Court partially allows non-material damage claim for overcrowded detention conditions, awarding 21 EUR.
Legislator summary
AI generatedThe court partially dismissed the plaintiff's claim for 5,000 EUR in non-material damages regarding detention conditions. While the plaintiff alleged severe overcrowding and unsanitary conditions, the court found that the 7-day duration of the incident was insufficient to justify the high amount requested. Consequently, the court awarded 21 EUR based on a standard rate of 3 EUR per day, rejecting the plaintiff's failure to provide specific individual circumstances for the higher sum.
Legislator headnote
AI generatedAdministracinių bylų teisenos Äiastymo 85-87 straipsniai; 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai; 127 straipsnio 1 dalis: When detention conditions are legally violated but the duration is short, the court may award non-material damages based on established per-day rates rather than the plaintiff's unsubstantiated high claims.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedCited Case Law
AI generatedFull text
AdministracinÄ byla NrAdministracinÄ byla Nr. I-2687-342/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01870-2015-9                                                                             Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2;3.21 (S)              KLAIPÄDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A S      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 21 d. KlaipÄda KlaipÄdos apygardos administracinio teismo teisÄja AuÅ¡relÄ MažrimienÄ,sekretoriaujant teismo posÄdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei, 2015 m. gruodžio 17 d. raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjusi administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo A.Ä. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai KlaipÄdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, n u s t a t Ä : pareiÅ¡kÄjas A.Ä. (toliau â pareiÅ¡kÄjas) skundu (b.l. 3-5) teismo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos KlaipÄdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, (toliau â ir atsakovÄ) 5000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ .
Nurodo, kad nuo 2009 m. iki 2015 m. buvo laikomas KlaipÄdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinÄs kamerose nežmoniÅ¡komis, antisanitarinÄmis sÄ lygomis. PraÅ¡ymÄ grindžia aplinkybe, jog nebuvo užtikrintas minimalus laikymo areÅ¡tinÄs kamerose plotas, tenkantis vienam asmeniui, todÄl nebuvo galimybÄs tinkamai pailsÄti. PabrÄžia, kad 2009-2011 m. buvo laikoma daugiau asmenų nei buvo kamerose lovų, buvo Å¡alta, lovos surÅ«dijusios, blogas apÅ¡vietimas, trÅ«ko oro, buvo didelÄ drÄgmÄ.
Akcentuoja, jog negavo tinkamo maitinimo, maisto perdavimas yra uždraustas, o parduotuvÄs apsipirkti nÄra. DÄl perpildytų kamerų jis patyrÄ diskomfortÄ , pablogÄjo savijauta, sveikatos bÅ«klÄ, elgesys su kamerose esanÄiais asmenimis. DÄl tokių nurodytų įkalinimo sÄ lygų patyrÄ psichologinį diskomfortÄ bei pažeminimÄ , didelÄ moralinÄ traumÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus. PareiÅ¡kÄjas į teismo posÄdį neatvyko. Gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinÄti jam nedalyvaujant (b.l. 64), apie bylos nagrinÄjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b.l. 57).AtsakovÄ Lietuvos valstybÄ, atstovaujama KlaipÄdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu (b.l. 17-20) praÅ¡o pareiÅ¡kÄjo reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ teisÄs aktais nustatytas kardomojo kalinimo sÄ lygas.
PraÅ¡o pareiÅ¡kÄjo reikalavimui taikyti sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir skundÄ nagrinÄti už laikotarpį nuo 2012-10-09. Nurodo, kad visi gaunami skundai KlaipÄdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate yra registruojami, o pareiÅ¡kÄjas pats nepateikÄ ir komisariatas neturi jokių įrodymų, kad pareiÅ¡kÄjas skundÄsi komisariato administracijai ar kitoms institucijoms. Akcentuoja, kad kamerose įrengtas apÅ¡vietimas, lempuÄių skaiÄius, langų dydis atitinka Lietuvos higienos normos HN 37:2002 âAreÅ¡tinÄs. Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklÄsâ nustatytus reikalavimus, kurie turi bÅ«ti taikomi, nes vÄlesnÄs higienos normos HN 37:2009 âPolicijos areÅ¡tinÄs: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ yra taikomi tik tie, kurie nesusijÄ su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
PabrÄžia, jog reikalavimai dÄl dirbtinÄs apÅ¡vietos nÄra taikomi. Nurodo, jog 2015-03-30 KlaipÄdos visuomenÄs sveikatos centro atlikto patikrinimo metu konstatuota, kad kamerose yra mechaninÄ iÅ¡traukiamoji ventiliacija, areÅ¡tinÄs kameros vÄdinamos ir per skaidraus stiklo atidaromus langus, areÅ¡tinÄs kamerose ant sienų ir lubų pelÄsių nÄra. Teigia, jog areÅ¡tinÄs sanitariniai mazgai, pasivaikÅ¡Äiojimo kiemeliai, medicinos punktas ir įrengti baldai atitinka Higienos normos reikalavimus.
PaaiÅ¡kina, jog 2013-01-21 Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos raÅ¡tu Nr. 5-S-233 teritorinÄms policijos įstaigoms duoti nurodymai nepriimti asmenims skirtuose perduodamuose siuntiniuose esanÄių maisto produktų. PabrÄžia, jog asmenims, laikomiems KlaipÄdos apskrities VPK areÅ¡tinÄje maistÄ ruoÅ¡ia ir tiekia UAB (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Skiriamų maito produktų vidiniais paros kiekiais asmenims, laikomiems policijos komisariatų areÅ¡tinÄse. PraÅ¡o bylÄ nagrinÄti jų atstovui nedalyvaujant.
AtsakovÄs atstovas į teismo posÄdį neatvyko, apie bylos nagrinÄjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.          Byloje pakanka raÅ¡ytinių duomenų iÅ¡nagrinÄti jÄ iÅ¡ esmÄs, todÄl byla nagrinÄtina iÅ¡ esmÄs pareiÅ¡kÄjui ir atsakovÄs atstovui nedalyvaujant (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau â ir ABTÄ® 78 straipsnio 3 dalis). Teismas k o n s t a t u o j a:          Byloje ginÄas kilo dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo pareiÅ¡kÄjui, kuriÄ jis patyrÄ KlaipÄdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinÄje.Žala, kilusi dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų ar neteisÄtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis.
Pagal CK 6.271 straipsnį žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas âvaldžios institucijaâ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisÄs subjektÄ (valstybÄs ar savivaldybÄs institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybÄs tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas âaktasâ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisÄms, laisvÄms ir interesams (valstybÄs ar savivaldybÄs institucijų priimami teisÄs ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).
CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dÄl žalos atlyginimo (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs) gali bÅ«ti patenkinamas, nustaÄius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų: pareiÅ¡kÄjo nurodytos valdžios institucijos neteisÄtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kÄjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
NenustaÄius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvÄs atÄmimo įstaigų administracijos kaltÄs nebuvimas neÅ¡alina valstybÄs atsakomybÄs ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkriÄio 18 d. sprendimas administracinÄje byloje Nr. A261-1802/2013). Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybÄs pareiga (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A492-558/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinÄje byloje A662-2009/2013; 2013 m. lapkriÄio 7 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A822-1500/2013). Pirmiausia teismas vertina, ar pareiÅ¡kÄjas dÄl savo teisių pažeidimo kreipÄsi nepraleisdamas ieÅ¡kinio senaties termino.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ yra konstatuota, kad nagrinÄjant administracinius ginÄus dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojanÄios deliktinÄ atsakomybÄ, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojanÄios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A556-150/2011, 2014 m. birželio 4 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A575-553/2014, 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-671-575/2015 ir kt.).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, taikomas reikalavimams dÄl žalos atlyginimo. Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisÄs į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turÄjo sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, jeigu pažeidimas yra tÄstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dÄl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .
Pagal Civilinio kodekso 126 straipsnio 2 dalį, ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginÄo Å¡alis reikalauja. IeÅ¡kinio senatis â tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaiÄiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojanÄios teisÄs normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojanÄių teisÄs normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisÄs į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kai ginÄo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkriÄio 14 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A662-3116/2011).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinÄjant bylas dÄl bausmių vykdymo ir kardomojo suÄmimo institucijų, įstaigų ir pareigÅ«nų veiksmų ir sprendimų vieÅ¡ojo administravimo srityje, apibendrinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis âAdministracinÄ jurisprudencijaâ, Nr. 26, 2014) 143 punkte nurodyta, kad reikalavimams dÄl žalos, kilusios nepriimtinų kalinimo sÄ lygų metu, atlyginimo taikomas Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.
Tai reiÅ¡kia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisÄs ir teisÄti interesai buvo pažeisti ir jis patyrÄ tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs žalos, per trejų metų terminÄ gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (2013 m. lapkriÄio 18 d. sprendimas administracinÄje byloje Nr. A261-1798/2013). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis numato, kad vienodÄ administracinių teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus bei kitus teisÄs aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisÄs į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos.
TeisÄ Ä¯ ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turÄjo sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. lapkriÄio 18 d. nutartyje administracinÄje byloje Nr. A261-1798/2013 pažymÄjo, kad atsakovui praÅ¡ant, nuo patirtos žalos atsiradimo iki kreipimosi į teismÄ praÄjÄs laiko tarpas gali bÅ«ti pagrindas ieÅ¡kinio senaÄiai taikyti.Bylos medžiaga nustatyta, jog pareiÅ¡kÄjo skundas suraÅ¡ytas 2015-10-09, KlaipÄdos apygardos administraciniame teisme gautas 2015-10-19 (b.l. 3-6).
PareiÅ¡kÄjas praÅ¡o priteisti patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ už laikotarpį nuo 2009 m. iki 2015 m. Teismas, iÅ¡analizavÄs bylos medžiagÄ , sprendžia, jog yra akivaizdu, kad pareiÅ¡kÄjas apie savo teisių pažeidimus žinojo arba turÄjo žinoti bei suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ, kadangi pareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, jog KlaipÄdos AVPK buvo laikomas higienos normų reikalavimų neatitinanÄiose kamerose, kuriose buvo pažeistas minimalaus ploto asmeniui reikalavimas, buvo netinkamas apÅ¡vietimas, netinkami baldai, buvo drÄgmÄ ir pelÄsiai, netinkama temperatÅ«ra, netinkamas maistas ir kt., t. y. bÅ«tent dÄl Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kÄjas tuo metu, kai buvo KlaipÄdos AVPK, patyrÄ tuos nepatogumus ir neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurie reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kÄjas galÄjo patirti neturtinÄ Å¾alÄ .
PareiÅ¡kÄjas nepateikÄ Ä¯rodymų, kad pažeidimų metu nežinojo ar negalÄjo žinoti apie neatitinkanÄias reikalavimų kalinimo sÄ lygas. Byloje taip pat nÄra jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kad pareiÅ¡kÄjas, siekdamas apginti savo pažeistas teises, bÅ«tų kreipÄsis į kompetentingas institucijas dÄl pažeistų teisių gynimo, iÅ¡skyrus po kreipimosi į teismÄ 2015-10-30 kreipÄsi į KlaipÄdos visuomenÄs sveikatos centrÄ (b.l. 66). Atsižvelgdamas į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjas visÄ laikotarpį žinojo arba turÄjo žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus, todÄl atsakovui atsiliepime iÅ¡reiÅ¡kus praÅ¡ymÄ taikyti sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , yra pagrindas šį praÅ¡ymÄ tenkinti ir reikalavimui atlyginti žalÄ laikotarpiu iki 2012-10-09 taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ bei skundÄ Å¡io reikalavimo dalyje tuo pagrindu atmesti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m sausio 15 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A444-343/2013).
DÄl Å¡ių teisinių ir faktinių aplinkybių teismas atmeta pareiÅ¡kÄjo reikalavimÄ dÄl turtinÄs žalos priteisimo, nevertina atsakovo veiksmų teisÄtumo laikotarpiu iki 2012-10-09.Tokiu bÅ«du teismas turÄtų vertinti atsakovo veiksmų teisÄtumÄ laikotarpiu nuo 2012-10-10 iki 2015-03-03. NagrinÄjamoje byloje pareiÅ¡kÄjas savo teisių pažeidimÄ kildina iÅ¡ jo netinkamų jo laikymo kamerose sÄ lygų, kai areÅ¡tinÄs kamerose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisÄs aktų reikalavimų, dÄl drÄgmÄs ir pelÄsių kamerose buvimo, netinkamo apÅ¡vietimo kamerose, siuntinių su maistu draudimo, netinkamos oro temperatÅ«ros, netinkamų kamerose esanÄių baldų ir netinkamo maisto.Saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas â pagrindinis reikalavimas, kurį valstybÄ privalo užtikrinti laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims.
Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas â esminÄ sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida.Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau â ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad Konvencija įpareigoja valstybÄ užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonÄs vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kanÄių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentÄjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvaÄiai užtikrinama jo sveikata ir gerovÄ.
ValstybÄ turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98 ir kt.). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.
Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmÄ, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentÄjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klÄ. Be to, sprÄsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikÄ asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).
TaÄiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. EŽTT savo praktikoje taip pat yra ne kartÄ nurodÄs, jog kameros erdvÄs trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo âžeminanÄiosâ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypaÄ mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99; 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ byloje D.prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01; 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ byloje A. ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ).Lietuvos Respublikos suÄmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmenys, kuriems paskirtas suÄmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali bÅ«ti laikomi teritorinÄs policijos įstaigos areÅ¡tinÄje, taÄiau ne ilgiau kaip penkiolika parų.
Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iÅ¡ tardymo izoliatoriaus gali bÅ«ti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dÄl bylų nagrinÄjimo teisme į teritorinÄs policijos įstaigos areÅ¡tinÄ, taÄiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Toks laikymas teritorinÄs policijos įstaigos areÅ¡tinÄje turi bÅ«ti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Å iems asmenims taikomos Å¡io įstatymo, iÅ¡skyrus 23, 25, 26, 28, 40-43 straipsnius, nuostatos.
Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras, suderinÄs su teisingumo ministru. Å io įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vykdant suÄmimÄ draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . MinÄto įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkanÄios Lietuvos Respublikos higienos normas.           Nustatant vienam sulaikytajam asmeniui laikomam areÅ¡tinÄs kameroje tenkanÄio minimalus ploto normatyvÄ bÅ«tina vadovautis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužÄs 29 d.
Nr. 5-V-356 įsakymu patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių 80 punktu, kuriame nustatyta, kad asmeniui turi tekti ne mažiau nei 5 kv. m, neįskaiÄiuojant sanitarinio mazgo ploto į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ . Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-04-16 nutartį administracinÄje byloje Nr. A-678-442/2015, 2015-07-16 nutartį administracinÄje byloje Nr. A-2277-520/2015, 2015-09-09 nutartį administracinÄje byloje Nr. A-2711-520/2015).
 Kaip matyti iÅ¡ KlaipÄdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos biuro areÅ¡tinÄs virÅ¡ininko 2015-10-27 tarnybinio praneÅ¡imo (b.l. 21), pareiÅ¡kÄjas KlaipÄdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinÄje buvo laikomas Å¡iais laikotarpiais: nuo 2014-02-27 iki 2014-03-03 (kameros Nr. 5, kameros plotas â 14,88 kv.m., žmonių skaiÄius â 3, vienam asmeniui tenkantis plotas â 4,96 kv.m.), 2014-03-04/05 (kameros Nr. 33, žmonių kameroje skaiÄius â 3, kameros kvadratÅ«ra â 21,76 kv.m., vienam asmeniui tenkantis plotas â 7,25 kv.m.), 2015-02-24, 2015-02-25 ir 2015-02-26/27 (žmonių skaiÄius â 4, kameros Nr. 4, kameros plotas â 14,15, vienam asmeniui tenkantis plotas â 3,54 kv.m.), 2015-02-27 iki 2015-03-03 (kameros Nr. 28, žmonių skaiÄius â 2, kameros plotas â 19,88 kv.m., vienam asmeniui tenkantis plotas â 9,94 kv.m.).
Tokie pat duomenys pateikti ir pareiÅ¡kÄjui atsakovo (b.l. 65). Atsakovo pateiktais duomenimis pareiÅ¡kÄjas KlaipÄdos apskrities VPK areÅ¡tinÄje nebuvo laikomas 2012-2013 m., todÄl Å¡ioje byloje vertintinas atsakovo veiksmų teisÄtumas atsakovo nurodytu pareiÅ¡kÄjo laikymo areÅ¡tinÄs kamerose laikotarpiui, t.y. nuo 2014-02-27 iki 2015-03-03. Ir nors pareiÅ¡kÄjas nurodo, jog buvo laikomas nuo 2009-04-08 iki 2015 m., taÄiau Å¡ioje byloje jau konstatuota, jog taikomas sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, o atsakovo duomenimis 2012-2013 m. pareiÅ¡kÄjas nebuvo laikomas KlaipÄdos apskrities VPK areÅ¡tinÄje, taÄiau teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo pateiktais duomenimis apie pareiÅ¡kÄjo laikymo laikotarpius.
Teismas vertina tai, kad pats pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ teismui jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinanÄių skirtingÄ laikotarpį, nei nurodo atsakovas, kitokius kameros plotus, ar ginÄo laikotarpiu buvusių asmenų kitokį skaiÄių, nei nurodyta tarnybiniame praneÅ¡ime. MinÄto tarnybinio praneÅ¡imo pagrindu teismas konstatuoja, kad 7 paras (nuo 2014-02-27 iki 2014-03-30 bei 2015-02-24, 2015-02-25, 2015-02-26/27) pareiÅ¡kÄjui nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui areÅ¡tinÄs kamerose tenkantis plotas (plotas svyravo nuo 3,54 iki 4,96 kv.m.) Pasisakydamas dÄl kitų pareiÅ¡kÄjo skundo argumentų, teismas pabrÄžia, jog pareiÅ¡kÄjo nurodytos aplinkybÄs, kad dÄl kamerų perpildymo nebuvo galima tinkamai pailsÄti yra neatsiejamai susijusios su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir vertintinos kaip Å¡io pažeidimo dalis (žr., pvz., LVAT 2013 m. gegužÄs 16 d. sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A822-1053/2013, 2015-02-11 LVAT nutartį administracinÄje byloje Nr. A-461-575/2015 ir kt.).
AukÅ¡Äiau nurodytų argumentų pagrindu teismas sprendžia, jog tam tikrais laikotarpiais pareiÅ¡kÄjui tenkantis kameros plotas neatitiko teisÄs aktų reikalavimų, todÄl tam tikrais laikotarpiais pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ minimalų gyvenamÄ jį plotÄ buvo pažeista. PareiÅ¡kÄjas savo teisių pažeidimÄ kildina ir iÅ¡ neteisÄtų atsakovo veiksmų, neužtikrinus higienos normų reikalavimų. AreÅ¡tinių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-06-18 įsakymu Nr. 182, 274 punkte įtvirtinta, kad nuteistiesiems areÅ¡tu skirtos patalpos, ypaÄ miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus.
Turi bÅ«ti skiriamas reikiamas dÄmesys klimato sÄ lygoms, kubinei oro talpai, reikiamam vietos plotui, apÅ¡vietimui, Å¡ildymui ir vÄdinimui. Nuteistųjų nuolat naudojamos areÅ¡tinÄs patalpos turi bÅ«ti gerai sutvarkytos ir Å¡varios.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsÄjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 âPolicijos areÅ¡tinÄs: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ (toliau â ir Higienos norma, originali redakcija, galiojusi pareiÅ¡kÄjo laikymo areÅ¡tinÄs kamerose laikotarpiu, galiojo iki 2015-11-01) reglamentavo policijos areÅ¡tinių įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ (1 punktas).
VeikianÄioms policijos areÅ¡tinÄms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusijÄ su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (2 punktas). Higienos normos HN 37:2009 6 punkte nurodyta, kad policijos areÅ¡tinÄse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Higienos normos 48 punktas nustato, jog visos policijos areÅ¡tinių patalpos, įrenginiai ir baldai turi bÅ«ti Å¡varÅ«s, langai ir durys sandarÅ«s. Patalpose ant sienų ir lubų pavirÅ¡ių neturi bÅ«ti pelÄsių.
MinÄtos higienos normos 23 punktas nustato, jog gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vÄdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninÄ patalpų vÄdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai. NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinÄ apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx. (21 punktas). Gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatÅ«ra Å¡iltuoju ir Å¡altuoju metų laiku turi bÅ«ti mažiausiai 18 laipsnių (24 punktas).
Policijos areÅ¡tinių kamerų aprÅ«pinimas baldais, minkÅ¡tuoju inventoriumi, higienos priemonÄmis turi atitikti teisÄs aktais nustatytas normas (31 punktas). Atsakovas teismui pateikÄ raÅ¡ytinius įrodymus: 1999-06-11 Policijos generalinio komisaro patvirtintas leidimas pradÄti eksploatuoti KlaipÄdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinÄs 1-ojo padalinio 1-Ä jÄ dalį (b.l. 23-24), Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005-02-22 įsakymas Nr. 5-V-142 âDÄl leidimo pradÄti eksploatuoti KlaipÄdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinÄs 2-Ä jÄ dalįâ (b.l. 25), 2005-01-11 Pripažinimo tinkamomis naudotis aktas (b.l. 29), 2005-02-18 KlaipÄdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinÄs 2-osios dalies rekonstrukcijos įvertinimo aktas (b.l. 27-28), iÅ¡ kurių nustatyta, kad kamerose, kuriose ginÄui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas, įrengtas praustuvas ir kitas bÅ«tinas inventorius, kamerų vÄdinimas: natÅ«ralus ir mechaninis.
TodÄl tokie atsakovo veiksmai atitinka Higienos normos 23 punkto reikalavimus. Atsakovas teismui pateikÄ KlaipÄdos visuomenÄs sveikatos centro 2015 m. balandžio 13 d. patikrinimo aktÄ Nr. K3-98 (b.l. 31-34), kuriame užfiksuoti faktai tiriant areÅ¡tinÄse laikomų asmenų skundų aplinkybes laikotarpiu nuo 2013-2015. Patikrinimo metu buvo atlikti patalpų temperatÅ«ros, oro judrumo, santykinÄs drÄgmÄs matavimai ir nenustatyta Higienos normos HN 37:2009 24 punkto reikalavimų pažeidimų. Taip pat konstatuota, kad kamerose yra mechaninÄ iÅ¡traukiamoji ventiliacija, patikrintose kamerose, duÅ¡inÄje ant sienų, lubų pelÄsių nebuvo, pagal teisÄs aktų reikalavimus atliekama dezinfekcija, lovų Äiužiniai nesuplyÅ¡Ä, kameros Å¡varios.
Nors paminÄtame raÅ¡ytiniame įrodyme â patikrinimo akte â užfiksuoti Higienos normos 37:2009 21 punkto neatitiktis dÄl dirbtinÄs apÅ¡vietos (areÅ¡tinių kamerų ir karcerio dirbtinÄ apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnÄ kaip 200 lx), taÄiau pagal Higienos normos 2 punktÄ veikianÄioms policijos areÅ¡tinÄms taikomi tik tie reikalavimai, kurie nesusijÄ su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, todÄl dirbtinÄs apÅ¡vietos neatitikimas nevertinamas kaip pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kÄjas areÅ¡tinÄs kamerose buvo laikomas tyrimo laikotarpį apimanÄiu laikotarpiu (2014-02-27 iki 2015-03-03), todÄl sprÄstina, jog jo laikymo laikotarpiu sÄ lygos negalÄjo pasikeisti.
Taip pat vertintina KlaipÄdos visuomenÄs sveikatos centro informacija (b.l. 77-79), iÅ¡ kurios matyti, jog atlikus operatyviÄ jÄ valstybinÄ visuomenÄs sveikatos saugos kontrolÄ, nepasitvirtino pareiÅ¡kÄjo skunde nurodytos aplinkybÄs (dÄl drÄgmÄs kamerose, Å¡alÄio, netinkamos kamerų grindų dangos, duÅ¡o antisanitarinių sÄ lygų ir kt.). Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu kaip nepagrįsti atmetami pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl drÄgmÄs, pelÄsių kamerose buvimo, netinkamos apÅ¡vietos, oro temperatÅ«ros ir netinkamų baldų buvimo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kÄjas, pateikÄs reikalavimÄ atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ , kilusiÄ dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinanÄias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A822-81/2014). PareiÅ¡kÄjo nurodytų aplinkybių pagrindu suformuluoti reikalavimai apsprendžia ginÄo administracinÄje byloje ribas (2012 m. sausio 23 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A146-115/2012; 2013 m. rugsÄjo 23 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A442-1251/2013).
Nors atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. AS602-84/2013). PareiÅ¡kÄjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinanÄias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvÄs atÄmimo vietos administracijai (2013 m. rugsÄjo 30 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsÄjo 30 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A525-197/2013), taÄiau tai nereiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kÄjai tokiose bylose atleidžiami nuo pareigos detalizuoti kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ .
Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytas aplinkybes teismas neturi jokio teisinio pagrindo konstatuoti atsakovo neteisÄtus veiksmus, neužtikrinus higienos normų reikalavimų laikymÄ si. PareiÅ¡kÄjas taip pat neturtinÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ atsakovÄs neteisÄtų veiksmų, neužtikrinus maisto kokybÄs reikalavimų. IÅ¡ byloje esanÄių atsakovo pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, jog pagal 2014-01-06 Sulaikytų asmenų maitinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį (b.l. 35-38) UAB (duomenys neskelbtini) tiekia areÅ¡tinÄs kamerose laikomiems asmenims maistÄ .
Maistas suaugusiems asmenims tiekiamas 3 kartus per parÄ : pusryÄiai, pietÅ«s ir vakarienÄ. Sutarties 2.1.7 punkte nurodyta, kad pardavÄjo teikiamas maistas turi atitikti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintais Skiriamų maisto produktų vidutiniais kiekiais asmenims, laikomiems policijos komisariatų areÅ¡tinÄse, KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužÄs 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintoms Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvÄs atÄmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklÄms bei Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintoms FiziologinÄs mitybos normoms asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvÄs atÄmimo vietose.
Sutarties 2.1.3.1 punkte numatytas įsipareigojimas pristatyti paruoÅ¡tus naudoti gaminius taroje, skirtoje maistui gabenti, užtikrinanÄioje reikalingÄ temperatÅ«rinį rÄžimÄ , saugÄ nuo tarÅ¡os, o sutarties 2.1.4 punkte â užtikrinti maisto kokybÄ. Bylos duomenimis nenustatyta, kad maistas bÅ«tų tiekiamas nesilaikant sutartinių įsipareigojimų, o pareiÅ¡kÄjas su žodiniais ar raÅ¡ytiniais praÅ¡ymais į KlaipÄdos AVPK areÅ¡tinÄs administracijÄ ar kitas kompetentingas institucijas dÄl netinkamo maitinimo nesikreipÄ.PareiÅ¡kÄjas skundÄ grindžia ir aplinkybe, jog jam nebuvo perduodami artimų giminaiÄių siuntiniai su maistu.
Lietuvos Respublikos suÄmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnis nustato, teisÄ suimtiesiems gauti paÅ¡to ar perduodamus siuntinius ir smulkiuosius paketus su spauda. Å ios nuostatos taikomos ir teritorinÄms policijos įstaigoms ir atsakovas teismui pateikÄ Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iÅ¡aiÅ¡kinimÄ teritorinÄms policijos įstaigoms nepriimti asmenims skirtuose perduodamuose siuntiniuose esanÄių maisto produktų ir kitų daiktų (b.l. 30). Teismas, įvertinÄs byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, nenustatÄ pareiÅ¡kÄjo teisių pažeidimo dÄl to, jog atsakovÄ pareiÅ¡kÄjui nesudarÄ sÄ lygų apsipirkti.
PažymÄtina, jog teisÄs aktuose nenumatyta asmenims, laikomiems areÅ¡tinÄse, teisÄ apsipirkti. Nustatytų teisinių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, jog atsakovo veiksmai dÄl maitinimo ir siuntinių su maistu nepriÄmimo atitiko teisÄs aktų reikalavimus.Atsižvelgus į teisinį reglamentavimÄ bei faktinius bylos duomenis, apibÅ«dinanÄius A.Ä. kalinimo sÄ lygas, apibendrinus aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad KlaipÄdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pažeidÄ pareiÅ¡kÄjo subjektinÄ teisÄ Ä¯ teisÄs aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas, t.y. teisÄ bÅ«ti laikomam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 5 kv. m. kameros ploto.
Tai reiÅ¡kia, jog aptariamu atveju Å¡i vieÅ¡ojo administravimo institucija neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus ji ar jos darbuotojai privalÄjo veikti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuota taisyklÄ, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis patiria neturtinÄ Å¾alÄ (pvz., administracinÄs bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009, Nr. A756-122/2010, A502-913/2011, A444-343/2013 ir kt.). Å i aplinkybÄ taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkriÄio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02), todÄl konstatavus atsakovo neteisÄtus veiksmus yra pagrindas vertinti pareiÅ¡kÄjo patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â PareiÅ¡kÄjas praÅ¡o priteisti 5000 Eur neturtinÄs žalos, teigdamas, jog dÄl aukÅ¡Äiau nurodytų, pareiÅ¡kÄjo teigimu, netinkamų laikymo areÅ¡tinÄs kamerose sÄ lygų, jis patyrÄ psichologinį diskomfortÄ bei pažeminimÄ , didelÄ moralinÄ traumÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Administracinių teismų praktikoje (pvz., administracinÄs bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009 ir kt.) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinÄs žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinÄs žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dÄl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinÄjimo taisyklÄmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiama) minÄti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.
Taip pat neturtinÄs žalos dydį gali lemti ir specifiniai kriterijai, nustatyti konkreÄioje byloje.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodÄs, kad neturtinÄ Å¾ala yra dvasinÄ skriauda, kuriÄ Ä¯vertinti ir materialiai kompensuoti yra ypatingai sunku, nes asmens psichologinÄs, emocinÄs ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrÄ dvasinÄ skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti â tokiÄ bÅ«senÄ galima tik iÅ¡ naujo sukurti. Materiali (piniginÄ) kompensacija už moralinÄ Å¾alÄ , kaip materialus tos moralinÄs žalos atitikmuo, turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principu.
Materiali kompensacija savo turiniu iÅ¡ esmÄs skiriasi nuo paÄios moralinÄs žalos, kuri buvo padaryta, turinio, todÄl pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinÄs skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginÄs) kompensacijos už neturtinÄ Å¾alÄ paskirtis â sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas â jokie pinigai, joks materialus turtas â negali atstoti (žr., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjÅ«Äio 19 d. nutarimÄ ).Teismo vertinimu, nurodytas kalinimo perpildytoje gyvenamojoje patalpoje laikotarpis bei pažeista minimalaus vienam asmeniui tenkanÄio ploto norma sukÄlÄ pareiÅ¡kÄjui diskomfortÄ ir psichologinÄ kanÄiÄ , be to, toks perpildymas iÅ¡ dalies trukdÄ naudotis privatumu kasdieniniame gyvenime.
Atsižvelgus į neilgÄ kalinimo neatitinkanÄiomis teisÄs aktų reikalavimų sÄ lygomis trukmÄ (7 paras buvo pažeista asmens teisÄ bÅ«ti laikomam kameroje, kurioje vienam asmeniui tenkantis plotas bÅ«tų ne mažesnis kaip 5 kv.m.), į pareiÅ¡kÄjo patirtus nepatogumus, kurie žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , sukelia dvasines kanÄias, į bendrÄ Å¡alies ekonominÄ situacijÄ , pragyvenimo lygį ir į kitus pirmiau minÄtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinÄs žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjas patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ (dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ ), kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kÄjo teisių pažeidimo pripažinimu.
Atsižvelgiant į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , nÄra pagrindo sutikti su atsakovo atsiliepimo teiginiu, kad Å¡iuo atveju vien pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija. Teismas, įvertinÄs pareiÅ¡kÄjo kalinimo neatitinkanÄiomis teisÄs aktų reikalavimų sÄ lygomis KlaipÄdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinÄje trukmÄ (7 paras), pareiÅ¡kÄjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus, konstatuoja, jog pareiÅ¡kÄjui nagrinÄjamu atveju priteistina neturtinÄ Å¾ala pinigais.
Remdamasis iÅ¡dÄstytais argumentais, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kÄjo skundo nagrinÄjimo apimtį, į pirmiau aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių visumÄ , teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kÄjo patirta neturtinÄ Å¾ala įvertintina 21 (3 x7) Eur (CK 6.250 straipsnis). Tokio dydžio neturtinÄs žalos dydis priteisiamas atsižvelgiant ir į formuojamÄ teismų praktikÄ â nuo 3 iki 5 eurų už kiekvienÄ praleistÄ dienÄ (žr. LVAT 2015-05-15 nutartis administracinÄje byloje Nr. A-128-858/2015, 2015-09-09 nutartis administracinÄje byloje Nr. A-2711-520/2015).
Teismo nuomone pareiÅ¡kÄjas nepagrindÄ, kodÄl jo patirta žala turi bÅ«ti įvertinta bÅ«tent 5000 Eur suma, nei skunde, nei teismo posÄdžio metu nenurodÄ jokių individualių aplinkybių, kaip neturtinÄ Å¾ala pasireiÅ¡kÄ bÅ«tent jam, tik atkartojo Å¡abloniÅ¡kas frazes dÄl neturtinÄs žalos elementų ir jos patyrimo. TodÄl skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, ir iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos KlaipÄdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, pareiÅ¡kÄjui priteistina 21 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85â87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kÄjo A.Ä. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kÄjui A.Ä. (a.k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos KlaipÄdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 21 Eur (dvideÅ¡imt vienÄ eurÄ ) neturtinÄs žalos atlyginimÄ .
Kitoje dalyje skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ SprendimÄ per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per KlaipÄdos apygardos administracinį teismÄ Â arba tiesiogiai apeliacinÄs instancijos teismui. TeisÄja                                                                                  AuÅ¡relÄ MažrimienÄ