f53ecb7d-18b1-4ac6-b6ea-4b45a421a4b7 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-40-577/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00181-2016-8Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.4.5.2; 3.2.4.1; 3.2.4.11 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko ir Astos Pikelienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo A. K. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, po proceso atnaujinimo dalyvaujant suinteresuotiems asmenims, pareiÅ¡kusiems savarankiÅ¡kus reikalavimus nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , J. L. ir I. K. (I. K.) bei suinteresuotiems asmenims M. K., Vilniaus miesto 4-o notarų biuro notarei A. A., VÄ® „Turto bankas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė :Ginčo esmėpareiÅ¡kėjas A.

K. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad T. K. priėmė palikimÄ , atsiradusį po A. K. mirties, faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti. PareiÅ¡kime nurodė, kad A. K. mirė 1994 m. kovo 24 d.; po jo mirties nei sutuoktinė T. K., nei sÅ«nus N. K. nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo, tačiau palikimas buvo priimtas faktiÅ¡kai pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti. PareiÅ¡kėjo senelė T. K. po sutuoktinio mirties toliau gyveno bute (duomenys neskelbtini), juo rÅ«pinosi ir iÅ¡laikė, mokėjo komunalinius mokesčius.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 23 d. pareiÅ¡kėjo A. K. pareiÅ¡kimÄ patenkino ir nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjo senelė T. K., mirusi 2014-04-10, po pareiÅ¡kėjo senelio A. K. mirties 1994-03-24 atsiradusį palikimÄ priėmė pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti. PareiÅ¡kėja J. L. pateikė praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, praÅ¡ydama pakeisti 2016 m. vasario 23 d. sprendimÄ bei nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad palikimÄ po A.

K. mirties priėmė T. K. ir J. L. pradėdamos palikimÄ faktiÅ¡kai valdyti. Teigė, jog jos gyvenimas ginčo bute tėvo mirties 1994 metais metu ir dar pusantro mėnesio po tėvo mirties, turi bÅ«ti vertintinas, kaip jos valios iÅ¡raiÅ¡ka paveldėti po tėvo likusį ir jai tenkantį palikimÄ - ginčo buto dalį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 25 d. nutartimi atnaujino procesÄ civilinėje byloje Nr. 2YT- 5674-910/2016 pagal pareiÅ¡kėjo A. K. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir įtraukė į bylos nagrinėjimÄ suinteresuotais asmenimis M.

K. ir I. K..Suinteresuotas asmuo I. K. pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ su savarankiÅ¡kais reikalavimais, praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis įstatyminis įpėdinis, po tėvo A. K. mirties 1994-03-24 faktiÅ¡kai priėmė palikimÄ ir pradėjo valdyti jo turto dalį - butÄ (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas 1994 metais kartu su savo tėvu N. K. gyveno Rusijoje. Mirus A. K. bute gyveno suinteresuoto asmens motina T. K., kuri sunkiai sirgo. Jis tuo metu gyveno kartu su motina, mokėjo mokesčius, prižiÅ«rėjo butÄ , savo lėšomis darė buto remontÄ .

Kartu gyveno ir sesuo J. L., prisidėjo prie mokesčių mokėjimo, rÅ«pinosi butu. Teigia, jog buvo susitarimas, kad jie (vaikai) faktiÅ¡kai valdo turtÄ po tėvo mirties. PareiÅ¡kėjas A. K. su suinteresuotų asmenų pareiÅ¡kimais nesutiko. Nurodė, kad po A. K. mirties, nei vienas iÅ¡ jo vaikų nepretendavo į savo palikimo dalį ginčo bute ir nėra atlikę jokių juridinę reikÅ¡mę turinčių veiksmų, liudijančių pretenzijas į palikimÄ . Per 21 metus J. L. nei žodžiu, nei raÅ¡tu, nei veiksmais neparodė jokio asmeninio suinteresuotumo butu ir rÅ«pinimosi jo iÅ¡laikymu, o tai byloja, kad ji nelaikė savęs Å¡io buto bendrasavininke.

Teigia, kad suinteresuotas asmuo I. K. taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad faktiÅ¡kai pradėjo valdyti po tėvo mirties ginčo butÄ . Vaistų pirkimÄ , komunalinių mokesčių už motinÄ sumokėjimÄ jos pačios pinigais, pareiÅ¡kėjas laiko teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingomis aplinkybėmis, sprendžiant dalies buto valdymo priėmimo klausimÄ . PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, tie veiksmai yra įstatyminė vaikų pareiga rÅ«pintis tėvais, teikti jiems materialinę paramÄ . Naudojimasis turtu, nesukelia turtinių teisių į tėvų turtÄ .

