2025-03-26 Nr. AB-5357-3-62-3-02303-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-199-968/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02303-2024-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovams Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Regionų administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT)), dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. Ž. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) 2024 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-T-2024-00040 (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti klausimą dėl advokato paskyrimo nagrinėti iš naujo; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas ir neturtinę žalą, kurią vertina 5 000 Eur; turtinei žalai padarytai pareiškėjo nekilnojamajam turtui reikalinga ekspertinė išvada, kurią teismui pateiks vėliau.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 13 d. nutartimi pareiškėjui nustatytas terminas iki 2024 m. lapkričio 27 d. nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti individualų, tik su jo situacija ir asmenine patirtimi susijusį skundą, kuriame nurodyti ir išsamiai aprašyti su žalos atsiradimu susijusias faktines aplinkybes, civilinės atsakomybės sąlygas, pateikti įrodymus skunde nurodytoms aplinkybėms patvirtinti. Pareiškėjas taip pat įpareigotas prašymui dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrįsti pateikti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašą apie pareiškėjo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą (arba jo nebuvimą) bei VĮ „Regitra“ registro duomenis apie pareiškėjo vardu registruotas transporto priemones (arba jų nebuvimą).

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčo aplinkybės nėra aiškiai nurodytos. Pareiškėjas skunde gana abstrakčiai ir nenuosekliai nurodė, jog skundžiamas Sprendimas yra šališkas, galbūt politizuotas ir korumpuotas, galbūt priimtas koordinuotai su nurodytais teismais, taip pat priimtas neįsigilinus į prašymo esmę, tačiau jei pareiškėjas laiko, kad Sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, turi aiškiai tai pagrįsti ir nurodyti visus nesutikimo su Sprendimu argumentus. Pareiškėjui išaiškinta, jog skundas turi būti surašytas aiškiai ir suprantamai, jame turi būti aiškiai ir konkrečiai nurodyti skundžiami atitinkamos institucijos (viešojo administravimo subjekto) veiksmai (neveikimas) ar aktai (sprendimai), nurodytas aiškus ir konkretus skundo reikalavimas bei aiškiai ir konkrečiai išdėstytos skundą pagrindžiančios faktinės aplinkybės ir juridinis pagrindas, taip pat aiškiai ir konkrečiai turi nurodyti kokias neigiamas pasekmes jis yra patyręs būtent dėl neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Todėl pareiškėjas turėtų šias aplinkybes detalizuoti ir nurodyti skunde, be to, pateikti atitinkamus įrodymus joms pagrįsti ir paaiškinti.

Pareiškėjas 2024 m. lapkričio 21 d. pateikė teismui patikslintą skundą, prašydamas: panaikinti VGTPT 2024 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-T-2024-00040 ir įpareigoti klausimą dėl advokato paskyrimo nagrinėti iš naujo; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas ir neturtinę žalą, kurią vertina 5 000 Eur, atsiradusią dėl galbūt tyčinio pareigų neatlikimo; turtinei žalai padarytai pareiškėjo nekilnojamajam turtui reikalinga ekspertinė išvada, kurią teismui pateiks vėliau.

II. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą laikė nepaduotais ir grąžino juos pateikusiam asmeniui, taip pat išaiškino pareiškėjui, kad ši nutartis neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus atitinkančiu skundu.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo patikslintą skundą, nustatytų skundo trūkumų pobūdį, padarė išvadą, kad pareiškėjas nustatyta tvarka tinkamai visų skundo trūkumų nepašalino. Pareiškėjas teismui pateiktame patikslintame skunde iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, jokių kitų įrodymais pagrįstų argumentų nenurodė. Pareiškėjas patikslintame skunde tik nurodė, kad savo neturtinę žalą matuoja 5 000 Eur, kuri susidarė iš bylinėjimosi su VGTPT ir civilinės bylos, prie kurios sužlugdymo tiesiogiai prisidėjo VGTPT, dėl ko pareiškėjas prarado pasitikėjimą Lietuvos valstybe ir institucijomis, taip pat nurodė, kad toliau daromai turtinei žalai įvertinti kol kas nėra galimybės, nes procesas tęsiasi ir šiuo metu.

Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė ir nepagrindė aplinkybių dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo, nėra aprašytos su žalos atsiradimu susijusios faktinės aplinkybės, nepateikti įrodymai skunde nurodytoms aplinkybėms patvirtinti. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2024 m. lapkričio 13 d. nutartyje teismas pareiškėjui buvo detaliai nurodęs, kokius skundo trūkumus ir kaip pareiškėjas turi pašalinti. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nustatyta tvarka nurodytų visų skundo trūkumų nepašalino, todėl skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui (ABTĮ 33 str. 1 d.).

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. nutartį ir įpareigoti bylą nagrinėti iš esmės; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kadangi Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui akivaizdžiai iškyla interesų konfliktas (teismas yra trečioji šalis teisminiame procese, kuri jau padarė įtaką ir toliau gali turėti įtakos teisminio proceso eigai ir procesiniams veiksmams ne tik šioje byloje, bet ir su ja tiesiogiai susijusiuose teisminiuose procesuose), prašo kreiptis į Europos Sąjungos kompetentingas institucijas dėl išaiškinimų kaip elgtis tokiais atvejais, kurių nenumato Lietuvos Respublikos įstatymas.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas tyčia ignoruoja skunde išdėstytus faktus bei aplinkybes, kuriose nurodyta visa bylos esmė ir tai dienai tiesioginiai susijusių teisminių procesų numeriai, kurie yra svarbus įrodymas, kas vyksta ir koks atsakovų ir trečiųjų šalių vaidmuo. Teismo teisėjai buvo pasiūlyta esant reikalui nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi buvo akivaizdu, kad teisėja yra šališka ir vykdo diskriminaciją dėl jo išsilavinimo ir priklausomumo kitam socialiniam sluoksniui. Regionų administracinis teismas jau nebegali organizuoti nešališko teismo proceso.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo objektas – Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria nuspręsta pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu nepašalinus skundo trūkumų, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šiuo aspektu primintina, kad atskiriesiems skundams, kurie paprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 153 str. 2 d.), paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Pareiškėjas nenurodė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų būtina bylą pagal jo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių bylai pagal pareiškėjo atskirąjį skundą teisingai išspręsti yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, šią bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

Dėl atskirojo skundo motyvų, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, diskriminavo pareiškėją, pažymėtina, jog visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011, 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1411-624/2025). Atkreiptinas dėmesys, jog teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., LVAT 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių tai, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, buvo šališkas, todėl su tuo susiję pareiškėjo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo skundą (prašymą, pareiškimą) teikiančio asmens pareigos pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą (prašymą, pareiškimą), laikytis skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo tvarkos ir laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., LVAT 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde suformulavo tokius reikalavimus: panaikinti VGTPT Sprendimą; įpareigoti klausimą dėl advokato paskyrimo nagrinėti iš naujo; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas ir 5 000 Eur neturtinę žalą, atsiradusią dėl galbūt tyčinio pareigų neatlikimo; turtinei žalai padarytai pareiškėjo nekilnojamajam turtui reikalinga ekspertinė išvada, kurią teismui pateiks vėliau.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. lapkričio 13 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėjas padavė patikslintą skundą, kuriame suformulavo tokius reikalavimus: 1) panaikinti VGTPT Sprendimą; 2) įpareigoti klausimą dėl advokato paskyrimo nagrinėti iš naujo; 3) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas ir 5 000 Eur neturtinę žalą, atsiradusią dėl galbūt tyčinio pareigų neatlikimo. Padarytai turtinei žalai nekilnojamam turtui nustatyti reikalinga ekspertinė išvada, kurią pareiškėjas teismui pateiks vėliau.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų, dėl to skundą laikė nepaduotu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą, sprendžia, kad pareiškėjas suformulavo pakankamai aiškų skundo reikalavimą panaikinti VGTPT Sprendimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje apskritai nepasisakė, kodėl atsisakė priimti šį skundo reikalavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš pareiškėjo skundo turinio ir patikslinto skundo turinio galima suprasti, kokiais aspektais yra kvestionuojamas Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Taigi, 2024 m. lapkričio 13 d. nutartyje nustatyti aptariamos skundo dalies trūkumai nelaikytini esminiais ir užkertančiais kelią teismui priimti tokį skundą (jo dalį).

Pažymėtina, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ; šioje proceso stadijoje nėra sprendžiama dėl skunde suformuluotų reikalavimų pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). Todėl teismo motyvais, susijusiais su tuo, ar skundą padavęs subjektas pakankamai pagrindė reikalavimo (-ų) pagrįstumą, negali būti sprendžiamas skundo priėmimo klausimas (žr., pvz., LVAT 2024 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-421-815/2024). Kadangi pareiškėjo skundo reikalavimo dėl sprendimo panaikinimo pagrindimo pakankamumas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 13 d. nutartyje nepagrįstai šiuo aspektu nustatė pareiškėjo skundo trūkumus.

Pareiškėjas skunde taip pat prašė priteisti jam iš atsakovų (VGTPT) 5 000 Eur neturtinę žalą, atsiradusią dėl galbūt tyčinio pareigų neatlikimo, ir bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde iš esmės nurodė, iš ko prašo priteisti neturtinę žalą, sieja ją su atsakovų neveikimu. Kaip jau buvo minėta, šio reikalavimo pagrindimo pakankamumas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 13 d. nutartimi nepagrįstai nustatė skundo trūkumą – reikalavimą sieti su konkrečiai jo patirta žala, nurodyti kaip tiksliai pasireiškė neteisėti institucijų ar pareigūnų veiksmai, sukėlę aiškias neigiamas pasekmes pareiškėjui, nurodyti kokie veiksniai lėmė prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, pateikti papildomus įrodymus.

Dėl įrodymų nepateikimo, kaip skundo trūkumo, pažymėtina, kad reikalavimas pateikti įrodymus teismų gali būti taikomas ribotai, nes pateiktų įrodymų pakankamumo klausimas svarstytinas nagrinėjant bylą iš esmės bei sprendžiant pareikštų reikalavimų pagrįstumą, o ne skundo priėmimo stadijoje (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-898/2011, 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-543-756/2017). Teismas negali skundo trūkumų grįsti tik įrodymų nepateikimu. Jei pareiškėjo skunde nebūtų pateikta pakankamai įrodymų, teismas tokį skundą galėtų laikyti nepagrįstu ir jį atmesti, remdamasis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu. Tačiau skundo priėmimo stadijoje teismas nevertina pareiškėjo įrodymų pagrįstumo ir negali atsisakyti jį priimti remiantis vien tuo, kad skundas nepagrįstas įrodymais (žr. pvz., LVAT 2018 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-122-556/2018, 2025 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-241-602/2025).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti turtinę žalą, dėl kurio įrodymus, pareiškėjo teigimu, pateiks teismo posėdžio metu. Ši skundo reikalavimo dalis yra neaiški, iš skundo turinio negalima suprasti, su kokios institucijos ir su kokiais konkrečiais veiksmais pareiškėjas sieja turtinės žalos atsiradimą, kokio dydžio žalą prašo priteisti. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad šis reikalavimas neatitinka ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytų reikalavimų, todėl teismas, pareiškėjui nepašalinus nurodytų skundo trūkumo per nustatytą terminą, pagrįstai ir teisėtai šią skundo dalį laikė nepaduota.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytu trūkumų, kad pareiškėjas nepateikė VĮ Registrų centro bei VĮ „Regitra“ pažymų apie turimą nekilnojamąjį turtą bei transporto priemones, nurodo, kad pareiškėjas prašo atleisti jį nuo žyminio mokesčio paduodant skundą teismui ir pateikia (duomenys neskelbtini) pažymėjimą bei pažymą apie gaunamas išmokas. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 13 d. nutartyje įpareigojo pareiškėją pateikti teismui VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašą apie pareiškėjo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą ir VĮ Regitros registro duomenis apie pareiškėjo vardu registruotas transporto priemones (jų nebuvimą). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės turėtų būti vertinamos sprendžiant pareiškėjo prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio paduodant skundą teismui.

Pasisakydama dėl pareiškėjo atskirojo skundo prašymo įvertinti galimo interesų konflikto galimybę ir kreiptis į Europos Sąjungos kompetentingas institucijas su prašymu išaiškinti kaip elgtis tokiose situacijose, kurių nenumato Lietuvos Respublikos įstatymai, teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, kad tai yra procesinio pobūdžio prašymas, kuris turi būti sprendžiamas ne skundo priėmimo stadijoje, todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje dėl šio procesinio pobūdžio prašymo plačiau nepasisakoma.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas ir nepagrįstai užkirto kelią pareiškėjui pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė