Legislator Case Law & Legislation
f54075f5-264d-420a-a658-5be97d50d162 AI generated

Court partially allows non-material damage claim for overcrowded detention conditions, awarding 21 EUR.

Case Number f54075f5-264d-420a-a658-5be97d50d162
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The court partially dismissed the plaintiff's claim for 5,000 EUR in non-material damages regarding detention conditions. While the plaintiff alleged severe overcrowding and unsanitary conditions, the court found that the 7-day duration of the incident was insufficient to justify the high amount requested. Consequently, the court awarded 21 EUR based on a standard rate of 3 EUR per day, rejecting the plaintiff's failure to provide specific individual circumstances for the higher sum.

Legislator headnote

AI generated

Administracinių bylų teisenos čiastymo 85-87 straipsniai; 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai; 127 straipsnio 1 dalis: When detention conditions are legally violated but the duration is short, the court may award non-material damages based on established per-day rates rather than the plaintiff's unsubstantiated high claims.

Keywords

AI generated
non-material damages detention conditions overcrowding administrative litigation compensation standards procedural law sanitary conditions

Cited Legislation

AI generated
Administracinių bylų teisenos čiastymo 85-87 straipsniai
88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai
127 straipsnio 1 dalis

Cited Case Law

AI generated
LVAT 2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015
LVAT 2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015, 2015-09-09 nutartis administracinėje byloje Nr.
2015-09-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2711-520/2015
A-128-858/2015, 2015-09-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2711-520/2015).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2687-342/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01870-2015-9                                                                             Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2;3.21 (S)              KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A S      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 21 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja AuÅ¡relė Mažrimienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei, 2015 m. gruodžio 17 d. raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.Č. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas A.Č. (toliau – pareiÅ¡kėjas) skundu (b.l. 3-5) teismo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, (toliau – ir atsakovė) 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

Nurodo, kad nuo 2009 m. iki 2015 m. buvo laikomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinės kamerose nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis sÄ lygomis. PraÅ¡ymÄ grindžia aplinkybe, jog nebuvo užtikrintas minimalus laikymo areÅ¡tinės kamerose plotas, tenkantis vienam asmeniui, todėl nebuvo galimybės tinkamai pailsėti. Pabrėžia, kad 2009-2011 m. buvo laikoma daugiau asmenų nei buvo kamerose lovų, buvo Å¡alta, lovos surÅ«dijusios, blogas apÅ¡vietimas, trÅ«ko oro, buvo didelė drėgmė.

Akcentuoja, jog negavo tinkamo maitinimo, maisto perdavimas yra uždraustas, o parduotuvės apsipirkti nėra. Dėl perpildytų kamerų jis patyrė diskomfortÄ , pablogėjo savijauta, sveikatos bÅ«klė, elgesys su kamerose esančiais asmenimis. Dėl tokių nurodytų įkalinimo sÄ lygų patyrė psichologinį diskomfortÄ bei pažeminimÄ , didelę moralinę traumÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus. PareiÅ¡kėjas į teismo posėdį neatvyko. Gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l. 64), apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b.l. 57).Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu (b.l. 17-20) praÅ¡o pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sÄ lygas.

PraÅ¡o pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir skundÄ nagrinėti už laikotarpį nuo 2012-10-09. Nurodo, kad visi gaunami skundai Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate yra registruojami, o pareiÅ¡kėjas pats nepateikė ir komisariatas neturi jokių įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas skundėsi komisariato administracijai ar kitoms institucijoms. Akcentuoja, kad kamerose įrengtas apÅ¡vietimas, lempučių skaičius, langų dydis atitinka Lietuvos higienos normos HN 37:2002 „AreÅ¡tinės. Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklės“ nustatytus reikalavimus, kurie turi bÅ«ti taikomi, nes vėlesnės higienos normos HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ yra taikomi tik tie, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Pabrėžia, jog reikalavimai dėl dirbtinės apšvietos nėra taikomi. Nurodo, jog 2015-03-30 Klaipėdos visuomenės sveikatos centro atlikto patikrinimo metu konstatuota, kad kamerose yra mechaninė ištraukiamoji ventiliacija, areštinės kameros vėdinamos ir per skaidraus stiklo atidaromus langus, areštinės kamerose ant sienų ir lubų pelėsių nėra. Teigia, jog areštinės sanitariniai mazgai, pasivaikščiojimo kiemeliai, medicinos punktas ir įrengti baldai atitinka Higienos normos reikalavimus.

PaaiÅ¡kina, jog 2013-01-21 Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos raÅ¡tu Nr. 5-S-233 teritorinėms policijos įstaigoms duoti nurodymai nepriimti asmenims skirtuose perduodamuose siuntiniuose esančių maisto produktų. Pabrėžia, jog asmenims, laikomiems Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinėje maistÄ ruoÅ¡ia ir tiekia UAB (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Skiriamų maito produktų vidiniais paros kiekiais asmenims, laikomiems policijos komisariatų areÅ¡tinėse. PraÅ¡o bylÄ nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.          Byloje pakanka raÅ¡ytinių duomenų iÅ¡nagrinėti jÄ iÅ¡ esmės, todėl byla nagrinėtina iÅ¡ esmės pareiÅ¡kėjui ir atsakovės atstovui nedalyvaujant (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ® 78 straipsnio 3 dalis). Teismas k o n s t a t u o j a:          Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui, kuriÄ jis patyrė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje.Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis.

Pagal CK 6.271 straipsnį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas neÅ¡alina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-558/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje A662-2009/2013; 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013). Pirmiausia teismas vertina, ar pareiÅ¡kėjas dėl savo teisių pažeidimo kreipėsi nepraleisdamas ieÅ¡kinio senaties termino.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ yra konstatuota, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2014 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-553/2014, 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015 ir kt.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

Pagal Civilinio kodekso 126 straipsnio 2 dalį, ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kai ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigÅ«nų veiksmų ir sprendimų vieÅ¡ojo administravimo srityje, apibendrinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 26, 2014) 143 punkte nurodyta, kad reikalavimams dėl žalos, kilusios nepriimtinų kalinimo sÄ lygų metu, atlyginimo taikomas Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Tai reiÅ¡kia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per trejų metų terminÄ gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis numato, kad vienodÄ administracinių teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos.

Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. lapkričio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013 pažymėjo, kad atsakovui praÅ¡ant, nuo patirtos žalos atsiradimo iki kreipimosi į teismÄ praėjęs laiko tarpas gali bÅ«ti pagrindas ieÅ¡kinio senačiai taikyti.Bylos medžiaga nustatyta, jog pareiÅ¡kėjo skundas suraÅ¡ytas 2015-10-09, Klaipėdos apygardos administraciniame teisme gautas 2015-10-19 (b.l. 3-6).

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti patirtÄ neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2009 m. iki 2015 m. Teismas, iÅ¡analizavęs bylos medžiagÄ , sprendžia, jog yra akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus žinojo arba turėjo žinoti bei suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, kadangi pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog Klaipėdos AVPK buvo laikomas higienos normų reikalavimų neatitinančiose kamerose, kuriose buvo pažeistas minimalaus ploto asmeniui reikalavimas, buvo netinkamas apÅ¡vietimas, netinkami baldai, buvo drėgmė ir pelėsiai, netinkama temperatÅ«ra, netinkamas maistas ir kt., t. y. bÅ«tent dėl Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėjas tuo metu, kai buvo Klaipėdos AVPK, patyrė tuos nepatogumus ir neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurie reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti neturtinę žalÄ .

PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad pažeidimų metu nežinojo ar negalėjo žinoti apie neatitinkančias reikalavimų kalinimo sÄ lygas. Byloje taip pat nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas, siekdamas apginti savo pažeistas teises, bÅ«tų kreipęsis į kompetentingas institucijas dėl pažeistų teisių gynimo, iÅ¡skyrus po kreipimosi į teismÄ 2015-10-30 kreipėsi į Klaipėdos visuomenės sveikatos centrÄ (b.l. 66). Atsižvelgdamas į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas visÄ laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus, todėl atsakovui atsiliepime iÅ¡reiÅ¡kus praÅ¡ymÄ taikyti sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , yra pagrindas šį praÅ¡ymÄ tenkinti ir reikalavimui atlyginti žalÄ laikotarpiu iki 2012-10-09 taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ bei skundÄ Å¡io reikalavimo dalyje tuo pagrindu atmesti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-343/2013).

Dėl Å¡ių teisinių ir faktinių aplinkybių teismas atmeta pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl turtinės žalos priteisimo, nevertina atsakovo veiksmų teisėtumo laikotarpiu iki 2012-10-09.Tokiu bÅ«du teismas turėtų vertinti atsakovo veiksmų teisėtumÄ laikotarpiu nuo 2012-10-10 iki 2015-03-03. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ kildina iÅ¡ jo netinkamų jo laikymo kamerose sÄ lygų, kai areÅ¡tinės kamerose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, dėl drėgmės ir pelėsių kamerose buvimo, netinkamo apÅ¡vietimo kamerose, siuntinių su maistu draudimo, netinkamos oro temperatÅ«ros, netinkamų kamerose esančių baldų ir netinkamo maisto.Saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – pagrindinis reikalavimas, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims.

Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida.Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98 ir kt.). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. EŽTT savo praktikoje taip pat yra ne kartÄ nurodęs, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99; 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ byloje D.prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01; 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ byloje A. ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ).Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali bÅ«ti laikomi teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinėje, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų.

Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areštinę, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Šiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40-43 straipsnius, nuostatos.

Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras, suderinęs su teisingumo ministru. Å io įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vykdant suėmimÄ draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Minėto įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.           Nustatant vienam sulaikytajam asmeniui laikomam areÅ¡tinės kameroje tenkančio minimalus ploto normatyvÄ bÅ«tina vadovautis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d.

Nr. 5-V-356 įsakymu patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių 80 punktu, kuriame nustatyta, kad asmeniui turi tekti ne mažiau nei 5 kv. m, neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ . Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-04-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A-678-442/2015, 2015-07-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015, 2015-09-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2711-520/2015).

 Kaip matyti iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro areštinės viršininko 2015-10-27 tarnybinio pranešimo (b.l. 21), pareiškėjas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje buvo laikomas šiais laikotarpiais: nuo 2014-02-27 iki 2014-03-03 (kameros Nr. 5, kameros plotas – 14,88 kv.m., žmonių skaičius – 3, vienam asmeniui tenkantis plotas – 4,96 kv.m.), 2014-03-04/05 (kameros Nr. 33, žmonių kameroje skaičius – 3, kameros kvadratūra – 21,76 kv.m., vienam asmeniui tenkantis plotas – 7,25 kv.m.), 2015-02-24, 2015-02-25 ir 2015-02-26/27 (žmonių skaičius – 4, kameros Nr. 4, kameros plotas – 14,15, vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,54 kv.m.), 2015-02-27 iki 2015-03-03 (kameros Nr. 28, žmonių skaičius – 2, kameros plotas – 19,88 kv.m., vienam asmeniui tenkantis plotas – 9,94 kv.m.).

Tokie pat duomenys pateikti ir pareiškėjui atsakovo (b.l. 65). Atsakovo pateiktais duomenimis pareiškėjas Klaipėdos apskrities VPK areštinėje nebuvo laikomas 2012-2013 m., todėl šioje byloje vertintinas atsakovo veiksmų teisėtumas atsakovo nurodytu pareiškėjo laikymo areštinės kamerose laikotarpiui, t.y. nuo 2014-02-27 iki 2015-03-03. Ir nors pareiškėjas nurodo, jog buvo laikomas nuo 2009-04-08 iki 2015 m., tačiau šioje byloje jau konstatuota, jog taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas, o atsakovo duomenimis 2012-2013 m. pareiškėjas nebuvo laikomas Klaipėdos apskrities VPK areštinėje, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo pateiktais duomenimis apie pareiškėjo laikymo laikotarpius.

Teismas vertina tai, kad pats pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių skirtingÄ laikotarpį, nei nurodo atsakovas, kitokius kameros plotus, ar ginčo laikotarpiu buvusių asmenų kitokį skaičių, nei nurodyta tarnybiniame praneÅ¡ime. Minėto tarnybinio praneÅ¡imo pagrindu teismas konstatuoja, kad 7 paras (nuo 2014-02-27 iki 2014-03-30 bei 2015-02-24, 2015-02-25, 2015-02-26/27) pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui areÅ¡tinės kamerose tenkantis plotas (plotas svyravo nuo 3,54 iki 4,96 kv.m.) Pasisakydamas dėl kitų pareiÅ¡kėjo skundo argumentų, teismas pabrėžia, jog pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kad dėl kamerų perpildymo nebuvo galima tinkamai pailsėti yra neatsiejamai susijusios su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir vertintinos kaip Å¡io pažeidimo dalis (žr., pvz., LVAT 2013 m. gegužės 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A822-1053/2013, 2015-02-11 LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A-461-575/2015 ir kt.).

Aukščiau nurodytų argumentų pagrindu teismas sprendžia, jog tam tikrais laikotarpiais pareiÅ¡kėjui tenkantis kameros plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl tam tikrais laikotarpiais pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ buvo pažeista. PareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ kildina ir iÅ¡ neteisėtų atsakovo veiksmų, neužtikrinus higienos normų reikalavimų. AreÅ¡tinių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-06-18 įsakymu Nr. 182, 274 punkte įtvirtinta, kad nuteistiesiems areÅ¡tu skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus.

Turi bÅ«ti skiriamas reikiamas dėmesys klimato sÄ lygoms, kubinei oro talpai, reikiamam vietos plotui, apÅ¡vietimui, Å¡ildymui ir vėdinimui. Nuteistųjų nuolat naudojamos areÅ¡tinės patalpos turi bÅ«ti gerai sutvarkytos ir Å¡varios.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma, originali redakcija, galiojusi pareiÅ¡kėjo laikymo areÅ¡tinės kamerose laikotarpiu, galiojo iki 2015-11-01) reglamentavo policijos areÅ¡tinių įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ (1 punktas).

Veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (2 punktas). Higienos normos HN 37:2009 6 punkte nurodyta, kad policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Higienos normos 48 punktas nustato, jog visos policijos areštinių patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs, langai ir durys sandarūs. Patalpose ant sienų ir lubų paviršių neturi būti pelėsių.

Minėtos higienos normos 23 punktas nustato, jog gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. (21 punktas). Gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra šiltuoju ir šaltuoju metų laiku turi būti mažiausiai 18 laipsnių (24 punktas).

Policijos areÅ¡tinių kamerų aprÅ«pinimas baldais, minkÅ¡tuoju inventoriumi, higienos priemonėmis turi atitikti teisės aktais nustatytas normas (31 punktas). Atsakovas teismui pateikė raÅ¡ytinius įrodymus: 1999-06-11 Policijos generalinio komisaro patvirtintas leidimas pradėti eksploatuoti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinės 1-ojo padalinio 1-Ä jÄ dalį (b.l. 23-24), Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005-02-22 įsakymas Nr. 5-V-142 „Dėl leidimo pradėti eksploatuoti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinės 2-Ä jÄ dalį“ (b.l. 25), 2005-01-11 Pripažinimo tinkamomis naudotis aktas (b.l. 29), 2005-02-18 Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinės 2-osios dalies rekonstrukcijos įvertinimo aktas (b.l. 27-28), iÅ¡ kurių nustatyta, kad kamerose, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, įrengtas praustuvas ir kitas bÅ«tinas inventorius, kamerų vėdinimas: natÅ«ralus ir mechaninis.

Todėl tokie atsakovo veiksmai atitinka Higienos normos 23 punkto reikalavimus. Atsakovas teismui pateikė Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 13 d. patikrinimo aktÄ Nr. K3-98 (b.l. 31-34), kuriame užfiksuoti faktai tiriant areÅ¡tinėse laikomų asmenų skundų aplinkybes laikotarpiu nuo 2013-2015. Patikrinimo metu buvo atlikti patalpų temperatÅ«ros, oro judrumo, santykinės drėgmės matavimai ir nenustatyta Higienos normos HN 37:2009 24 punkto reikalavimų pažeidimų. Taip pat konstatuota, kad kamerose yra mechaninė iÅ¡traukiamoji ventiliacija, patikrintose kamerose, duÅ¡inėje ant sienų, lubų pelėsių nebuvo, pagal teisės aktų reikalavimus atliekama dezinfekcija, lovų čiužiniai nesuplyšę, kameros Å¡varios.

Nors paminėtame raÅ¡ytiniame įrodyme – patikrinimo akte – užfiksuoti Higienos normos 37:2009 21 punkto neatitiktis dėl dirbtinės apÅ¡vietos (areÅ¡tinių kamerų ir karcerio dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx), tačiau pagal Higienos normos 2 punktÄ veikiančioms policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl dirbtinės apÅ¡vietos neatitikimas nevertinamas kaip pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas areÅ¡tinės kamerose buvo laikomas tyrimo laikotarpį apimančiu laikotarpiu (2014-02-27 iki 2015-03-03), todėl spręstina, jog jo laikymo laikotarpiu sÄ lygos negalėjo pasikeisti.

Taip pat vertintina Klaipėdos visuomenės sveikatos centro informacija (b.l. 77-79), iÅ¡ kurios matyti, jog atlikus operatyviÄ jÄ valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, nepasitvirtino pareiÅ¡kėjo skunde nurodytos aplinkybės (dėl drėgmės kamerose, Å¡alčio, netinkamos kamerų grindų dangos, duÅ¡o antisanitarinių sÄ lygų ir kt.). Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu kaip nepagrįsti atmetami pareiÅ¡kėjo argumentai dėl drėgmės, pelėsių kamerose buvimo, netinkamos apÅ¡vietos, oro temperatÅ«ros ir netinkamų baldų buvimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). PareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių pagrindu suformuluoti reikalavimai apsprendžia ginčo administracinėje byloje ribas (2012 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-115/2012; 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013).

Nors atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-197/2013), tačiau tai nereiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjai tokiose bylose atleidžiami nuo pareigos detalizuoti kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ .

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes teismas neturi jokio teisinio pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, neužtikrinus higienos normų reikalavimų laikymÄ si. PareiÅ¡kėjas taip pat neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ atsakovės neteisėtų veiksmų, neužtikrinus maisto kokybės reikalavimų. IÅ¡ byloje esančių atsakovo pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, jog pagal 2014-01-06 Sulaikytų asmenų maitinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį (b.l. 35-38) UAB (duomenys neskelbtini) tiekia areÅ¡tinės kamerose laikomiems asmenims maistÄ .

Maistas suaugusiems asmenims tiekiamas 3 kartus per parÄ : pusryčiai, pietÅ«s ir vakarienė. Sutarties 2.1.7 punkte nurodyta, kad pardavėjo teikiamas maistas turi atitikti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintais Skiriamų maisto produktų vidutiniais kiekiais asmenims, laikomiems policijos komisariatų areÅ¡tinėse, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintoms Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėms bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintoms Fiziologinės mitybos normoms asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose.

Sutarties 2.1.3.1 punkte numatytas įsipareigojimas pristatyti paruoÅ¡tus naudoti gaminius taroje, skirtoje maistui gabenti, užtikrinančioje reikalingÄ temperatÅ«rinį rėžimÄ , saugÄ nuo tarÅ¡os, o sutarties 2.1.4 punkte – užtikrinti maisto kokybę. Bylos duomenimis nenustatyta, kad maistas bÅ«tų tiekiamas nesilaikant sutartinių įsipareigojimų, o pareiÅ¡kėjas su žodiniais ar raÅ¡ytiniais praÅ¡ymais į Klaipėdos AVPK areÅ¡tinės administracijÄ ar kitas kompetentingas institucijas dėl netinkamo maitinimo nesikreipė.PareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia ir aplinkybe, jog jam nebuvo perduodami artimų giminaičių siuntiniai su maistu.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnis nustato, teisę suimtiesiems gauti paÅ¡to ar perduodamus siuntinius ir smulkiuosius paketus su spauda. Å ios nuostatos taikomos ir teritorinėms policijos įstaigoms ir atsakovas teismui pateikė Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iÅ¡aiÅ¡kinimÄ teritorinėms policijos įstaigoms nepriimti asmenims skirtuose perduodamuose siuntiniuose esančių maisto produktų ir kitų daiktų (b.l. 30). Teismas, įvertinęs byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, nenustatė pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo dėl to, jog atsakovė pareiÅ¡kėjui nesudarė sÄ lygų apsipirkti.

Pažymėtina, jog teisės aktuose nenumatyta asmenims, laikomiems areÅ¡tinėse, teisė apsipirkti. Nustatytų teisinių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, jog atsakovo veiksmai dėl maitinimo ir siuntinių su maistu nepriėmimo atitiko teisės aktų reikalavimus.Atsižvelgus į teisinį reglamentavimÄ bei faktinius bylos duomenis, apibÅ«dinančius A.Č. kalinimo sÄ lygas, apibendrinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę į teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas, t.y. teisę bÅ«ti laikomam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 5 kv. m. kameros ploto.

Tai reiÅ¡kia, jog aptariamu atveju Å¡i vieÅ¡ojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ji ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis patiria neturtinę žalÄ (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009, Nr. A756-122/2010, A502-913/2011, A444-343/2013 ir kt.). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02), todėl konstatavus atsakovo neteisėtus veiksmus yra pagrindas vertinti pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 5000 Eur neturtinės žalos, teigdamas, jog dėl aukščiau nurodytų, pareiÅ¡kėjo teigimu, netinkamų laikymo areÅ¡tinės kamerose sÄ lygų, jis patyrė psichologinį diskomfortÄ bei pažeminimÄ , didelę moralinę traumÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Administracinių teismų praktikoje (pvz., administracinės bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009 ir kt.) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiama) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Taip pat neturtinės žalos dydį gali lemti ir specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ Ä¯vertinti ir materialiai kompensuoti yra ypatingai sunku, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti – tokiÄ bÅ«senÄ galima tik iÅ¡ naujo sukurti. Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalÄ , kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principu.

Materiali kompensacija savo turiniu iÅ¡ esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta, turinio, todėl pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ ).Teismo vertinimu, nurodytas kalinimo perpildytoje gyvenamojoje patalpoje laikotarpis bei pažeista minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto norma sukėlė pareiÅ¡kėjui diskomfortÄ ir psichologinę kančiÄ , be to, toks perpildymas iÅ¡ dalies trukdė naudotis privatumu kasdieniniame gyvenime.

Atsižvelgus į neilgÄ kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis trukmę (7 paras buvo pažeista asmens teisė bÅ«ti laikomam kameroje, kurioje vienam asmeniui tenkantis plotas bÅ«tų ne mažesnis kaip 5 kv.m.), į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurie žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , sukelia dvasines kančias, į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį ir į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ (dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ ), kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu.

Atsižvelgiant į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , nėra pagrindo sutikti su atsakovo atsiliepimo teiginiu, kad Å¡iuo atveju vien pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija. Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje trukmę (7 paras), pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus, konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjui nagrinėjamu atveju priteistina neturtinė žala pinigais.

Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo skundo nagrinėjimo apimtį, į pirmiau aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių visumÄ , teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo patirta neturtinė žala įvertintina 21 (3 x7) Eur (CK 6.250 straipsnis). Tokio dydžio neturtinės žalos dydis priteisiamas atsižvelgiant ir į formuojamÄ teismų praktikÄ â€“ nuo 3 iki 5 eurų už kiekvienÄ praleistÄ dienÄ (žr. LVAT 2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015, 2015-09-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2711-520/2015).

Teismo nuomone pareiÅ¡kėjas nepagrindė, kodėl jo patirta žala turi bÅ«ti įvertinta bÅ«tent 5000 Eur suma, nei skunde, nei teismo posėdžio metu nenurodė jokių individualių aplinkybių, kaip neturtinė žala pasireiÅ¡kė bÅ«tent jam, tik atkartojo Å¡abloniÅ¡kas frazes dėl neturtinės žalos elementų ir jos patyrimo. Todėl skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, ir iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, pareiÅ¡kėjui priteistina 21 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo A.Č. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui A.Č. (a.k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 21 Eur (dvideÅ¡imt vienÄ eurÄ ) neturtinės žalos atlyginimÄ .

Kitoje dalyje skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ SprendimÄ per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ Â arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Teisėja                                                                                  AuÅ¡relė Mažrimienė