f54708ee-4ad4-4309-8a9a-e1f761076b31 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2A-339-852/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32523-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.5.6; 1.3.6.3.2.11 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Irmanto Å ulco, Žilvino Terebeizos ir Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Borus“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės UAB „Borus“ ieÅ¡kinį atsakovui S. L. dėl darbo ginčo iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės ir atsakovo S. L. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , netesybų bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisija (toliau – Darbo ginčų komisija) 2020 m. spalio 13 d. sprendimu darbo byloje Nr. 131-18610 nusprendė tenkinti darbuotojo S. L. praÅ¡ymÄ ir pripažinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Borus“ darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu, negrÄ Å¾inti darbuotojo į darbÄ , o konstatuoti, kad darbo sutartis yra nutraukta darbo ginčų komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo dienÄ , priteisti darbuotojui iÅ¡ darbdavės UAB „Borus“ 2 906,31 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos 2020 m. liepos 21 d. iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos 2020 m. spalio 13 d. ir po 47,49 Eur vidutinį vienos darbo dienos darbo užmokestį už kiekvienÄ darbo dienÄ , skaičiuojant pagal penkių darbo dienų savaitės darbo grafikÄ , bet ne ilgiau kaip už vienerius metus.

2. IeÅ¡kovė UAB „Borus“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimÄ ir iÅ¡spręsti tarp Å¡alių kilusį darbo ginÄÄ iÅ¡ esmės, t. y. netenkinti darbuotojo S. L. reikalavimo pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu, pripažinti, kad darbuotojas yra atleistas teisėtai ir pagrįstai bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad atsakovas buvo įdarbintas vairuotoju ekspeditoriumi pagal 2020 m. birželio 1 d. darbo sutartį Nr. 172.

Darbo sutarties 4 punkte buvo nustatytas 3 mėnesių išbandymo laikotarpis. Darbo sutarties 5 punkte buvo nustatyta „suminė darbo laiko apskaita 8 val.”. Atsakovui buvo pavesta vykdyti tarptautinius reisus užsienyje vykstant į komandiruotes ir naudojant įmonės sunkvežimį valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Darbdavė paaiškino, kad atsakovas 2020 m. liepos 17 d. grįžo iš tolimojo reiso ir atvyko į darbovietę, susitiko su ieškovės vadovu. Tuomet jam buvo paaiškinta, kad jis kaip darbuotojas netinka įmonei, administracija gavo nusiskundimų iš įmonės užsakovų, atsakovas blogai atliko jam priskirtas darbines funkcijas, netinkamai vykdė tiesioginius vadovybės nurodymus.

Ä®monės vadovas 2020 m. liepos 17 d. priėmė įsakymÄ â€ždėl įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimÄ â€œ, kuris pateiktas atsakovui susipažinti. Ä®spėjime nurodyta, kad atsakovo iÅ¡bandymo laikotarpio rezultatai yra nepatenkinami, todėl darbo sutartis yra nutraukiama pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – ir DK) 36 straipsnį. Darbuotojui nurodyta po 3 dienų atvykti į darbovietę pasiraÅ¡yti reikiamus dokumentus ir perduoti įmonės turtÄ . Atsakovas nepasirašė, kad susipažino su Å¡iuo įsakymu, todėl transporto vadovas T.

V. surašė 2020 m. liepos 17 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ . Darbdavys 2020 m. liepos 17  d. sudarė aktÄ dėl darbuotojo atsisakymo susipažinti su įsakymu. Atsakovas 2020 m. liepos 20 d. atvyko į darbovietę ir buvo žodžiu supažindintas su 2020 m. liepos 20 d. administracijos vadovo įsakymu atleisti jį iÅ¡ užimamų pareigų. Atsakovas atsisakė pasiraÅ¡yti ir šį dokumentÄ , nesutiko darbo sutartyje pasiraÅ¡yti dėl darbo sutarties nutraukimo. Taip pat neatidavė turimų dokumentų, nurodė, kad paskutinio reiso krovinio pervežimo važtaraščius (CMR) atiduos tada, kai darbdavys su juo pilnai atsiskaitys.

Atsakovui buvo paaiÅ¡kinta, kad atleidimo dienÄ bus iÅ¡mokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas, o dienpinigių mokėjimas buvo siejamas su aplinkybe, kad atsakovas atiduos neteisėtai sulaikytus įmonės dokumentus. TÄ pačiÄ dienÄ buvo sudarytas aktas dėl darbuotojo atsisakymo vykdyti nurodymus ir susipažinti su įsakymu. IeÅ¡kovės vertinimu, atsakovas nuo 2020 m. liepos 20 d. suvokė ir žinojo apie darbo sutarties nutraukimÄ . Atsakovas buvo atleistas pagal DK 36 straipsnio nuostatas, tačiau ieÅ¡kovė, formindama darbo sutarties nutraukimo pagrindÄ , per klaidÄ nurodė neteisingÄ teisės normÄ .

Po darbo sutarties nutraukimo 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais darbdavys daug kartų kreipėsi į darbuotojÄ , skambino telefonu, reikalavo, kad grÄ Å¾intų ir pristatytų jo turimus įmonės dokumentus. Darbdavys 2020 m. rugpjūčio 5 d. atsakovui sumokėjo dalį dienpinigių, 2020 m. rugpjūčio 24 d. atsakovas atvyko į darbovietę, atidavė įmonės važtaraščius ir jam buvo sumokėta visa dienpinigių suma. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad atsakovo netinkamÄ darbo funkcijų vykdymÄ patvirtina korespondencija su užsakovu „FREJA Transport & Logistics”.

Elektroniniai laiÅ¡kai atskleidžia, jog atsakovas, vykdydamas jam pavestÄ krovinio pervežimÄ , 2020 metų birželio 25–29 dienomis nesilaikė darbdavio pateiktų instrukcijų, nepristatė krovinio iÅ¡krovimui pagal planuotÄ eiliÅ¡kumÄ . Tiesiogines instrukcijas atsakovas gavo iÅ¡ įmonės transporto vadovo telefonu bei trumpÄ ja žinute. Nepaisant to, vairuotojas nevykdė nurodymų, priėmė savavaliÅ¡kus sprendimus, pakeitė krovinio pristatymo eigÄ , dėl ko ieÅ¡kovas susilaukė pretenzijų iÅ¡ užsakovo, buvo sujauktas krovinių pervežimo grafikas, sumenko įmonės reputacija ir patikimumas.

IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad atsakovui, vežant kitÄ krovinį, 2020 m. liepos 10 d. užsakovas reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ vairuotoju ir iÅ¡dėstė pretenzijas vairuotojui (atsakovui). UAB „Borus“ transporto vadovas T. V. taip pat iÅ¡reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ atsakovu, reiÅ¡kė pastabas dėl netinkamo jo darbo, įvertino darbuotojo rezultatus kaip nepatenkinamus. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad atsakovas neteisėtai buvo sulaikęs įmonės dokumentus, juos naudojo „kaip garantÄ â€œ, kad su juo bus atsiskaityta.

Nutraukiant darbo sutartį, įmonės vadovas suklydo, darbo sutartyje nurodė, kad ji nutraukta pagal DK 55 straipsnį. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodra) sistemoje ši klaida buvo ištaisyta 2020 m. spalio 12 d. ir užfiksuota, kad darbo sutartis yra nutraukta vadovaujantis DK 36 straipsnio 3 dalimi.

3. Atsakovas S. L. atsiliepime prašė ieÅ¡kinio netenkinti. PaaiÅ¡kino, kad nuo 2020 m. birželio 3 d. dirbo pagal 2020 m. birželio 1 d. darbo sutartį Nr. 172 vairuotoju ekspeditoriumi. IeÅ¡kovės sunkvežimiu Volvo, kurio valstybinis Nr. LEY 781, vykdė tarptautinius reisus į Å vedijÄ . PaaiÅ¡kino, kad 2020 m. rugpjūčio 18 d. lankėsi pas Å¡eimos gydytojÄ , kuri atkreipė dėmesį, kad sistemoje nėra įrašų, jog jis bÅ«tų draustas valstybiniu socialiniu draudimu. Atsakovas, išėjęs iÅ¡ Å¡eimos gydytojos, iÅ¡ karto paskambino ieÅ¡kovės direktoriui L.

M. ir paklausė, kodėl jis nėra draustas valstybiniu socialiniu draudimu. L. M. pasakė, jog nežino ir, kad paklaus apie tai ieÅ¡kovės buhalterės. Atsakovas 2020 m. rugpjūčio 18 d. kreipėsi į SodrÄ , praÅ¡ydamas pateikti pažymÄ apie jo socialinį draudimÄ , ir tik tada sužinojo, kad ieÅ¡kovė 2020-07-20 atleido jį DK 55 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu (darbuotojo praÅ¡ymu). PaaiÅ¡kino, kad nutraukti darbo santykių su ieÅ¡kove neketino, praÅ¡ymo atleisti iÅ¡ darbo savo noru niekada nerašė ir ieÅ¡kovei niekada nepateikė.

Todėl 2020 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į darbo ginčų komisijÄ , kuri jo praÅ¡ymÄ tenkino. Atsakovas paaiÅ¡kino, kad 2020 m. liepos 17 d. (penktadienį) ryte nuvairavo sunkvežimį nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), pastatė sunkvežimį aikÅ¡telėje, sunkvežimio dokumentus ir raktus paliko ieÅ¡kovės atstovo nurodytoje bÅ«delėje ir, negavęs daugiau jokių pavedimų iÅ¡ ieÅ¡kovės atstovo, grįžo namo. Teigė, kad tÄ dienÄ nebuvo darbovietėje ir su direktoriumi ar darbuotojais nekalbėjo.

Nors ieÅ¡kovė pateikė 2020 m. liepos 17 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ ir aktÄ , kuriuose matyti tam tikri ieÅ¡kovės darbuotojų liudijimai apie tai, kad jis neva atsisakė pasiraÅ¡yti ant 2020 m. liepos 17 d. įsakymo, tačiau tokie liudijimai neatitinka tikrovės. Atsakovas nurodė, kad nesutinka su darbdavės teiginiais, kad ,,vykdant darbuotojo atleidimo įforminimÄ padaryta formali klaida“. Šį ieÅ¡kovės teiginį paneigia ne tik duomenų pateikimas Sodrai apie tai, kad jis iÅ¡ darbo buvo atleistas pagal Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį, bet ir įraÅ¡as darbo sutartyje, kur taip pat nurodytas Darbo kodekso 55 straipsnis.

Šį įraÅ¡Ä darbo sutartyje padarė įmonės vadovas L. M. Atsakovas akcentavo, kad darbo ginčų komisijoje baigiant nagrinėti jo 2020 m. rugpjūčio 24 d. praÅ¡ymÄ dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo, ieÅ¡kovė 2020 m. spalio 12 d. kreipėsi SodrÄ , dėl jo atleidimo iÅ¡ darbo pagrindo patikslinimo nurodant DK 36 straipsnyje nurodytÄ pagrindÄ . Atsakovas pažymėjo, kad darbo ginčų komisijai ieÅ¡kovė buvo pateikusi kitokias 2020 m. liepos 20 d. įsakymo suraÅ¡ymo aplinkybes, t. y. pateikė 2020 m. liepos 21 d.

įsakymÄ Nr. A112 su tuo pačiu turiniu tik viena diena vėlesne data. Be to, atsakovas teigė, kad ieÅ¡kovė nereiÅ¡kė jam pretenzijų dėl jo atliekamo darbo. Atsakovui neaiÅ¡ku, kodėl ieÅ¡kovė gavusi pretenzijų iÅ¡ užsakovų, apie tai jo neinformavo, o prieÅ¡ingai – pratęsė komandiruotės terminÄ iki 6 savaičių. Atsakovas taip pat tvirtino, kad jo įsitikinimu, darbo sutarties sudarymo dienÄ Å¡alys apskritai nesulygo dėl iÅ¡bandymo. Darbo sutarties visas tekstas buvo spausdinamas kompiuteriu, o įraÅ¡as apie iÅ¡bandymo terminÄ padarytas ranka vėliau.

Atsakovo įsitikinimu, ieÅ¡kovė įraÅ¡us padarė po darbo sutarties nutraukimo, kadangi jis savo sutarties variantÄ per klaidÄ atidavė ieÅ¡kovei su kitais dokumentais. IeÅ¡kovė apie darbo sutarties nutraukimÄ nesiuntė praneÅ¡imo nei jam į namus, nei elektroniniu paÅ¡tu. Pažymėjo, kad į darbÄ neatėjo, nes su ieÅ¡kove buvo sutaręs, kad po pusantro mėnesio komandiruotės užsienyje jis turės tris savaites poilsio.

4. Atsakovas S. L. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, negrÄ Å¾inti jo į darbÄ , bet priteisti iÅ¡ UAB ,,Borus“ po 47,49 Eur vidutinį darbo dienos darbo užmokestį už kiekvienÄ darbo dienÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2020 m. liepos 20 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti 935,34 Eur netesybas už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ ; priteisti 900 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinyje papildomai pažymėjo, kad jis niekada neiÅ¡reiÅ¡kė noro nutraukti darbo sutartį, niekada nerašė tokio praÅ¡ymo, tad darbo sutarties nutraukimo įforminimas neatitiko tikrosios jo valios. IeÅ¡kovės pateikti į bylÄ dokumentai – transporto vadovo T. V. 2020 m. liepos 17 d. tarnybinis praneÅ¡imas „Dėl vairuotojo S. L. veiksmų“ , UAB ,,Borus“ 2020 m. liepos 17 d. įsakymas Nr. A111 „Dėl įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimÄ â€œ, UAB ,,Borus“ 2020 m. liepos 20 d.

įsakymas Nr. A112, 2020 m. liepos 17 d. suraÅ¡ytas atsisakymo susipažinti su įsakymu aktas Nr. 004, 2020 m. liepos 20 d. suraÅ¡ytas atsisakymo vykdyti nurodymus ir susipažinti su įsakymu aktas Nr. 005 – buvo suraÅ¡yti jau gerokai vėliau po atleidimo, nes Å¡ių dokumentų ieÅ¡kovė nepateikė darbo ginčų komisijai. Pripažinus, kad ieÅ¡kovė neteisėtai jį atleido iÅ¡ darbo, jam priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus.

Pagal darbo sutartį Å¡alys sulygo dėl 1 002 Eur dydžio darbo užmokesčio per mėnesį. IeÅ¡kovė tvirtina, kad yra visiÅ¡kai atsiskaičiusi, tačiau atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ buvo skolinga 1 090 Eur. Darbo sutarties 3 punkte nurodyta, kad darbo užmokestis darbuotojo praÅ¡ymu mokamas vienÄ kartÄ per mėnesį iki 15 mėnesio dienos. Atsakovas pažymėjo, kad galutinai ieÅ¡kovė atsiskaitė tik 2020 m. rugpjūčio 24 d. Akcentavo, kad ieÅ¡kovė pirma nevykdė darbo sutarties reikalavimų ir nesumokėjo viso atsakovui priklausančio darbo užmokesčio ir dienpinigių.

IÅ¡ ieÅ¡kovės pateikiamų dokumentų nėra aiÅ¡ku, ar ieÅ¡kovė laiku nepervedė darbo užmokesčio ar dienpinigių, nes pinigų pavedimai įvardinti kaip pavedimas arba dalinis pavedimas. Tačiau tiek darbo užmokestį, tiek dienpinigius darbdavė turėjo pervesti ne vėliau kaip atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ . Už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 21 d. iki 2020 m. rugpjūčio 5 d. ieÅ¡kovė atsakovui buvo skolinga 1 090 Eur (kompensacija – 581,34 Eur), o už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d. iki 2020 m. rugpjūčio 24 d. 590 Eur (kompensacija – 354 Eur), t. y., bendra kompensacija už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ sudaro 935,34 Eur.

Atsakovo vertinimu, ieÅ¡kovė neteisėtais veiksmais padarė jam ir neturtinę žalÄ . Neteisėtas atleidimas iÅ¡ darbo jį paveikė itin sunkiai. PaaiÅ¡kino, kad sužinojęs apie atleidimÄ , buvo stipriai paveiktas, suÅ¡lubavo sveikata, patyrė dvasinių iÅ¡gyvenimų, pasireiÅ¡kė sveikatos sutrikimai, susiję su Å¡irdies ligomis. Neteisėtas atleidimas iÅ¡ darbo sÄ lygojo jo nestabilumo jausmÄ , sukėlė stresÄ , įtampÄ ir neužtikrintumo savo ateitimi jausmÄ .

