f53edb52-e738-43fb-ae2e-433e2a6eaf3f · Alytaus apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-788-800/2021 Teisminio proceso Nr.2-34-3-00003-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.10.12; 3.1.7.8; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.13 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 8 d. Prienai Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų teisėja Živilė Janavičienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A. A. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja A. A. kreipėsi į teismÄ pareiÅ¡kimu suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kuriuo praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjos motina P. R. tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusio sutuoktinio J. R. mirties priėmė jo palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti. PareiÅ¡kime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjos motina P. R., po kurios mirties, per įstatymo nustatytÄ terminÄ , pareiÅ¡kėja priėmė jos palikimÄ paduodama pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ Prienų rajono 3-iajam notaro biurui.

P. R. prieÅ¡ mirdama paliko (duomenys neskelbtini) sudarytÄ testamentÄ , kuriuo visÄ savo turtÄ , o bÅ«tent: ½ dalį gyvenamo namo ir Å«kinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), paliko pareiÅ¡kėjos sÅ«nui D. A., kuris per įstatymo nustatytÄ terminÄ priėmė mirusiosios palikimÄ paduodamas pareiÅ¡kimÄ Prienų rajono 3-iajam notaro biurui. Minėtame notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pareiÅ¡kėjai (duomenys neskelbtini) yra iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas, kurio pagrindu pareiÅ¡kėja paveldėjo 985/1915 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

Minėta žemės sklypo dalis į testamentÄ Ä¯traukta nebuvo, todėl jį pareiÅ¡kėja paveldėjo kaip vienintelė įstatyminė įpėdinė. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi pareiÅ¡kėjos sÅ«nus D. A. dovanojo pareiÅ¡kėjai jam priklausančias paveldėjimo teises į turtÄ ir turtines teises, likusias po P. R. mirties. VÄ® Registrų centre P. R. vardu jos nuosavybės teisės yra įregistruotos į nekilnojamÄ jį turtÄ : ½ dalį gyvenamojo namo, ½ dalį garažo ir ½ dalį Å«kinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini).

Minėtas nekilnojamasis turtas yra įsigytas (duomenys neskelbtini) LDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. PareiÅ¡kėjos motina nuo (duomenys neskelbtini) gyveno santuokoje su J. R., todėl nekilnojamasis turtas laikytinas jų bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe. J. R. mirė (duomenys neskelbtini) Po jo mirties liko jam priklausantis nekilnojamasis turtas, t. y. pusė ½ dalies nurodyto nekilnojamojo turto, kuris yra pareiÅ¡kėjai ir V. K. lygiomis dalis priklausančiame žemės sklype. PrieÅ¡ mirtį J.

R. testamento nepaliko. Dėl jo turto paveldėjimo į notarÄ pareiÅ¡kėjos motina P. R. nesikreipė, tačiau tuoj po savo sutuoktinio mirties priėmė jo palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti. Mirus sutuoktiniui P. R. liko gyventi jiems priklausančioje namo dalyje, kurioje gyveno iki pat savo mirties, todėl jai liko visi sutuoktinio J. R. turėti asmeniniai daiktai, jų bendrai įsigyti baldai, namų apyvokos daiktai, elektros prietaisai ir pan. Sutuoktiniui mirus, pareiÅ¡kėjos motina organizavo jo laidotuves, kapavietės sutvarkymÄ .

Sutuoktinio palikimÄ pareiÅ¡kėjos motina pradėjo valdyti kaip savo, t. y. atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jos valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ . Ūkinio pastato dalyje laikė paukščius, kuriuos dar ilgÄ laikÄ augino ir po jo mirties. Garažo dalyje buvo laikomi įvairÅ«s padargai bei malkos ir anglys, nes namas kÅ«renamas kietu kuru, vanduo iÅ¡ Å¡ulinio, dujos naudojamos buvo iÅ¡ dujų baliono, mokama buvo tik už suvartotÄ elektros energijÄ , tačiau tai patvirtinančių raÅ¡ytinių įrodymų nėra iÅ¡likę, kadangi senas elektros tiekimo knygutes pakeitus naujomis, senų atsiskaitymo knygelių neliko tikslo saugoti.

Gyvenamasis namas bei Å«kio pastatai iÅ¡liko P. R. ir bendravasininkės V. K., kuri yra pareiÅ¡kėjos motinos sesuo, dėka. PareiÅ¡kėjos motina po sutuoktinio mirties yra atlikusi ne vienÄ einamÄ jį remontÄ , apsitvėrė namų valdos teritorijÄ tvora, taip pat ji rÅ«pinosi namų valdos iÅ¡sipirkimu iÅ¡ valstybės. Tam, kad bÅ«tų iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į visÄ pareiÅ¡kėjos motinai P. R. mirties dienÄ priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ , bÅ«tina nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji tuoj po savo sutuoktinio J.

R. mirties, priėmė jo palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti. Kitos galimybės įregistruoti savo nuosavybės teises į visÄ P. R. turtÄ , kuris jai priklausė mirties dienÄ , nėra. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, jog tuo atveju, jeigu visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų pareiÅ¡kimo pagrįstumu, suinteresuotas asmuo neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo tenkinimui.

Apie bylos nagrinėjimo raÅ¡ytinio proceso tvarka vietÄ , datÄ ir laikÄ byloje dalyvaujantys asmenys buvo informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Teismas k o n s t a t u o j a : PareiÅ¡kimas tenkintinas visiÅ¡kai. Teismas nustatė, kad P. R. santuokÄ su J. R. įregistravo (duomenys neskelbtini). Santuokoje vaikų nesusilaukė. PareiÅ¡kėja A. A. yra P. R. dukra iÅ¡ pirmosios santuokos (su A. Č., kuri buvo iÅ¡registruota (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) testamentu P. R. visÄ savo turtÄ â€“ 1/2 dalį gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), paliko D.

A.. P. R. mirė (duomenys neskelbtini). P. R., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimÄ priėmė vaikaitis D. A. ir dukra A. A., paduodami pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ Prienų rajono 3-iajam notaro biurui. (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi D. A. dovanojo jam priklausančias paveldėjimo teises į turtÄ ir turtines teise, likusias po senelės P. R. mirties (duomenys neskelbtini) savo motinai A. A., todėl mirusiosios P. R. vienintelė įpėdinė yra A. A.. VÄ® Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad P. R. priklauso 1/2 dalis gyvenamojo namo, garažas bei Å«kinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) LDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. 985/1915 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu priklauso pareiÅ¡kėjai A.

A.. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020 m. gruodžio 1 d. duomenimis J. R. nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo turto, esančio Lietuvos Respublikoje, neturi. Prienų rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta patvirtinti Kauno tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro iÅ¡vadas dėl namų valdos įregistravimo asmens nuosavybės teisėmis – K. V. ir Č. P. į namų valdÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini).

Respublikinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo paslaugų biuro (duomenys neskelbtini) registracijos pažymėjimas, iÅ¡duotas P. R. patvirtina, kad pastarajai priklauso dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) V. K. ir P. R. pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), perdavė parduotÄ Å¾emės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Taigi Å¡ios aplinkybės rodo, jog aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas yra įgyti pareiÅ¡kėjos motinai ir jos sutuoktiniui esant santuokoje, todėl laikytini bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio prasme, nepriklausomai nuo to kurio sutuoktinio vardu jie registruoti.

J. R. mirė (duomenys neskelbtini) Nors duomenų apie jo deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ nėra, tačiau notaro raÅ¡te nurodyta, kad paveldėjimo byla į J. R., mirusio (duomenys neskelbtini), kurio paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), palikimÄ nėra užvesta. Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kad jos motina P. R. tuoj po savo sutuoktinio J. R. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti.

Atsižvelgiant į Å¡ias teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes konstatuotina, kad praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas sukels pareiÅ¡kėjai teisines pasekmes kaip įpėdinei gaunant paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareiÅ¡kėja neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma:

1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis);

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iÅ¡ juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams.

Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini) mirus J.

R. priėmimo faktÄ . Taigi, sprendžiant dėl Å¡io reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimÄ , jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvÅ«s valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į visÄ palikimÄ , o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančiÄ visÄ jo palikimo dalį sudarantį turtÄ (t. y. turtÄ , turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises).

Ä®statymų leidėjas įtvirtino nuostatÄ , jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu bÅ«du palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vienÄ , lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo bÅ«dÄ â€“ palikimo priėmimas faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti. Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius ir pan.), o Å¡ie veiksmai pagal 1964 m.

CK normas turėjo bÅ«ti atliekami per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti, teismas sprendžia iÅ¡ veiksmų fakto ir veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti.

Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus). Ä®pėdinio aktyvÅ«s veiksmai, kurie sudaro pagrindÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad palikimas priimtas faktiÅ¡kai pradėjus valdyti turtÄ , gali bÅ«ti palikimÄ sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimÄ , kaip palikimo savininkas visÄ palikimÄ užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vienÄ iÅ¡ jų.

AktyvÅ«s palikimo priėmimo veiksmai gali bÅ«ti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimÄ sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant Å¡iÄ aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtÄ pareiÅ¡kėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar Å¡is turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiÅ¡kėjas naudojosi kaip savo nuosavybe. Nagrinėjamojoje byloje pareiÅ¡kėjos nurodytas aplinkybes, jog P. R. tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusio savo sutuoktinio J. R. mirties priėmė pastarojo palikimÄ , faktiÅ¡kai aktyviais veiksmais pradėdama valdyti mirusiojo turtÄ , įrodo pačios pareiÅ¡kėjos procesiniame dokumente nurodytos aplinkybės. Pagal kasacinio teismo praktikÄ asmens, įrodinėjančio, jog jis palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėjęs valdyti turtÄ , veiksmai vertinami individualiai kiekvienoje byloje, konkrečių bylos aplinkybių kontekste, taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į palikimÄ sudarančio turto pobÅ«dį.

Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).

Taigi pareiÅ¡kėjos procesiniame dokumente nurodyti paaiÅ¡kinimai dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto apie palikimo priėmimÄ nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013). Be to, VÄ® Registrų centro Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad P. R. nuo (duomenys neskelbtini) iki savo mirties (duomenys neskelbtini) savo gyvenamÄ jÄ vietÄ buvo deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), o, bylos duomenimis, J.

R., mirusio (duomenys neskelbtini), paskutinė žinoma gyvenamoji vieta taip pat buvo (duomenys neskelbtini). Teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar padarytų nepatikimomis pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes dėl jos motinos veiksmų pradėjus valdyti po sutuoktinio J. R. mirties likusį palikimo objektÄ sudarantį turtÄ , todėl nėra pagrindo pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimų ir pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti. Be to, suinteresuotas asmuo neteikė pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių paneigiančių įrodymų, nenurodė Å¡iuos parodymus paneigiančių aplinkybių, todėl ir Å¡iuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kime nurodytais paaiÅ¡kinimais kaip patikimu įrodymu.

IÅ¡ teismui pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta jog pareiÅ¡kėja turi teisę paveldėti mirusios motinos turtÄ kaip pirmos eilės įpėdinė (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ä®vertinus nurodytas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, pateiktus įrodymus, procesiniame dokumente pateiktus paaiÅ¡kinimus, konstatuotina, jog tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusio J. R. mirties jo palikimÄ priėmė, faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti, sutuoktinė P. R., kadangi ji palikėjo turtÄ valdė, naudojo, prižiÅ«rėjo ir juo rÅ«pinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ Ä¯gyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise, todėl pareiÅ¡kimas tenkintinas kaip visiÅ¡kai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai).

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nagrinėjantis bylÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldimo turto apimties, kadangi palikimÄ sudarantį konkretų paveldimÄ turtÄ , jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylÄ administruojantis notaras. Teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas palikimo paveldėjimo tikslais. Valstybė Å¡ioje byloje iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu nepatyrė, kadangi procesiniai dokumentai buvo siunčiami per Elektroninių paslaugų portalÄ (EPP). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ tenkinti visiÅ¡kai.

Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tuoj po savo sutuoktinio J. R., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti. Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo tikslu. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mus. Teisėja Živilė Janavičienė