f538d39b-e9f9-4376-b232-40dd83eb6a93 · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-1937-836/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04060-2022-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.10.1.; 1.2.4.4.1; 2.1.10.1; 2.1.14; 2.1.15.3.2; 2.1.16.1.9; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 27 d. Kėdainiai Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė, sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei, dalyvaujant prokurorui Sigitui Kanaporiui, nukentėjusiajam V. K., jo atstovei advokatei Rimai Šmigelskytei, kaltinamajam M.

B., jo gynėjui advokatui Raimundui Gargasui, nedalyvaujant civilinio ieÅ¡kovo Kauno teritorinės ligonių kasos atstovui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 2019 m. lapkričio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 4 mėnesiams; 2020 m. birželio 15 d.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 1 metų laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs 2021 m. liepos 12 d., teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Teismas nustatė: M. B., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, 2022 m. sausio 26 d. apie 21.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia kumščiais sudavė ne daugiau kaip 6 kartus V. K. į veidÄ , taip padarydamas jam abipusio apatinio žandikaulio kÅ«no lūžimÄ , bei deÅ¡inės pusės smilkininio apatinio žandikaulio sÄ nario iÅ¡nirimÄ , dėl ko V.

K. ilgai sirgo, ilgiau, nei 10 dienų laikotarpį, tokiu bÅ«du sukėlė V. K.nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Kaltinamasis M. B. kaltu prisipažino. Parodė, kad datos nepamena, galėjo bÅ«ti 2022 m. sausio 26 d., buvo neblaivus, kilo konfliktas su V. K. ir trenkė jam į veidÄ kumščiu 6 kartus. Ä®vykis vyko (duomenys neskelbtini). V. K. jo nepuolė. Gailisi dėl įvykio. Nukentėjusiojo atsiprašė. Ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį pripažįsta, su juo sutinka. Nėra atlyginęs žalos jokios dalies.

Sutinka su nukentėjusiojo ieškiniu. Susitarė su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo. Dirba, uždirba apie 800-900 Eur. Savo materialinę padėtį vertina normaliai. Neturi problemų su alkoholio vartojimu. Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais: Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. sausio 26 d. apie 21.30 val., V. K. būnant pas savo brolį namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jam nepažįstamas asmuo ne mažiau kaip penkis kartus kumščiu sudavė į veido sritį. Kauno klinikose V. K. nustatytas apatinio žandikaulio lūžis (1 t., b.l.11). Įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuota vieta, kurioje buvo padaryta nusikalstama veika, tai yra bute - (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ įvykio vietos niekas nepaimta, padarytos nuotraukos (1 t., b. l. 16-26). Nukentėjusysis V. K. parodė, kad 2022 m. sausio 26 d. apie 16.30 val., jis kartu su savo broliu D. S. atėjo pas pastarÄ jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Jie kartu su broliu kambaryje pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, t. y. gėrė alų. Po kurio laiko, tiksliai nepamena, galėjo bÅ«ti 19-20 val., į butÄ atėjo brolio draugės D. B. brolis M. B.. Jis dėl girtumo visų įvykio aplinkybių neprisimena, nes jau buvo nemažai iÅ¡gėręs alaus.

Jis nepamena, kad bÅ«tų kilęs kažkoks žodinis konfliktas su M. ar broliu D.. Jis M. kažko klausė, apie kažkÄ kalbėjosi. Jam sėdint fotelyje, M. kumščiu sudavė jam į veidÄ apie 4-5 kartus. Kas vyko toliau, nepamena, nes buvo neblaivus, iÅ¡gėręs apie 8 butelius po vienÄ litrÄ alaus. Kas jam iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ nepamena. Kas vyko Kėdainių ligoninėje neprisimena. Pamena tik kaip atvežė jį į Kauno klinikas. Klinikose jam buvo nustatytas žandikaulio lūžis keliose vietose.

Jam 2022 m. sausio 28 d. buvo atlikta žandikaulio operacija, o 2022 m. vasario 3 d. iÅ¡leistas gydytis į namus. Daugiau jokių sužalojimų nebuvo nustatyta. Jis oficialų pareiÅ¡kimÄ raÅ¡yti atsisako, tik nori, kad kaltininkas M. atlygintų jam gydymo iÅ¡laidas. M. tÄ dienÄ matė tik antrÄ kartÄ , su juo jokių reikalų neturėjo, nebuvo jam skolingas ar kitaip susijęs (1 t., b. l. 38- 39). Papildomai apklaustas nukentėjusysis V. K. parodė, kad savo parodymus tvirtina ir papildo, kad 2022 m. sausio 26 d. apie 21.00 val., jam besėdint fotelyje, M. tyčia sudavė kumščiais jam ne mažiau kaip 6 kartus į abi veido puses.

Jis atsimena, kad tuo metu kai M. jam kumščiais sudavė į veidÄ , vis liepė jam atsipraÅ¡yti savo brolio D.. Dėl žandikaulio lūžio jis dar vis gydosi, kadangi atsirado komplikacijų, po operacijos, po 7 savaičių, jam žandikaulis supÅ«liavo ir buvo atlikta jam dar viena operacija. Byloje ieÅ¡kinį reikÅ¡, jį pateiks vėliau, nori kad M. B. bÅ«tų nubaustas. Vėliau jis suprato, kad M. jį sumušė dėl to, kad anksčiau jis su savo broliu D. turėjo konfliktÄ ir pastarasis pasiskundė savo draugei DŽ., kuri yra M. sesuo, todėl M.

B. muÅ¡damas jį ir liepė atsipraÅ¡yti brolio D. (1 t., b. l. 45-46). Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 421/2022 (02) nurodyta, kad V. K.konstatuota abipusis apatinio žandikaulio kÅ«no lūžimas ir deÅ¡inės pusės smilkininio apatinio žandikaulio sÄ nario iÅ¡nirimas. V. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 64-65). Tarp nukentėjusio V. K. ir kaltinamojo M. B. buvo atlikta akistata, kurios metu nukentėjęs ir kaltinamasis liko prie savo duotų parodymų (1 t., b. l. 75-77).

Liudytoja L. K. parodė, kad 2022 m. sausio 26 d. apie 22.00 val., į namus grįžo neblaivus jos vyras V. K.. Pastebėjo, kad jis yra sumuÅ¡tas, todėl iÅ¡ karto paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie sumuÅ¡tÄ vyrÄ . Matė, kad V. reikalinga medikų pagalba. Medikams atvykus, jie įtarė deÅ¡inės pusės žandikaulio lūžį, todėl iÅ¡vežė V. į Kėdainių priėmimo skyrių. Kiek V. K. jai pasakojo, tai jis buvo pas savo brolį D. S. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kur vartojo alkoholį ir iÅ¡gertuvių metu buvo sumuÅ¡tas ten buvusio kažkokio asmens, o dėl kokių priežasčių nenurodė ( 1 t., b. l. 114).

Liudytojas D. S. parodė, kad 2022 m. sausio 26 d. apie 16.30 val., jis kartu su savo broliu V. K. nusipirkę alaus atėjo pas jį į namus. Sėdėjo kambaryje ir gėrė alų. Apie 19.00 val., pas jį į namus atėjo jo draugės D. B. brolis M. B.. M. nuėjo į kitÄ kambarį ir kalbėjosi su jo motina V. S.. Ji Å¡iuo metu yra po operacijos, sunkiai vaikÅ¡to, todėl guli lovoje kitame kambaryje. Jis toliau sėdėjo ir gėrė alų su broliu. Po kurio laiko atėjo M., taip pat iÅ¡gėrė kelias stiklines alaus.

Jo brolis V. pradėjo klausinėti M., ar jis sėdėjęs kalėjime, dar kažkÄ klausė, tiksliai nepamena. Po to, M. nuėjo į kitÄ kambarį ir ten buvo, o jis su V. gėrė toliau. Brolis sėdėjo ant fotelio, o jis ant miegamos lovos. Jis kažkÄ pasakė, dabar tiksliai nepamena kÄ , bet brolis pradėjo elgtis agresyviai. V. atsistojo kambario viduryje ir liepė jam ateiti iki jo, nes kaip pastarasis pasakė - "AÅ¡ tave turiu suspardyti". Jis sėdėjo toliau ant lovos ir nesikėlė. Kitame kambaryje buvęs M. atėjo pažiÅ«rėti kas vyksta.

M. priėjo prie V.. Jis matė kaip V. ranka užsimojo ir norėjo trenkti kumščiu M., tačiau nepataikė. M. nieko nelaukęs, kumščiu 2-3 kartus sudavė V. i veidÄ . V. nenukrito, stovėjo toliau, vėliau grįžo ir atsisėdo į fotelį. V. bėgo kraujas iÅ¡ nosies. V. nusivalė kraujÄ ir iÅ¡sikvietė taksi, nes kaip suprato ruošėsi važiuoti namo. Jis brolį iÅ¡leido pro duris. Nuo tos dienos daugiau brolio nematė. Vėliau sužinojo, kad broliui lūžo žandikaulis ir jį operavo.

Nori papildyti tai, kad jo brolis V. K. neblaivus dažnai bÅ«na agresyvus, pradeda pats konfliktuoti. Pats prieÅ¡ kelias savaites yra kvietęs policijos pareigÅ«nus, nes negalėjo iÅ¡praÅ¡yti neblaivaus brolio iÅ¡ namų (1 t., b. l. 124-125). Papildomai apklaustas liudytojas D. S. parodė, kad savo parodymus papildo, kad kai M. sudavė kumščiu V. į veidÄ , pastarasis liepė V. jo (D.) atsipraÅ¡yti, tačiau už kÄ V. turėjo jo atsipraÅ¡yti nesuprato, neatsimena. V. jo atsiprašė, o jis atsakė, kad atleidžia, tačiau M.

B. pasakė, kad V. negerai atsiprašė, jo toks atsipraÅ¡ymas neįtikino, todėl M. vėl kumščiu daugiau negu tris kartus sudavė V. į abi veido puses. M. sudavė kumščiu V. į veidÄ ne iÅ¡karto, o su pertraukomis. Tai yra, M. V. smÅ«giavo į veidÄ kas minutę. LaikÄ stebėjo ir fiksavo savo telefone. SmÅ«giavo vien dėl to, kad V. jo neįtikinimai atsiprašė. Po to, broliui pradėjo bėgti kraujas iÅ¡ nosies. M. B. iki konflikto galėjo bÅ«ti iÅ¡gėręs apie 3 litrus alaus, o jo brolis V. dar daugiau.

Jo sugyventinė D. B. konflikto nematė, nes į kambarį atėjusi nebuvo. Konflikto metu ji buvo kitame kambaryje, kambario durys buvo uždarytos. Tuo metu ji slaugė ir prižiÅ«rėjo jo motinÄ po operacijos (1 t., b. l. 131-132). Ä®rodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių.

IÅ¡ BK 138 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, kad objektyviai Å¡is nusikaltimas gali pasireikÅ¡ti sužalojimu ar susargdinimu. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis, todėl kvalifikuojant veikÄ pagal šį straipsnį turi bÅ«ti nustatyti jame nurodyti padariniai – nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių, o taip pat priežastinis ryÅ¡ys tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir padarinių.

Å is nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Kaltinamasis kaltu prisipažino, nurodė, kad sudavė nukentėjusiajam Å¡eÅ¡is kartus į veidÄ . Kaltinamojo kaltę patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai: nukentėjusysis patvirtino, kad 2022 m. sausio 26 d. apie 21.00 val., jam besėdint fotelyje, M. tyčia sudavė kumščiais jam ne mažiau kaip 6 kartus į abi veido puses. Jis atsimena, kad tuo metu kai M. jam kumščiais sudavė į veidÄ , vis liepė jam atsipraÅ¡yti savo brolio D..

Liudytojas D. S. patvirtino, kad matė, kaip M. B. priėjo prie V.. M. nieko nelaukęs, kumščiu 2-3 kartus sudavė V. i veidÄ . V. nenukrito, stovėjo toliau, vėliau grįžo ir atsisėdo į fotelį, jam bėgo kraujas iÅ¡ nosies. Kai M. sudavė kumščiu V. į veidÄ , pastarasis liepė V. jo (D.) atsipraÅ¡yti. V. jo atsiprašė, o jis atsakė, kad atleidžia, tačiau M. B. pasakė, kad V. negerai atsiprašė, jo toks atsipraÅ¡ymas neįtikino, todėl M. vėl kumščiu daugiau negu tris kartus sudavė V.

į abi veido puses. M. sudavė kumščiu V. į veidÄ ne iÅ¡karto, o su pertraukomis. Tai yra, M. V. smÅ«giavo į veidÄ kas minutę. SmÅ«giavo vien dėl to, kad V. jo neįtikinimai atsiprašė. Nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mastas nustatytas specialisto iÅ¡vadoje, kurioje taip pat nurodoma, kad sužalojimai nukentėjusiajam galėjo bÅ«ti padaryti kaltinime nurodytu metu ir bÅ«du. Taigi, kaltinamojo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, specialisto iÅ¡vada, kitais iÅ¡vardintais raÅ¡ytiniais įrodymais, kuriuos teismas iÅ¡tyręs ir įvertinęs BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinimas M.

B. nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo sveikatÄ pasitvirtino. Ä®vertinus aptartų įrodymų visumÄ , konstatuotina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, kadangi suvokė savo atliekamų veiksmų pavojingumÄ ir suprato, kad suduodamas smÅ«gius į veido sritį, sužalos nukentėjusįjį bei to norėjo. Å iuo atveju veika kvalifikuojama pagal kilusius padarinius - nukentėjusiajam padaryti sužalojimai atitiko nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl abipusio apatinio žandikaulio lūžimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei deÅ¡imties parų laikotarpiui, kÄ patvirtino specialisto iÅ¡vada.

Baudžiamojoje byloje iÅ¡tirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiÅ¡kai įrodyta, jog kaltinamasis M. B., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, 2022 m. sausio 26 d. apie 21.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia kumščiais sudavė ne daugiau kaip 6 kartus V. K. į veidÄ , taip padarydamas jam abipusio apatinio žandikaulio kÅ«no lūžimÄ , bei deÅ¡inės pusės smilkininio apatinio žandikaulio sÄ nario iÅ¡nirimÄ , dėl ko V. K. ilgai sirgo, ilgiau, nei 10 dienų laikotarpį, tokiu bÅ«du sukėlė V.

K.nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Å iais veiksmais kaltinamasis padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje. Nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu savo neteisėtus veiksmus bandė teisinti bÅ«tinÄ jÄ gintimi, tačiau įvertinus visus aptartus įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tinosios ginties sÄ lygų nenustatyta. Pagal BK 28 straipsnį, bÅ«tinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tokiais veiksmais neperžengiamos bÅ«tinosios ginties ribos.

BÅ«tinosios ginties aplinkybių konstatavimui bÅ«tina nustatyti, du pagrindinius Å¡io instituto elementus – pavojingÄ kėsinimÄ si ir gynybÄ . Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan.

Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingÄ kėsinimÄ si apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei bÅ«tinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-313/2012, 2K-467/2013, 2K-492/2014, 2K-71-895/2018 ir kt.).

BÅ«tinoji gintis yra ne nuo pavojingo asmens, ne nuo tam tikrų asmeninių jo savybių, ankstesnio jo elgesio ir pan., o bÅ«tent nuo pradėto ar tiesiogiai gręsiančio pavojingo kėsinimosi (kasacinė nutartis Nr. 2K-9-719/2018). Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad nukentėjusysis galimai užsimojo prieÅ¡ kaltinamÄ jį, kaip pastarasis nurodė ikiteisminio tyrimo metu tačiau akivaizdu, kad toks nukentėjusiojo veiksmas nesiekė tokio pavojingumo, dėl kurio M. B. turėjo gintis. Kaip nustatyta byloje, nukentėjusysis buvo neblaivus.

Akivaizdu, kad nukentėjusiojo veiksmai nebuvo intensyvÅ«s, nors kėsinimÄ si ir bÅ«tų galima palaikyti akivaizdžiu (buvo pakelta ranka), tačiau realus pavojus kaltinamajam negrėsė, kėsinamasis nebuvo pavojingas, į jį buvo galima sureaguoti ir paprasčiausiu atsitraukimu, pabėgimu. Be to, M. B. smÅ«giavo nukentėjusiajam į veidÄ kumščiu su pertraukomis už netinkamÄ atsipraÅ¡ymÄ . Taigi, bÅ«tinosios ginties situacijos Å¡iuo atveju nebuvo. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės Kaltinamasis M.

B. ir jo gynėjas pateikė teismui praÅ¡ymÄ atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas ir nukentėjusysis susitaiko ir susitaikymo protokolÄ , kuriame nurodyta, jog kaltinamasis su nukentėjusiuoju susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo (2 t., b. l. 82). BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jeigu yra visos Å¡io straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatytos sÄ lygos: asmuo prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , savo noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam <...> asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu <...>, yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi bÅ«ti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1- 4 punktuose nurodytų sÄ lygų visuma. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog net ir nustačius aukščiau aptartų sÄ lygų visumÄ , teismui suteikta tik diskrecija rinktis ar nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ar ne. Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rÅ«Å¡iai, teismas konkrečiu atveju sprendžia ar tikslinga atleisti kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M.

B. savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiuoju, susitarė dėl žalos atlyginimo. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus. Vertinant ar yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis daugiau nebedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas), teismas įvertina kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, taip pat jo elgesį iki ir po nusikaltimo padarymo, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir kitas aplinkybes. Kaltinamasis M.

B. ne kartÄ teistas ir bÅ«tent už nusikaltimus žmogaus sveikatai, bausmę atlikęs, tačiau teistumas neiÅ¡nykęs (2 t., b. l. 6-9, 13-20), ne kartÄ baustas administracine tvarka, bauda nesumokėta (2 t., b. l. 21-26). M. B. padaryta nusikalstama veika yra ne tik pavojinga, tačiau ir kelianti grėsmę ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Jo smurtiniai veiksmai nėra laikytini mažareikÅ¡miais. Ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės, M. B. nuo nusikalstamo ir netinkamo elgesio nesustabdė, jis požiÅ«rio į netinkamÄ gyvenimo bÅ«dÄ , kriminalinį elgesį, nepakeitė, todėl daryti iÅ¡vadÄ , kad M.

B. gali kontroliuoti savo netinkamÄ elgesį ir nebedaryti naujų nusikalstamų veikų ateityje, nėra jokio pagrindo. Be to, nėra atlygintas Kauno teritorinės ligonių kasos 1309,72 Eur civilinis ieÅ¡kinys, dėl Å¡ios žalos atlyginimo nėra pateiktas ir susitarimas. Tai, kad analizuojamu atveju nukentėjusysis atleido kaltinamajam ir nustatytos kitos BK 38 straipsnyje 1 dalies 1-3 punktuose numatytos sÄ lygos, negalima laikyti lemiančia aplinkybe taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės M.

B., kadangi nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, tačiau ir valstybei bei teisės saugomam interesui, todėl praÅ¡ymas atmestinas. Dėl bausmės skyrimo Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , veikos padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir bÅ«damas recidyvistu (turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ ) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Kaltinamasis padarė vienÄ nesunkų, tyčinį nusikaltimÄ Å¾mogaus sveikatai. Jis anksčiau ne kartÄ teistas ir bÅ«tent už nusikaltimus žmogaus sveikatai, bausmę atlikęs, tačiau teistumas neiÅ¡nykęs (2 t., b. l. 6-9, 13-20), baustas administracine tvarka, bauda nesumokėta (2 t., b. l. 21-26), dirba (2 t., b. l. 27), registruotas Priklausomybės ligų priežiÅ«ros grupėje dėl sutrikimo vartojant narkotikus, Psichikos sveikatos kabineto priežiÅ«ros grupėje neįraÅ¡ytas (2 t., b. l. 33).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumÄ , siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimÄ , ne kartÄ teistam kaltinamajam už smurtinius nusikaltimus skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia laisvės atėmimo bausmė (BK 50 straipsnis), nustatant mažesnį nei vidurkis bausmių dydį.

Skirti Å¡velnesnę sankcijoje numatytÄ bausmę nėra pagrindo, kadangi Å¡velnesnės areÅ¡to, laisvės apribojimo bausmės nebuvo efektyvios. BaudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis). Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, jam paskirta bausmė nevirÅ¡ija 4 metų laisvės atėmimo.

Kaltinamasis kaltu prisipažino, nuoÅ¡irdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, su civiliniu ieÅ¡kiniu sutiko, susitarė dėl jo atlyginimo. Kaltinamasis nurodė supratęs, kad netinkamai pasielgė, gailisi, kas rodo, jog kaltinamasis adekvačiai įvertino savo neteisėtÄ , netinkamÄ elgesį ir imasi priemonių jį keisti. Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai, tame tarpe ir individualioji bei bendroji prevencija, dar gali bÅ«ti pasiekti kaltinamajam neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės, o jos vykdymÄ atidedant.

Ä®vertinus veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ , paskirtos bausmės trukmę, kaltinamojo asmenybę, jo iÅ¡reikÅ¡tÄ nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si ir pastangas keisti savo netinkamÄ elgesį, teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas minimaliam laikotarpiui, skiriant Å¡iuos BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus: dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje; viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Dėl civilinių ieÅ¡kinių. Byloje pareikÅ¡tas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys, kuriuo praÅ¡oma priteisti iÅ¡ kaltinamojo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 1 309,72 Eur žalÄ už nukentėjusiojo gydymÄ (1 t., b. l. 98-101). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visuma nustatyta, jog kaltinamasis prieÅ¡ nukentėjusįjį naudojo fizinį smurtÄ , padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Nukentėjusiajam buvo suteiktos gydytojų konsultacijos, atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija, jis buvo gydomas Kauno klinikose stacionare, jam atlikta žandikaulio lūžio atvira repozicija ir kitos gydymo paslaugos.

Nukentėjusiajam suteiktos paslaugos apmokėtos iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl darytina iÅ¡vada, jog kaltinamojo veiksmai neabejotinai padarė Kauno teritorinei ligonių kasai turtinę žalÄ , kurios dydį patvirtina byloje esanti gydymo paslaugų detalizacija (1 t., b. l. 100). Byloje įrodyta, jog Å¡i turtinė žala atsirado dėl kaltinamojo kaltės, pasireiÅ¡kusios tiesiogine tyčia, todėl turtinę žalÄ turi pareigÄ atlyginti kaltinamasis. Pripažinus kaltinamÄ jį kaltu, Kauno teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinys tenkinamas visiÅ¡kai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis).

Nukentėjusysis V. K. pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl 102,82 Eur turtinės, 5 000,00 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo (2 t., b. l. 63-75). Nurodė, kad kaltinamojo veiksmai jo atžvilgiu sukėlė jam sunkių sveikatos padarinių. Jam buvo padaryti kelių sričių žandikaulių lūžiai, taikytas chirurginis ir medikamentinis gydymas, atliktos 3 operacijos. Po operacijų galėjo valgyti tik skystÄ maistÄ per Å¡iaudelį. Iki Å¡iol valgo tik skystÄ ir lengvai kramtomÄ maistÄ .

Atsinaujino panikos priepuoliai, geria dėl to vaistus, veidas barzdos srityje iki Å¡iol nejautrus. Bylos nagrinėjimo metu, 2022 m. liepos 14 d., buvo gautas susitaikymo protokolas, iÅ¡ kurio matyti, kad kaltinamasis M. B. ir nukentėjusysis V. K. susitaikė ir susitarė dėl žalos atlyginimo, jog M. B. įsipareigoja 102 Eur (vienÄ Å¡imtÄ du eurus) turtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiajam sumokėti iki 2022 m. rugpjūčio 1 d., 300,00 Eur (trys Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ sumokėti iki 2022 m. gruodžio 1 d., o 5 000,00 Eur (penkių tÅ«kstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiajam pradėti mokėti ne vėliau kaip nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d., kiekvienÄ mėnesį mokant ne mažiau kaip 100 (vienÄ Å¡imtÄ ) eurų (2 t., b .l. 82).

Dėl turtinės žalos. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Å i žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali bÅ«ti civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal Å¡iÄ teisės normÄ Å¾ala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai ir atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryÅ¡iu su neteisėtais kaltininko veiksmais. Pažymėtina, jog nuostolių, kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos, turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalÄ padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkcijÄ . Didesnių, nei faktiÅ¡kai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikÅ¡tų tokio asmens nepagrįstÄ praturtėjimÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-895/2018).

Nukentėjusysis turtinę žalÄ grindžia, jog dėl įvykio metu padarytų sužalojimų turėjo pirkti medikamentus, vyko į gydymo įstaigas. Nukentėjusysis į bylÄ pateikė faktinius įrodymus apie jo realiai patirtas iÅ¡laidas, teismo posėdžio metu nurodė, jog turtinės žalos dydį suapvalina ir praÅ¡o priteisti 102 eurus. Kadangi turtinė žala atsirado dėl kaltinamojo tyčinių neteisėtų veiksmų, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad civilinio ieÅ¡kinio reikalavimas dėl 102,00 Eur turtinės žalos priteisimo yra pagrįstas ir įrodytas byloje esančiais duomenimis, todėl tenkinamas, priteisiant iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiajam 102,00 Eur turtinės žalos atlyginimÄ (BPK 115 straipsnis).

Dėl neturtinės žalos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalÄ pareiga (sutinkamai su CK 6.250 straipsnio 2 dalimi) atsiranda jÄ padariusiems asmenims. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgia į pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Žmogaus gyvybė, sveikata yra absoliučios vertybės, todėl iÅ¡gyvenimai, sukelti pažeidus Å¡ias asmeniui gyvybiÅ¡kai svarbias vertybes, ypač dideli. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį ar fizinį skausmÄ , praradimus, kt. ir teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ .

Å ioje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , specialisto iÅ¡vadoje jam konstatuotas abipusis apatinio žandikaulio kÅ«no lūžimas ir deÅ¡inės pusės smilkininio apatinio žandikaulio sÄ nario iÅ¡nirimas, todėl jau vien dėl to kaltinamojo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam neabejotinai buvo padaryta ir neturtinė žala. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų buvo gydomas ligoninės stacionare, operuotas ir vėliau iÅ¡leistas gydytis ambulatoriÅ¡kai į namus.

Nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų patyrė slogius iÅ¡gyvenimus, stiprų skausmÄ . Nerimas ir baimė bei prisiminimai apie sumuÅ¡imÄ , kad ir praėjus laiko tarpui, jį neramina ir baugina. Po sumuÅ¡imo iki dabar negali normaliai valgyti, kramtyti, net ir dabar dar kartais skauda veidÄ , valgant taip pat jaučia skausmÄ . Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė ir didelį fizinį skausmÄ , ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , nepatogumus, emocinį sukrėtimÄ .

Kaltinamasis su nukentėjusiojo civiliniu ieÅ¡kiniu sutiko visiÅ¡kai, pateikė teismui susitarimÄ iÅ¡ kurio matyti, kad susitarė su nukentėjusiuoju dėl žalos dydžio atlyginimo ir tvarkos. Bylos duomenimis, jis yra dirbantis, kaip pats nurodė, savo materialinę padėtį vertina normaliai, jo gaunamos pajamos yra apie 800-900 Eur. Å iuo atveju, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumÄ , nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mastÄ , į tai, kad kaltinamojo smurtiniai nusikalstami veiksmai buvo nukreipti ir į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no dalį – galvÄ , į nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį sveikatai, į vis dar iÅ¡liekantį skausmÄ , taip pat atsižvelgiant kaltinamojo turtinę padėtį, į pateiktÄ kaltinamojo ir nukentėjusiojo susitarimÄ dėl žalos atlyginimo dydžio ir tvarkos, nukentėjusiajam priteistina 5 000,00 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Suma neturtinei žalai atlyginti priteistina iÅ¡ kaltinamojo, nes žala priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais (BPK 115 straipsnis). Kadangi bylos nagrinėjimo metu, 2022 m. liepos 14 d., buvo gautas susitaikymo protokolas, iÅ¡ kurio matyti, kad kaltinamasis M. B. įsipareigoja 102 Eur (vienÄ Å¡imtÄ du eurus) turtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiajam sumokėti iki 2022 m. rugpjūčio 1 d., 300,00 Eur (trys Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ sumokėti iki 2022 m. gruodžio 1 d., o 5 000,00 Eur (penkių tÅ«kstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiajam pradėti mokėti ne vėliau kaip nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d., kiekvienÄ mėnesį mokant ne mažiau kaip 100 (vienÄ Å¡imtÄ ) eurų (2 t., b .l. 82), teismas tokia tvarka ir įpareigoja M.

B. atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti nukentėjusiajam V. K. ir M. B., kad kaltinamajam nesumokėjus du mėnesius iÅ¡ eilės žalos ar bylinėjimosi iÅ¡laidų, nukentėjusysis turi teisę kreiptis į teismÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo dėl visos jam priteistos žalos ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo bendra tvarka. Dėl kitų procesinių klausimų. Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, byloje jam paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (1 t., b. l. 164), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos – 8,96 Eur, pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ kaltinamojo valstybės naudai (BPK 103 straipsnio 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant bylÄ teisme, nukentėjusiojo atstovė advokatė Rima Å migelskytė prašė priteisti iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiojo patirtas proceso iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti teisme. IÅ¡ teismui pateiktų 2022 m. gegužės 9 d., 2022 m. birželio 14 d., pinigų priėmimo kvitų (2 t., b. l.

75) matyti, kad nukentėjusysis advokatui už atstovavimÄ teisme sumokėjo 300 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Å ioje baudžiamojoje byloje, nagrinėjant bylÄ teismo posėdyje dalyvavo nukentėjusiojo atstovė advokatė Rima Å migelskytė, ji ruošė ir civilinį ieÅ¡kinį, teismas sprendžia, kad praÅ¡oma priteisti 300 Eur suma yra protinga ir nėra aiÅ¡kiai per didelė, todėl priteistina iÅ¡ kaltinamojo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu, nusprendžia: M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams ir skirti M. B. Å¡iuos įpareigojimus: - dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje; - viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Priteisti iÅ¡ M. B. nukentėjusiajam V. K. 102 Eur (vienÄ Å¡imtÄ du eurus) turtinės žalos atlyginimÄ , 5 000,00 Eur (penkių tÅ«kstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ 300,00 Eur (trys Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ . Ä®pareigoti pagal susitarimÄ M. B. 102 Eur (vienÄ Å¡imtÄ du eurus) turtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiajam sumokėti iki 2022 m. rugpjūčio 1 d., 300,00 Eur (trys Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ sumokėti iki 2022 m. gruodžio 1 d., o 5 000,00 Eur (penkių tÅ«kstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiajam pradėti mokėti ne vėliau kaip nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d., kiekvienÄ mėnesį mokant ne mažiau kaip 100 (vienÄ Å¡imtÄ ) eurų.

IÅ¡aiÅ¡kinti nukentėjusiajam V. K. ir M. B., kad kaltinamajam nesumokėjus du mėnesius iÅ¡ eilės žalos ar bylinėjimosi iÅ¡laidų, nukentėjusysis turi teisę kreiptis į teismÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo dėl visos jam priteistos žalos ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo bendra tvarka. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ M. B. 1 309, 72 Eur (vieno tÅ«kstančio trijų Å¡imtų devynių eurų 72 ct) turtinę žalÄ , pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sÄ skaitÄ Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, AB „Swedbank“.

Priteisti iÅ¡ M. B. 8,96 Eur (aÅ¡tuonis eurus 96 ct) teismo procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas valstybei (mokėti pasirinktinai į vienÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų, įmokos kodas 5662). Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Teisėja Henryta Gerdvilė