Pažymi, kad T. K. ginčo butÄ privatizavo savo asmeninėn nuosavybėn, todėl niekas iÅ¡ pilnamečių vaikų nesiėmė jokių turto paveldėjimo po tėvo mirties įforminimo procedÅ«rų.7.             Suinteresuotas asmuo M. K. nurodė, kad ji neturi suinteresuotumo Å¡ios bylos baigtimi. 8.             Suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, notarė A. A. prašė civilinę bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 9.             Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 21 d. sprendimu pareiÅ¡kimus tenkino, nusprendė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2YT - 5674 - 910/2016 pagal pareiÅ¡kėjo A.

K. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinio fakto nustatymo pakeisti bei nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po A. K. mirties 1994 m. kovo 24 d. jo palikimÄ priėmė T. K., mirusi 2014 m. balandžio 10 d., J. L. bei I. K., pradėdami faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ . Priteisė iÅ¡ A. K. 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų J. L.. Teismas nustatė, jog ginčas kilo dėl įpėdinių – J. L. bei I. K. palikimo priėmimo. Padarė iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo 2016-02-23 posėdžio metu duoti paaiÅ¡kinimai, kad kitų įpėdinių po A.

K. mirties nebuvo, kad po jo mirties bute (duomenys neskelbtini), gyveno tik jo senelė, jo tėvas ir jis, neatitinka tikrovės. Įvertinęs pareiškėjo amžių senelio A. K. mirties momentu (7 metai) bei aplinkybę, kad pareiškėjas su savo tėvu tuo metu Lietuvoje negyveno, teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentus dėl minėtų suinteresuotų asmenų palikimo priėmimo faktiniu valdymu po tėvo mirties. Išklausęs suinteresuotų asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus nustatė, kad tiek J.

L., tiek I. K. po tėvo mirties gyveno jam nuosavybės teise priklausančiame bute, mokėjo už jį mokesčius, atliko už savo pinigus buto remontÄ , visÄ laikÄ turtu rÅ«pinosi kaip savo. Sprendė, jog aplinkybė, kad remontÄ bute I. K. atliko papraÅ¡ytas motinos, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, kad tai jis atliko tik vykdydamas pareigas savo motinai. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad suinteresuoti asmenys po motinos mirties atsisakė palikimo į jai priklausiusiÄ turto dalį savo brolio, pareiÅ¡kėjo tėvo, naudai, nesudaro pagrindo padaryti iÅ¡vadÄ , kad jie ir po tėvo mirties palikimo nepriėmė. Esamus įrodymus byloje teismas vertino pakankamais nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, kad ir suinteresuoti asmenys J.

L. bei I. K. po savo tėvo A. K. mirties 1994-03-24 jo palikimÄ priėmė pradėdami faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ kartu su savo motina T. K.. III.             Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai PareiÅ¡kėjas A. K. apeliaciniu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , tenkinant pareiÅ¡kėjo A. K. pareiÅ¡kimÄ , taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismo sprendimas pagrįstas tokiomis aplinkybėmis, apie kurias neteigė patys suinteresuoti asmenys arba kurios nepatvirtintos bylos duomenimis, teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko padarė netinkamas iÅ¡vadas ir priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ .

Pažymi, kad teismų praktikoje gyvenimas paveldimame bute po palikėjo mirties nėra neginčytinas įrodymas apie palikimo priėmimÄ . Privaloma aiÅ¡kintis tokio gyvenimo pagrindÄ iki palikėjo mirties bei tolimesnius tokio asmens veiksmus jo valios apie palikimo priėmimÄ iÅ¡reiÅ¡kimo aspektu. Pasak apelianto, J. L. gyvenimas tėvo bute buvo sÄ lygotas nuosavo bÅ«sto neturėjimo, o jokie pareiÅ¡kėjos veiksmai nei tuo metu, nei per 22 metus neliudija, kad faktinė aplinkybė įgavo teisinę reikÅ¡mę.

Teigia, kad pareiÅ¡kėjo I. K. duomenys apie jo gyvenimÄ bute tėvo mirties metu ir po to, nepasitvirtino; jis tokių įrodymų nepateikė (liudytojas tokių aplinkybių nepatvirtino).Byloje nėra įrodymų, iÅ¡skyrus pačių pareiÅ¡kėjų J. L. ir I. K. prieÅ¡taringus parodymus, patvirtinančių teismo iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjai mokėjo mokesčius už butÄ ir už savo pinigus atliko remontÄ . Vertindamas Å¡ių asmenų parodymus, teismas netaikė objektyvaus, visapusiÅ¡ko ir kritinio įvertinimo taisyklės. Pažymi, kad J.

L. teismui nurodė, kad motina prašė pasikalbėti su broliu N. K., kad jis prisidėtų pinigais iÅ¡laikant butÄ , nes mokesčius ji mokanti viena. Be to, teismas jos parodymus, kad dėl motinos ligos ir riboto mobilumo, mokėjimus atlikdavo I. K., įvertino neteisingai, sutapatino mokėjimÄ , kaip finansinių iÅ¡laidų patyrimÄ , ir kaip mokėjimÄ kito asmens vardu ir iÅ¡ jo lėšų atlikimÄ . Pasak apelianto, I. K. motinos pinigais sumokėdavo mokesčius už butÄ . Taip pat pažymi, jog pats I.

K. nurodė, kad ir remontas 1994 metais atliktas T. K. nurodymu, t.y. vykdant motinos valiÄ ir tai negali bÅ«ti tapatinama su bendraturčio iniciatyva ir valia savo nuožiÅ«ra tvarkyti savo turtÄ . Teismas vadovavosi tik bylos baigtimi asmeniÅ¡kai suinteresuotų asmenų parodymais. Jie per 22 metus po tėvo mirties niekam neatskleidė valios dėl buto dalies paveldėjimo, nesiėmė teisinių veiksmų, įteisinant ir iÅ¡vieÅ¡inant savo paveldėtÄ turtÄ , po motinos mirties įpėdiniai atsisakė savo paveldėjimo brolio N. K. naudai ir nenurodė, kad atsisako tik motinos palikimo (kadangi yra jau paveldėję buto dalį). Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarė A.

A. atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė bylÄ nagrinėti pagal byloje esančius įrodymus ir bylÄ spręsti savo nuožiÅ«ra.Suinteresuotas asmuo J. L. atsiliepime praÅ¡o apelianto A. K. apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimÄ . Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis civilinio proceso kodekse (toliau CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Byloje nustatyta, kad A. K. mirė 1994 m. kovo 24 d. Po jo mirties per įstatymo nustatytÄ terminÄ dėl palikimo priėmimo į notarų biurÄ niekas nesikreipė.

A. K. sutuoktinė T. K. mirė 2014 m. balandžio 10 d. Po T. K. mirties jos palikimÄ priėmė sÅ«nus N. K., kuris mirė 2015 m. rugpjūčio 19 d. Jo sÅ«nus A. K., priėmęs tėvo palikimÄ , kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjo senelė T. K., mirusi 2014-04-10, po pareiÅ¡kėjo senelio A. K. mirties 1994-03-24 atsiradusį palikimÄ priėmė pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-5674-910/2016 pareiÅ¡kėjo A.

K. pareiÅ¡kimÄ patenkino. Atnaujinęs byloje procesÄ , teismas į bylos nagrinėjimÄ Ä¯traukė suinteresuotus asmenis A. K., mirusio 1994-03-24, įstatyminius įpėdinius. J. L. bei I. K., t.y. įstatyminiai A. K. įpėdiniai pareiÅ¡kė savarankiÅ¡kus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kimus tenkino, pakeitė 2016 m. vasario 23 d. sprendimÄ bei nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po A. K. mirties 1994 m. kovo 24 d. jo palikimÄ priėmė T. K., mirusi 2014 m. balandžio 10 d., J.

L. bei I. K., pradėdami faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ . PareiÅ¡kėjas A. K. pateikė apeliacinį skundÄ .Pažymėtina, jog tam, kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti. Priimdamas palikimÄ faktiniu valdymu, įpėdinis savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimÄ priėmė bei iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ tapti palikėjo turto savininku. Pagal LR CK 5.50 straipsnio 3 dalį Å¡ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Nagrinėjamu atveju palikimas po A. K. mirties atsirado iki 2000-07-18 CK įsigaliojimo, tačiau 1964 m. CK normos taipogi numatė, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Å iame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo bÅ«ti atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimÄ yra priėmęs Å¡iuo bÅ«du, nurodytos aplinkybės turi bÅ«ti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimÄ turtÄ Ä¯gyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).Apelianto nuomone, teismas dėl netinkamo įrodymų vertinimo neteisingai interpretavo specifines bylos aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstÄ bei neteisėtÄ sprendimÄ .

Teigia, kad J. L. neįrodė, jog gyvenimas tėvo bute vienÄ mėnesį po jo mirties buvo prielaida bei jos valios iÅ¡raiÅ¡ka priimti palikimÄ faktiniu valdymu; pasak apelianto, J. L. tęsė iki tėvo mirties susiklosčiusius bÅ«sto panaudos teisinius santykius, o vėliau įsigijo nuosavÄ bÅ«stÄ ir iÅ¡sikėlė, neprisidėjo prie buto iÅ¡laikymo, tvarkymo ir jo nenaudojo, nepretendavo į dalį tėvo buto. Taip pat nurodė, kad I. K. teiginiai apie jo gyvenimÄ bute su motina nepasitvirtino.Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ faktiÅ¡ku pradėjimu valdyti paveldimÄ turtÄ pripažįstami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tÄ turtÄ , naudojantis juo, palaikant jį tinkamos bÅ«klės; gyvenimas paveldimame name po palikėjo mirties, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jos priežiÅ«ra paprastai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiÅ¡kai pradėjo valdyti palikimÄ , taigi ir priėmė jį.

Priimdamas palikimÄ faktiniu valdymu, įpėdinis savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje pateikto apeliacinio skundo argumentus, pažymi, jog palikimo priėmimo faktui nustatyti nėra bÅ«tina, kad įpėdinis persikeltų gyventi į palikimo vietÄ , kadangi turtÄ tvarkyti kaip savo galima ir gyvenant kitoje vietovėje.

Palikimo priėmimas negali bÅ«ti siejamas su bÅ«sto poreikiu. Apeliacinės instancijos teismas J. L. iÅ¡sikėlimo iÅ¡ tėvo buto fakto neturi pagrindo pripažinti atsisakymu nuo palikimo dalies. Šiuo atveju, vertinant suinteresuotų asmenų veiksmų, kuriais jie iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ priimti palikimÄ po savo tėvo mirties, pobÅ«dį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad be paveldimos mirusio sutuoktinio dalies T. K. nuosavybės teise priklausė kita ½ dalis buto, t.y. kitų įpėdinių paveldimo turto dalis nebuvo didelė.

Pasisakydama dėl apelianto nurodytų J. L. parodymų, susijusių su buto iÅ¡laikymu, vertinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo, reikÅ¡mingi tie įpėdinių veiksmai, kurie atlikti per Å¡eÅ¡is mėnesius po palikimo atsiradimo. Suinteresuoto asmens paaiÅ¡kinimai, kad T. K. prašė pasikalbėti su N. K. (kuris į LietuvÄ atvyko 1997 metais) dėl jo prisidėjimo prie buto mokesčių, prieÅ¡ingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, nereiÅ¡kia, jog po palikėjo mirties mokesčius mokėjo ir butÄ iÅ¡laikė tik T.

K.. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto pozicija, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus dėl buto išlaikymo, atlikto remonto, baldų pirkimo bei mokesčių mokėjimo. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog pareiškėjas aktualiu bylai laikotarpiu Lietuvoje apskritai negyveno, be to ir dėl amžiaus minėtos aplinkybės jam galėjo būti nežinomos. Teigdamas, kad I. K. mokesčius mokėjo mamos vardu ir jos lėšomis, šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų apeliantas nenurodė ir nepateikė (CCPK 178 str.).

Apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai pritaria skundžiamo teismo sprendimo iÅ¡vadai, kad suinteresuotų asmenų veiksmai atliekant buto remontÄ taip pat įrodo, jog jie rÅ«pinosi turtu ir jo iÅ¡laikymu. Akivaizdu, kad atsižvelgiant į motinai priklausančiÄ buto dalį, artimųjų giminaičių (mamos ir brolio) gyvenimo bute metu faktÄ , kiti palikimÄ priėmę įpėdiniai gali ir turi atsižvelgti į motinos valiÄ , riboti kitų savo, kaip nuosavybės bendraturčių, aktyvių veiksmų atlikimÄ , tačiau tai nereiÅ¡kia, jog jie palikimo po tėvo mirties nepriėmė; o su motinos praÅ¡ymu atlikti remontÄ sutiko tik rÅ«pindamiesi jos gyvenamÄ ja aplinka.

CPK 185 straipsnyje įtvirtinta, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, pagal kuriÄ tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas, nei nurodo kasatorius, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo turinys teikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡io teismo buvo iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai įvertinta įpėdinių valia priimti palikimÄ faktiÅ¡kai pradedant jį valdyti, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl palikimo priėmimo yra pagrįsta byloje surinktais įrodymais: suinteresuotų asmenų paaiÅ¡kinimais ir liudytojų parodymais, kad po tėvo A.

K. mirties 1994 m. kovo 24 d. jo palikimÄ kartu su savo motina T. K. priėmė pradėdami faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ . Kiti Å¡alių argumentai nėra reikÅ¡mingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).Taigi, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , jo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o pareiÅ¡kėjo A.

K. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .  Teisėjai                                                                          Alvydas Barkauskas Jadvyga Mardosevič Asta Pikelienė