5. IeÅ¡kovė UAB „Borus“ atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį prašė prieÅ¡ieÅ¡kinio netenkinti. PaaiÅ¡kino, kad apie darbo teisinių santykių pabaigÄ darbuotojas buvo informuotas raÅ¡ytiniais dokumentais bei papildomai jam apie tai buvo paaiÅ¡kinta žodžiu. Atsakovas iÅ¡ komandiruotės grįžo 2020 m. liepos 17 d. ir atvykęs į darbovietę buvo įspėtas apie darbo sutarties nutraukimÄ . Po 2020 m. liepos 20 d. atsakovas nebesilankė darbovietėje, nevyko į darbo vietÄ ir neatliko jokio darbo.

Jeigu darbuotojas bÅ«tų manęs, kad jis vis dar dirba įmonėje ir jo darbo sutartis nėra nutraukta, jis bÅ«tų kreipęsis į darbdavį ir teiravęsis apie kitus krovinių pervežimo reisus, bÅ«tų vykęs į darbovietę. Atsakovo veiksmai patvirtina, jog jis aiÅ¡kiai suvokė ir pats laikė, jog darbas ieÅ¡kovės įmonėje baigėsi. Darbo ginčų komisijos posėdžiuose atsakovas nurodė, jog grįžęs iÅ¡ komandiruotės neperdavė įvykdyto krovinio pervežimo dokumentų (CMR važtaraščių), laikė juos savo žinioje kaip garantÄ , kad darbdavys su juo atsiskaitytų.

Pažymėjo, kad garso įraÅ¡e užfiksuotas telefoninis pokalbis negali bÅ«ti vertinamas kaip patikimas, Å¡is įraÅ¡as neatskleidžia jokios informacijos, kuri bÅ«tų susijusi su byloje nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis. Pažymėjo, kad darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta vadovaujantis DK 36 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas elgėsi nesÄ Å¾iningai ir ėmėsi veiksmų, kad visapusiÅ¡kai trukdyti darbdavei formalizuoti darbo teisinių santykių pabaigÄ .

Darbuotojas piktnaudžiavo savo padėtimi, sukÅ«rė papildomų laiko ir darbo sÄ naudų įmonės administracijai, sudarė konfliktinę situacijÄ ir nevykdė darbuotojui tenkančių pareigų. Nors atsakovas dalyvavo darbo sutarties nutraukimo procedÅ«rose 2020 m. liepos 17 d. ir 2020 m. liepos 20 d., tačiau atsisakė pasiraÅ¡ytinai patvirtinti, kad buvo supažindintas su įspėjimu apie darbo sutarties nutraukimÄ ir įsakymų apie atleidimÄ iÅ¡ darbo. Darbuotojas perdavė transporto priemonės raktelius ir dokumentus, įmonės kuro korteles, kelionės ataskaitas ir kvitus.

BÅ«tent tokie veiksmai yra atliekami besibaigiant darbo santykiams, o ne iÅ¡einant ilsėtis po komandiruotės. Darbdavio klaida nurodant atleidimo pagrindÄ yra formali, nes pasireiÅ¡kia tik neteisingai įraÅ¡yta teisės norma. PaaiÅ¡kino, kad sudarant UAB „Borus“ 2020 m. liepos 20 d. įsakymÄ Nr. A112 įsivėlė spausdinimo klaida ir rengiant projektÄ buvo neteisingai nurodyta dokumento data (2020 m. liepos 21 d.). Ä®sakymas buvo pasiraÅ¡ytas, nuskenuotas ir iÅ¡saugota jo elektroninė kopija, tačiau atsidarius dokumentÄ kompiuterio ekrane buvo pastebėta, neteisingai nurodyta data ir egzistuojantis loginis prieÅ¡taravimas turiniui.

Klaida buvo iÅ¡taisyta ir įsakymas nedelsiant perspausdintas. Darbo ginčų komisijai dėl neapsižiÅ«rėjimo buvo pateikta kompiuteryje likusi skenuota UAB „Borus“ įsakymo Nr. A112 kopija su iÅ¡likusia klaida. Atsakovas be pagrindo teigia, kad Å¡alys nesulygo dėl iÅ¡bandymo laikotarpio. Nors atsakovas teigia, esÄ vien dėl to, kad darbo sutarties sÄ lygos 4, 5 ir 6 punktuose suraÅ¡ytos ranka, o ne spausdintos kompiuteriu, parodo, kad įraÅ¡ai padaryti po to, kai jis buvo atleistas iÅ¡ darbo, tačiau toks pareiÅ¡kimas yra neteisingas.

PaaiÅ¡kino, kad 5 punkte nustatyta suminė laiko apskaita darbuotojui buvo taikoma nuo pat darbo pradžios 2020 m. birželio 3 d. Tokiu principu vesta darbo laiko apskaita atsispindi kituose dokumentuose. PaaiÅ¡kino, kad paminėtuose darbo sutarties punktuose yra įtvirtinamos papildomos darbo sutarties sÄ lygos, dėl kurių Å¡alys yra laisvos apsispręsti ir individualiai susitarti prieÅ¡ pat sudarant darbo sutartį. Dėl Å¡ios priežasties Å¡ios nuostatos suraÅ¡omos ranka. Pažymėjo, kad įmonėje UAB „Borus“ visiems vairuotojams ekspeditoriams yra nustatomas iÅ¡bandomasis laikotarpis.

IeÅ¡kovė akcentavo, kad atsakovas įmonėje iÅ¡dirbo itin trumpÄ laikotarpį – viso 47 kalendorines dienas, iÅ¡ kurių faktiÅ¡kai dirbo tik 36 dienas (21 dienÄ birželio mėnesį ir 15 dienų liepos mėnesį). Teismų praktikoje net kelių mėnesių darbas yra laikomas trumpu darbo teisinių santykių laikotarpiu. Per itin trumpÄ darbo laikotarpį atsakovas uždirbo ir jam iÅ¡mokėta viso 1 079,95 Eur darbo užmokesčio (562,19 Eur už birželio mėnesį bei 517,76 Eur už liepos mėnesį).

ReiÅ¡kiamas reikalavimas sumokėti net kelis kartus virÅ¡ijančiÄ kompensacijÄ prieÅ¡tarautų teisingumo principui ir bÅ«tų iÅ¡ esmės neproporcingas. Nurodė, kad nutraukiant darbo santykius su atsakovu, įmonė jam buvo iÅ¡mokėjusi visÄ už iÅ¡dirbtÄ laikotarpį priklausantį pareigybinį atlyginimÄ , tai yra 1 079,95 Eur atskaičius mokesčius. Vadinasi, atleidimo dienÄ ieÅ¡kovė buvo pilnai atsiskaičiusi su atsakovu. Atsakovui pagal komandiruočių Å¡alis bei jose iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ priskaičiuota iÅ¡ viso 1 690 Eur dienpinigių (2020 m. birželio mėn. – 1 059 Eur; bei 2020 m. liepos mėn. 631 Eur).

Atsakovui jo atleidimo dienÄ 2020 m. liepos 20 d. buvo sumokėta dalis visų jam priklausančių dienpinigių – 620,05 Eur. Atleidimo dienÄ darbuotojui dar buvo paskaičiuota 1 069,95 Eur dienpinigių dalis, tačiau Å¡i suma nebuvo sumokėta dėl to, kad atsakovas neperdavė jo žinioje turimų ir neteisėtai pasisavintų krovinio važtaraščių. IeÅ¡kovei negaunant įmonės dokumentų ir dėl to negalint sugeneruoti ženklių pajamų, atsakovui buvo uždelstas dienpinigių mokėjimas dėl jo paties kaltės. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad darbo ginčų komisijos posėdžių metu atsakovas nurodė, kad reguliariai lankosi gydymo įstaigose kraujo perpylimui.

Å irdies ligos neatsiranda staiga, nes tai per ilgÄ laikÄ iÅ¡sivystantys sveikatos sutrikimai. Be to, nurodyti sveikatos sutrikimai nėra streso arba vidinių iÅ¡gyvenimų pasekmė, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo irgi yra nepagrįstas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 25 d. sprendimu nusprendė ieÅ¡kinį atmesti, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies: priteisti atsakovui S. L. iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Borus“ 935,34 Eur netesybas, po 47,49 Eur vidutinį darbo dienos darbo užmokestį už kiekvienÄ darbo dienÄ , skaičiuojant nuo (2020 m. liepos 20 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, priteisti ieÅ¡kovei UAB „Borus“ iÅ¡ atsakovo 46,59 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, kitoje dalyje prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.

Teismas nustatė, kad 2020 m. birželio 1 d. tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 172, pagal kuriÄ atsakovas nuo 2020 m. birželio 30 d. buvo priimtas dirbti pas ieÅ¡kovę vairuotoju ekspeditoriumi. Atsakovui buvo pavesta vykdyti tarptautinius reisus užsienyje vykstant į komandiruotes ir naudojant įmonės sunkvežimį, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad 2020 m. liepos 17 d. atsakovas grįžo iÅ¡ komandiruotės. Teismas pažymėjo, kad kilus ginčui dėl atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo, pagal DK 214 straipsnio 3 dalies nuostatas, atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumÄ privalo įrodyti darbdavys.

Pastarajam tenka pareiga tinkamai įforminti atleidimÄ , tiek procedÅ«riniu aspektu, tiek ir aiÅ¡kiai bei suprantamai nurodant atleidimo priežastis, tinkamai darbuotojÄ informuojant apie priimtÄ sprendimÄ ir jo priėmimo priežastis. Å iuo atveju darbdavė UAB „Borus“ teigia, kad atsakovas atleistas iÅ¡ darbo DK 36 straipsnio nustatytu pagrindu, tačiau per klaidÄ buvo nurodytas DK 55 straipsnis. IÅ¡ Sodros duomenų ir darbo sutartyje padaryto įraÅ¡o matyti, kad ieÅ¡kovė atleido atsakovÄ iÅ¡ darbo pagal DK 55 straipsnio 1 dalį.

Teismas nurodė, kad DK 36 straipsnyje nustatyta, jog darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju pripažinęs, kad iÅ¡bandymo rezultatai nepatenkinami. DK 55 straipsnio 1 dalyje, nustatyta, kad neterminuota darbo sutartis gali bÅ«ti nutraukta darbuotojo raÅ¡ytiniu pareiÅ¡kimu. Ä®statyme nurodoma, kad darbuotojo praÅ¡ymas dėl atleidimo iÅ¡ darbo turi bÅ«ti suformuluotas pareiÅ¡kime raÅ¡tu, tačiau neapibrėžtas tokio pareiÅ¡kimo turinys. Pagal kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ , be to, kad pareiÅ¡kimas nutraukti darbo sutartį darbdaviui turi bÅ«ti pateiktas raÅ¡tu, turi bÅ«ti nurodoma jo suraÅ¡ymo ir pageidaujama atleidimo data, taip pat ir kitos aplinkybės (konkretus DK straipsnis, pagrindas, kuriuo darbuotojas praÅ¡o jį atleisti, priežastys, dėl kurių darbuotojas pageidauja nutraukti darbo sutartį ir kt.), iÅ¡ kurių galima bÅ«tų spręsti, kokiu konkrečiu pagrindu jis siekia bÅ«ti atleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2009).

IeÅ¡kovė nurodo, jog 2020 m. liepos 17 d. vyko pokalbis tarp ieÅ¡kovės direktoriaus ir atsakovo dėl darbo sutarties nutraukimo, kuriame ieÅ¡kovės direktorius paaiÅ¡kino atsakovui, kad atsakovas, kaip darbuotojas, netinka ieÅ¡kovei. Dėl atsakovo darbo yra gauta nusiskundimų iÅ¡ ieÅ¡kovės užsakovų, taip pat paaiÅ¡kino, kad atsakovas blogai atliko jam priskirtas darbines funkcijas, netinkamai vykdė vadovybės nurodymus. IeÅ¡kovė teigia, jog 2020 m. liepos 17 d. buvo priimtas įsakymas Nr. A111 „Dėl įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimÄ â€œ, kuriuo atsakovas buvo įspėtas apie Darbo sutarties nutraukimÄ DK 36 straipsnio pagrindu, o 2020 m. liepos 20 d. buvo priimtas įsakymas Nr. A112, kuriuo atsakovas buvo atleistas iÅ¡ darbo.

Ieškovė teigia, atsakovas atsisakė pasirašyti, kad susipažino su 2020 m. liepos 17 d. įsakymu, atsakovas šio įsakymo nepriėmė ir pasišalino iš darbovietės. Ieškovės teigimu, buvo gautas transporto vadovo T. V. 2020 m. liepos 17 d. tarnybinis pranešimas „Dėl vairuotojo S. L. veiksmų“, be to, 2020 m. liepos 17 d. surašytas atsisakymo susipažinti su įsakymu aktas Nr. 004, kurį pasirašė ieškovės darbuotojai L. M., T. V. ir Ž. P. Ieškovė taip pat teigia, kad 2020 m. liepos 20 d. buvo surašytas atsisakymo vykdyti nurodymus ir susipažinti su įsakymu aktas Nr. 005, kuriame nurodoma, kad atsakovas atsisakė priimti ir raštu patvirtinti, kad jam buvo įteiktas 2020 m. liepos 20 d.

įsakymas. Atsakovas paaiškino, kad jis nenorėjo nutraukti darbo sutarties, niekada nerašė prašymo nutraukti darbo sutartį, tad darbo sutarties nutraukimo įforminimas neatitiko jo tikrosios valios. Atsakovo teigimu, jis 2020 m. liepos 17 d. (penktadienį), 00.34 val. pasiekė Vilnių, sustojo Ukmergės g., Vilniuje esančioje degalinėje poilsiui. Atsakovas 2020 m. liepos 17 d. (penktadienį) 11.20 val. nuvairavo sunkvežimį nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), pastatė sunkvežimį aikštelėje ir grįžo namo.

Teigia, kad tÄ dienÄ nebuvo ieÅ¡kovės buveinėje adresu P. LukÅ¡io g. 7, Vilniuje, nekalbėjo nei su vienu ieÅ¡kovės darbuotoju ir nebuvo informuotas apie atleidimÄ iÅ¡ darbo. Atsakovas 2020 m. liepos 20 d. buvo atvykęs į ieÅ¡kovės buveinę adresu P. LukÅ¡io g. 7, Vilniuje, tačiau apie tai, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų nepatenkinta jo darbu ar tai, kad ketina nutraukti darbo sutartį, nei tÄ dienÄ , nei kitomis dienomis nebuvo kalbama. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta UAB ,,Borus“ buhalterė Ž.

P. nurodė, kad su atsakovu buvo sutarta dėl 3 mėn. bandomojo laikotarpio; per tÄ laikÄ buvo nuogirdų, jog jis nesusitvarko su darbu, skundėsi vadybininkai. Liudytoja patvirtino, kad 2020 m. liepos 17 d. buvo penktadienis, atsakovas buvo atėjęs pas jÄ , guodėsi, kad sunku dirbti, pateikė jai kai kuriuos dokumentus, ataskaitÄ , bet neturėjo su savimi CMR važtaraščių, tad juos pažadėjo atneÅ¡ti pirmadienį, t. y. 2020 m. liepos 20 d., ir nuėjo pas direktorių. Pažymėjo, kad kabinetai yra Å¡alia ir ji girdėjo, kad jie kalbasi, paskui pakvietė liudytojÄ pasiraÅ¡yti ant dokumentų, kad atsakovas nepriima įsakymo dėl atleidimo.

Vėliau atsakovo po atleidimo liudytoja nematė. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas L. M. paaiÅ¡kino, kad atsakovas įsidarbino 2020 m. birželio 3 d., atliko vienÄ pervežimÄ , bet buvo komunikacinių nusiskundimų, skundėsi klientai, Danijos įmonė. Atsakovas į LietuvÄ grįžo 2020 m. liepos 16 d., o 2020 m. liepos 17 d. atvyko į ofisÄ , tuomet liudytojas jį perspėjo, kad atsakovas netinka darbui. Atsakovui 2020 m. liepos 20 d. liudytojas įteikė įsakymÄ dėl atleidimo, kurio atsakovas nepasirašė.

