f53d87e7-41d3-4abe-a3da-eebb0125854d · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-13711-639/2018 (Proceso Nr. 2-06-3-09553-2018-4) Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.1.11.4.1.; 3.4.1.11.4.3.1. KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 30 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėjas Saulius Zajarskas, sekretoriaujant Raimondai Karbauskienei, Å¡alims nedalyvaujant, vieÅ¡ame teismo posėdyje, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieÅ¡kinį atsakovui D. J., dėl skolos, palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Teismas n u s t a t ė :

1. ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 989,32 Eur negrÄ Å¾into kredito, 121,09 Eur palÅ«kanų, 23,20 proc. mokėjimo palÅ«kanų, skaičiuojamų už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ 989,32 Eur nuo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, 352,50 Eur sutarties administravimo mokesčio, 45,35 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas, bylÄ prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

2. Papildomai nurodė, jog tarp pradinio kreditoriaus akcinės bendrovės „BnP Finance“ ir atsakovo 2017 m. gruodžio 14 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartimi atsakovui buvo suteiktas 1000 Eur vartojimo kreditas 48 mėnesių terminui. Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo grÄ Å¾inti suteiktÄ vartojimo kreditÄ ir sumokėti 543,68 Eur palÅ«kanų ir 360,00 Eur administravimo mokesčio. 2018 m. liepos 31 d. sudaryta reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2018-08/01 pradinis kreditorius BnP Finance“ AB perleido ieÅ¡kovui uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimÄ pagal anksčiau minėtÄ vartojimo kredito sutartį. 3. 2018 m. spalio 16 d.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai priėmė preliminarų sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Priteisė iÅ¡ atsakovo D. J. 989,32 Eur negrÄ Å¾into kredito, 121,09 Eur mokėjimo palÅ«kanų, 45,35 Eur delspinigių, 352,50 Eur sutarties administravimo mokesčio, 23,20 procentų dydžio mokėjimo palÅ«kanų, skaičiuojamų už negrÄ Å¾intÄ kredito sumÄ 989,32 Eur, nuo reikalavimo perleidimo dienos t. y. 2018 m. liepos 31 d. iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 1508,26 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2018 m. spalio 16 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 138,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui UAB “Legal Balance”.

4. Atsakovas D. J. nustatytu terminu pateikė teismui prieÅ¡taravimus, kuriuose prašė panaikinti 2018 m. spalio 16 d. preliminarų sprendimÄ , nurodė, kad su priimtu teismo preliminariu sprendimu nesutinka. Savo prieÅ¡taravimus atsakovas grindžia tuo, kad visų pirma, pradinio kreditoriaus AB „BnP Finance“ ir naujojo kreditoriaus UAB „Legal Balance“ sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kurios pagrindu ieÅ¡kovas pateikė teismui ieÅ¡kinį yra neteisėta ir negaliojanti. Remiantis Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKÄ®) 221straipsnio l dalimi, vartojimo kredito davėjas turi teisę perleisti teises ir pareigas pagal vartojimo kredito sutartis tik į vieÅ¡Ä jį vartojimo kredito davėjų sÄ raÅ¡Ä Ä¯raÅ¡ytam asmeniui, tuo tarpu ieÅ¡kovas, t.y.

UAB „Legal Balance“ nėra įraÅ¡ytas į Lietuvos banko administruojamÄ vieÅ¡Ä jį vartojimo kredito davėjų sÄ raÅ¡Ä , todėl minėta reikalavimo perleidimo sutartis laikytina neteisėta. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog reikalavimo perleidimo sutartis jam (skolininkui) pateikta nebuvo, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnį atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu atliktÄ reikalavimo teisės perleidimÄ , todėl atsakovui nekyla prievolė įvykdyti kreditorinius įsipareigojimus naujajam kreditoriui, nes naujasis kreditorius pilnai neįvykdė įstatymų nustatytų reikalavimų tinkamai informuoti skolininkÄ apie sudarytÄ reikalavimo perleidimo sutartį.

5. Atsakovas taip pat nurodo, jog ieÅ¡kovas neteisėtai, pažeisdamas VKÄ® nuostatas, nutraukė kredito sutartį, kadangi vartojimo kredito sutartis gali bÅ«ti nutraukta tik esant visų kredito sutarties nutraukimo sÄ lygų visumai. Tuo tarpu nei ieÅ¡kovas nei pradinis kreditorius AB „BnP Finance“ nesilaikė įpareigojimo įteikti atsakovui praneÅ¡imÄ apie sutarties nutraukimÄ , kadangi iÅ¡ ieÅ¡kovo pateikiamų dokumentų matyti, jog visi atsakovui (gyvenančiam adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėda) siųsti dokumentai ir praneÅ¡imai buvo siųsti netiksliu adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėda, dėl to nebuvo įteikti atsakovui, atsižvelgiant į tai atsakovas laiko, jog tinkamai neinformavus atsakovo apie kredito sutarties su juo nutraukimÄ , kreditorius neturi teisės reikÅ¡ti pateiktame ieÅ¡kinyje nurodytų reikalavimų.

Atsakovas taip pat nesutinka su apskaičiuotu administravimo mokesčiu ir nesutinka jo mokėti. Nurodo, jog reikalavimas mokėti sutarties administravimo mokestį po sutarties nutraukimo yra nesÄ Å¾iningas ir pažeidžiantis atsakovo, kaip vartotojo, teises. Apskritai, atsakovo vertinimu Å¡is mokestis laikytinas užslėptomis palÅ«kanomis. Å is mokestis turėtų bÅ«ti vieno dydžio ir nepriklausyti nuo paskolos dydžio. Å ios konkrečios bylos atveju administravimo mokesčio dydis 360 Eur sudaro 36 %, skaičiuojant nuo 1000 Eur kredito sumos.

Atsakovo teigimu, iÅ¡ pradinio kreditoriaus internetinėje svetainėje skelbiamos naujos vartojimo kredito sutarties redakcijos (bendrųjų sÄ lygų 8.6. p.) turinio matyti, kad kredito davėjui nutraukus sutartį, kredito gavėjas privalo „<...sumokėti Sutarties administravimo mokestį už visÄ Vartojimo kredito sutarties terminÄ ... >. Å i naujoji sutarties redakcija rodo pasikeitusiÄ kreditoriaus nuostatÄ dėl administravimo mokesčio. Atsakovas taip pat pažymi, kad kredito sutarties sudarymo metu paskolÄ suteikęs kreditorius patikino atsakovui, kad administravimo mokestis nebus skaičiuojamas grÄ Å¾inus paskolÄ anksčiau termino arba nutraukus kredito sutartį.

6. IeÅ¡kovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡taravimus, kuriame nurodė, jog atsakovo nurodomos aplinkybės neatitinka faktinės situacijos, įstatyme numatyta, jog vartojimo kredito davėjas turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti vartojimo kredito sutartį, įspėjęs vartojimo kredito davėjÄ patvariojoje laikmenoje parengtu raÅ¡ytiniu praneÅ¡imu (VKÄ® 19 straipsnis), įstatyme numatytais terminais. PatvariÄ ja laikmena minėto įstatymo prasme be kita ko laikomas ir raÅ¡ytinis praneÅ¡imas, kuriuo atsakovas buvo informuotas apie vartojimo kredito nutraukimÄ .

Taigi pradinis kreditorius, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas pažeidė vartojimo kredito sutartį, pasinaudodamas sutartyje bei VKÄ® nustatyta tvarka, Å¡iÄ sutartį nutraukė siųsdamas praneÅ¡imus paties atsakovo nurodytu gyvenamosios vietos adresu Klaipėda, (duomenys neskelbtini). Pradinis kreditorius 2018 m. balandžio 24 dienÄ iÅ¡siuntė atsakovui raginimÄ padengti įsiskolinimÄ , 2018 m. gegužės 9 dienÄ â€“ praneÅ¡imÄ apie vartojimo kredito sutarties nutraukimÄ . Pažymima, kad atsakovui buvo suteiktas papildomas terminas, t.y. iki 2018 m. gegužės 25 dienos padengti esamÄ Ä¯siskolinimÄ , tačiau atsakovas įsiskolinimo nepasidengė ir nesusisiekė dėl įsiskolinimo padengimo.

Atsižvelgiant į tai, su atsakovu sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta 2018 m. gegužės 25 dienÄ . Kadangi sutartis buvo nutraukta, reikalavimo perleidimo sutartis dėl minėtos prievolės galėjo bÅ«ti sudaryta, o apie jos sudarymÄ atsakovas buvo tinkamai informuotas elektroniniu paÅ¡tu bei gyvenamosios vietos adresu. IeÅ¡kovas taip pat pažymi, jog kredito sutarties sÄ lygos atsakovui buvo pateiktos ir žinomos dar prieÅ¡ sutarties sudarymÄ , pasiraÅ¡ydamas sutartį atsakovas prisiėmė kredito sutartyje numatytus įsipareigojimus, todėl savo prievolių nevykdymo atsakovas negali teisinti naudodamasis Vartotojų teisių apsaugos priemonėmis.

IeÅ¡kovas taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovas pareigos grÄ Å¾inti įsiskolinimÄ neginčija, tačiau pateiktuose prieÅ¡taravimuose nenurodo, dėl kokių priežasčių nevykdo prisiimtų įsipareigojimų (įmokų nemoka nei pradiniam kreditoriui nei naujajam kreditoriui), nepateikia duomenų, kad sutartį vykdo, pranešė kreditoriui apie galimus įmokų vėlavimus ar bandė tartis su kreditoriumi dėl įmokų mokėjimo tvarkos pakeitimų.

7. Ä® 2019 m. sausio 14 d. vykusį bylos nagrinėjimÄ atsakovas D. J. neatvyko, apie teismo posėdį atsakovas informuotas tinkamai 2018 m. gruodžio 19 d. Å¡aukimas iÅ¡siųstas per EPP sistemÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 straipsnio nustatyta tvarka). Byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

8. IeÅ¡kovo atstovas pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti ieÅ¡kovo atstovui nedalyvaujant.

9. Byla nagrinėjama šalims ir jų atstovams nedalyvaujant. Teismas konstatuoja: preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp pradinio kreditoriaus akcinės bendrovės „BnP Finance“ ir atsakovo 2017 m. gruodžio 14 d. sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atsakovui buvo suteiktas 1000 Eur vartojimo kreditas 48 mėnesių terminui. Pagal sutartyje numatytus įsipareigojimus atsakovas privalėjo grÄ Å¾inti suteiktÄ vartojimo kreditÄ ir sumokėti 543,68 Eur palÅ«kanų ir 360,00 Eur administravimo mokesčio (el. b. l. 16-17). Atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų 2018 m. gegužės 25 d. vienaÅ¡aliÅ¡ku kreditoriaus AB „BnP Finance“ praneÅ¡imu kredito sutartis buvo nutraukta (el. b. l. 39). 2018 m. liepos 31 d. sudaryta reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2018-08/01 pradinis kreditorius „BnP Finance“ AB perleido ieÅ¡kovui uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimÄ pagal anksčiau minėtÄ vartojimo kredito sutartį (el. b. l. 9-15). 2018 m. spalio 16 d.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų priimtu preliminariu sprendimu, naujojo kreditoriaus – ieÅ¡kovo UAB „Legal Balance“ ieÅ¡kinys tenkintas ir ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo D. J. buvo priteista 989,32 Eur negrÄ Å¾into kredito, 121,09 Eur mokėjimo palÅ«kanų, 45,35 Eur delspinigių, 352,50 Eur sutarties administravimo mokesčio, 23,20 procentų dydžio mokėjimo palÅ«kanų, skaičiuojamų už negrÄ Å¾intÄ kredito sumÄ 989,32 Eur, nuo reikalavimo perleidimo dienos t. y. 2018 m. liepos 31 d. iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 1508,26 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2018 m. spalio 16 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 138,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

11. Atsakovas, pateiktuose teismui prieÅ¡taravimuose, pripažino, kad, iÅ¡ tiesų, yra gavęs iÅ¡ pirminio kreditoriaus paskolÄ , tačiau nurodė, kad nesutinka su kredito sutartyje numatytu administravimo mokesčio dydžiu, taip pat teigia, kad ieÅ¡kovas UAB „Legal Balance“ apskritai neturėjo teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinį, nes jokių reikalavimo teisių į atsakovÄ D. J. neturi, kadangi tarp UAB „Legal Balance“ ir „BnP Finance“ AB sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis yra neteisėta, negalėjo bÅ«ti sudaryta, nes ieÅ¡kovas, vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo nuostatomis nėra laikomas kredito davėju, ir nėra įraÅ¡ytas į vieÅ¡Ä jį vartojimo kredito davėjų sÄ raÅ¡Ä . Pažymėjo, kad vartojimo kredito sutartis su juo nebuvo nutraukta, nes atsakovas tinkamai kaip numatyta Vartojimo kredito įstatyme, informuotas apie sutarties nutraukimÄ nebuvo (el. b. l. 43-46).

12. IeÅ¡kovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo pateiktus prieÅ¡taravimus ir praÅ¡o 2018 m. spalio 16 d. preliminarų sprendimÄ palikti nepakeistÄ (el. b. l. 85-90). Dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko kredito sutarties nutraukimo teisėtumo ir atsakovo įspėjimo apie sutarties nutraukimÄ 13. Atsakovas teigia, jog kredito sutartis nėra nutraukta, nes sutarties vienaÅ¡aliÅ¡kas nutraukimas yra neteisėtas, kadangi praneÅ¡imas apie sutarties nutraukimÄ atsakovui buvo siunčiamas klaidingu adresu ir atsakovas jo negavo.

14. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vėlesnis sutarties pakeitimas reiÅ¡kia įsikiÅ¡imÄ Ä¯ jau tarp Å¡alių egzistuojančiÄ teisių ir pareigų pusiausvyrÄ , todėl Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas (CK 1.2 straipsnis) reikalauja, kad sutartis bÅ«tų keičiama Å¡alių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Tačiau tam tikrais atvejais besÄ lygiÅ¡kas reikalavimas vykdyti Å¡alių susitarimÄ gali bÅ«ti nepateisinamas kaip neatitinkantis protingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų. Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiÅ¡kia sutarties pažeidimÄ , už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties Å¡alis.

Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, vienas iš jų - vienašališkas sutarties nutraukimas.

15. VienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo atvejai, sÄ lygos ir tvarka nustatyti CK 6.217 straipsnyje. Å io straipsnio 2 dalyje įtvirtinta esminio sutarties pažeidimo, kuris yra pagrindas taikyti ultima ratio (kraÅ¡tutinė priemonė) priemonę – sutarties nutraukimÄ , kvalifikuojantys požymiai. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Å¡alis gali nutraukti sutartį, jeigu kita Å¡alis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali bÅ«ti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali bÅ«ti laikomas esminiu pagal įstatymÄ ; antra, Å¡alys gali pačios susitarti, kÄ jos laikys esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).

CK 6.217 straipsnio 5 dalis suteikia teisę sutarties Å¡alims nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t. y. net ir tada, kai CK prasme pažeidimas nėra esminis, arba Å¡alys gali susitarti, kokius sutarties pažeidimus laikys esminiais, teikiančiais teisėtÄ pagrindÄ jos nutraukimui, tačiau Å¡ie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienaÅ¡aliÅ¡ki jos nutraukimo pagrindai ir pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami. Tai yra sutarties laisvės principo iÅ¡raiÅ¡ka.

Tokia nuostata ne kartÄ pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1097/2003; 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-577/2007; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2008). Jeigu Å¡alys susitarė, kad tam tikros sutarties sÄ lygos pažeidimas yra pagrindas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, tai nebÅ«tina, kad jos bÅ«tų susitarusios šį pažeidimÄ vertinti kaip esminį.

Sutartyje ir įstatyme iÅ¡vardytų vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobÅ«džiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sÄ lyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sÄ lygų teisėtumo ir sÄ Å¾iningumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012; teisėjų kolegijos 2014 sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014).

Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad iÅ¡ Å¡alių negali bÅ«ti reikalaujama, jog esminį sutarties pažeidimÄ sutartyje jos apibrėžtų pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, nes tokiu atveju Å¡alių laisvė susitarti dėl esminio sutarties pažeidimo turinio taptų fiktyvi, o CK 6.217 straipsnio 5 dalis nereikalinga. Å alims galioja bendrasis reikalavimas sutarties laisve naudotis sÄ Å¾iningai, teisingai ir protingai, nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų ir vieÅ¡osios tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).

16. CK 6.218 straipsnio 1 dalis numato, kad nukentėjusi Å¡alis gali sutartį nutraukti vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesikreipdama į teismÄ , apie sutarties nutraukimÄ kitai Å¡aliai praneÅ¡ant per sutartyje nustatytÄ terminÄ , o jei toks terminas nenurodytas - prieÅ¡ trisdeÅ¡imt dienų. CK 6.217 straipsnio 3 dalis numato, kad kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentėjusi Å¡alis gali nutraukti sutartį, jeigu kita Å¡alis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytÄ terminÄ . Tuo atveju, jei skolininkas sistemingai nevykdo kreditavimo sutarties ir nemoka kredito įstaigai kreditavimo sutartimi numatytų įmokų, bankas turi teisę nutraukti sutartį, nes finansų sistemos stabilumas yra vieÅ¡asis interesas, o griežtas paskolos sÄ lygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifikÄ , turi esminę reikÅ¡mę.

Sistemingas prievoles pažeidžiantis skolininkų elgesys duoda pagrindÄ nukentėjusiai Å¡aliai nesitikėti, kad sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).

17. Kreditavimo sutartimi kredito gavėjas įsipareigoja kreditÄ grÄ Å¾inti ir mokėti palÅ«kanas. Jeigu jis įsipareigojo kreditÄ grÄ Å¾inti ir palÅ«kanas mokėti dalimis tam tikrais terminais, tai jų pažeidimas yra sutarties pažeidimas. Tokiu atveju kreditorius turi teisę pagal sutarties, o kiek ja nereglamentuojama, – pagal įstatymo nuostatas įvertinti, ar Å¡ios faktinės aplinkybės yra pagrindas pagal sutartį, ar pagal įstatymÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį. Tarp Å¡alių sudarytos 2017 m. gruodžio 14 d. kredito sutarties bendrosios dalies 8.4. punkte numatyta sÄ lyga, jog vartojimo kredito davėjas turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesikreipdamas į teismÄ ir iÅ¡siųsdamas Vartojimo kredito gavėjui iÅ¡ankstinį raÅ¡tiÅ¡kÄ praneÅ¡imÄ , nutraukti vartojimo kredito sutartį, kai yra visos 8.4.1.

– 8.4.3. sÄ lygos: 8.4.1. Vartojimo kredito gavėjas yra patvariojoje laikmenoje parengtu raÅ¡ytiniu praneÅ¡imu informuotas apie pradelstÄ mokėjimÄ ; 8.4.2. Mokėjimas pradelstas ilgiau kaip vienÄ mėnesį ir jo suma yra ne mažesnė kaip 10 procentų negrÄ Å¾intos Vartojimo kredito sumos arba mokėjimas yra pradelstas ilgiau kaip tris mėnesius iÅ¡ eilės; 8.4.3. Pradelstas mokėjimas nebuvo padengtas per dvi savaites nuo papildomo patvariojoje laikmenoje parengto raÅ¡ytinio praneÅ¡imo įteikimo Vartojimo kredito gavėjui.

Taigi Å¡alys laisva valia, sudarydamos sutartį susitarė, jog įmokų kredito įstaigai nemokėjimas yra esminis kreditavimo sutarties pažeidimas ir kredito davėjas turi teisę nutraukti sutartį prieÅ¡ jos terminÄ , apie tai tinkamai ir laiku pranešęs kredito gavėjui. Pažymėtina, jog kredito įmokų grÄ Å¾inimas laiku yra esminė kredito sutarties sÄ lyga, kadangi kredito sutartimi skolininkas įsipareigoja grÄ Å¾inti kreditÄ , mokėti palÅ«kanas Å¡alių suderintu grafiku ir tai yra kredito sutarties esmė ir tikslas (CK 6.881 straipsnis).

18. Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas nemokėjo sutartyje numatyto dydžio įmokų pradiniam kreditoriui. IÅ¡ 2018 m. balandžio 24 d. pirminio kreditoriaus AB “BnP Finance” siųsto raginimo matyti, kad skolininkui buvo praneÅ¡ta, jog jis vėluoja sumokėti keturias mėnesines įmokas iÅ¡ eilės (el. b. l. 7). Pradinis kreditorius Å¡alių 2017 m. gruodžio 14 d. sudarytoje kredito sutartyje, atsakovo nurodytu adresu siuntė minėtÄ raginimÄ , kuriuo įspėjo atsakovÄ apie netinkamÄ sutarties vykdymÄ , susidariusį įsiskolinimÄ ir paaiÅ¡kino, jog nepaÅ¡alinus pažeidimų, sutartis bus nutraukta ir skola bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai.

IeÅ¡kovas nurodo, jog pradinis kreditorius pagrįstai, vadovaudamasis Kredito sutartyje numatytais nutraukimo pagrindais (kredito sutarties 8 dalyje „Vartojimo kredito sutarties galiojimas, atsisakymas, nutraukimas, keitimo sÄ lygos“) (e. b. l. 19-28) nurodytos sutarties nutraukimo sÄ lygos, vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė sutartį po daugiau nei 4 mėnesių iÅ¡ eilės nuolatinių vėlavimų ir atsakovui papildomai suteikto 14 dienų termino paÅ¡alinti mokėjimo prievolės pažeidimus (CK 6.217 straipsnio 5 dalis).

IeÅ¡kovas pažymėjo, kad mokėjimų grafikas ir jo griežtas laikymasis turi esminės reikÅ¡mės kredito davėjui ir eilinių įmokų mokėjimo pažeidimas sudaro sÄ lygas kreditoriui reikalauti grÄ Å¾inti visÄ kreditÄ su palÅ«kanomis ir kitais mokėjimais prieÅ¡ terminÄ (CK 6.874 straipsnio 2 dalis).

19. Kredito sutartyje atsakovas nurodė savo adresÄ (duomenys neskelbtini) Klaipėda (el. b. l. 16-17), šį adresÄ atsakovas nurodė ir 2018 m. lapkričio 14 d. teismui pateiktuose prieÅ¡taravimuose (el. b. l. 43-46). Pradinis kreditorius AB “BnP Finance” kreipėsi raÅ¡tu į atsakovÄ D. J. adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėda, primenant, jog atsakovas nevykdo įsipareigojimų, nurodant, kad įsiskolinimas sudaro 160,81 Eur, Å¡ios skolos sumokėjimui nustatė 14 dienų terminÄ , bei įspėjo, kad nesumokėjus įsiskolinimo, kredito įstaiga vienaÅ¡aliÅ¡kai nutrauks sutartį (el. b. l. 7).

Pažymėtina, kad pagal Å¡alių sudarytos kredito sutarties 10.2.3. punktÄ Å¡alys susitarė, kad gautas praneÅ¡imas registruotu laiÅ¡ku laikomas tada, kai po jo iÅ¡siuntimo praėjo 5 (penkios) kalendorinės dienos. IÅ¡ teismui pateikto raginimo skolininkui bei praneÅ¡imo apie vartojimo kredito sutarties nutraukimÄ , matyti, kad Å¡iuose raÅ¡tuose nurodomas D. J. adresas (duomenys neskelbtini) Klaipėda, tai įrodo, kad minėti dokumentai buvo siunčiami teisingu, atsakovo nurodytu gyvenamosios vietos adresu.

Tai, kad tarp pirminio kreditoriaus ir ieÅ¡kovo sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties priede – perdavimo – priėmimo akte klaidingai nurodytas skolininko į kurio skolÄ perleidžiamas reikalavimas, nėra pagrindas teigti, kad pradinis kreditorius raginimÄ ir praneÅ¡imÄ apie vartojimo kredito sutarties nutraukimÄ siuntė klaidingu adresu, juolab, kad Å¡iÄ aplinkybę paneigia ant minėtų raÅ¡tų nurodytas tikslus atsakovo gyvenamosios vietos adresas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad pradinis kreditorius atsakovÄ apie netinkamÄ sutarties vykdymÄ , nustatytus papildomus terminus sutarties vykdymo trÅ«kumams paÅ¡alinti, galimÄ sutarties nutraukimÄ bei apie sutarties nutraukimÄ , informavo tinkamai.

Kadangi atsakovo padaryti sutarties sÄ lygų pažeidimai atitiko sutartyje įtvirtintÄ vienaÅ¡aliÅ¡ko kredito sutarties nutraukimo pagrindÄ , pradinis kreditorius AB „BnP Finance“ teisėtai vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė Kredito sutartį.

20. Pažymėtina ir tai, kad per visÄ kredito sutarties galiojimo laikotarpį atsakovas galėjo kreiptis į kreditorių, praÅ¡yti leisti toliau vykdyti sutartį, tartis dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo, tačiau atsakovas nevykdė Å¡alių bendradarbiamo pareigos ir akivaizdu, jog toliau tęsti sutartinių santykių neketino. Atsakovas sutarties nevykdymo fakto net neginčija, nepateikia jokių duomenų, kad bÅ«tų atlikęs kokius nors mėnesinių įmokų mokėjimus kreditoriui.

21. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditÄ atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panaÅ¡iu finansiniu bÅ«du, iÅ¡skyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rÅ«Å¡ies paslaugų teikimo ar tos pačios rÅ«Å¡ies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis, VKÄ® 2 straipsnio 22 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad Å¡alių sudarytos kredito sutarties pagrindu tarp Å¡alių susidarė prievoliniai sutartiniai teisiniai santykiai (CK 6.1-6.4 straipsniai).

Pirminis kreditorius tinkamai vykdė savo pareigÄ â€“ suteikė atsakovui kreditÄ , tačiau atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus pažeidė, gauto kredito nurodyta tvarka ir terminais negrÄ Å¾ino. VienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama, todėl atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę, nes neįvykdė sutarties (praleido iÅ¡ sutarties kilusius prievolės įvykdymo terminus) ir tai yra laikoma esminiu sutarties pažeidimu (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Konstatuotina, jog sutartis teisėtai nutraukta joje numatytais vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo pagrindais, kadangi egzistuoja sutarties pažeidimo faktas, be to, įvertinus atsakovo pažeidimo pobÅ«dį, mastÄ , tęstinumÄ , ir nustačius visas Å¡ias aplinkybes nuspręsta, jog pirminis kreditorius AB „BnP Finance“ pagrįstai nutraukė sutartį joje numatytais pagrindais.

Dėl reikalavimo perleidimo sutarties 22. Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovas UAB „Legal Balance“ nėra įraÅ¡ytas į Lietuvos banko administruojamÄ vieÅ¡Ä jį vartojimo kredito davėjų sÄ raÅ¡Ä , todėl remiantis VKÄ® 221 negalėjo perimti reikalavimo teisės iÅ¡ AB „BnP Finance“ pagal vartojimo kredito sutartį. Taip pat atsakovas nurodo, kad dėl klaidingų adresų apie reikalavimo perleidimÄ jis nebuvo tinkamai informuotas.

23. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visÄ reikalavimÄ ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams ar sutarčiai arba reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. VKÄ® 221 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad vartojimo kredito davėjas turi teisę perleisti teises ir pareigas pagal galiojančias vartojimo kredito sutartis tik į vieÅ¡Ä jį vartojimo kredito davėjų sÄ raÅ¡Ä Ä¯raÅ¡ytam asmeniui. Teisių ir pareigų pagal vartojimo kredito sutartis perleidimo tvarkÄ nustato priežiÅ«ros institucija. IeÅ¡kovas nėra įraÅ¡ytas į vieÅ¡Ä jį vartojimo kredito davėjų sÄ raÅ¡Ä .

Vartojimo kredito teikimo gairių naujos redakcijos, patvirtintos Lietuvos Banko priežiÅ«ros tarnybos direktoriaus 2017-10-02 sprendimu Nr. 241-176, 28.4 punkte nurodyta, kad asmeniui, neįraÅ¡ytam į vieÅ¡Ä jį vartojimo kredito davėjų sÄ raÅ¡Ä , teisės ir pareigos pagal vartojimo kredito sutartį gali bÅ«ti perleistos tik tuo atveju, kai vartojimo kredito sutartis yra pasibaigusi teisės aktuose nustatytais atvejais (pavyzdžiui, nutraukta). AB „BnP Finance“ perleido ieÅ¡kovui reikalavimo teisę į atsakovo skolÄ , atsiradusiÄ iÅ¡ nutrauktos vartojimo kredito sutarties, todėl ieÅ¡kovui ji buvo perleista teisėtai.

Analogiška nuostata įtvirtinta 2018 m. rugsėjo 17 d. Nr. 241-207 Lietuvos Banko priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimu „Dėl Lietuvos banko priežiūros tarnybos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo nr. 241-181 „dėl įsiskolinimų, susidariusių klientams nesilaikant finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartis, valdymo gairių patvirtinimo“ pakeitimo.

24. Reikalavimo perleidimas (cesija) (CK 6.101 straipsnis) yra vienas iÅ¡ asmenų pasikeitimo bÅ«dų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimÄ galiojantį reikalavimÄ sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimÄ pasikeičia kreditorius, o pati prievolė iÅ¡lieka nepakitusi. Å is esminis cesijos požymis atskleidžiamas reikalavimo perleidimo instituto normose: CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės, CK 6.107 straipsnio 1 dalyje – kad skolininkas turi teisę reikÅ¡ti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikÅ¡ti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo praneÅ¡imÄ apie reikalavimo perleidimÄ .

CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali bÅ«ti panaudotas prieÅ¡ trečiuosius asmenis ir skolininkÄ tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas bÅ«tų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktÄ patvirtinančio dokumento kopijÄ ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymÄ . Taigi prievolės dalyviams esminę reikÅ¡mę turi praneÅ¡imas apie reikalavimo perleidimo faktÄ , nes nuo praneÅ¡imo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo Å¡io momento reikalavimo perleidimo faktÄ naujasis kreditorius gali panaudoti prieÅ¡ skolininkÄ .

Ä®statyme iÅ¡samiai nenustatyti specialÅ«s praneÅ¡imo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimo bÅ«dai, iÅ¡skyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytÄ bÅ«dÄ , kad tinkamu praneÅ¡imu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Dėl to Å¡iÄ spragÄ yra užpildęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas CK 6.109 straipsnio 1 dalį ir formuodamas Å¡iuo klausimu vienodÄ teismų praktikÄ . CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, kad praneÅ¡imu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiÅ¡kia, kad bet kuris praneÅ¡imas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininkÄ apie cesijÄ , CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktÄ .

Dėl to skolininkui apie reikalavimo perleidimÄ , kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali bÅ«ti praneÅ¡ta bet kokia forma ir bet kokiu bÅ«du, svarbu, kad praneÅ¡ime bÅ«tų informacija apie pradinio kreditoriaus turimÄ ar bÅ«simÄ reikalavimÄ ir jo perleidimÄ Ä¯vardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Žaliasis tiltas“ v. Danske Bank A/S Lietuvos filialas, bylos Nr. 3K-7-168/2010).

25. IeÅ¡kovas atsiliepime į prieÅ¡taravimus pažymėjo, kad apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymÄ atsakovui buvo praneÅ¡ta net keliais bÅ«dais – praneÅ¡imas siųstas ne tik atsakovo gyvenamosios vietos adresu, bet ir elektroninio paÅ¡to adresu. IÅ¡ teismui pateiktų duomenų matyti, kad praneÅ¡imas apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymÄ 2018 m. rugpjūčio 2 d. buvo iÅ¡siųstas D. J. elektroninio paÅ¡to adresu darius@memel.eu (el. b. l. 32), kurį atsakovas pats buvo nurodęs sudarytoje kredito sutartyje (el. b. l. 16-17), atsižvelgiant į tai bei į aukščiau iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ , nustatyta, kad ieÅ¡kovas atsakovui apie reikalavimo perleidimÄ pranešė tinkamai.

26. Teismui konstatavus, kad atsakovui apie vienaÅ¡aliÅ¡kÄ kredito sutarties nutraukimÄ buvo praneÅ¡ta tinkamai ir pripažinus, kad kredito sutartis buvo nutraukta teisėtai 2018 m. gegužės 25 d. bei atsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , konstatuotina, kad 2018 m. liepos 31 d. reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta teisėtai, nepažeidžiant VKÄ® 221 straipsnio nuostatų, ieÅ¡kovas yra tinkamas subjektas VKÄ® 221 straipsnio prasme, perimti reikalavimo teises pagal pasibaigusias kredito sutartis.

27. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad 2018 m. liepos 31 d.  Reikalavimo perleidimo sutartimi ieÅ¡kovas įgijo reikalavimo teisę į atsakovo skolÄ . Dėl administravimo mokesčio 28. Pagal Sutarties Bendrųjų sÄ lygų 1.18. punktÄ sutarties administravimo mokestis – mėnesinis kliento bendrovei mokamas mokestis už sutarties priežiÅ«rÄ , įmokų surinkimÄ bei paskirstymÄ . Sutarties administravimo mokestis įskaičiuojamas į Mėnesinę įmokÄ . Sutarties administravimo mokestis yra skaičiuojamas nuo vartojimo kredito iÅ¡mokėjimo vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiÅ¡kai grÄ Å¾inamas vartojimo kredito davėjui.

29. Pagal Sutarties Bendrųjų sÄ lygų 1.9. punktÄ Bendra Vartojimo kredito kaina (Vartojimo kredito mokestis) – tai visos iÅ¡laidos, įskaitant PalÅ«kanas ir bet kuriuos kitus su Vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Å i kaina apskaičiuojama ir nurodoma tik pagal Vartojimo kredito paraiÅ¡kÄ suteikiamo Vartojimo kredito atžvilgiu ir neapima jokių iÅ¡laidų, susijusių su Vartojimo kredito davėjo iki tol Vartojimo kredito gavėjui suteiktais Vartojimo kreditais ar ateityje suteikiamais kreditais. Kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad Vartojimo kredito gavėjas visas iÅ¡ Å¡ios Sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima mokėjimo palÅ«kanų, kurias Vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei už pradelstÄ laikotarpį.

30. Pagal sutarties bendrųjų sÄ lygų 1.18. punktÄ sutarties administravimo mokestis yra skaičiuojamas nuo vartojimo kredito iÅ¡mokėjimo vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiÅ¡kai grÄ Å¾inamas vartojimo kredito davėjui. Taigi administravimo mokesčio pabaiga nepriklauso nuo prievolės įvykdymo momento (netesybų skaičiavimo pabaigos momentas siejamas su prievolės įvykdymo momentu). Administravimo mokestis įeina į bendrÄ vartojimo kredito kainÄ , ir iÅ¡ esmės nėra mokestis už prievolių vykdymo vėlavimÄ .

31. Teismas pažymi, kad sutarties administravimo mokestis buvo apskaičiuotas iÅ¡ anksto ir nurodytas Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sÄ lygose (el. b. 16-17), todėl buvo žinomas vartojimo kredito gavėjui. Remiantis VKĮ 11 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 2 straipsnio 3 dalimi, vartojimo kredito sutartyje turi bÅ«ti aiÅ¡kiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma, į kuriÄ Ä¯eina visos iÅ¡laidos, įskaitant palÅ«kanas, komisinius mokesčius ir bet kurie kiti su vartojimo kredito sutartimi susiję mokesčiai, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui.

Atsižvelgiant į tai, kad kredito sutartyje buvo aiÅ¡kiai apibrėžta kas yra administravimo mokestis ir už kÄ jis bendrovei mokamas bei į tai, kad sudarant vartojimo kredito sutartį vartotojui buvo atskleista (žinoma) sutarties administravimo mokesčio suma (kredito sutarties specialiosiose sÄ lygose numatyta, kad administravimo mokestis yra 360,00 Eur mokamas kiekvienÄ mėnesį po 7,50 Eur), teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo sutarties administravimo mokestį, kuris sudaro 360,00 Eur yra pagrįstas.

32. Teismas taip pat pažymi, kad civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis). BendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; kt.).

33. Matyti, kad atsakovas, teikdama teismui prieÅ¡taravimus, nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, pagrindžiančių juose iÅ¡dėstytas aplinkybes, į teismo posėdį neatvyko, paaiÅ¡kinimų nedavė. Tuo tarpu, ieÅ¡kovo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina preliminariame sprendime nustatytas aplinkybes, be to, pateikė įrodymus, iÅ¡ kurių matyti, kad siuntė atsakovui el. paÅ¡tu praneÅ¡imÄ apie reikalavimo perleidimÄ .

34. Duomenų apie tai, kad atsakovas bÅ«tų grÄ Å¾inęs ieÅ¡kovui (ar pradiniam kreditoriui) skolÄ ar dalį skolos, byloje nėra.

35. CPK 430 straipsnio 6 dalis numato, jog iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas byloje priima galutinį sprendimÄ , kuriuo gali:

1) preliminarų sprendimÄ palikti nepakeistÄ ;

2) preliminarų sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kinį atmesti;

3) preliminarų sprendimÄ pakeisti.

36. Esant iÅ¡dėstytų aplinkybių visumai, bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės, darytina iÅ¡vada, jog pagrindo naikinti ar keisti 2018 m. spalio 16 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų Å¡ioje byloje priimtÄ preliminarų sprendimÄ nėra, todėl jis paliktinas nepakeistu. Vadovaudamasis CPK 93 straipsniu, 262 straipsnio 1 dalimi ir 428 straipsniu, teismas, n u s p r e n d ė : Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. spalio 16 d. preliminarų sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Teisėjas Saulius Zajarskas