2024-03-28 Nr. CB-2220-2-68-3-04650-2022-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedKasaciniame skunde nurodoma, kad neatsižvelgdamas į tai, kad ieškovė pagal preliminariąją sutartį turėjo tik skolinį įsipareigojimą D. B. sumokėti 20 000 Eur, o ne kreditorinį reikalavimą D. B. atžvilgiu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinys turėjo būti atmestas kaip pateiktas praleidus CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus 3 mėnesių ir 3 metų terminus pareikšti reikalavimus įpėdiniui (skundo 1 punktas).
Legislator headnote
AI generated2024-03-28 Nr. CB-2220-2-68-3-04650-2022-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Atsakovas R. B. priešieškiniu prašė teismo pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio 2019 m. rugpjūčio 2 d. preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį.
Full text
DOK-1236
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04650-2022-0
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. kovo 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2024 m. kovo 21 d. paduotu ieškovės N. K. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 27 d. sprendimo peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė N. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į butą (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės ir D. B. (teisių ir pareigų perėmėjas po jo mirties – atsakovas R. B.), sudarytą 2019 m. rugpjūčio 2 d. preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį.
Atsakovas R. B. priešieškiniu prašė teismo pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio 2019 m. rugpjūčio 2 d. preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Teismas pripažino ieškovei N. K. nuosavybės teisę į butą (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės N. K. ir D. B. sudarytą 2019 m. rugpjūčio 2 d. preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį; priteisė iš N. K. atsakovui R. B. 20 000 Eur pagal preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. vasario 27 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti: teismas pripažino niekine ir negaliojančia ab initio 2019 m. rugpjūčio 2 d. preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį.
Apeliacinės instancijos teismas sprendime konstatavo, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog D. B. būtų sudaręs ginčijamą sutartį ir ją pasirašęs, o už tai gavęs 100 000 Eur dydžio sumą. Ginčijama preliminarioji sutartis neatitinka nei valios išreiškimo, nei formos preliminariai sutarčiai keliamų reikalavimų (CK 1.63 straipsnio 1 dalis, 1.73 straipsnio 2 dalis, 1.76 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), taip pat nustatyta, kad nebuvo realaus atsiskaitymo pagal preliminariąją sutartį. Todėl teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas 2019 m. rugpjūčio 2 d. preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio (CK 1.86 straipsnis) (sprendimo 78 punktas).
Kasaciniu skundu ieškovė N. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 27 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendimą.
Ieškovės kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad neatsižvelgdamas į tai, kad ieškovė pagal preliminariąją sutartį turėjo tik skolinį įsipareigojimą D. B. sumokėti 20 000 Eur, o ne kreditorinį reikalavimą D. B. atžvilgiu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinys turėjo būti atmestas kaip pateiktas praleidus CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus 3 mėnesių ir 3 metų terminus pareikšti reikalavimus įpėdiniui (skundo 1 punktas).
2. Neatsižvelgdamas į tai, kad preliminariosios sutarties pagrindu buvo atliktas šalių sutartas 100 000 Eur įskaitymas, t. y. kad ieškovė sumokėjo pagrindinę buto kainos dalį, bei į tai, kad butas buvo perduotas valdyti ieškovei dar iki preliminariosios sutarties sudarymo, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad tarp šalių nebuvo susiklostę buto pirkimo-pardavimo santykiai (CK 1.93 straipsnio 4 dalies ir 6.309 straipsnio pažeidimas, nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje išaiškintos nuosavybės pripažinimo pagal preliminariąją sutartį taisyklės, pagal kurias daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra šalių veiksmai, kurie yra jau pirkimo–pardavimo sutarties elementai (CK 6.305 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599-378/2015, 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171-687/2016) (skundo 2 punktas).
3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisyklę, pagal kurią būtent atsakovui, teigiančiam, kad preliminariojoje sutartyje yra ne D. B. parašas, teko pareiga įrodyti šį faktą (CPK 178 straipsnio pažeidimas bei nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo įrodinėjimo taisyklių aiškinimo ir taikymo praktikos, pagal kurią būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, 2023 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-916/2023)). Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neatmetė specialistės išvados ir turėjo remtis ekspertizės išvada, kuri patvirtino, kad preliminariojoje sutartyje esantis parašas yra D. B. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad kai ekspertizės išvada yra tokia, kad negalima nustatyti, ar skolininkas pasirašė dokumentą, tai įrodymų pakankamumo požiūriu tokių duomenų visuma yra pakankama išvadai, jog įrodyta, kad vekselį pasirašė skolininkas, kuris neįrodė savo atsikirtimo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-695/2016) (skundo 3, 4 punktai).
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Be to, kasaciniame skunde nenurodyta ginčijama suma ir sumokėtas nepakankamo dydžio žyminis mokestis. Kasaciniu skundu prašoma panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuriuo teismas atmetė ieškinį dėl buto nuosavybės teisės ieškovei pagal 2019-08-02 preliminariąją sutartį pripažinimo ir tenkino priešieškinį, pripažinęs niekine ir negaliojančia preliminariąją sutartį. Preliminariojoje sutartyje įrašyta buto kaina 120 000 Eur. Kadangi ginčas dėl nuosavybės teisės į butą pripažinimo yra turtinis, buto kaina sutartyje nustatyta 120 000 Eur ir nėra duomenų apie kitokią buto vertę, tai nuo šios ginčijamos sumos pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 7 dalį skaičiuojamas žyminis mokestis sudaro 1875 Eur.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti N. K. 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. kovo 6 d. AB SEB banke mokėjimo nurodymu Nr. 1243.
Grąžinti N. K. 217 Eur (du šimtus septyniolika eurų) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. kovo 4 d. AB SEB banke mokėjimo nurodymu Nr. 1241.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Gražina Davidonienė
Virgilijus Grabinskas