Akcentavo, kad 2020 m. liepos 17 d. pokalbis su atsakovu vyko po pietų, jau maždaug darbo pabaigoje. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta atsakovo žmona V. L. paaiÅ¡kino, kad vyras iÅ¡ reiso grįžo naktį iÅ¡ 2020 m. liepos 16 d. į 2020 m. liepos 17 d., o kai ji kėlėsi į darbÄ 2020 m. liepos 17 d. 8 val., vyras miegojo. Jai grįžus į namus apie 12.40, vyro namuose nebuvo, jis grįžo po keleto minučių, sakė, kad nuvarė vilkikÄ Ä¯ aikÅ¡telę. Liudytoja apie 13.20 val. išėjo į darbÄ , o vyras sakė, kad eis miegoti, niekur vykti tÄ dienÄ nesiruošė, sakė, kad blogai jaučiasi.

Teismo posėdžio metu iÅ¡klausytuose garso įraÅ¡uose užfiksuotas pokalbis, kurio metu atsakovas sako, jog dar kaulus skauda, naktį grįžo, tuo tarpu įmonės vadovas klausia: ,,17 tu grįžai?‘‘. Teismas pažymi, kad iÅ¡ to darytina iÅ¡vada, jog jeigu pokalbis bÅ«tų vykęs 2020 m. liepos 17 d., įmonės vadovo klausimas ,,17 tu grįžai?‘‘ nebÅ«tų logiÅ¡kas. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad garso įraÅ¡e girdima, kaip įmonės vadovas kalba su kažkuo telefonu ir sako: ,,tai ryt apie 9 val. susiskambinam, dabar jau nebus kelto‘‘, vadinasi, jeigu, kaip teigia ieÅ¡kovas, pokalbis vyko 2020 m. liepos 17 d., tai minimas ,,ryt‘‘ yra 18 d., Å¡eÅ¡tadienis, o ieÅ¡kovo atstovas teismo posėdžio metu į teismo užduotÄ klausimÄ ar įmonė dirba Å¡eÅ¡tadieniais, nurodė, jog Å¡eÅ¡tadienį įmonė nedirba.

Teismas pabrėžė, kad iÅ¡klausytame garso įraÅ¡e įmonės vadovas sako: ,, 600 Eur pas tave yra, dabar darau 1 100 Eur, bus 1 700 Eur, nežinau, kada įkris‘‘. Po kurio laiko sako: ,,va, iÅ¡keliavo Å¡tuka Å¡imtas‘‘, tuo tarpu pagal į bylÄ pateiktus pavedimo dokumentus, toks pavedimas padarytas bÅ«tent 2020 m. liepos 20 d. 15.14 val. IÅ¡ Å¡ių bylos aplinkybių, teismas konstatuoja, kad atsakovas ofise buvo 2020 m. liepos 20 d., o ne 2020 m. liepos 17 d. YpatingÄ dėmesį teismas atkreipė į tai, jog aplinkybių, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima sutikti su ieÅ¡kovo atstovo argumentais, jog garso įraÅ¡as buvo padarytas 2020 m. liepos 17 d., tai yra girdima pačiame garso įraÅ¡e ir užfiksuota pateiktų garso įrašų duomenyse, nagrinėjant bylÄ nenustatyta.

Teismas taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovė teismo posėdžio metu akcentavo, jog atsakovas blogai atliko jam priskirtas darbines funkcijas, netinkamai vykdė vadovybės nurodymus, o liudytoju apklaustas T. V. nurodė, kad nuo pirmųjų dienų su atsakovu kilo nesklandumai, jis negalėjo surasti vietų, laiku tų vietų nepasiekdavo, tad po 1 mėn. liudytojas kalbėjosi su direktoriumi, kad darbuotojas netinka, nes buvo skundų iÅ¡ klientų. Dėl Å¡ių priežasčių įmonė norėjo nutraukti darbo sutartį su atsakovu per bandomÄ jį laikotarpį, tad liudytojas paskambino atsakovui ir pasakė, kad sutartis bus nutraukta; tuo metu atsakovas buvo Å vedijoje.

PaaiÅ¡kino, kad dėl darbo pretenzijas atsakovui reiÅ¡kė telefonu, o komandiruotė buvo pratęsta todėl, kad ji visuomet trunka 6 savaites ir taip nusprendė direktorius. Teismas akcentavo, kad teismo posėdyje iÅ¡klausytuose garso įraÅ¡uose užfiksuotas pokalbis tarp ieÅ¡kovės vadovo ir atsakovo, kuriame atsakovas keletÄ kartų primygtinai klausia, kokios problemos darbe su juo kilo. Jis klausia: „kokios problemos, norėjau iÅ¡girsti iÅ¡ tavęs?‘‘, o įmonės vadovas atsako: ,,ne, nieko...‘‘.

Atsakovas vėl po kurio laiko klausia: ,,tai kokios problemos su manim?‘‘, o jam vadovas atsako: ,,ne, nieko, žinok, S..., <...> ne tavo, S., problemos, girdėjau kai kalbėjaisi su V...abudu...“. Teismas dėl Å¡io įmonės vadovo ir atsakovo pokalbio pažymėjo, kad Å¡io pokalbio metu net nebuvo užsiminta ne tik apie atleidimÄ iÅ¡ darbo, bet ir apie bet kokį netinkamai atliekamÄ darbÄ , kokius nors priekaiÅ¡tus dėl darbo funkcijų ar elementarias atsakovo klaidas. Teismas pažymėjo, kad atsakovo teigimu, pirmoji jo komandiruotė turėjo trukti tik vienÄ mėnesį nuo 2020 m. birželio 3 d. iki 2020 m. birželio 30 d., tačiau, ieÅ¡kovei papraÅ¡ius, buvo pratęsta iki 2020 m. liepos 17 d.

IeÅ¡kovė į bylÄ teikė susiraÅ¡inėjimÄ su užsakovais, tačiau duomenų, kad ieÅ¡kovė apie netinkamai atliekamÄ darbÄ , pastabas dėl darbo bÅ«tų teikusi atsakovui, nėra. Teismas atkreipia dėmesį, kad kitokių duomenų ieÅ¡kovė į bylÄ neteikė. Duomenų, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų reiÅ¡kusi pretenzijas atsakovui dėl blogai atliekamo darbo nėra pateikta, o garso įraÅ¡uose užfiksuota, kad atsakovui konkrečiai paklausus kokios problemos, jam buvo atsakyta, kad problemų nėra.

Atsižvelgiant į tai, kad į bylÄ nėra pateikta duomenų, jog atsakovo atžvilgiu dėl netinkamai atliekamo darbo bÅ«tų suraÅ¡yti tarnybiniai praneÅ¡imai, taip pat į tai, jog jam buvo pratęsta komandiruotė, vertintina, kad ieÅ¡kovė atsakovui pretenzijų nereiÅ¡kė. Teismas nurodė, kad pagal DK 36 straipsnį darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju pripažinęs, kad iÅ¡bandymo rezultatai nepatenkinami. Sprendimas priimamas apie tai raÅ¡tu įspėjus darbuotojÄ prieÅ¡ tris darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo.

IeÅ¡kovė teigia, kad atsakovÄ iÅ¡ darbo atleido dėl nepatenkinamų rezultatų per iÅ¡bandymo laikotarpį. Atsakovas teigia, kad darbo sutarties sudarymo dienÄ Å¡alys nesulygo dėl iÅ¡bandymo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad darbo sutarties visas tekstas buvo spausdinamas kompiuteriu, tačiau darbo sutartyje įraÅ¡ai: sudaroma neterminuota, nubraukta žodžio dalis „ne“ (Darbo sutarties 2 punktas), papildomai įraÅ¡yta „3-jų mėnesių“ (Darbo sutarties 4 punktas), papildomai įraÅ¡yta „suminė darbo laiko apskaita 8 val.“ (Darbo sutarties 5 punktas), atsižvelgiant į tai, kad atsakovui nurodant, jog jis savo darbo sutartį per klaidÄ paliko ieÅ¡kovei, vertintina, kad prieraÅ¡ai galėjo bÅ«ti padaryti po atsakovo atleidimo iÅ¡ darbo.

Teismas akcentavo, kad tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė ir darbo ginčų komisija savo sprendime. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad darbo ginčų komisija sprendime nurodė, jog darbo sutarties 2 punkte pataisius žodį „neterminuota“ į „terminuota“, turėjo bÅ«ti nurodyta ir darbo sutarties Å¡alis, kurios iniciatyva iÅ¡bandymas nustatomas: ar darbdavio, siekiant patikrinti ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, ar darbuotojo, siekiant įsitikinti ar darbas jam tinkamas. Teismas nurodė, kad su tokiais argumentais sutinka.

Nors ieÅ¡kovė teigia, kad atsakovas buvo įspėtas apie atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal DK 36 straipsnį, tačiau neteikia tai patvirtinančių duomenų. Teismui nustačius, kad atsakovas ofise buvo ne 2020 m. liepos 17 d., o tik 2020 m. liepos 20 d., pagal DK 36 straipsnį ieÅ¡kovė privalėtų apie tai raÅ¡tu įspėti darbuotojÄ prieÅ¡ tris darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo, bet to nepadarė. IeÅ¡kovė teigė, kad atsakovas suprato, jog darbo sutartis su juo yra nutraukta, nes jis turėjo CMR važtaraščius ir nurodė, kad jų negrÄ Å¾ins, kol su juo nebus galutinai atsiskaityta.

Atsakovas nurodė, kad jis važtaraščius turėjo kaip garantÄ , kad ieÅ¡kovė jam užmokės visÄ darbo užmokestį laiku. Tačiau teismas nurodė, garso įraÅ¡e yra užfiksuota, jog atsakovas nurodo, kad CMR kol kas lieka pas jį, bet įmonė tik jam paskambina ir CMR jis atveža, į kÄ Ä¯monės vadovas sako: „svarbiausia CMR pirmas, nes Ikea sakė nemokės“, tačiau jokių kitų pretenzijų ar priekaiÅ¡tų, ginčų dėl CMR važtaraščių negrÄ Å¾inimo, garso įraÅ¡e nėra užfiksuota.

IeÅ¡kovė grįsdama ieÅ¡kinio reikalavimus į bylÄ teikė transporto vadovo T. V. 2020 m. liepos 17 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ â€žDėl vairuotojo S. L. veiksmų“, UAB ,,Borus“ 2020 m. liepos 17 d. įsakymÄ Nr. A111 „Dėl įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimÄ â€œ, UAB ,,Borus“ 2020 m. liepos 20 d. įsakymÄ Nr. A112, 2020 m. liepos 17 d. suraÅ¡ytÄ atsisakymo susipažinti su įsakymu aktas Nr. 004, 2020 m. liepos 20 d. suraÅ¡ytÄ atsisakymo vykdyti nurodymus ir susipažinti su įsakymu aktas Nr. 005.

Atsakovas teigia, kad minėti dokumentai buvo suraÅ¡yti po ieÅ¡kovo atleidimo, o tai patvirtina tai, kad Å¡ių dokumentų ieÅ¡kovė nepateikė komisijai nagrinėjant darbo ginÄÄ . Atsakovas akcentavo, kad 2020 m. liepos 17 d. įsakymo blankas skiriasi nuo kitų įsakymų blankų, taip pat skirtingai raÅ¡omos ir dokumento antraÅ¡tės (su patikslinimais), 2020 m. liepos 17 d. įsakyme nespausdinamos direktoriaus pareigos. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovė į bylÄ teikė 2020 m. liepos 20 d.

įsakymÄ Nr. A112, o darbo ginčų komisijai teikė 2020 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. A112 variantÄ su kita data, t. y. 2020 m. liepos 21 d. įsakymÄ Nr. A112. Ä®sakymas yra tuo pačiu numeriu bei turiniu, tačiau skiriasi jo suraÅ¡ymo data, 2020 m. liepos 21 d. įsakyme Nr. A112 nurodyta, kad atsakovės direktorius įsako atleisti atsakovÄ iÅ¡ užimamų pareigų nuo 2020 m. liepos 20 d. Nei viename iÅ¡ Å¡ių įsakymų nėra nurodytas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis atleidžiamas atsakovas.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta Ž. P. paaiÅ¡kino, kad ji rengdama dokumentus dėl atleidimo padarė klaidÄ , suklydo datÄ , todėl tų dokumentų buvo 2, bet blogasis buvo sunaikintas. Liudytoja taip pat nurodė, kad ji formina darbo sutartis, raÅ¡o kompiuteriu, ranka įraÅ¡o bandomÄ jį laikotarpį, neterminuota ar terminuota sutartis, nes toks yra kompiuterio programos standartas; darbo sutartį su atsakovu taip pat formino ji. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės teigimu, įmonės vadovas iÅ¡ nežinojimo suklydo, darbo sutartyje nurodė, kad ji nutraukta pagal DK 55 straipsnį.

Teismas tokį argumentÄ vertino kritiÅ¡kai, pažymėjo, kad ieÅ¡kovė pateikė duomenis Sodrai apie tai, kad atsakovas iÅ¡ darbo buvo atleistas pagal DK 55 straipsnio 1 dalį. Darbo sutartyje padarytas įraÅ¡as, kuriame nurodyta, kad atsakovas atleistas 2020 m. liepos 20 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį. Atsakovas akcentavo, kad darbo ginčų komisijoje baigiant nagrinėti atsakovo 2020 m. rugpjūčio 24 d. praÅ¡ymÄ dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo, t. y. vienÄ dienÄ prieÅ¡ sprendimo priėmimÄ , ieÅ¡kovė 2020 m. spalio 12 d. kreipėsi į SodrÄ , dėl atsakovo atleidimo pagal DK 36 straipsnyje nurodytÄ pagrindÄ .

Sodroje atleidimo pagrindas iÅ¡ DK 55 straipsnio 1 dalį į DK 36 straipsnio 3 dalį pakeistas tik 2020 m. spalio 12 d., t. y. praėjus 2,6 mėnesio po darbo santykių pasibaigimo ir po pusantro mėnesio po ieÅ¡kovo praÅ¡ymo pateikimo komisijai dienos. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nors ir nurodo, kad suklydo įraÅ¡ydama atleidimo pagrindÄ , tačiau nepaaiÅ¡kino, kodėl tik 2020 m. spalio 12 d. kreipėsi į SodrÄ ir siekė pakeisti atleidimo pagrindÄ . Nors ieÅ¡kovė nurodo, kad atsakovo atleidimo iÅ¡ darbo pagrindas buvo nurodytas dėl padarytos klaidos, tačiau teismas akcentuoja, kad vertinant atleidimo pagrindÄ jis buvo nurodytas konkretus – DK 55 straipsnio 1 dalis.

Atsakovas neiÅ¡reiÅ¡kė noro nutraukti darbo sutartį, praÅ¡ymo nutraukti darbo sutartį nerašė, todėl ieÅ¡kovės darbo sutarties nutraukimo įforminimas neatitiko atsakovo tikrosios valios. Nesant atsakovo raÅ¡ytinio praÅ¡ymo nutraukti darbo sutartį, ieÅ¡kovė darbo sutartį nutraukė neteisėtai DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu. Atsižvelgiant į tai teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė, atleisdama atsakovÄ iÅ¡ darbo, nesilaikė DK 65 straipsnyje įtvirtintos atleidimo iÅ¡ darbo dokumentų įforminimo tvarkos – darbdavio sprendimas nutraukti darbo sutartį ar konstatuoti darbo sutarties pasibaigimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas raÅ¡tu, sprendime nurodoma darbo sutarties nutraukimo pagrindas ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena (3 dalis); sprendimas perduodamas darbuotojui nedelsiant (4 dalis); pasibaigus darbo sutarčiai, apie tai daromas įraÅ¡as darbo sutartyje (7 dalis).

IeÅ¡kovė, priėmusi sprendimÄ atleisti atsakovÄ iÅ¡ darbo, jo nepateikė atsakovui, taip pat Å¡io sprendimo nepateikė ir darbo ginčų komisijai. IeÅ¡kovė, bÅ«dama atsakinga už tinkamÄ darbo santykių įforminimÄ ir darbuotojo informavimÄ apie sprendimus, susijusius su darbo santykiais, atleisdama atsakovÄ iÅ¡ darbo nesilaikė nustatytos darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo įforminimo tvarkos. Todėl teismas sprendė, kad darbuotojas įrodė aplinkybes, esančias jo reikalavimų pagrindu, paneigė darbdavio priimto įsakymo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , todėl teismas nurodė kad yra pagrindas ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.

Teismas nurodė, kad pripažinus, jog ieÅ¡kovė neteisėtai atleido iÅ¡ darbo atsakovÄ , pastarajam priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus (DK 218 straipsnis). Be to, DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (Å¡io kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iÅ¡ uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iÅ¡ Å¡eÅ¡ių.

Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iÅ¡ uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iÅ¡ Å¡eÅ¡ių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui. Taip pat teismas nurodė, kad Dienpinigių mokėjimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 ,,Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių iÅ¡laidų apmokėjimo“ (toliau – ApraÅ¡as) 9 punkte nustatyta, kad jeigu kolektyvinėje ar darbo sutartyje ir (arba) valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vidaus teisės aktuose nenustatyta kitaip, ne vėliau kaip paskutinę darbo dienÄ iki komandiruotės pradžios darbuotojui privalo bÅ«ti iÅ¡mokėtas ne mažesnis kaip 50 procentų už komandiruotę apskaičiuotų dienpinigių avansas.

ApraÅ¡o 10 punkte nustatyta, kad komandiruotam darbuotojui grįžus iÅ¡ komandiruotės, dienpinigiai perskaičiuojami ir neiÅ¡mokėta dienpinigių dalis iÅ¡mokama ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dienÄ . DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (DK 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iÅ¡ uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iÅ¡ Å¡eÅ¡ių.

Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui. Teismas pažymėjo, kad atsakovas priešieškiniu teigia, kad ieškovė su juo laiku neatsiskaitė, o ieškovė nurodo, kad yra visiškai atsiskaičiusi su atsakovu.

Ä® bylÄ pateikti duomenys, kad 2020 m. liepos 20 d. ieÅ¡kovė buvo skolinga atsakovui 1090 Eur. Darbo sutarties 3 punkte nurodyta, kad darbo užmokestis darbuotojo praÅ¡ymu mokamas vienÄ kartÄ per mėnesį iki 15 mėnesio dienos. Nustatyta, kad 2020 m. liepos 14 d. ieÅ¡kovui buvo sumokėtas tik avansas, o ne visas atlyginimas, dalis darbo užmokesčio sumokėta 2020 m. liepos 20 d., o likusiÄ atlyginimo dalį ieÅ¡kovė pervedė 2020 m. rugpjūčio 24 d. Nustatyta, kad ieÅ¡kovė nesumokėjo atsakovui vidutinio darbo užmokesčio už tris įspėjamojo laikotarpio darbo dienas.

Ä®spėjimo ieÅ¡kovė nepateikė ir į darbo bylÄ . Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovui dienpinigiai buvo pilnai sumokėti 2020 m. rugpjūčio 24 d. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad sumokėjo atsakovui minėtus pinigus po to, kai jis grÄ Å¾ino CMR važtaraščius. Teismas konstatavo, kad tiek darbo užmokestį, tiek dienpinigius ieÅ¡kovė turėjo pareigÄ pervesti ne vėliau kaip atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ , t. y. 2020 m. liepos 20 d. Teismui iÅ¡nagrinėjus ginÄÄ ir nustačius, jog ieÅ¡kovė, atleisdama atsakovÄ iÅ¡ darbo, neiÅ¡mokėjo jam priklausančių dienpinigių sumos, vadinasi, neatsiskaitė pilnai su atleidžiamu darbuotoju, yra pagrindas spręsti dėl netesybų priteisimo.

Teismas pažymėjo, kad nurodytame straipsnyje nustatyta sankcija nustato kompensacinį mechanizmÄ , kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos. Antra, Å¡i norma kartu nustato sankcijÄ darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaito. Å i sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali bÅ«ti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad negalėjo atsiskaityti su atsakovu dėl jo kaltės, todėl teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė privalėjo sumokėti netesybas už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ .

Už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 21 d. iki 2020 m. rugpjūčio 5 d. ieÅ¡kovė buvo skolinga atsakovui 1 090 Eur (kompensacija – 581,34 Eur), o už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d. iki 2020 m. rugpjūčio 24 d. – 590 Eur (kompensacija – 354 Eur), iÅ¡ viso 935,34 Eur. IeÅ¡kovei neįrodžius atsiskaitymo su atsakovu jo atleidimo dienai fakto, yra pagrindas atsakovui priteisti 935,34 Eur netesybas. Teismas taip pat konstatavo, kad darbuotojas prašė jo negrÄ Å¾inti į darbÄ . NegrÄ Å¾inus darbuotojo į darbÄ , darbo sutartis laikoma nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dienÄ (DK 218 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis DK 218 straipsnio 4 dalimi, teismui nusprendus neteisėtai atleisto darbuotojo negrÄ Å¾inti į darbÄ , taikomi kiti jo pažeistų teisių gynimo bÅ«dai. Pagal Darbo sutartį ieÅ¡kovė ir atsakovas sulygo dėl 1 002 Eur dydžio darbo užmokesčio per mėnesį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. A1-767 „Dėl metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2020 metais patvirtinimo“, 2020 metų metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius esant penkių darbo dienų savaitei yra 21,1 darbo dienos.

Atsižvelgiant į tai teismas sprendė, jog yra pagrindas priteisti atsakovui 47,49 Eur vidutinį darbo dienos darbo užmokestį už kiekvienÄ darbo dienÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2020 m. liepos 20 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus nuo atsakovo atleidimo iÅ¡ darbo dienos. Teismas pažymėjo, kad spręsdamas dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgė į tai, kad atsakovas bendrovėje dirbo ne itin ilgÄ laikÄ , atsižvelgė į darbuotojo pareigų ypatumus, Å¡alių tarpusavio santykių pobÅ«dį.

Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju nėra pagrindo sumažinti darbdaviui taikytinÄ sankcijÄ . Pasisakydamas dėl darbuotojo reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ , teismas konstatavo, kad darbuotojo nurodyti sveikatos sutrikimai nėra susiję su neteisėtu darbo sutarties nutraukimu, todėl atsakovo reikalavimÄ priteisti 900,00 Eur neturtinę žalÄ vertino kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ . Teismas nurodė, kad dėl kitų Å¡alių argumentų nepasisako. Paskirstydamas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis yra patenkintas 66,67 procentais.

IeÅ¡kovė UAB „Borus“ byloje patyrė 1 540,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, o atsakovas S. L. patyrė 700,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsižvelgiant į tai teismas vertino, kad atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos sudaro 466,69 Eur, o ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo atitinkamai priteistina 513,28 Eur. Ä®skaičius mokėtinas sumas, ieÅ¡kovei priteistina 46,59 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 7. IeÅ¡kovė UAB „Borus“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ . t. y. netenkinti darbuotojo S. L. reikalavimo pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu ir iÅ¡spręsti tarp Å¡alių kilusį darbo ginÄÄ iÅ¡ esmės – pripažinti, kad darbuotojas yra atleistas pagal DK 36 straipsnio 3 dalį teisėtai ir pagrįstai ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

ApeliacijÄ grindžia Å¡iais pagrindiniais argumentais: 7.1. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė tarp Å¡alių kilusio ginčo faktines aplinkybes, kurios lėmė netinkamÄ teisinių santykių kvalifikavimÄ . Teismo iÅ¡dėstyti tam tikri argumentai bei motyvai yra paremti prielaidomis ir spėjimu, todėl jie lėmė klaidingas iÅ¡vadas. Teismas neatsižvelgė į eilę byloje surinktų duomenų, nepagrįstai ir be jokių motyvų atmetė raÅ¡ytinius dokumentus ir liudytojų parodymus, kurie patvirtina visiÅ¡kai kitokias faktines aplinkybes.

Sprendimas iÅ¡imtinai paremtas tik atsakovo (darbuotojo) pateiktais žodiniais paaiÅ¡kinimais bei jo paties selektyviai pateiktais ir prieÅ¡taringai vertinamais garso įraÅ¡ais. Apelianto nuomone, atsakovo slapta daryti garso įraÅ¡ai apskritai yra neteisėti, jie neatitinka įrodymų objektyvumo ir patikimumo kriterijų, todėl Å¡ioje byloje negalėjo bÅ«ti priimti ir vertinti. Tuo pačiu, teismas nenurodydamas jokių motyvų atmetė absoliučiai prieÅ¡ingas aplinkybes įrodančius raÅ¡ytinius įrodymus ir priesaikÄ davusių liudytojų paaiÅ¡kinimus.

Manytina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , neatsižvelgė į byloje surinktų įrodymų visetÄ . 7.2. Apeliantės tvirtinimu, teismas neteisingai nustatė faktines atsakovo darbo sutarties nutraukimo aplinkybes. PaaiÅ¡kina, kad darbo sutarties 4 punktu Å¡alys abipusiu sutarimu susitarė dėl 3-jų mėnesių iÅ¡bandymo laikotarpio. Pažymi, kad atsakovas iÅ¡ komandiruotės į Lietuvos RespublikÄ grįžo naktį 2020 m. liepos 17 d. (iÅ¡ ketvirtadienio į penktadienį).

Kadangi jis grįžo vėlai naktį (apie 00.34 val.), automobilį pastatė netoli namų, o kitÄ rytÄ S. L. darbdavio nurodymu nugabeno transporto priemonę į UAB „Borus“ aikÅ¡telę. Toks darbuotojo judėjimo laikas užfiksuotas kassavaitinėje transporto priemonės judėjimÄ fiksuojančioje diagramoje. Teismas neteisingai vertino, kad darbuotojas nebuvo atvykęs 2020 m. liepos 17 d. ir nebuvo įspėtas apie darbo sutarties nutraukimÄ . Teigia, kad 2020 m. liepos 17 d. darbo pabaigoje, S. L. atvyko į darbovietę.

Su įmonės vadovu įvyko pokalbis dėl darbo sutarties nutraukimo. Darbdavys iÅ¡samiai ir aiÅ¡kiai žodžiu iÅ¡dėstė, kad atsakovo darbo rezultatai vertinami neigiamai, nurodė priežastis, dėl kurių jis neiÅ¡laikė iÅ¡bandomojo laikotarpio, paaiÅ¡kino, jog darbuotojas nėra tinkamas įmonei. Darbuotojui papildomai perskaitytas 2020 m. liepos 17 d. direktoriaus įsakymas dėl įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimÄ . Darbuotojas atsisakė su Å¡iuo įsakymu susipažinti pasiraÅ¡ytinai, todėl buvo suraÅ¡ytas tarnybinis praneÅ¡imas.

Apeliantė paaiÅ¡kina, kad 2020 m. liepos 20 d. (pirmadienį) atsakovas atvyko į darbovietę, Å¡alys sprendė klausimus dėl komandiruotės galutinių ataskaitų pridavimo, likusio įmonės turto ir dokumentų gražinimo. Tarp Å¡alių vyko pokalbiai dėl galutinio atsiskaitymo, įskaitant kompensacijų sumokėjimÄ už priklausančias nepanaudotas atostogas. Tokie veiksmai paprastai atliekami pasibaigus darbo teisiniams santykiams. S. L. buvo supažindintas su 2020 m. liepos 20 d. direktoriaus įsakymu dėl darbuotojo atleidimo iÅ¡ užimamų pareigų. 7.3.

Darbdavė nurodo, kad nesutinka su teismo priteistomis netesybomis. PaaiÅ¡kina, kad atsakovas disponavo komandiruotėje vykdytų krovinių pervežimo reisų važtaraščiais, tačiau nutraukiant darbo sutartį jų neperdavė darbdaviui, sulaikė ir neteisėtai juos pasisavino. UAB „Borus“ negalėjo pateikti Å¡ių važtaraščių savo užsakovams ir patvirtinti, kad yra tinkamai įvykdyti krovinių pervežimo užsakymai. Likusios dienpinigių 1 069,95 Eur sumos iÅ¡mokėjimÄ darbdavė siejo su įmonės dokumentų (krovinio važtaraščių) grÄ Å¾inimu.

Todėl apeliantės įsitikinimu, galutinio atsiskaitymo uždelsimas buvo sÄ lygotas paties darbuotojo kaltės (DK 147 straipsnio 2 dalis). Pažymi, kad įmonė ketino geranoriÅ¡kai spręsti dokumentų grÄ Å¾inimo klausimÄ , todėl 2020 m. rugpjūčio 5 d. sumokėjo atsakovui 500 Eur, t. y. dalį jam priklausančių dienpinigių, o likusiÄ sumÄ sumokėjo 2020 m. rugpjūčio 24 d., kai jis grÄ Å¾ino pasisavintus įmonės dokumentus. 7.4. Apeliantė teigia, kad įmonė UAB „Borus“ teisėtai ir pagrįstai pasinaudojo DK 36 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta supaprastinta darbo sutarties nutraukimo procedÅ«ra.

Å is atskiras teisinis pagrindas sÄ lygoja, kad nutraukiant darbo sutartį pagal DK 36 straipsnio 3 dalį nėra taikomi tokie griežti reikalavimai kaip nutraukiant darbo sutartį pagal DK 55 straipsnį arba kitais pagrindais, nes įstatymas nenumato iÅ¡bandymo instituto formalizavimo. PaaiÅ¡kina, kad darbdavė surinko ir savo žinioje turėjo pakankamai informacijos, kad savarankiÅ¡kai priimtų sprendimÄ dėl darbuotojo nepatenkinamų rezultatų. UAB „Borus“ nepatenkinami darbuotojo vertinimo kriterijai ir darbo sutarties nutraukimo priežastys buvo raÅ¡tu iÅ¡dėstyti darbuotojui S. L. 2020 m. liepos 17 d.

įspėjime apie darbo sutarties nutraukimÄ . IÅ¡bandymo rezultatų vertinimÄ Ä¯statymas suteikia darbdavio prerogatyvai. Apie netinkamai atliekamÄ darbÄ teismas pateikė įrodymus, t. y. klientų nusiskundimus. Be to, liudytojas T. V. teisme patvirtino, kad „nuo pirmųjų dienų kilo nesklandumai, jis negalėjo surasti vietų, laiku tų vietų nepasiekdavo, tad po 1 mėn. kalbėjosi su direktoriumi, kad darbuotojas netinka, nes buvo skundų iÅ¡ klientų“. 7.5. Apeliantė paaiÅ¡kina, kad teisinį atleidimo pagrindÄ sÄ lygoja tai, jog Å¡alys darbo sutarties 4 punktu susitarė dėl papildomos sÄ lygos, t. y. nustatė 3-jų mėnesių iÅ¡bandomÄ jį laikotarpį.

UAB „Borus“ buhalterė byloje paliudijo, kad toks susitarimas buvo ir kad ji įrašė Å¡iÄ sÄ lygÄ Ä¯ darbo sutartį jos sudarymo metu. Atsakovo teiginiai, kad jis nesitarė dėl iÅ¡bandymo, o sutartyje įraÅ¡ai ranka padaryti be jo žinios, yra deklaratyvÅ«s, neatitinka tikrovės. Teismas be pagrindo sureikÅ¡mino tÄ aplinkybę, kad sutartyje nenurodyta, kurios Å¡alies iniciatyva yra nustatytas iÅ¡bandymÄ . Kasacinio teismo praktikoje laikoma, kad jeigu darbo sutartyje lieka neaptarta, kurios Å¡alies iniciatyva iÅ¡bandymas nustatytas, pripažįstama, kad Å¡alys sulygo dėl abiejų iÅ¡bandymo rÅ«Å¡ių. 7.6.

Apeliantė teigia, kad atsakovui pradėjus dirbti įmonėje 2020 m. birželio 3 d. data ir nutraukus darbo sutartį 2020 m. liepos 20 d. data, iÅ¡bandymo laikotarpis nebuvo pasibaigęs, todėl darbdavys pasinaudojo DK 36 straipsnio 3 dalies nuostata. PaaiÅ¡kina, kad visi byloje apklausti liudytojai paliudijo, kad darbuotojas S. L. 2020 m. liepos 17 d. buvo atvykęs į biuro patalpas, matė jį ir betarpiÅ¡kai su juo bendravo, girdėjo apie pareikÅ¡tÄ Ä¯spėjamÄ dėl darbo sutarties nutraukimo. Liudytojai taip pat patvirtino, kad atsakovas atsisakė susipažinti pasiraÅ¡ytinai su jam skirtais dokumentais.

Liudytojai pateikė paaiÅ¡kinimus su specifinėmis detalėmis, kurios papildo kiekvieno jų nurodytas aplinkybes, parodymai sutampa ir neprieÅ¡tarauja vienas kitam, todėl nebuvo pagrindo abejoti jų patikimumu ar teisingumu. 7.7. Apeliantė nurodo, kad UAB „Borus“ Å¡ioje byloje kėlė klausimÄ ar nesankcionuoti ir slapta daryti garso įraÅ¡ai gali bÅ«ti vertinami kaip objektyvÅ«s ir patikimi įrodymai. Nei teismui, nei proceso Å¡alims absoliučiai nėra žinomas Å¡ių duomenų surinkimo bÅ«das, jų autentiÅ¡kumas ir vientisumas.

Taip pat nėra žinoma, ar atsakovo pateiktų garso įrašų turinys nėra iÅ¡kraipytas, sukarpytas, suklijuotas ar kitaip modifikuotas, ar nėra specialiai pateikiamas tik tas įraÅ¡as ar jo dalis, kurio turinys bÅ«tų naudingas ir palankus tik vienai proceso Å¡aliai. Tokie į bylÄ pateikti duomenys turėtų bÅ«ti vertinami ypatingai kritiÅ¡kai. Apeliantės teigimu, teismas be pagrindo rėmėsi atsakovo pateiktais garso įraÅ¡ais, konstatuodamas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes. Teismas ex officio (pagal pareigas) turėjo pasisakyti dėl Å¡ių duomenų leistinumo ir naudojimo kaip įrodymo priemonės Å¡ioje civilinėje byloje, t. y. iÅ¡tirti kaip Å¡ie įraÅ¡ai buvo gauti, kokiems asmenims dalyvaujant jie buvo daryti, kokiais įrenginiais buvo fiksuoti ir panaÅ¡iai.

Tik nustatęs reikiamas sÄ lygas, teismas galėjo pripažinti garso įraÅ¡us leistina įrodinėjimo priemone, tačiau to nepadarė. IÅ¡ sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jog teismas rėmėsi atskiromis byloje esančių pokalbių garso įrašų vietomis ir nustatė pokalbio įraÅ¡ymo datÄ . Vertindamas atskirus iÅ¡ konteksto paimtas frazes teismas tik spėjo ir darė vien prielaidomis grįstÄ iÅ¡vadÄ , “kad atsakovas ofise buvo 2020 m. liepos 20 d., o ne 2020 m. liepos 17 d.”.

Apeliantė pažymi, kad liudytojų parodymai patvirtino prieÅ¡ingas aplinkybes, t.  y. kad darbuotojas (atsakovas) atvyko į darbovietę 2020 m. liepos 17 d., su juo bendravo ir jį matė trys byloje liudiję asmenys, jam buvo suraÅ¡yti ir bandomi įteikti dokumentai. Apeliantė teigia, kad darbuotojas, atsisakydamas paraÅ¡u patvirtinti, jog susipažino su jam įmonės skirtais įsakymais, veikė nesÄ Å¾iningai, piktnaudžiavo teisėmis. Darbdavė neturi galimybės įrodyti, kad buvo kitaip. Teismas nesiremdamas pateiktais aktais, liudijančiais apie darbuotojo atsisakymÄ susipažinti su dokumentais, taikė ieÅ¡kovei pernelyg didelę įrodinėjimo pareigÄ . 7.8.

Apeliantės teigimu, teismas neteisingai vertino priežastis, dėl kurių darbdavė nepateikė dokumentų darbo ginčų komisijai. PaaiÅ¡kina, kad visus darbuotojo tinkamÄ informavimÄ apie jam skirtus įsakymus pagrindžiančius dokumentus UAB „Borus“ vadovas bandė pateikti dar darbo ginčo komisijai, tačiau komisija dokumentų nepriėmė ir neprijungė prie bylos. Darbo ginčų komisijos posėdžio protokole 17:42 min užfiksuota kaip UAB „Borus“ vadovas pareiÅ¡kia „darbuotojas S. buvo informuotas, žmogus nepasirašė“, nurodo, kad buvo suraÅ¡ytas transporto vadovo tarnybinis praneÅ¡imas.

Vadovas posėdžio metu perdavė komisijos nariams dokumentus – 2020 m. liepos 17 d. įspėjimÄ apie atleidimÄ ir 2020 m. liepos 17 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ , 2020 m. liepos 17 d. atsisakymo susipažinti aktÄ . Å ios aplinkybės užfiksuotos darbo ginčų komisijos posėdžio protokole (garso įraÅ¡o 17:56 min. ir 18:10 min). 7.9. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat be pagrindo neatsižvelgė į darbdavio nuoseklius paaiÅ¡kinimus apie tai, jog darbo sutartyje, o vėliau ir praneÅ¡ime Sodrai, neteisingai įraÅ¡ytas Darbo kodekso straipsnis atsirado dėl suklydimo.

PaaiÅ¡kina, kad apie įsivėlusiÄ klaidÄ UAB „Borus“ vadovas sužinojo tik darbo ginčų komisijos posėdžio metu 2020 m. rugsėjo 22 d., kai buvo pagarsinti Sodros duomenų bazės įraÅ¡ai. Klaida buvo nedelsiant iÅ¡taisyta. IeÅ¡kovės vertinimu, formalus netinkamo Darbo kodekso straipsnio nurodymas, negali tapti priežastimi pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu. 7.10. Apeliantė taip pat nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria darbuotojui priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ .

PaaiÅ¡kina, kad teismui priėmus darbdaviui nepalankų sprendimÄ , priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpis užsitęsė iki DK 218 straipsnyje 4 dalyje numatyto maksimalaus 1 metų termino. Teismas, priteisdamas vidutinį darbo užmokestį už maksimalų leistinÄ laikotarpį, vertino, „kad nėra pagrindo sumažinti darbdaviui taikytinÄ sankcijÄ â€. Tačiau teismas neatsižvelgė į apelianto nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ , kurioje pažymima, kad skiriant sankcijÄ darbdaviui bÅ«tina atsižvelgti į tam tikrus kriterijus, kurie leistų įgyvendinti Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir socialinio teisingumo principÄ darbo bylose.

Apeliantė pažymi, kad S. L. įmonėje iÅ¡dirbo itin trumpÄ laikotarpį – iÅ¡ viso 47 kalendorines dienas, iÅ¡ kurių faktiÅ¡kai dirbo tik 36 dienas (21 dienÄ birželio mėnesį ir 15 dienų liepos mėnesį). Atsakovas uždirbo ir jam buvo iÅ¡mokėta iÅ¡ viso 1079,95 Eur darbo užmokesčio (562,19 Eur už birželio mėnesį bei 517,76 Eur už liepos mėnesį). Taigi, sprendimu patenkintas reikalavimas sumokėti darbuotojui net keliolika kartų virÅ¡ijančiÄ kompensacijÄ prieÅ¡tarauja teisingumo principui bei yra iÅ¡ esmės neproporcingas pagal jo indėlį į įmonės veiklÄ .

Todėl apeliantės įsitikinimu, Å¡iÄ priteistÄ sankcijÄ teismas turėjo sumažinti.

8. Atsakovas S. L. atsiliepime praÅ¡o apeliacinio skundo netenkini. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais pagrindiniais argumentais: 8.1. Atsakovas nesutinka su apeliantės teiginiais, kad Å¡alys sudarė terminuotÄ darbo sutartį ir buvo susitarusios dėl darbuotojo iÅ¡bandymo laikotarpio. Darbuotojas paaiÅ¡kina, kad jis vairuotoju ekspeditoriumi dirba daugiau kaip 10 metų, t. y. turi daug patirties ir todėl nebuvo jokio reikalo nustatyti iÅ¡bandymo laikotarpį. Pažymi, kad įraÅ¡ai apie iÅ¡bandymo laikotarpį darbo sutartyje yra padaryti ranka, todėl teismas teisingai vertino, kad tokie įraÅ¡ai buvo padaryti vėliau, ne sudarant darbo sutartį.

Apeliantė įrodinėdama, kad darbo sutartis yra terminuota, vis tik nepateikė jokių paaiÅ¡kinimų, kokiam terminui buvo sudaryta darbo sutartis. 8.2. Atsakovas paaiÅ¡kina, kad apie darbo sutarties nutraukimÄ jis sužinojo, kai iÅ¡ Sodros gavo 2020 m. rugpjūčio 18 d. pažymÄ apie asmens valstybinį socialinį draudimÄ Nr. KA_PZ1E-7561, iÅ¡ kurios paaiÅ¡kėjo, kad ieÅ¡kovė dar 2020 m. liepos 20 d. atleido atsakovÄ DK 55 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu, t. y. dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių.

Jeigu atsakovas bÅ«tų žinojęs, kad yra atleistas iÅ¡ darbo, jis 2020 m. rugpjūčio 18 d. nebÅ«tų skambinęs įmonės vadovui L. M. ir neklausęs, kodėl jis nėra draustas valstybiniu socialiniu draudimu. Nors apeliantė įrodinėja, kad darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta dėl to, jog apeliantės netenkino atsakovo darbo rezultatai (Darbo kodekso 36 straipsnio 3 dalis), tačiau, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , teismas visiÅ¡kai pagrįstai sprendė, kad byloje nėra įrodymų apie tai, jog iki darbo sutarties nutraukimo ieÅ¡kovė bÅ«tų reiÅ¡kusi atsakovui pretenzijas dėl blogai atliekamo darbo.

Be to, byloje esančiame 2020 m. liepos 20 d. garso įraÅ¡e yra aiÅ¡kiai girdima, kad L. M. nurodo atsakovui, kad jokių problemų dėl atsakovo atliekamo darbo kokybės nėra. Ä® bylÄ nėra pateikta jokių tarnybinių praneÅ¡imų apie atsakovo blogai atliekamÄ darbÄ . 8.3. Atsakovas pažymi, kad transporto priemonės sutvarkymas, asmeninių daiktų susirinkimas ir kai kurių daiktų grÄ Å¾inimas ieÅ¡kovei nereiÅ¡kia darbo pas ieÅ¡kovę pabaigos. Atsakovas paaiÅ¡kina, kad vairuotojų, grįžusių iÅ¡ komandiruočių, poilsio metu, transporto priemones vairuoja kiti vairuotojai, kadangi, kaip patvirtino byloje apklausti liudytojai (apeliantės darbuotojai), transporto priemonių stovėjimas, nevežant jokių krovinių, yra nuostolingas.

Todėl, atsakovas, žinodamas, kad kurį laikÄ jam nereikės vykti į komandiruotę, susirinko savo daiktus iÅ¡ transporto priemonės. Tai, kad atsakovas grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei kvitus už Å vedijoje pirktas darbui reikalingas priemones, taip pat nereiÅ¡kia darbo pas ieÅ¡kovę pabaigos, kadangi, atsakovui pateikus ieÅ¡kovei kvitus, atsakovui buvo kompensuotos jo patirtos iÅ¡laidos perkant priemones, kurios buvo bÅ«tinas pareigoms vykdyti komandiruotės Å vedijoje metu. 8.4. Atsakovas teigia, kad 2020 m. liepos 17 d. jis nebuvo atvykęs į ieÅ¡kovės ofisÄ , todėl jokios darbo sutarties nutraukimo priežastys ir atleidimo faktas jam objektyviai negalėjo bÅ«ti paaiÅ¡kinti.

PaaiÅ¡kina, kad 2020 m. liepos 17 d. (penktadienį), 00.34 val. vairuodamas ieÅ¡kovės transporto priemonę, jis pasiekė Vilnių, tačiau buvo nuvažiavęs leistinÄ kilometrų skaičių ir privalėjo ilsėtis, buvo naktis. IÅ¡ ieÅ¡kovės nebuvo gavęs nurodymų, todėl sustojo Ukmergės g., Vilniuje esančioje degalinėje poilsiui. Tokį sunkvežimio marÅ¡rutÄ patvirtina byloje esanti kassavaitinė diagrama. Atsakovas paaiÅ¡kina, kad 2020 m. liepos 17 d. (penktadienį) ryte, susiskambinęs su ieÅ¡kovės atstovu ir gavęs pavedimÄ , 11.20 val. nuvairavo transporto priemonę nurodytu adresu Kirtimų g. 55, Vilniuje.

Kadangi Å¡iuo adresu nebuvo budinčių asmenų, pagal ieÅ¡kovės atstovo nurodymus jis pastatė sunkvežimį aikÅ¡telėje, transporto priemonės dokumentus ir raktus paliko ieÅ¡kovės atstovo nurodytoje bÅ«delėje ir, negavęs daugiau jokių pavedimų, grįžo namo. TÄ dienÄ jis nebuvo ieÅ¡kovės buveinėje adresu P. LukÅ¡io g. 7, Vilniuje, nekalbėjo nei su ieÅ¡kovės direktoriumi L. M., nei su transporto direktoriumi T. V., nei su buhaltere ir juo labiau nebuvo informuotas apie atleidimÄ iÅ¡ darbo. 8.5.

Atsakovas paaiÅ¡kina, kad 2020 m. liepos 20 d. tarp atsakovo ir ieÅ¡kovės vadovo vyko bendro pobÅ«džio pokalbiai, tačiau jokios kalbos apie darbo sutarties nutraukimÄ nebuvo. Atsakovas pažymi, kad teismo posėdžio metu buvo perklausytas 2020 m. liepos 20 d. pakalbio, vykusio tarp L. M. ir atsakovo, garso įraÅ¡as. Å iame pokalbyje atsakovas nebuvo informuotas apie atleidimÄ ir jo nebuvo praÅ¡oma pasiraÅ¡yti kokių nors dokumentų. Nors apeliantė laikosi pozicijos, kad dar 2020 m. liepos 17 d. tarp apeliantės darbuotojų ir atsakovo įvyko konfliktas dėl įspėjimo apie atleidimÄ iÅ¡ darbo, tačiau tai paneigia 2020 m. liepos 20 d. garso įraÅ¡as, kuriame nieko negirdėti apie tariamai anksčiau įvykusį konfliktÄ su atsakovu.

Garso įraÅ¡e kalbama apie galutinį atsiskaitymÄ , tačiau tai reiÅ¡kia atsiskaitymÄ po reiso, o ne dėl atleidimo. 8.6. Atsakovo įsitikinimu, teismas, pripažindamas, kad jis buvo atleistas neteisėtai, vadovaudamasis DK 218 straipsnio 4 dalimi, visiÅ¡kai pagrįstai priteisė jam iÅ¡ ieÅ¡kovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus. 8.7. Atsakovas nurodo, kad jis nesutinka su apeliantės argumentais, kad ji turėjo pagrindÄ nutraukti darbo sutartį pagal DK 36 straipsnio 3 dalį, dėl to, kad jis neiÅ¡laikė iÅ¡bandymo. laikotarpio.

Teismas teisingai vertino, kad Å¡alys nebuvo susitarusios dėl iÅ¡bandymo, taip pat kad jis nebuvo įspėtas apie darbo sutarties nutraukimÄ ir kad nėra įrodymų apie tai, kad jis iÅ¡ tikrųjų dirbo blogai ir neiÅ¡laikė iÅ¡bandymo. Atsakovas pažymi, kad jo komandiruotė turėjo trukti tik vienÄ mėnesį nuo 2020 m. birželio 3 d. iki 2020 m. birželio 30 d., tačiau, apeliantė paprašė, kad jis komandiruotę pratęstų ir padirbėtų ilgiau, o tai rodo, kad darbdavė iÅ¡ tikrųjų neturėjo pretenzijų dėl jo darbo.

Atsakovas paaiÅ¡kina, kad jis buvo sutaręs, kad po komandiruotės jis turės tris savaites poilsio, todėl daugiau pavedimų iÅ¡ apeliantės nesulaukęs, jis ilsėjosi. Be to ir darbdavė darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose po 2020 m. liepos 20 d. žymėjo jo neatvykimus į darbÄ , nors, kaip pati teigia, atsakovÄ atleido 2020 m. liepos 20 d. 8.8. Atsakovas paaiÅ¡kina, kad CMR važtaraščius jis sulaikė, siekdamas garantijos, kad su juo bus atsiskaityta už komandiruotėje Å vedijoje dirbtÄ darbÄ .

Tai, kad jis sulaikys CMR važtaraščius iki apeliantė atsiskaitys su juo, girdisi 2020 m. liepos 20 d. pokalbyje tarp L. M. ir atsakovo, be to, L. M. net neprieÅ¡taravo, kad CMR važtaraščius iki atsiskaitymo turėtų atsakovas. Aptariami atsakovo veiksmai jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia ir nepatvirtina, darbo teisinių santykių pabaigos. 8.9. Atsakovo įsitikinimu, teismas pagrįstai jo atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažino neteisėtu. Pažymi, kad jis niekada neiÅ¡reiÅ¡kė noro nutraukti darbo sutartį, niekada nerašė praÅ¡ymo nutraukti darbo sutartį, tad ieÅ¡kovės darbo sutarties nutraukimo įforminimas neatitiko atsakovo tikrosios valios, o nesant atsakovo raÅ¡ytinio praÅ¡ymo nutraukti darbo sutartį, apeliantė neturėjo pagrindo nutraukti jÄ pagal DK 55 straipsnio 1 dalį.

Be to, darbdavė padarė daugybę procedÅ«rinių pažeidimų, dokumentus surašė atgaline data. 8.10. Atsakovo įsitikinimu, teismas pagrįstai rėmėsi garso įraÅ¡ais ir teisingai vertino jų turinį. Nors apeliantė kelia abejones dėl garso įrašų leistinumo ir tikrumo, tačiau bylos nagrinėjimo metu neteikė jokių praÅ¡ymų iÅ¡tirti byloje esančių garso įrašų autentiÅ¡kumÄ bei vientisumÄ , taip pat aplinkybę ar garso įraÅ¡ai buvo modifikuoti. vertinęs garso įraÅ¡o turinį, Teismas visiÅ¡kai teisingai konstatavo, kad atsakovas ofise buvo bÅ«tent 2020 m. liepos 20 d., o ne 2020 m. liepos 17 d.

Teismas ypatingÄ dėmesį atkreipė į tai, jog aplinkybių, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima sutikti su apeliantės atstovo argumentais, jog garso įraÅ¡as buvo padarytas 2020 m. liepos 17 d. nagrinėjant bylÄ nenustatyta. Be to, aplinkybę, kad atsakovas 2020 m. liepos 17 d. nebuvo atvykęs į ieÅ¡kovės ofisÄ patvirtino byloje esantys objektyvÅ«s GPS duomenys, taip pat liudytoja apklausta V. L. Svarbu ir tai, kad liudytojai T. V. ir Ž. P. yra ieÅ¡kovės darbuotojai, kuriuos sieja tiesioginio pavaldumo santykiai su L.

M., todėl pagrįstai manytina, kad jų parodymai negali skirtis nuo apeliantės pareikÅ¡tos pozicijos byloje, taip pat L. M. parodymų. Tačiau byloje esantis 2020 m. liepos 20 d. garso įraÅ¡as paneigia liudytojais apklaustų L. M., T. V. ir Ž. P. parodymus. 8.11. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su apeliantės argumentais, jog atleidimo įsakyme nurodant Darbo kodekso straipsnį buvo padarytÄ formali klaida. Nors apeliantė teigia, kad ,,vykdant darbuotojo atleidimo įforminimÄ padaryta formali klaida“, tačiau šį apeliantės teiginį paneigia ne tiek duomenų pateikimas Sodros Vilniaus skyriui apie tai, kad atsakovas iÅ¡ darbo buvo atleistas pagal DK 55 straipsnio 1 dalį, bet ir įraÅ¡as Darbo sutartyje, kur nurodyta, kad atsakovas atleistas 2020 m. liepos 20 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį, kurį pasirašė apeliantės atstovas – direktorius L.

M. Apeliantė tik 2020 m. spalio 12 d. kreipėsi SodrÄ , dėl atsakovo atleidimo pagrindo pakeitimo į nurodytÄ DK 36 straipsnio 3 dalyje. Tokie apeliantės desperatiÅ¡ki veiksmai parodo, jog apeliantė bet kokia kaina siekia pateisinti neteisėtÄ atsakovo atleidimÄ iÅ¡ darbo. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad nors apeliantė teigiÄ , kad atsakovÄ supažindino su atleidimo įsakymu, tačiau jame nėra nurodytas atleidimo pagrindas. Taip pat atsakovas paaiÅ¡kina, kad ieÅ¡kovė sÄ moningai nutyli faktÄ , kad apie atsakovo atleidimÄ iÅ¡ darbo pranešė Sodrai praleidusi DK 65 straipsnio 7 dalyje nurodytÄ imperatyvų tokio praneÅ¡imo pateikimo Sodrai terminÄ , t. y. pažeidė DK nuostatas ir nevykdė darbdaviui numatytos pareigos.

DK 65 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ po darbo santykių pasibaigimo dienos darbdavys privalo apie darbo sutarties pasibaigimÄ praneÅ¡ti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. IÅ¡ Byloje esančio Sodros 2021 m. vasario 24 d. raÅ¡to Nr. (14.58E)I-1306 „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad DK nustatytu terminu apeliantė apie atsakovo atleidimÄ iÅ¡ darbo nepranešė, praneÅ¡imÄ pateikė tik 2020 m. liepos 22 d. Tai dar kartÄ Ä¯rodo, kad atsakovas 2020 m. liepos 20 d. faktiÅ¡kai nebuvo atleistas iÅ¡ darbo ir dokumentai, kad atsakovas atleidžiamas iÅ¡ darbo neva jo paties praÅ¡ymu pagal DK 55 straipsnio 1 dalį, buvo įforminti vėliau nei 2020 m. liepos 20 d.

Atsakovo manymu, apeliantės į bylÄ pateikti 2020 m. liepos 17 d. įsakymas, 2020 m. liepos 20 d. įsakymas, tarnybinis praneÅ¡imas, aktas Nr. 004 ir aktas Nr. 005 yra galimai suklastoti. 8.12. Atsakovas taip pat nesutinka su apeliantės teiginiais, kad teismas turėjo mažinti priteistÄ vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikÅ¡tÄ sumÄ . Apeliantė nurodo, kad jai nepalankaus sprendimo atveju tokio dydžio sumos priteisimas bÅ«tų neadekvatus ir neproporcingas, sukeltų sunkių neigiamų padarinių įmonei, bÅ«tų sutrikdyta įmonės finansinė padėtis, įmonė bÅ«tų privesta prie finansinių sunkumų, bÅ«tų pažeisti kitų įmonėje dirbančių darbuotojų interesai.

Tačiau atsakovo nuomone, tokie teiginiai nereiÅ¡kia, jog teismas neturėtų ginti jo pažeistų teisių. Kaip nurodyta atsakovo procesiniuose dokumentuose, apeliantė atleido jį iÅ¡ darbo jo tinkamai neįspėjusi, nesumokėjo laiku darbo užmokesčio, sukėlė pagrįstų abejonių dėl dokumentų autentiÅ¡kumo. Toks apeliantės elgesys atsakovo atžvilgiu yra netoleruotinas ir negali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu. Be to, apeliantė į bylÄ nėra pateikusi nei vieno įrodymo apie tai, kad sprendimo įsiteisėjimo atveju, apeliantei kiltų neigiamų finansinių padarinių, kad tai reikÅ¡mingai paveiktų įmonės veiklÄ , turėtų neigiamų padarinių įmonės darbuotojams ir pan.

Teismas įvertino, atsakovo darbo trukmę, jo pareigų ypatumus, Å¡alių tarpusavio santykių pobÅ«dį ir visiÅ¡kai pagrįstai sprendė, kad nėra jokio pagrindo sumažinti iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinÄ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

9. Byloje yra kilęs ginčas dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Byloje nustatyta, kad darbo sutartis su darbuotoju S. L. buvo nutraukta UAB „Borus“ direktoriaus 2020 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. A112, kuriame nurodyta „įsakau atleisti iÅ¡ užimamų pareigų vairuotojÄ â€“ ekspeditorių S. L. nuo Å¡. m. liepos 20 d.“. Ä®sakyme nėra nurodytas nei darbo sutarties nutraukimo teisinis pagrindas, nei faktinės aplinkybės, dėl kurių darbo sutartis nutraukiama. Be to, į bylÄ yra pateiktas tapatus įsakymas, kurio data nurodyta ne „2020 m. liepos 20 d.“, bet „ 2020 m. liepos 21 d.“.

11. Byloje nustatyta, kad darbdavio pateiktame S. L. darbo sutarties egzemplioriuje yra padarytas įraÅ¡as „Darbo sutartis nutraukta 2020 m. liepos 20 d. pagal LR DK 55 str. 1 punktÄ â€œ. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba taip pat pateikė informacijÄ , kad UAB „Borus“ per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemÄ 2020 m. liepos 22 d. 15:42:06. pateikė 2-SD praneÅ¡imÄ dėl apdraustojo S. L. atleidimo, kuriame buvo nurodytas atleidimo pagrindas – DK 55 straipsnio dalis, o vėliau, t. y. 2020 m. spalio 12 d. 17:43:35. per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemÄ pateikė PT-2-SD praneÅ¡imÄ â€“ patikslintas atleidimo teisinis pagrindas iÅ¡ DK 55 straipsnio 1 dalies į DK 36 straipsnio 3 dalį.

Dėl darbo sutarties nutraukimo aplinkybių ir pagrindo 12. Nagrinėjant šį darbo ginÄÄ darbdavė iÅ¡ esmės sutiko su darbuotoju, kad darbo sutartis nėra nutraukta darbuotojo pareiÅ¡kimu (DK 55 straipsnio 1 dalis), bet tvirtino, kad darbo sutartis yra nutraukta dėl to, kad darbdavės netenkino darbuotojo iÅ¡bandymo rezultatai (DK 36 straipsnio 3 dalis). UAB „Borus“ byloje įrodinėjo, kad įformindama darbo sutarties nutraukimÄ , padarė raÅ¡ymo apsirikimÄ ir neteisingai nurodė Darbo kodekso straipsnį.

Darbdavė tvirtino, kad klaidÄ iÅ¡taisė iÅ¡ karto, kai apie tai jai tapo žinoma.

13. Teiginius, kad darbo sutartis yra nutraukta dėl nepatenkinamų darbuotojo iÅ¡bandymo rezultatų, darbdavė grindė raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais, tarnybiniais praneÅ¡imais, aktais apie darbuotojo atsisakymÄ susipažinti su įteikiamais dokumentais dėl darbo sutarties nutraukimo, liudytojų parodymais, užsakovo FREJA Transport & Logistics elektroniniais praneÅ¡imais, kuriuose reiÅ¡kiami nusiskundimai dėl darbuotojo atliekamo darbo.

14. Apeliaciniame skunde apeliantė kelia klausimÄ dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo. Apeliantės įsitikinimu, teismas netinkamai vertino įrodymus ir padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl to, kad darbdavės pateiktų įrodymų nepakanka, norint pripažinti, kad darbo sutartis yra nutraukta teisėtai ir pagrįstai. UAB „Borus“ teigimu, teismas vertindamas atskiras, iÅ¡ konteksto paimtas frazes, tik spėjo ir darė vien prielaidomis grįstÄ iÅ¡vadÄ , “kad atsakovas ofise buvo 2020 m. liepos 20 d., o ne 2020 m. liepos 17 d. ”.

15. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir iÅ¡plėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Ä®rodymų vertinimas turi bÅ«ti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokiÄ ar kitokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . IÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis.

Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021, 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus.

Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifikÄ ir pagal įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ bei susiformavusiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002 ir kt.).

16. Be to, CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ byloje esantį įrodymÄ , taip pat negali nurodyti, kuriuo iÅ¡ byloje esančių įrodymų remtis, o kuriuo – ne.

17. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs Å¡iÄ darbo bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pirmosios instancijos teismas betarpiÅ¡kai iÅ¡tyrė raÅ¡ytinius įrodymus, apklausė visus bylai reikÅ¡mingus liudytojus, iÅ¡klausė darbuotojo pateiktus garso įraÅ¡us ir atsižvelgė į Å¡alių pastabas dėl Å¡ių įrašų, teismas taip pat susipažino su Å¡alių paaiÅ¡kinimais, duotais darbo ginčų komisijoje.

Dėl darbo sutarties nutraukimo aplinkybių pirmosios instancijos teismas sprendė pagal vidinį savo įsitikinimÄ atsižvelgdamas į įrodymų visumÄ , o ne tik į darbuotojo pateiktus garso įraÅ¡us, kaip teigia apeliantė. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde pabrėžiamos tam tikros detalės nerodo, kad teismas bÅ«tų pažeidęs paminėtus įrodymų vertinimo principus. Nepaisant to, kad Å¡ioje byloje yra prieÅ¡taringų įrodymų, teismo iÅ¡vados dėl reikÅ¡mingų faktų yra tinkamai motyvuotos, logiÅ¡kai pagrįstos ir atitinka tikimybių pusiausvyros principÄ .

Kaip minėta, civiliniame procese teismas gali ir privalo konstatuoti faktus remdamasis didesnio tikėtinumo principu, nepaisant esamų prieštaravimų tarp atskirų įrodymų.

18. Apeliantė, ginčydama teismo iÅ¡vadas dėl byloje nustatytų faktų, teigia, kad teismas netinkamai vertino darbdavės paaiÅ¡kinimus, jog ji tiesiog suklydo nurodydama DK straipsnį, numatantį atsakovo atleidimo pagrindÄ . Tačiau bylos aplinkybės rodo, jog darbdavė ne tik suklydo nurodydama teisinį darbo sutarties nutraukimo pagrindÄ , bet ir nesilaikė jos įrodinėjamos darbo sutarties nutraukimo procedÅ«ros, t. y. nutraukė darbo sutartį neįspėjus darbuotojo prieÅ¡ tris darbo dienas.

DK 36 straipsnio 3 dalis nustato, kad pripažinęs, jog iÅ¡bandymo rezultatai nepatenkinami, darbdavys iki iÅ¡bandymo termino pabaigos gali priimti sprendimÄ nutraukti darbo sutartį, apie tai raÅ¡tu įspėjęs darbuotojÄ prieÅ¡ tris darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo, ir nemokėti iÅ¡eitinės iÅ¡mokos. Nagrinėjamu atveju, nors darbdavė teigia, kad su nepatenkinamais iÅ¡bandymo rezultatais darbuotojÄ supažindino 2020 m. liepos 17 d., tačiau ir tokiu atveju darbdavė nėra įvykdžiusi įstatymo reikalavimo darbo sutartį nutraukti po trijų darbo dienų, – Å¡iuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. liepos 18–19 d. buvo nedarbo dienos, darbo sutartis su darbuotoju galėjo bÅ«ti nutraukta tik 2020 m. liepos 22 d.

Kaip minėta, į bylÄ yra pateikti įrodymai, kad darbo sutartį darbdavė nutraukė 2020 m. liepos 20 d. Taigi vien Å¡ios aplinkybės sudaro pagrindÄ teismui vertinti, kad yra didesnė tikimybė, jog darbo sutartis iÅ¡ tikrųjų nebuvo nutraukta tokiu darbdavio deklaruojamu pagrindu.

19. Apeliantė teigia, kad įspėjimo termino nesilaikymas teismų praktikoje paprastai nėra pripažįstamas pakankamu pagrindu darbo sutarties nutraukimÄ pripažinti neteisėtu: darbdavys gali atleisti darbuotojÄ sumokėdamas jam darbo užmokestį už įspėjimo laikotarpį. Tokios nuostatos Å¡iuo metu yra įtvirtintos ir DK 64 straipsnio 5 dalyje. Apeliantė mano, kad esant tokiai situacijai, t. y. konstatavęs įspėjimo termino praleidimÄ , teismas galėjo perkelti darbuotojo atleidimo datÄ priteisdamas jam darbo užmokestį už pagal įstatymÄ numatytÄ Ä¯spėjimo terminÄ .

Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Å¡ios nuostatos gali bÅ«ti taikomos tik tokiais atvejais, kai nekyla abejonių dėl darbo sutarties nutraukimo pagrįstumo, o yra konstatuojami tik procedÅ«riniai darbo sutarties nutraukimo tvarkos pažeidimai. Nagrinėjamu atveju tokios taisyklės negali bÅ«ti pritaikytos, nes byloje yra nustatyti ne tik procedÅ«riniai pažeidimai, bet yra kilusios pagrįstos abejonės dėl atleidimo faktinio pagrindo tikrumo, t. y. dėl to, ar darbdavė iÅ¡ tikrųjų įvykdė darbo sutarties nutraukimÄ pagal jos nurodytas aplinkybes, kurias pradėjo įrodinėti kilus ginčui.

20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad sprendžiant dėl bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, negalima remtis ieÅ¡kovės liudytojų paaiÅ¡kinimais, nes Å¡ie liudytojai yra įmonės darbuotojai: L. M. yra įmonės vadovas, priėmęs sprendimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo, liudytojas T. V. yra įmonės vadybininkas, duodavęs tiesioginius nurodymus atsakovui, o liudytoja Ž. P. yra įmonės buhalterė. Å ie liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi, yra priklausomi nuo darbdavės ir jos vadovo L.

M., be to, jie žinojo bylos aplinkybes ir, tikėtina, galėjo teikti suderintus parodymus. Be to, ieÅ¡kovės nurodytų liudytojų paaiÅ¡kinimuose yra reikÅ¡mingų neatitikimų ir prieÅ¡taravimų. Teisėjų kolegija, perklausiusi 2021 m. rugpjūčio 5 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡Ä , pritaria teismo vertinimui, jog liudytojų parodymuose trÅ«ksta esminių detalių, t. y. liudytojai nors ir teigė, kad S. L. buvo atvykęs į darbÄ 2020 m. liepos 17 d. (penktadienį) ir tada jis buvo įspėtas apie darbo sutarties nutraukimÄ dėl nepatenkinamų iÅ¡bandymo rezultatų, tačiau negalėjo paaiÅ¡kinti nei įspėjimo aplinkybių (t. y. kodėl buvo nuspręsta, kad jis neiÅ¡laikė iÅ¡bandymo), nei atsakovo konkretaus elgesio sužinojus apie atleidimÄ , nei motyvų, kodėl jis atsisakė susipažinti ir pasiraÅ¡yti įspėjimo dokumentuose.

Ž. P. teisme tvirtino, kad dalyvavo įteikiant įspėjimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo S. L., teigė, kad jis elgėsi ramiai, adekvačiai, tačiau taip pat tvirtino, kad priežastys, kodėl jis atsisakė pasiraÅ¡yti dokumentuose, jai nėra žinomos, ji S. L. apie tai neklausė. Liudytoja teigė, kad iÅ¡ vadybininkų buvo girdėjusi, jog yra nuskundimų dėl S. L. darbo, tačiau negalėjo patvirtinti, ar tokių nusiskundimų buvo iki 2020 m. liepos 3 d., kai buvo pratęsta darbuotojo komandiruotė užsienyje dar dviem savaitėms (byloje pateikti duomenys, kad ieÅ¡kovės verslo parnerio „Freja“ darbuotojai pastabas dėl atsakovo teikė 2020 m. birželio 25, 29 dienomis, ieÅ¡kinio priedas Nr. 15).

Vertinant liudytojos paaiÅ¡kinimus visumoje, matyti, kad praėjus daugiau kaip metams laiko nuo įvykių, ji gerai atsiminė datas ir įspėjimo įteikimo faktÄ , tai, kad pasirašė aktus, tačiau negalėjo paaiÅ¡kinti įvykio detalių, t. y. kodėl kilo konfliktas dėl dokumentų pasiraÅ¡ymo. Pastebėtina ir tai, kad į bylÄ pateiktame vadybininko T. V. 2020 m. liepos 17 d. tarnybiniame praneÅ¡ime net neužsimenama, jog buhalterė Ž. P. bÅ«tų dalyvavusi pokalbyje, kurio metu, kaip teigia liudytojas, darbuotojas S. L. buvo įspėtas apie darbo sutarties nutraukimÄ .

21. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vertinant proceso dalyvio paaiÅ¡kinimus, kurio paaiÅ¡kinimai ar kitas reikÅ¡mingas procesinis elgesys proceso eigoje keitėsi, didesnis dėmesys turėtų bÅ«ti skiriamas pirminiams tokio asmens paaiÅ¡kinimams, nes pirminiai paaiÅ¡kinimai yra mažiausiai įtakoti tolimesnės ginčo eigos ir dėl to laikytini labiausiai atitinkančiais tikrovę. Nagrinėjamu atveju UAB „Borus“ pirminius paaiÅ¡kinimus dėl ginčo esmės pateikė darbo ginčų komisijai pateikdama 2020 m. rugpjūčio 28 d. atsiliepimÄ Ä¯ darbuotojo pareiÅ¡kimÄ .

Å iame atsiliepime darbdavė užsimena, kad darbuotojas buvo atleistas per bandomÄ jį laikotarpį, nurodo, kad darbuotojui „buvo pasakyta grįžus 2020 m. liepos 17 d., kad darbas yra baigtas ir automobilis bus parduotas“. Å iuose paaiÅ¡kinimuose darbdavė visai neužsimena, kad darbuotojui buvo įteiktas įspėjimas kaip raÅ¡ytinis dokumentas, ar kad buvo suraÅ¡yti kokie nors kiti atleidimÄ lydintys dokumentai – tarnybiniai praneÅ¡imai, aktai apie atsisakymÄ susipažinti su dokumentais ir kt.

Darbdavė paminėtų dokumentų, kurie objektyviai vertinant, galėjo turėti lemiamÄ reikÅ¡mę Å¡ios bylos baigčiai, nepridėjo prie atsiliepimo ir net neužsiminė, kad tokie dokumentai buvo sudaryti. Å ios aplinkybės turi didelę reikÅ¡mę vertinant įrodymų visumÄ , – jos leidžia teismui konstatuoti tikėtinÄ , tačiau logiÅ¡kÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tokių dokumentų darbdavė neturėjo teikdama atsiliepimÄ darbo ginčų komisijai.

22. Apeliantė teigia, kad įmonės vadovas L. M. bandė Å¡iuos dokumentus pateikti vėliau darbo ginčų komisijos posėdžio metu, ir kad darbo ginčų komisijos posėdžio garso įraÅ¡e girdima kaip yra aptariamas T. V. 2020 m. liepos 17 d. tarnybinis praneÅ¡imas. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokia aplinkybė iÅ¡ tiesų yra fiksuota darbo ginčų komisijos posėdžio garso įraÅ¡e, tačiau Å¡i aplinkybė nepaneigia teismo vertinimo, kad dokumentai darbo ginÄÄ nagrinėjančiam organui buvo pateikti be pagrindo pavėluotai.

Be to, įraše nėra aptariami trijų liudytoju parašais patvirtinti aktai, kuriais fiksuotas darbuotojo atsisakymas susipažinti su dokumentais, priešingai – komisijos narė tvirtina, kad toks dokumentas nepateiktas ir paaiškina, kaip jis turėjo būti surašytas. Be to, teisėjų kolegija pastebi, kad darbo ginčų komisijos posėdžio metu ieškovė pradėjo kitaip aiškinti darbo sutarties nutraukimo aplinkybes, nei jas buvo nurodžiusi pirminiuose savo paaiškinimuose (2020 m. rugpjūčio 28 d. atsiliepime).

Teisėjų kolegijos vertinimu, yra tikėtina, kad ieÅ¡kovės ketinimas pateikti papildomus dokumentus darbo ginčų komisijai atsirado ne todėl, kad Å¡iuos dokumentus darbdavė buvo pamirÅ¡usi pateikti su atsiliepimu, bet todėl kad įmonė pasitarė su teisininkais ir iÅ¡klausė darbuotojo padarytus garso įraÅ¡us, kÄ darbo ginčų komisijos posėdžio pradžioje paaiÅ¡kino įmonės vadovas.

23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad liudytoja Ž. P. teismui negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl darbo sutartyje ir praneÅ¡ime Sodrai ji įrašė, kad darbo sutarties nutraukimo pagrindas yra DK 55 straipsnio 1 dalis. IÅ¡ liudytojos paaiÅ¡kinimų galima suprasti, kad įmonėje bÅ«tent ji daro įraÅ¡us darbo sutartyse ir turi nemažai su tuo susijusios patirties, tačiau padarydama įraÅ¡Ä apie darbo sutarties nutraukimÄ su atsakovu „darbuotojo pareiÅ¡kimu“, ji neturėjo nei darbuotojo praÅ¡ymo, nei kokių nors kitokių darbo sutarties nutraukimÄ pagrindžiančių dokumentų.

Liudytoja teigė, kad darbo sutarties nutraukimo pagrindÄ ji nurodė tokį, kokį jai liepė nurodyti įmonės vadovas. Paminėtos aplinkybės papildomai patvirtina teismo vidinį įsitikinimÄ , kad įforminant darbo sutarties nutraukimÄ , įmonė iÅ¡ tikrųjų neturėjo ieÅ¡kovės pateiktų dokumentų, kuriuos ji pateikė teismui, t. y. įspėjimo, tarnybinio praneÅ¡imo ir aktų apie darbuotojo atsisakymus susipažinti su įteikiamais dokumentais.

24. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad Å¡ioje situacijoje, esant abejonių dėl faktinių aplinkybių, teismas taip pat turėjo pagrindÄ priimti ir remtis darbuotojo pateiktais garso įraÅ¡ais. Nagrinėjamu atveju garso įrašų prijungimas ir vertinimas yra proporcingas ir bÅ«tinas teisingumo įgyvendinimo tikslu. Å iuose garso įraÅ¡uose nėra fiksuojami privačių, Å¡iame darbo ginče nedalyvaujančių asmenų pokalbiai, todėl Å¡ių įrašų tyrimas nepažeidžia kitų asmenų interesų. Teisėjų kolegija vertina, kad tokie įraÅ¡ai atitinka CPK 220 straipsnyje nurodytų „kitų įrodymų“ sampratÄ , kurie gali bÅ«ti naudojami sprendžiant ginÄÄ civiliame procese.

25. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino Å¡ių garso įrašų turinį. Teismo aptartos aplinkybės apie garso įraÅ¡e „Borus gr??.,atask.,tesinys;.m4a“ girdimus faktus, t. y. apie pokalbio metu L. M. padarytÄ 1 100 Eur pavedimÄ iÅ¡ įmonės sÄ skaitos, atitinka kitus raÅ¡ytinius bylos įrodymus, patvirtinančius, kad toks mokėjimo pavedimas 1 100 Eur sumai iÅ¡ tikrųjų buvo padarytas 2020 m. liepos 20 d. Todėl teismas teisingai vertino, kad Å¡io garso įraÅ¡o padarymo data „2020 m. liepos 20 d., 14.09.50.“ nebuvo modifikuota.

26. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, kad byloje nėra objektyvių įrodymų apie tai, jog darbuotojas S. L. buvo atvykęs į įmonės ofisÄ 2020 m. liepos 17 d. Apie tai teigė tik ieÅ¡kovės liudytojai, t. y. įmonės vadovas L. M., vadybininkas T. V. ir buhalterė Ž. P., kurių paaiÅ¡kinimus teismas turėjo pagrindÄ vertinti kritiÅ¡kai. Be to, liudytojų paaiÅ¡kinimai prieÅ¡tarauja kitiems įrodymams, įskaitant garso įraÅ¡us. Kaip minėta, 2020 m. liepos 20 d. garso įraÅ¡e girdisi kaip darbuotojas palieka darbdavio ofisÄ , bet per visÄ 1 valandos trukmės pokalbį, įmonės vadovas jam nė karto nepasiÅ«lo susipažinti su kokiais nors dokumentais.

Garso įraÅ¡e nėra fiksuojama ir situacija, kuriÄ nurodo liudytojai, t.  y. jie nebuvo atėję paliudyti atsisakymo pasiraÅ¡yti dokumentus faktÄ . IÅ¡ paminėto garso įraÅ¡o negalima vertinti, kad darbuotojas buvo atėjęs antrÄ kartÄ , o Å¡io vizito tikslas – papildyti pirmÄ kartÄ (kaip teigia darbdavė – penktadienį, 2020 m. liepos 17 d.) jau pateiktus ne visus dokumentus.

27. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino liudytojos V. L. parodymus. Å ios liudytojos paaiÅ¡kinimai nors ir negali bÅ«ti laikomi tiesioginiu įrodymu, patvirtinančiu, jog jos sutuoktinis 2020 m. liepos 17 d. nebuvo nuvykęs į įmonės UAB „Borus“ ofisÄ , tačiau reikÅ¡mingai papildo kitus įrodymus ir leidžia spręsti apie tai, kad tokia tikimybė yra reali.

28. Teisėjų kolegija, perklausiusi visus garso įraÅ¡us, sutinka, kad juose nėra fiksuota darbo santykiams reikÅ¡mingų susitarimų. Tačiau pastebėtina, kad garso įraÅ¡e „Borus gr??.,atask.,tesinys;.m4a, kurio trukmė yra 1.00.19 min. ir kuriame fiksuojamas darbuotojo ir įmonės vadovo pokalbis, nė karto neužsiminta apie darbo sutarties nutraukimÄ . Kaip minėta, pagal įraÅ¡o padarymo laikÄ , Å¡is įraÅ¡as turėtų bÅ«ti suprantamas kaip paskutinis įmonės vadovo pokalbis su darbuotoju darbo sutarties nutraukimo įforminimo dienÄ , bet Å¡iame įraÅ¡e yra fiksuotas bendro pobÅ«džio pokalbis, kuriame darbuotojas teikia ataskaitÄ apie įvykusiÄ komandiruotę, o įmonės vadovas klausinėja apie detales ir nepareiÅ¡kia jokių pastabų dėl jo darbo ar darbo santykių pabaigos įforminimo.

Todėl teismui kyla pagrįstų abejonių dėl darbdavės paaiÅ¡kinimų, kad tÄ dienÄ , t. y. 2020 m. liepos 20 d. apskritai su darbuotoju buvo aptartas darbo sutarties nutraukimo klausimas, kad tÄ dienÄ darbuotojas buvo supažindintas su įsakymu dėl darbo sutarties nutraukimu, ir antrÄ kartÄ trijų liudytojų akivaizdoje atsisakė priimti įteikiamus darbo sutarties nutraukimo dokumentus.

29. Apeliantė teigia, kad teismas be pagrindo neatkreipė dėmesio į tai, jog po 2020 m. liepos 20 d. darbuotojas beveik mėnesį laiko neatėjo į darbÄ . Apeliantės įsitikinimu, Å¡i aplinkybė įrodo, jog darbuotojas suprato, kad yra atleistas ir žinojo, kad jam nebereikia ateiti į darbÄ . Tačiau teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka. Atsakovas S. L. teismui teigė, kad jis po 2020 m. liepos 20 d. nėjo į darbÄ todėl, kad buvo susitarę su darbdaviu dėl 3 savaičių poilsio grįžus iÅ¡ komandiruotės ir kad laukė darbdavio skambučio dėl naujos komandiruotės. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nors byloje nėra raÅ¡ytinių įrodymų apie darbuotojo nurodytÄ susitarimÄ , pagal kurį jis turėjo teisę į 3 savaičių poilsį grįžus iÅ¡ komandiruotės, tačiau tokio pobÅ«džio susitarimai transporto įmonėse laikomi įprasta praktika, daugeliu atvejų nurodomi darbo skelbimuose, kuriuose siÅ«lomas darbas tolimųjų reisų vairuotojams, nepaisant to, kad tokių poilsio laiko garantijų darbo įstatymai tiesiogiai neįtvirtina.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, Å¡iuo atveju vertinant darbuotojo neatvykimo į darbÄ aplinkybes, nėra svarbu, kaip darbdavys teisiÅ¡kai ketino įforminti ir vykdyti tokį susitarimÄ , tačiau faktinis Å¡alių elgesys rodo, kad darbo sutarties Å¡alys tokį susitarimÄ laikė tikru ir jį realiai vykdė: iÅ¡ darbuotojo pateikto 2020 m. rugpjūčio 18 d. garso įraÅ¡o yra aiÅ¡ku, kad atsakovui paskambinus įmonės vadovui beveik po mėnesio laiko, įmonės vadovas teigia, kad jis nežino, kodėl darbuotojas nėra draustas socialiniu draudimu ir teigia, kad tÄ klausimÄ iÅ¡siaiÅ¡kins su buhaltere, o tai reiÅ¡kia, kad tuo metu jis nebuvo tikras dėl to, kad atsakovas iÅ¡ tikrųjų yra atleistas iÅ¡ darbo.

Be to, atsakovas bylos nagrinėjimo metu taip pat laikėsi pozicijos, kad už šį laikotarpį jam nepriklauso darbo užmokestis, t. y. vertino, kad jis taip buvo susitaręs. TokiÄ iÅ¡vadÄ apie darbuotojo susitarimÄ dėl 3 savaičių poilsio, teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į tikimybių pusiausvyros principÄ , t. y. vertindama, kad tokio susitarimo tikimybė yra didelė ir kad atsakovas neturi motyvo iÅ¡galvoti tokį faktÄ .

30. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad darbo sutartis su darbuotoju S. L. buvo nutraukta ne tomis aplinkybėmis ir ne dėl tų priežasčių, kurias teismui nurodė darbdavė. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingas iÅ¡vadas dėl to, jog darbo sutartis yra nutraukta neteisėtai. Dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo teisinių pasekmių 31. DK 231 straipsnio 3 dalis nustato, kad pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus.

DK 231 straipsnio 7 dalis nustato, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad jeigu po darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo ginčas iÅ¡spręstas iÅ¡ esmės, priėmimo bent viena iÅ¡ ginčo Å¡alių per įstatyme nustatytÄ terminÄ pareiÅ¡kia teisme ieÅ¡kinį dėl darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio yra priimtas darbo ginčų komisijos sprendimas, iÅ¡nagrinėjimo, tai darbo ginčų komisijos sprendimas lieka neįsiteisėjęs, netampa privalomas ir neįgyja vykdomojo dokumento statuso (nekalbant apie atvejus, kai sprendimas ar jo dalis turi bÅ«ti įvykdyti skubiai) bei pagal įstatymÄ netenka galios, kai įsiteisėja teismo sprendimas (DK 229, 230 straipsniai).

Tokiu atveju individualų darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės iÅ¡sprendžia teismas savo priimamu procesiniu dokumentu – sprendimu, o darbo ginčo iÅ¡nagrinėjimas darbo ginčų komisijoje reiÅ¡kia, kad buvo įgyvendinta įstatyme įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismÄ teisminės gynybos įgijimo sÄ lyga. DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės ir kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros dalykas, reiÅ¡kia, jog teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kinį dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiÅ«rėjimo procedÅ«rų, nes tokios procedÅ«ros įstatyme nenustatytos ir tokio pobÅ«džio kompetencija teismui nėra suteikta, o iÅ¡ naujo CPK nustatyta tvarka ginÄÄ nagrinėja ir iÅ¡ esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas Å¡alių materialiÄ sias teises bei pareigas, iÅ¡sprendžia kilusį ginÄÄ dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos iÅ¡ankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismas iÅ¡nagrinėjęs darbo ginÄÄ iÅ¡ esmės, sprendimo rezoliucinėje dalyje turi aptarti visus klausimus, kuriuos iÅ¡sprendė ir nurodyti, kad darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019, 37, 38, 50, 51 punktai; 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019, 29–33 punktai).

32. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, iÅ¡sprendęs darbo ginÄÄ iÅ¡ esmės, tokių kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų nesilaikė ir teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje neaptarė visų klausimų, kuriuos iÅ¡sprendė Å¡ioje byloje, t. y. nekonstatavo darbo sutarties nutraukimo datos ir pagrindo bei nepripažino darbo ginčų komisijos sprendimo netekusiu galios. Todėl apeliacinės instancijos teismas Å¡iuos teismo sprendimo trÅ«kumus iÅ¡taiso papildydamas teismo sprendimo rezoliucinę dalį teismo konstatuotomis aplinkybėmis, t. y. tuo, kad darbo sutartis yra nutraukta neteisėtai, kad darbuotojas, esant jo praÅ¡ymui, negrÄ Å¾inamas į darbÄ , kad darbo sutartis laikoma nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos (DK 218 straipsnio 6 dalis), o darbo ginčų komisijos sprendimas pripažįstamas netekusiu galios (DK 231 straipsnio 7 dalis).

33. Be to, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog esant apeliantės praÅ¡ymui, yra pagrindas peržiÅ«rėti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dėl pritaikytų neteisėto darbo sutarties nutraukimo teisinių pasekmių. Å iuo atveju apeliantė pagrįstai remiasi kasacinio teismo praktika, nustatančia, kad priteisiamo vidutinio darbo užmokesčio suma už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ gali bÅ«ti mažinama, jeigu visos įstatyme numatytos sumos priteisimas reikÅ¡tų pernelyg didelę disproporcijÄ , nepagrįstai didelį neadekvatumÄ tarp teisės pažeidimo ir sankcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012; 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2013; kt.).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad darbuotojui priteistina iÅ¡moka už uždelsimo atsiskaityti laikÄ gali bÅ«ti mažinama atsižvelgiant į trumpÄ darbo santykių trukmę, didelę priteistinÄ sumÄ , darbdavio padaryto pažeidimo aplinkybes ir pobÅ«dį, faktÄ , kad darbdavys ieÅ¡kinio reikalavimų dalį pripažino, darbdavio finansinę padėtį, priteistinos iÅ¡mokos dydžio reikÅ¡mę darbdavio kitų darbuotojų ir kreditorių interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2014; kt.).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad ši kasacinio teismo praktika yra aktuali ir taikytina mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais), nepaisant pasikeitusio teisinio reglamentavimo nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujam DK ir, kad tokių nuostatų iš esmės laikosi ir pats kasacinis teismas. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. lapkričio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.e3K-3-333-684/2019 (nutarties 50 punktas) yra pasisakęs dėl ankstesnės kasacinio teismo praktikos taikymo, įsigaliojus 2017 m.

DK, kai yra sprendžiama dėl galimybės mažinti darbuotojui priteisiamÄ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ .

34. Nagrinėjamu atveju byloje yra nustatyta, kad darbuotojas S. L. įmonėje UAB „Borus“ dirbo trumpÄ laikÄ , t. y. tik 6 savaites, o pagal DK 218 straipsnio 4 dalies nuostatas, atsižvelgiant į užsitęsusį Å¡io darbo ginčo nagrinėjimÄ , jam priklausytų vidutinis darbo užmokestis už 12 mėnesių laikotarpį, t. y. darbuotojui turėtų bÅ«ti priteista 11 069,88 Eur (922,49 Eur, t. y. vieno mėnesio VDU pagal darbdavio pažymÄ (ieÅ¡kinio priedas Nr.

13) x 12 mėn.) Nepaisant darbdavio padarytų pažeidimų įforminant darbo sutarties nutraukimÄ , teisėjų kolegijos vertinimu, tokios sumos priteisimas Å¡iuo atveju bÅ«tų neproporcingas, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais, yra pagrindas Å¡iÄ kompensacijÄ sumažinti iki proporcingos pažeidimui sumos, kuri atsižvelgiant ir į trumpÄ darbo santykių laikotarpį, neturėtų virÅ¡yti 3 000 Eur (neatskaičius mokėtinų mokesčių). Å iuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas sumažinant priteistÄ sumÄ už priverstinę pravaikÅ¡tÄ . Dėl darbuotojo reikalavimo priteisti netesybas 35. Apeliantė nurodo, jog nesutinka su teismo sprendimu priteisti darbuotojui 935,34 Eur netesybų už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ pagal DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatas.

36. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs teismo sprendimÄ apskųstoje dalyje dėl netesybų priteisimo, atkreipia dėmesį, kad tokios DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytos netesybos gali bÅ«ti priteisiamos tik konstatavus, kad darbdavys neatsiskaito su darbuotoju pasibaigus darbo santykiams. Å iuo atveju darbo sutarties nutraukimas yra konstatuojamas teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, o tai reiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti šį darbuotojo teisių gynimo bÅ«dÄ , t. y. neturėjo pagrindo priteisti darbuotojui DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytų netesybų. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimas priteisti darbuotojui 935,34 Eur netesybų naikinamas.

37. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad remiantis DK 147 straipsnio 1 dalimi, tuo atveju, kai darbo santykiams nepasibaigus, dėl darbdavio kaltės pavėluotai iÅ¡mokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, turi bÅ«ti iÅ¡mokami delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas, remiantis CPK 418 straipsniu, turėjo iÅ¡spręsti darbuotojo reikalavimÄ dėl netesybų (delspinigių) priteisimo, paminėtu alternatyviu teisiniu pagrindu.

38. Darbuotojas prieÅ¡ieÅ¡kiniu kėlė klausimÄ dėl pavėluoto dienpinigių iÅ¡mokėjimo, t. y. įrodinėjo, kad jam grįžus iÅ¡ komandiruotės, darbdavė laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 21 d. iki 2020 m. rugpjūčio 5 d. buvo skolinga 1 090 Eur dienpinigių (2020 m. rugpjūčio 5 d. sumokėjo 500 Eur) ir laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d. iki 2020 m. rugpjūčio 24 d. buvo skolinga 590 Eur dienpinigių (2020 m. rugpjūčio 24 d. sumokėjo 590 Eur).

39. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos apraÅ¡o 10 punkte nustatyta, kad komandiruotam darbuotojui grįžus iÅ¡ komandiruotės, dienpinigiai perskaičiuojami ir neiÅ¡mokėta dienpinigių dalis iÅ¡mokama ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dienÄ . Kadangi, pagal darbo sutarties 3 punktÄ darbo užmokestis darbuotojui S. L. turėjo bÅ«ti mokamas vienÄ kartÄ per mėnesį iki mėnesio 15 dienos, laikytina, kad darbdavys uždelsė sumokėti darbuotojui dienpinigius, t. y. 590 Eur sumÄ , laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 15 d. iki 2020 m. rugpjūčio 24 d., iÅ¡ viso 9 dienas.

40. Pavėluoto mokėjimo metu galiojo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. A1-40 nustatyta 0,07 proc. dydžio delspinigių norma. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas priteisti darbuotojui 3,72 Eur delspinigių (590 Eur x 0,07 proc. / 100 proc. x 9 dienos). Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ 41. Darbuotojo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ yra atmestas. Apeliacija dėl Å¡ios teismo sprendimo dalies nėra pateikta.

Teismas vertina, kad Å¡iuo atveju nėra įstatyme numatytų pagrindų, dėl kurių teismas turėtų peržiÅ«rėti Å¡iÄ teismo sprendimo dalį savo iniciatyva. Teismas taip pat nenustatė absoliučių Å¡ios teismo sprendimo dalies negaliojimo pagrindų. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų perskirstymo 42. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

43. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Å i nuostata taikytina ir bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

44. Teisėjų kolegija, peržiÅ«rėjusi pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, kitaip nei pirmosios instancijos teismas sprendžia dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo principų, t. y. patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijų.

45. Šioje byloje buvo sprendžiamas darbo ginčas pagal ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį.

46. Vertinant bylos procesinę baigtį dėl pareikšto ieškinio reikalavimų, yra aišku, kad ieškovės ieškinio reikalavimai nebuvo patenkinti jokia apimtimi (nepaisant to, kad ieškinys po apeliacinės instancijos teismo sprendimo formaliai yra patenkintas iš dalies), t. y. byloje nebuvo pripažinta, kad darbo sutartis yra nutraukta teisėtai ir nebuvo priteistos mažesnės kompensacijos darbuotojui, nei jos buvo priteistos darbo ginčų komisijos sprendimu. Tai raiškia, kad byloje nebuvo patenkinta tai, ko ieškovė siekė pareikštu ieškiniu.

47. Vertinant procesinę baigtį dėl atsakovo pareikÅ¡to prieÅ¡ieÅ¡kinio, bÅ«tina atkreipti dėmesį, kad darbuotojas apskritai neturėjo reikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinio dėl reikalavimų, kurie buvo iÅ¡nagrinėti darbo ginčų komisijoje (t. y. dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir iÅ¡ to kylančių teisinių pasekmių). Todėl prieÅ¡ieÅ¡kiniu buvo pareikÅ¡ti iÅ¡ esmės du nauji reikalavimai – reikalavimas priteisti netesybas ir neturtinę žalÄ , iÅ¡ kurių vienas yra atmestas (dėl neturtinės žalos), o kitas patenkintas alternatyviu bÅ«du – priteisiant delspinigius.

48. Atsakovas pateikė įrodymus apie tai, kad pirmosios instancijos teisme jis patyrė 700 Eur iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ , t. y. 450 Eur už atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir 250 Eur už prieÅ¡ieÅ¡kinį (e. bylos t. 1, b. l. 82–83). Todėl, pagal bylos pirmosios instancijos teisme baigtį, yra pagrindas priteisti atsakovui 450 Eur iÅ¡laidų dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ir 125 Eur dėl pareikÅ¡to prieÅ¡ieÅ¡kinio, iÅ¡ viso 575 Eur.

49. IeÅ¡kovė pateikė įrodymus, kad pirmojoje instancijoje patyrė 1 540 Eur iÅ¡laidų už advokato padėjėjo pagalbÄ (e. bylos t, 1, b. l. 112). Visas Å¡ias iÅ¡laidas ieÅ¡kovė siejo su pareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu, tačiau teismas su tokia ieÅ¡kovės iÅ¡laidų deklaracija nesutinka, ir vertina, kad pusė jų (770 Eur) yra susijusi su ieÅ¡kiniu ir pusė (770 Eur) – su prieÅ¡ieÅ¡kiniu. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovės 770 Eur iÅ¡laidos, susijusios su ieÅ¡kiniu nepriteisiamos, o pusė iÅ¡laidų, susijusiu su prieÅ¡ieÅ¡kiniu, t.y. 385 Eur priteisiamos.

50. IeÅ¡kovės sumokėtas žyminis mokestis (65 Eur), kurį ieÅ¡kovė mokėjo nuo ginčijamos sumos, iÅ¡ atsakovo nepriteisiamas, nes ieÅ¡kovės ginčijama suma, kuriÄ buvo priteisusi darbo ginčų komisija (2 906,31 Eur), pirmosios instancijos teismo sprendimu nėra sumažinta.

51. Atsižvelgiant į šias nuostatas, bei įskaičius priešpriešinius reikalavimus, ieškovui iš viso priteisiama 190 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (575 Eur – 385 Eur).

52. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl apeliacinės instancijos teisme Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tenkino ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ iÅ¡ dalies ir pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Tačiau nepaisant iÅ¡ dalies tenkinto apeliacinio skundo, Å¡iuo atveju nėra galimybės tiksliai įvertinti proporcijos, kuria yra patenkinti ir atmesti apeliacinio skundo reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teisme yra ženkliai sumažintos iÅ¡ darbdavės atsakovui priteistinos sumos, bet darbdavės reikalavimas dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo yra atmestas, teismas mano, jog Å¡iuo atveju bÅ«tų teisinga ir protinga laikyti, jog yra patenkinta 50 proc. apeliacinio skundo.

53. Ginčo Å¡alys pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė iÅ¡ esmės vienodas bylinėjimosi iÅ¡laidas, t. y. ieÅ¡kovė patyrė 726 Eur už advokato padėjėjo pagalbÄ rengiant apeliacinį skundÄ ir 65 žyminio mokesčio (e. bylos t. 1, b. l. 160, 162) – iÅ¡ viso 791 Eur, o atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė 800 Eur iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ (e. bylos t. 1, b. l. 189). Esant tokiai situacijai ir atsižvelgiant į apeliacinio proceso baigtį, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo Å¡alims priteisti jų patirtas iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimÄ pakeisti ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: IeÅ¡kovės UAB „Borus“ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Atsakovo S. L. prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad UAB „Borus“, juridinio asmens kodas 302495179, 2020 m. birželio 1 d. darbo sutartis Nr. 172, sudaryta su darbuotoju S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra nutraukta neteisėtai.

Darbuotojo S. L. negrÄ Å¾inti į darbÄ . Laikyti, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos (Darbo kodekso 218 straipsnio 6 dalis). Priteisti atsakovui S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Borus“, juridinio asmens kodas 302495179, 3 000 Eur (tris tÅ«kstančius eurų) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikÅ¡tÄ (suma nurodyta neatskaičius mokėtinų mokesčių), 3,72 Eur (tris eurus, 72 ct) su darbo santykiais susijusių delspinigių, 190 Eur (Å¡imtÄ devyniasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Kitus ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. spalio 13 d. sprendimÄ darbo byloje Nr. 131-18610 pripažinti netekusiu galios. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Irmantas Å ulcas Žilvinas Terebeiza Andrius Verikas