 yra naujas reikalavimas.

2. Komisija Apžiūros akte fiksavo reikšmingas faktines aplinkybes, turinčias įtakos medžiojamųjų gyvūnų miškui padarytos žalos vertinimui. Teisės aktai nenumato Komisijai pareigos apžiūros akte pažymėti medžių žuvimo laiką skaičiais. Apžiūros aktas atitinka Metodikos 1 priede tokiam aktui nustatytus formos ir turinio reikalavimus. 2014 m. birželio 12 d. A. P. pažeistų miško plotų apžiūroje, bei liudytoju teismo posėdyje dalyvavęs G. V. aiškiai nurodė A. P. pažeisto miško plotuose medžių žuvimo laiką (t. y. prieš 2–4 metus).

3. Nors apeliaciniame skunde A. P. teigia, kad Komisijos 2014 m. birželio 12 d. A. P. pažeisto miško plotų apžiūros metu darytos ir teismui pateiktos fotonuotraukos darytos nežinia kuriose vietose ir kada, tačiau teismo posėdžio metu A. P. žodžiu patvirtino, kad fotonuotraukose užfiksuoti jo miško vaizdai. Fotonuotraukų duomenyse fiksuota data 2014 m. birželio 20 d. galėjo skirtis dėl apžiūros metu naudotos technikos netinkamų nustatymų. Tarp apžiūros ir fotonuotraukų duomenyse fiksuoto laiko 8 dienų skirtumas, kuris iš esmės neturi įtakos Komisijos Apžiūros akte užfiksuotoms faktinėms aplinkybėms, kadangi per tokį trumpą laiką negalėjo atsirasti reikšmingų ir matomų pokyčių miške.

4. Komisija neturėjo teisinio pagrindo skaičiuoti žalą pinigine išraiška ir vadovautis A. P. siūlomais Metodikos 21 ir 22 punktais.

5. 2014 m. birželio 12 d. vykusioje miško apžiūroje dalyvavęs A. P. apžiūros aktą pasirašė apžiūros vietoje be jokių pastabų, tokiu būdu patvirtindamas, kad apžiūra buvo atlikta pagal teisės aktų reikalavimus, o duomenys užfiksuoti akte apžiūros metu teisingi. A. P. apžiūros metu buvo paaiškinta, kad Apžiūros akto egzempliorius jam bus įteiktas kuomet pasirašys apžiūroje dalyvavęs V. A., todėl Apžiūros akto egzempliorius A. P. buvo įteiktas 2014 m. birželio 25 d. ir A. P. įteikimo metu savo parašu ir data patvirtino apie Apžiūros akto egzemplioriaus gavimą.

6. Dėl 2013 m. rugsėjo 10 d. A. P. priklausančio miško atliktos apžiūros metu (A. P. 2013 m. rugsėjo 16 d. prašymu 2013 m. rugsėjo 18 d. pažeisto miško plotas buvo patikslintas GPRS imtuvu Trimble Geo TX) nustatytų miškui medžiojamųjų gyvūnų padarytų nuostolių yra priimtas Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-927-320-2014, kuris yra apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (administracinės bylos Nr. eA-1196-502/2015). A. P. byloje dalyvauja kaip trečias suinteresuotas asmuo.

7. Komisija nevaržė A. P. teisių teikti pastabas dėl apžiūros, bei žalos apskaičiavimo. Savo pastabas Komisijai A. P. pateikė 2014 m. liepos 3 d. raštu „Dėl padarytos žalos apskaičiavimo“. Komisija A. P. 2014 m. liepos 8 d. raštu Nr. Ū22-84 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo“ pateikė jam atsakymą į jo pateiktas pastabas, bei nurodė teisės aktus, kuriais remiantis buvo atlikta apžiūra, bei priimtas sprendimas, taip pat informavo A. P. apie jo teisę skųsti Komisijos sprendimus. Teisės aktai neįpareigoja Komisijos į posėdį kviesti ne Komisijos narius. Nors pareiškėjas teigia, kad Komisijos Sprendimo negavo, tačiau Komisijos Sprendimas A. P. buvo įteiktas 2014 m. birželio 25 d. raštu Nr. Ū25-75 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo“, bei Komisija 2014 m. liepos 8 d. raštu Nr. Ū22-84 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo“ pakartotinai informavo A. P. apie 2014 m. birželio 25 d. jau įteiktą Komisijos Sprendimą, bei apskundimo tvarką. Apeliaciniame skunde A. P. nurodytas pareiškėjo informavimo apie Komisijos Sprendimą ne vėlesnis nei 3 darbo dienų terminas teisės aktais nepagrįstas.

8. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmos instancijos teisme jo prašomas panaikinti 2014 m. birželio 12 d. Apžiūros aktas Ū25-29 nesukuria jokių teisių ir pareigų ir negali būti ginčo objektu teisme, kaip ir kiti du Komisijos jam siųsti raštai. Tačiau pirmos instancijos teisme kaip tik 2014 m. birželio 12 d. Apžiūros aktas ir buvo bylos nagrinėjimo ginčo esmė. Komisija A. P. 2014 m. liepos 8 d. raštu Nr. Ū22-84 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo“ informavo apie jam įteikto Apžiūros akto apskundimo tvarką, kas A. P. sukuria teisę į skundą, kuria jis pasinaudodamas kreipėsi į pirmos instancijos teismą su reikalavimu panaikinti Apžiūros aktą. Bylos nagrinėjimo metu apie kitų Komisijos dokumentų panaikinimą nebuvo kalbėta.

9. 2014 m. birželio 12 d. apžiūros metu A. P. paprašė Komisijos apžiūrėti galimai bebrų medžiams padarytą žalą kitoje sklypo dalyje, kurioje augo keli pavieniai medžiai ir krūmai, nei buvo atliekama apžiūra pagal 2014 m. birželio 6 d. pateiktą prašymą. Pagal Komisijos nuostatų 4 punktą Komisija vadovaudamasi Metodika nagrinėja prašymus dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytų nuostolių miškui. Komisijos pirmininkui A. P. paprašius pateikti dokumentus nurodytus Komisijos nuostatų 5 punkte, įrodančius, kad norima parodyti medžių grupė yra jam priklausantis miškas, A. P. jokių dokumentų nepateikė. Pagal Komisijos nuostatų 6 punktą nepateikus 5 punkte nurodytų dokumentų Komisija žalos nevertina, todėl Komisija neturėjo pagrindo apžiūrėti ir vertinti kitoje sklypo dalyje esančių medžių grupei galimai atsiradusią žalą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Molėtų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti.

Atsiliepime nurodoma, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti dokumentą, kurio pirmosios instancijos teismui neskundė. Komisijai laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų žalai apskaičiuoti vien tik suinteresuoto asmens prašymo nepakanka. Taksacinių rodiklių, kaip ir Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenys yra mokami, o savivaldybės administracijai neprivalu mokėti už privačių savininkų sklypų duomenis, dokumentus ir pan. Komisija savo pareigas vykdė tinkamai, teisėtai ir pagrįstai priėmė teisėtą Sprendimą. Pareiškėjui netinka Komisijos priimto Sprendimo forma, tačiau joks teisės aktas nenumato konkrečios sprendimo formos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Steponavos medžiotojų klubas atsiliepimo į skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Molėtų rajono savivaldybės laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytų nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimo nekompensuoti pareiškėjui laisvėje gyvenančių medžiojamų gyvūnų padarytą žalą.

Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde prašydamas panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 4 d. sprendimą taip pat suformulavo reikalavimą – priimant naują sprendimą panaikinti Molėtų rajono savivaldybės laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytų nuostolių skaičiavimo komisijos 2014 m. birželio 13 d. sprendimą – protokolą Nr. Ū 25-32, o skunde, kaip minėta, pareiškėjas prašė panaikinti Komisijos 2014 m. birželio 12 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą Nr. Ū25-29. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) įstatymo 130 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais. Pažymėtina, jog ABTĮ neįtvirtina reikalavimų, kurie nelaikytini naujais, pavyzdinio sąrašo, todėl kiekvienu atveju pats apeliacinės instancijos teismas sprendžia, ar konkretus apeliaciniame skunde pareikštas reikalavimas yra naujas. Vertinant, ar reikalavimas neatsiejamai susijęs su jau pareikštu, žiūrima, ar jis kyla iš jau pareikšto reikalavimo ir neperžengia administracinės bylos nagrinėjimo ribų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2933/2011).

Nagrinėjamu atveju, pagal pareiškėjo suformuluotus skundo ir apeliacinio skundo motyvus matyti, jog pareiškėjas iš esmės nesutinka su tuo, kad Komisija, vykdydama jo prašymą, atlikusi vietoje apžiūrą, kurios rezultatus įformino Apžiūros akte, priėmė sprendimą nekompensuoti pareiškėjui laisvėje gyvenančių medžiojamų gyvūnų padarytos žalos. Pareiškėjas skunde ne tik prašė panaikinti Apžiūros aktą, bet ir įpareigoti atsakovą iš naujo įvertinti medžiojamų gyvūnų jam padarytą žalą, šį reikalavimą nurodė ir apeliaciniame skunde. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pasisakė, jog Apžiūros aktas laikytinas neatsiejama Komisijos 2014 m. birželio 13 d. posėdžio protokolu įforminto sprendimo dalimi bei iš esmės vertino ir šio Komisijos Sprendimo teisėtumą.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjo suformuluotas apeliacinio skundo reikalavimas panaikinti Molėtų rajono savivaldybės laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytų nuostolių skaičiavimo komisijos 2014 m. birželio 13 d. sprendimą – protokolą Nr. Ū 25-32 nelaikytinas nauju reikalavimu, o kylančiu iš jau pareikšto reikalavimo ir neperžengiančiu administracinės bylos nagrinėjimo ribų.

Pagal bylos duomenis nustatyta, jog praėjus beveik metams po to, kai pagal 2013 m. rugsėjo 2 d. pareiškėjo prašymą Komisija, nustačiusi, kad 0,89 ha pareiškėjui priklausančio miško buvo pažeista daugiau kaip prieš vienerius metus bei vadovaudamasi iki 2013 m. spalio 1 d. galiojusios redakcijos Metodikos nuostatomis, kuriose miško pakenkimui nustatyti nebuvo reikšmingas pakenkimo padarymo laikas, apskaičiavo pareiškėjui bebrų padarytą žalą pinigine išraiška, 2014 m. birželio 3 d. pareiškėjas Molėtų rajono Videniškių seniūnijos seniūnui vėl pateikė prašymą įvertinti dėl bebrų veiklos padarytą žalą jo žemės sklype. Pareiškėjo nuomone, lyginant su 2013 metais Komisijos nustatytu 0,89 ha pažeistu pareiškėjo miško plotu, apsemtas ir žūstančių medžių plotas padidėjo dvigubai. Komisija nuvyko į vietą ir atlikusi apžiūrą surašė Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą Nr. Ū25-29. Komisijai atliekant apžiūrą su GPS įrenginiu Gramin Oregon 600 vietoje buvo atlikti pažeistų miško plotų, kuriuos Komisijai parodė pareiškėjas, matavimai, užfiksuoti pažeisto miško matavimo schemoje. Komisija Apžiūros aktu pareiškėjui priklausančiame miške, kurio bendras plotas 1,1500 ha, nustatė, kad 0,0257 ha plote yra sunaikinta 100 proc. miško. Apžiūros akte Komisija konstatavo, kad pareiškėjo prašyme paminėti faktai nepasitvirtino, nes nustatė, kad miškas neapsemtas bei šiemet bebrų nugraužtų medžių nėra. Taip pat Komisija konstatavo, kad vietomis, tai yra 0,0257 ha plote, medžiai nudžiūvę dėl daugiau kaip prieš vienerius metus buvusio vandens pertekliaus. Komisija 2014 m. birželio 13 d. posėdžio metu priėmė protokolu įformintą Sprendimą, kuriuo, įvertinusi apžiūros metu nustatytas aplinkybes, nusprendė, kad žala pareiškėjo miškui atsirado daugiau kaip prieš vienerius metus ir vienbalsiai nutarė žalos pinigine išraiška neskaičiuoti.

Pareiškėjo nuomone, Apžiūros aktas ir priimtas Sprendimas neskaičiuoti žalos yra neteisingi, nes priešingai, negu nurodoma Apžiūros akte, jo miško plotas buvo apsemtas, apžiūrėtame plote buvo bebrų nugraužtų drebulių ir baltalksnių, kurių atsakovas nefiksavo. Pareiškėjas nesutiko, kad atsakovas apžiūrėjo ir vertino tik perspektyvius tikslinės rūšies medžius, manė, kad atsakovas netinkamai taikė teisės aktus ir neatliko skaičiavimų taip, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 patvirtintoje Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikoje. Be to, pareiškėjas teigė, kad atsakovas nepagrįstai neapžiūrėjo ir atsisakė vertinti kitoje sklypo vietoje esančius bebrų suniokotus medžius, motyvuodamas tuo, kad tai pavieniai medžiai, o ne miškas bei tuo, kad nebuvo pateikti šių medžių taksaciniai rodikliai.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį tai, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Išnagrinėjusi pirmosios instancijos teismo motyvų turinį teisėjų kolegija pasisako, jog teismas tyrė byloje esančius įrodymus, nurodė, kaip juos vertina bei kokiais įrodymais remiasi.

Taip pat, teisėjų kolegija akcentuoja, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Be to, vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs liudytojų parodymus, taip pat ir Komisijos nario, dirbančio VĮ Utenos miškų urėdijoje miškotvarkos inžinieriumi G. V., jog pareiškėjo Komisijai rodytuose pažeisto miško plotuose medžiai buvo su apipuvusia, apsamanojusia žieve, apaugę kerpėmis (tikrosiomis pintimis), kas įrodo, jog medžiai buvo pažeisti ne mažiau kaip prieš 2–4 metus (tikroji pintis apninka negyvus medžius, o jos vaisiakrūmiai – kempinės, kurios buvo matyti apžiūros metu, išauga tik po 2–4 metų), be to, 2014 metų vėlyvas pavasaris nulėmė vėlyvą ir staigią medžių vegetaciją, kuri truko tik 2 mėnesius, todėl per vieną vegetacinį laikotarpį, kuris 2014 metais buvo ypatingai trumpas, medžiai sausuoliais tapti negalėjo sprendė, kad pagrįstai Komisija nustatė, jog pažeistas ir 100 procentų sunaikintas miško plotas sudaro 0,0257 ha bei, kad pažeistų medžių plote medžiai nudžiūvę dėl daugiau kaip prieš vienerius metus laiko buvusio vandens pertekliaus ir kad nėra per metus bebrų nugraužtų medžių.

Nesutikdamas su tokiu vertinimu pareiškėjas teigia, jog aplinkybė, kad medžiai nudžiūvę dėl daugiau kaip prieš vienerius metus laiko buvusio vandens pertekliaus, neapibrėžia laiko, kada medžiai žuvo, taip pat pareiškėjas tvirtina, jog metų laikotarpiu buvo naujai bebrų apgraužtų medžių. Taip pat pareiškėjas nesutinka su tuo, kokius medžius Komisija pasirinko vertinti, teigia, jog Komisija nematavo viso apsemto ploto, tik plotus apie kelias aukščiausių nudžiūvusių beržų grupeles.

Teisėjų kolegija vertina, jog iš esmės pareiškėjo keliami klausimai – atitinkamo ploto vertinimui pasirinkimas, jo matavimai, konkrečių vertinamų medžių parinkimas, jų žuvimo laiko ir priežasties nustatymas – reikalauja specialių žinių. Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. B6-300 sudarant Molėtų rajono savivaldybės laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytų nuostolių skaičiavimo komisiją, jos nariais buvo paskirti savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas, specialistai bei VĮ Utenos miškų urėdijos miškotvarkos inžinierius. Taigi, darytina išvada, jog Komisija sudaryta iš atitinkamą kompetenciją, taip pat ir specialias žinias turinčių narių. Byloje nėra ginčo, kad Komisija apžiūrą atliko vietoje, dalyvaujant pareiškėjui. Liudytojo, Komisijos nario G. V., dirbančio VĮ Utenos miškų urėdijoje miškotvarkos inžinieriumi, parodymai patvirtina, jog apžiūros metu aplinkybės nustatytos panaudojant jo specialias žinias.

Pareiškėjas pateikdamas argumentus dėl netinkamo apžiūros atlikimo, jos metu neteisingai nustatytų faktinių aplinkybių, jų specialiosiomis žiniomis negrindžia, taip pat byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų prašęs skirti ekspertizę anksčiau aptartoms aplinkybėms įvertinti. Pareiškėjo argumentai vertintini kaip jo nuomonė, kritika, tačiau pareiškėjas pagrįsdamas savo poziciją nepateikė duomenų paneigiančių atsakovo panaudojant specialias žinias atliktus veiksmus ir padarytas išvadas. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pagal ABTĮ 62 straipsnį, teismas gali savo iniciatyva skirti ekspertą ar pavesti daryti ekspertizę atitinkamai ekspertizės įstaigai, tačiau taip pat pažymėtina, jog ABTĮ 10 straipsnyje nustatyta teismo pareiga šalims padėti įgyvendinti jų procesines teises negali būti suprantama kaip įpareigojimas veikti pareiškėjo naudai. Tokia aktyvi teismo pozicija dėl vienos iš šalių būtų proceso rungtyniškumo bei teismo nešališkumo principų pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2012 m. rugsėjo 19 d. pasitarime patvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas apibendrinimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 23). Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo teismui savo iniciatyva spręsti dėl ekspertizės skyrimo.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais atmetant pareiškėjo argumentus, jog Komisija nepagrįstai atsisakė apžiūrėti kartu su prašymu dėl bebrų padarytos žalos nustatymo nurodytus kitoje vietoje augančius medžius ir krūmų želdinius. Komisijos nuostatų 5 punkte nurodyta, kad vertinant medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės ūkio pasėliams ar miškui, sklypų savininkas, valdytojas ar naudotojas su prašymu privalo pateikti sklypų, kuriuose padaryta žala nuosavybę, nuomą arba panaudą patvirtinančius dokumentus, jei žala padaryta miškui – papildomai – Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tekstinių duomenų bazės išrašą (taksacinius rodiklius); nepateikus 5 punkte nurodytų dokumentų komisija žalos nevertina (6 punktas). Pareiškėjo teigimu, reikalavimas pateikti taksacinius rodiklius, o jų nepateikus – leidimas Komisijai nevertinti žalos, prieštarauja Medžioklės įstatymo 18 straipsniui, pagal kurį, kaip ir pagal Metodiką pareiškėjo nuomone, pakanka pateikti tik prašymą.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos miškų įstatyme įtvirtintą reguliavimą. Minėto įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog valstybinės miškų inventorizacijos ir miškų apskaitos tikslas – nustatyti miško išteklius, jų kokybę, teikti informaciją apie miškų gamtinę ir ūkinę būklę. Valstybinė miškų inventorizacija atliekama visuose miškuose. Miškų urėdijose, valstybiniuose rezervatuose ir valstybiniuose parkuose inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą ne tik miško, bet ir valstybinė ne miško žemė (žemės ūkio naudmenos, vandenys ir kt.). Remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis, tvarkoma miškų apskaita ir sudaromas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras. Šis kadastras apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę. Jo turinį ir sudarymo tvarką nustato Vyriausybė (Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 13 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgdama į šias nuostatas teisėjų kolegija pažymi, jog anksčiau aptartas reikalavimas pateikti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tekstinių duomenų bazės išrašą – taksacinius rodiklius, vertintinas kaip reikalavimas pateikti duomenis, įrodančius, jog besikreipiančio dėl žalos atlyginimo asmens nurodomi plotai yra miškas, kylantis iš aplinkybės, kad atlygintina laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų būtent žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, hidrotechnikos įrenginiams ir miškui (Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis, 3 dalies 1 ir 2 punktai) padaryta žala. Tai, kad atlygintina žala, padaryta tik išvardintų rūšių objektams, patvirtina ir Metodika, kurios 1 punkte nustatyta, jog Metodika reglamentuoja žalos, padarytos medžiojamųjų gyvūnų žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ar naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo, piniginės išraiškos apskaičiavimą bei nustato pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, kurias turi vykdyti žemės ūkio pasėlių savininkas.

Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog pareiškėjui nepateikus jokių duomenų, įrodančių, kad jo nurodomose kitose vietose augantys medžiai priskirtini miškui, Komisija neturėjo pagrindo vertinti medžiojamųjų gyvūnų galimai padarytos žalos pareiškėjo papildomai nurodytuose plotuose. Taigi, nustatytų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo keliamas klausimas dėl Komisijos nuostatose galimai įtvirtinto minėto perteklinio reikalavimo, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingas.

Pareiškėjas taip pat teigia, jog Komisijos Sprendimas priimtas, nesilaikant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes jame nėra užfiksuotos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, nėra įvardintas teisinis pagrindas ir kokiomis teisės normos vadovautasi skaičiuojant žalą, nėra aiškios atsisakymo skaičiuoti žalą aplinkybės, nėra nustatytos teisės ir pareigos, nenurodyta apskundimo tvarka, nėra antspaudo ir Sprendimas net nebuvo pareiškėjui įteiktas (tai pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 3, 4 d.), o viešojo administravimo subjektų veiksmai kelia pagristų abejonių dėl nešališkumo ir objektyvumo.

Kaip minėta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Apžiūros aktas laikytinas Komisijos Sprendimo motyvų dalimi. Priešingai nei teigia pareiškėjas, ir pačiame Komisijos Sprendime nurodyta apie atliktą apžiūrą vietoje, nurodyta, jog faktai apie naujai atsiradusią bebrų padarytą žalą miškui nepasitvirtino, taip pat nurodytas teisinis pagrindas. Aplinkybė, jog Komisijos Sprendime nėra nurodyta jo apskundimo tvarka, nagrinėjamu atveju, ypač atsižvelgiant į tai, jog Komisijos Sprendimas įformintas posėdžio protokolu ir į tai, jog apskundimo tvarkos nenurodymas nesutrukdė pareiškėjui kreiptis į teismą ginant savo teises, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti Sprendimą neatitinkančiu viešojo administravimo aktui nustatytų reikalavimų.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas taikė tinkamus teisės aktus ir vadovavosi aktualia praktika, nustatė bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė iš esmės teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas