2018-01-02 Nr. AB-297-3-63-3-01989-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2882-438/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01989-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Š. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Š. V. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 3–7), kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK), 5 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

1.1. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 29 d. Tauragės AVPK areštinėje (toliau – ir Areštinė) buvo laikomas perpildytose, pažeidžiant vienam asmeniui turintį tekti kameros plotą, kamerose, kurios neatitiko sveikatos ir higienos normų reikalavimų, nes ant sienų ir lubų vietomis buvo pelėsis, langai neatsidarė, nepraleido šviesos, blogas apšvietimas, lovos gultai neatitiko čiužinio dydžio, tualetas nebuvo pilnai atitvertas, jame nebuvo nuleidimo bakelio ir atskiros ventiliacijos, sklido blogas kvapas, vamzdynas ir kriauklė surūdiję, bėgo surūdijęs vanduo, kamerose daug dulkių, neišduodamos priemonės tvarkymui, nebuvo vietos išskalbtų rūbų džiovinimui, patalynė turėjo pelėsio kvapą, duše nebuvo lentynos ir veidrodžio bei neužtikrintas privatumas, kameroje nebuvo priemonių pareigūnams išsikviesti, pasivaikščiojimo kiemelis mažas, mažas stogelis pasislėpti nuo lietaus.

1.2. Teigė, kad dėl tokių nežmoniškų, antisanitarinių, žiaurių ir kankinančių laikymo sąlygų buvo pažeminta jo garbė ir orumas, jam buvo padaryta moralinė žala, kuri pasireiškė psichologiniais sukrėtimais ir diskomfortu, kurie turėjo įtakos jo elgesiui ir mąstymui. Dėl nurodytų pažeidimų jis kreipėsi raštu, tačiau jo skundai nebuvo registruojami, į skundus nebuvo reaguojama. Manė, jog nurodyti pažeidimai prilyginami kankinimui ir pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 21 straipsnį.

2. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 10–15) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

2.1. Nurodė, kad pareiškėjas Areštinėje iš viso buvo laikomas 26 paras: kameroje Nr. 2, kurios plotas 13,12 kv. m, buvo laikomas laikotarpiais nuo 2016 m. balandžio 21 d. iki 2016 m. balandžio 22 d., nuo 2016 m. gegužės 12 d. iki 2016 m. gegužės 16 d., nuo 2016 m. birželio 8 d. iki 2016 m. birželio 9 d., nuo 2016 m. birželio 13 d. iki 2016 m. birželio 14 d. su vienu asmeniu; nuo 2016 m. birželio 7 d. iki 2016 m. birželio 8 d. ir nuo 2016 m. birželio 14 d. iki 2016 m. birželio 15 d. vienas; nuo 2016 m. birželio 10 d. iki 2016 m. birželio 12 d. su dviem asmenimis; kameroje Nr. 4, kurios plotas 12,60 kv. m, laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 17 d. iki 2016 m. gegužės 18 d. vienas, laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 16 d. iki 2016 m. birželio 30 d. su vienu asmeniu.

2.2. Pabrėžė, kad atsižvelgiant į asmenų laikymo Areštinėje specifiką, toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per parą nėra stabilus. Taip pat Tauragės AVPK periodiškai atliekami Tauragės visuomenės sveikatos centro patikrinimai, nustatyti trūkumai nedelsiant pašalinami. Tauragės visuomenės sveikatos centro 2016 m. balandžio 15 d. patikrinimo metu Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015) reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Nustatyta, kad vizualiai matomo pelėsio nėra, dėmės likusios po pelėsio naikinimo darbų, kamerose Nr. 2 ir Nr. 4 laikomi asmenys patys negali atsidaryti orlaidžių ir vėdinti patalpų, tačiau akcentuojama, kad Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-1078 Areštinę numatoma rekonstruoti, todėl po rekonstrukcijos minėtų kamerų langai bus pritaikyti vėdinimui. Pažymima, kad kamerose esančių lovų čiužiniai pritaikyti lovų dydžiui.

Nurodoma, kad kamerose tualetai įrengti pagal HN 37:2009 20 punkto reikalavimus (sanitarinis mazgas atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara), patikrinimo aktuose nurodyta, kad kamerų sanitariniuose mazguose yra unitazas, praustuvė. Atsakovas akcentavo, kad nors vamzdynai yra seni, tačiau vanduo tiekiamas iš miesto vandentiekio, todėl atitinka higienos reikalavimus. Pabrėžė, kad pagal HN 134:2015 37 punktą patys asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu kamerose pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles (pagal 2016 m. kovo 3 d.

Tauragės AVPK areštinės viršininko patvirtintą Patalpų, įrenginių, inventoriaus valymo ir buitinių atliekų šalinimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas). Atsižvelgiant į Aprašo 3 punktą asmenims, laikomiems areštinėje, jiems prašant, valymo reikmenis ir medžiagas išduoda dirbantys areštinės pareigūnai, todėl pareiškėjas turėjo visas galimybes išsivalyti kriauklę, unitazą, grindis bei nusivalyti dulkes. Pažymėjo, kad asmenys, norintys išsiskalbti rūbus, aprūpinami skalbimo priemonėmis ir talpa, kurioje galėtų tai padaryti.

Akcentavo, jog sanitarinėje švarykloje įrengiami nusirengimo / persirengimo kambarys, dušinė, dezinfekavimo kameros patalpa. Dušinėje yra suoliukas, ant kurio galima pasidėti higienos priemones. Pažymėjo, kad patalynė ir čiužiniai pagal skalbimo paslaugų sutartį vežami į UAB „Atakras“. Teigė, jog kamerose yra visas reikalingas inventorius. Atsižvelgiant į tai, kad asmenys kameras palieka tik juos vedant pasivaikščioti ar apklausai, todėl į asmenų, laikomų Areštinėje, kvietimus ypatingai reaguoti neprivaloma. Argumentavo, jog duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis su skundais ar prašymais dėl netinkamų jo laikymo Areštinėje sąlygų, nėra.

2.3. Teigė, jog nepateikti įrodymai, jog dėl netinkamų laikymo sąlygų Areštinėje pareiškėjui būtų kilusios neigiamos pasekmės, sutrikusi jo sveikata ir kt.

II. 3. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimu (b. l. 42–47) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 20 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

4. Teismas nustatė, kad įvairiais periodais Areštinėje pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. Kameroje Nr. 2, kurios plotas 13,12 kv. m, laikotarpiais nuo 2016 m. balandžio 21 d. iki 2016 m. balandžio 22 d., nuo 2016 m. gegužės 12 d. iki 2016 m. gegužės 16 d., nuo 2016 m. birželio 8 d. iki 2016 m. birželio 9 d., nuo 2016 m. birželio 13 d. iki 2016 m. birželio 14 d. pareiškėjas buvo laikomas kartu su dar vienu asmeniu; nuo 2016 m. birželio 7 d. iki 2016 m. birželio 8 d. ir nuo 2016 m. birželio 14 d. iki 2016 m. birželio 15 d. – vienas; nuo 2016 m. birželio 10 d. iki 2016 m. birželio 12 d. – kartu su dviem kitais asmenimis; kameroje Nr. 4, kurios plotas 12,60 kv. m, laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 17 d. iki 2016 m. gegužės 18 d. – vienas, laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 16 d. iki 2016 m. birželio 30 d. – kartu su dar vienu asmeniu (b. l. 17). Tauragės apskrities VPK 2015 m. spalio 23 d. rašte (b. l. 40) pažymėta, jog visose Areštinės kamerose sanitarinio mazgo plotas sudaro 1,42 kv. m. Iš to teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo buvimo Areštinėje laikotarpiu 2 paras jis buvo laikomas, pažeidžiant minimalų vienam asmeniui turintį tekti kameros plotą, nes vienam asmeniui tenkantis kameros plotas be sanitarinio mazgo ploto sudarė 3,9 kv. m.

5. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento 2016 m. balandžio 15 d. patikrinimo akto Nr. PA.7-4(24.14.3.7.12) (b. l. 19–20) teismas nustatė, jog 2016 m. kovo 31 d. atlikus patikrinimą kamerose Nr. 2, Nr. 4, buvo nustatytas HN 134:2015 17 punkto pažeidimas, nes kamerose negalima atidaryti orlaidžių ir vėdinti patalpų. Įvertinta aplinkybė, jog atlikus Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-1078 numatytą Areštinės rekonstrukciją, minėta neatitiktis bus pašalinta. Nustatyta, kad kameroje Nr. 2 ant sienų vizualiai matomų pelėsių nėra, likusios dėmės po pelėsio naikinimo darbų. Kitų pažeidimų ir neatitikimų nenustatyta. Iš to teismas padarė išvadą, jog patikrinimo metu pasitvirtino tik dalis pareiškėjo nurodytų pažeidimų. Įvertinęs pažeidimo mastą, teismas padarė išvadą, jog nors jis ir galėjo sukelti tam tikrus nepatogumus, tačiau negalėjo nulemti tų pasekmių, apie kurias skunde nurodė pareiškėjas.

6. Iš į bylą pateiktos 2013 m. birželio 14 d. skalbimo paslaugų sutarties Nr. 85-4-ST2-49 su vėlesniais pakeitimais (b. l. 21–23) teismas nustatė, jog skalbinių skalbimo, lyginimo, dezinfekavimo paslaugas pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. V-22 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 130:2012 „Skalbyklų paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos higienos normos reikalavimus atlieka UAB „Atakras“. HN 134:2015 23 punktas numato, kad policijos areštinėje naudojami skalbiniai skalbiami ne policijos areštinėje esančioje skalbykloje. Teismas pažymėjo, jog teisės aktais nereglamentuota, kad areštinės kamerose būtų skirta vieta išskalbtiems rūbams padžiauti.

7. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 9.2 punkto, HN 134:2015 37 punkto nuostatomis, Tauragės AVPK areštinės vidaus tvarka (Aprašu), padarė išvadą, jog pareiškėjo buvimo Areštinėje metu jis turėjo galimybę pasirūpinti kameros švara.

8. Taip pat teismas pažymėjo, jog nei HN 134:2015, nei Taisyklėse nenurodyta, kad duše turi būti įrengti lentyna ir veidrodis, koks turi būti pasivaikščiojimo kiemelio bei jo stogelio plotas, neįtvirtinta, jog areštinių kamerose privalomas signalinio mygtuko įrengimas, todėl pareiškėjo šioje srityje nurodyti pažeidimai laikyti nepagrįstais ir atmesti.

9. Teismas pridūrė, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad buvimo Areštinėje laikotarpiu pareiškėjas kreipėsi į Areštinės administraciją su pretenzijomis dėl netinkamų jo laikymo Areštinėje sąlygų.

10. Teismas nustatė, kad Areštinės kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinio mazgo erdvė buvo visiškai atitverta nuo likusio kameros ploto, tačiau visas abejones įvertinęs pareiškėjo naudai, padarė išvadą, kad nurodytu būdu pareiškėjo teisė į privatumą nebuvo užtikrinta ir naudodamasis tualetu, jis galėjo patirti nepatogumus.

11. Nustatęs, kad 2 paras pareiškėjo laikymo Areštinėje sąlygos neatitiko vienam asmeniui turinčio tekti 5 kv. m minimalaus kameros ploto reikalavimo, o sanitarinio mazgo erdvės neatitvėrimu nuo likusio kameros ploto pareiškėjo teisė į privatumą nebuvo užtikrinta ir naudodamasis tualetu, jis galėjo patirti nepatogumus, teismas vertino, kad atsakovo atstovo neveikimas, t. y. neteisėti veiksmai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme, pareiškėjui sukėlė atitinkamas neigiamas pasekmes (nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus). CK 6.250 straipsnio prasme laikytina, kad byloje nustatyta, jog nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus pareiškėjas patyrė dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų.

12. Vadovaudamasis Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi, CK 6.250 straipsniu bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teismas pareiškėjo patirtą žalą įvertino pinigais. Nustatydamas pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas atsižvelgė į įrodymų apie pareiškėjo sveikatos būklę bei jo reikštus nusiskundimus, kurie pasireiškė dėl netinkamų Areštinėje laikymo sąlygų, nebuvimą, nenustatyta, kad pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis būtų siekiama sąmoningai, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirtą neturtinę žalą įvertino 20 Eur suma.

III. 13. Pareiškėjas Š. V. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 52–54), kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas neįvertinus visų faktinių bylos aplinkybių (dėl drėgmės ir pelėsio, privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, atskiros vėdinimo sistemos sanitariniam mazgui nebuvimo, neatidaromų langų, apšvietimo nebuvimo ir kt.).

13.2. Priteista neturtinės žalos atlyginimo suma neadekvati.

13.3. Teismas nebuvo nešališkas.

13.4. Atsakovas nepateikė teismui duomenų (rašytinių įrodymų su pareiškėjo parašais), kad pareiškėjas būtų gavęs jo išduotas valymo priemones.

13.5. Aplinkybių dėl netinkamų kalinimo sąlygų Tauragės AVPK ir jų sukeliamos žalos įrodinėti nereikia, kadangi tai jau ne kartą konstatuota administracinių teismų praktikoje.

14. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 57–59) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėją laikant Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje, atlyginimo.

16. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas pareiškėjo skundą, nustatė, jog pareiškėjo kalinimo Tauragės AVPK areštinėje metu (periodiškai nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d.) 2 paras jam nebuvo užtikrinta minimali vienam asmeniui areštinės kameroje tenkančio ploto norma bei visą kalinimo laiką (26 paras) neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu bei nustatyti kai kurie higienos normų pažeidimai, todėl pripažino, kad pareiškėjas dėl to patyrė neturtinę žalą, ir ją įvertino 20 Eur suma.

17. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, jog šiuo atveju tinkamai nebuvo įvertintos visos jo nurodytos faktinės aplinkybės bei turėjo būti priteistas didesnis neturtinės žalos atlyginimo dydis.

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnyje nustatytas bylos nagrinėjimo ribas, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo nurodytų jo kalinimo Tauragės AVPK sąlygų. Atsižvelgusi į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti nei pareiškėjo skunde nurodytų bei apeliaciniame skunde pakartotų faktinių aplinkybių, nei byloje esančių įrodymų, kadangi pirmosios instancijos teismas juos įvertino tinkamai vadovaudamasis ABTĮ 56 nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir proceso teisės normų šiuo aspektu nepažeidė. Taip pat teismas, vadovaudamasis ABTĮ 80 straipsnio 1 dalimi, aktyviai dalyvavo tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištyrė. Pareiškėjas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą šiuo aspektu, neargumentavo ir nepagrindė, kuo ir kaip pasireiškė netinkamas bylos aplinkybių ar įrodymų vertinimas, tik deklaratyviai konstatavo tokį pažeidimą, nenurodydamas jokių argumentų. Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė minėtus pareiškėjo kalinimo sąlygų pažeidimus, o kitus atmetė kaip nepagrįstus, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl jų.

19. Dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui dydžio pažymėtina, jog nustatęs, kad Tauragės AVPK areštinėje 2 paras pareiškėjui nebuvo užtikrinta minimali vienam asmeniui areštinės kameroje tenkančio ploto norma bei visą kalinimo laiką (26 paras) neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu bei nustatyti kai kurie kiti higienos normų pažeidimai, pirmosios instancijos teismas pareiškėjui už šiuos patirtus nepatogumus priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės AVPK, 20 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šis dydis yra adekvatus ir pakankamas pareiškėjo patirtiems išgyvenimams ir nepatogumams areštinėje, t. y. neturtinei žalai, kompensuoti.

20. Pabrėžtina, jog šio pobūdžio bylose teismui, kaip nacionalinei ginčą nagrinėjančiai institucijai, yra palikta teisė įvertinti įvardinamus asmenų teisių pažeidimus, esant jiems konstatuotiems, priteisti pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą žalos dydį, kompensuojantį patirtą žalą. Be kita ko, tai darydamas, nacionalinis teismas turi atsižvelgti į nacionaliniame reguliavime įtvirtintus tokios žalos dydžio nustatymo kriterijus, o skirtingų neturtinės žalos sumų priteisimas (ir skirtinguose to paties teismo priimtuose sprendimuose) pats savaime nepagrindžia aplinkybės, jog asmuo buvo diskriminuojamas, nes neturtinė žala patiriama individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1312-756/2017, 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-773-756/2017, 2017 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1435-858/2017, 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-850-261/2017 ir kt.). Pridurtina, jog tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose bylose pareiškėjams priteisti žalos atlyginimo dydžiai yra nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju būtent pagal tos bylos faktines aplinkybes ir nėra pagrindas kitose bylose priteisti būtent tokius pat žalos atlyginimo dydžius. Kiekvienas žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atsižvelgus į nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visumą, vertintina, kad pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis adekvačiai kompensuoja jo patirtą neturtinę žalą.

21. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo Š. V. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius