2017-12-06 Nr. AB-22912-3-61-3-03576-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-3529-575/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03576-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2016 m. rugsėjo 5 d. skundu (b. l. 1–5), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam nuo 2014 m. lapkričio 21 d. iki 2014 m. lapkričio 25 d., nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. ir nuo 2016 m. liepos 25 d. iki 2016 m. liepos 28 d. gydantis LAVL, buvo sudarytos netinkamos gyvenimo sąlygos, t. y. LAVL jam buvo sudarytos antisanitarinės, nežmoniškos, žiaurios, kankinimo, dėl socialinės padėties jį diskriminuojančios sąlygos, jis buvo baudžiamas kankinant, nors LAVL pagal teisės aktus turi užtikrinti suimtųjų ir nuteistųjų komunalines ir buities sąlygas, nežeminančias žmogaus orumo ir atitinkančias Lietuvos higienos normas.

3. Pasak pareiškėjo, jam teko būti kameroje Nr. 29 su dar 3 asmenimis, o dar 2 kartus LAVL palatoje jis laikytas su dar 6 asmenimis, taigi labai trūko erdvės, laisvo ploto, nes palata buvo perpildyta, o pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymą Nr. V-124 (toliau – ir Įsakymas) iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarime Nr. 1248 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui ligoninėje tenkantis plotas negali būti mažesnis kaip 5 m2, į šią ploto normą neįskaičiuojamas praustuvės ir unitazo užimamas plotas. Pažymėjo, kad asmeninės erdvės trūkumas reiškia ir mažesnį privatumą, sumažėja galimybės užtikrinti higienos standartus ir tinkamas sanitarines sąlygas, sunkiau užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir tinkamumą, be to, tarp kalinamųjų kyla didesnė įtampa. Pareiškėjo teigimu, kameroje, palatoje sienas ir lubas vietomis buvo pažeidęs pelėsis. Pasak pareiškėjo, jis ne kartą žodžiu kreipėsi į LAVL administraciją dėl blogų sąlygų, tačiau į jo nusiskundimus niekas nekreipė dėmesio.

4. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, rėmėsi, be kita ko, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 ir 14 straipsniais, Jungtinių Tautų Standartinėmis minimalias elgesio su kaliniais taisyklėmis, Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija šalis narėms Nr. 2006(2) „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (toliau – ir Europos kalėjimų taisyklės), Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18, 21, 29 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250, 6.271 straipsniais, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 5 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 122:2006 „Rūkymo patalpų (vietų) įmonėse, įstaigose ir organizacijose įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 122:2006), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir PĮ taisyklės), Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, nurodė, kad dėl paminėtų aplinkybių jam padaryta neturtinė žalą, t. y. jis patyrė intensyvų vidinį diskomfortą, psichologinius sukrėtimus, turėjusius įtakos jo elgesiui ir mąstymui, jį palaužė dvasiškai, sugniuždė kaip asmenybę. Nurodė, kad neturtinę žalą kildina iš tyčinių ir sąmoningų LAVL veiksmų, taigi manė, jam turi būti atlyginta neturtinė žala, priteisiant 1 000 Eur.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 11–13, 31–34) nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. LAVL nurodė, jog yra asmens sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti suimtiesiems ir (arba) nuteistiesiems būtinas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Vilniaus VSC) 2013 m. liepos 29 d. išduotą leidimą-higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690, kuris įrodo, kad LAVL patalpos atitinka visus teisės aktuose įtvirtintus kriterijus ir normas, be to, Vilniaus VSC ne kartą tikrino LAVL patalpų atitikimą higienos normų reikalavimams.

7. Pareiškėjas LAVL gydytas nuo 2014 m. lapkričio 21 d. iki 2014 m. lapkričio 25 d. Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 3, nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Chirurgijos skyriaus palatose Nr. 3 ir Nr. 4, nuo 2016 m. liepos 25 d. iki 2016 m. liepos 28 d. Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 29. Statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir / ar suimtųjų, LAVL nefiksuojama, galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja; taigi duomenų, koks ligonių kartu su pareiškėju gydymosi laikotarpiu buvo palatose, pateikti nėra galimybės.

8. LAVL apgyvendinimo tvarką reglamentuoja SVĮ, PĮ taisyklės, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK), taip pat Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas bei kiti sveikatos apsaugą reglamentuojantys teisės aktai. LAVL teikiamos stacionarios asmens sveikatos priežiūros paslaugos, jų teikimas yra nepertraukiamas procesas, kuris būtinas teikiant tokio pobūdžio paslaugas, užtikrinant paslaugų kokybę bei tinkamą nepertraukiamą gydymą. LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes LAVL turi būti suteikiamos stacionarios asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems (imperatyviai) nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems, kuriems šios paslaugos reikalingos. Be to, LAVL privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems, nustatytus BVK ir SVĮ, taip pat privalo laikytis pacientų, sergančių užkrečiamosiomis ligomis, izoliavimo reikalavimų.

9. Pagal PĮ taisyklių 35.5 punktą sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. LAVL kamerų tipo palatų sanitarinių mazgų sienelės (atitvarai) pakelti iki 1,5 m ir atitinka minėto punkto reikalavimus. Be to, sanitariniai mazgai atitverti tik kamerų tipo patalpose, t. y. pareiškėjo atveju – Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 29.

10. Pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą nepagrįstas jokiais įrodomąją galią turinčiais įrodymais. Pareiškėjas, apibūdindamas tariamai patirtą žalą, apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir / ar neveikimo ir tariamai kilusių pasekmių, kurių pagrindu pareiškėjas grindė neturtinės žalos atsiradimą, be to, manė, kad niekuo nėra pagrįsta prašoma priteisti 1 000 Eur suma.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 3 d. sprendimu pareiškėjo R. G. skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, 140 Eur neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamą laikymą LAVL (su pertraukomis) nuo 2014 m. lapkričio 21 d. iki 2016 m. liepos 28 d. Likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas pažymėjo, kad šioje administracinėje byloje nustatyta, jog pareiškėjui LAVL nuo 2014 m. lapkričio 21 d. iki 2014 m. lapkričio 25 d. Vidaus ligų skyriuje, palatoje Nr. 3 (plotas – 19,80 m2, yra 6 vieno aukšto lovos) buvo atliekami (duomenys neskelbtini), konstatuota, kad gydymas nereikalingas. Pareiškėjas LAVL nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 3 (plotas – 28,49 m2, yra 6 vieno aukšto lovos) ir Nr. 4 (plotas – 34,06 m2, yra 8 vieno aukšto lovos) gydytas dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas LAVL buvo 2016 m. liepos 25 d. iki 2016 m. liepos 28 d. Režiminio korpuso Chirurgijos skyriuje, kamerų tipo palatoje Nr. 29 (plotas – 15,45 m2, yra 4 dviaukštės lovos), turėjo įvykti (duomenys neskelbtini), tačiau neįvyko dėl režiminių priežasčių. Remiantis LAVL 2015 m. liepos 17 d. pažyma Nr. BD-983, Režiminio korpuso Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 29 (plotas – 15,45 m2) yra 4 dviaukštės lovos, 7 spintelės, 1 stalas, 1 pakaba, atskirtas sanitarinis mazgas; remiantis LAVL 2015 m. liepos 17 d. pažyma Nr. BD-984, Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 3 (plotas – 19,80 m2) yra: 6 vieno aukšto lovos, 6 spintelės, 1 kėdė, 1 stalas, 3 pakabos; remiantis LAVL 2015 m. liepos 17 d. pažyma Nr. BD-985, Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 3 (plotas – 28,49 m2) yra: 6 vieno aukšto lovos, 6 spintelės, 2 stalai, po 1 kėdę, lentynėlę ir pakabą, o Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 4 (plotas – 34,06 m2) yra: 8 vieno aukšto lovos, 8 spintelės, po vieną stalą, lentynėlę ir pakabą.

13. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už jo, esą, netinkamas laikymo sąlygas LAVL.

14. Teismas rėmėsi CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, 6.271 straipsnio 1 dalimi, PĮ taisyklių 111.4 punktu (2010 m. balandžio 26 d. redakcija), kuriame numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose. Teismo vertinimu, būtent šis plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes R. G. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio mėn.

15. Apibendrinęs pateiktus duomenis, teismas pažymėjo, jog pareiškėjas LAVL buvo iš viso 15 parų. Įvertinęs Vidaus ligų skyriaus palatos Nr. 3, Chirurgijos skyriaus palatos Nr. 3 bei Nr. 4, taip pat Chirurgijos skyriaus palatos Nr. 29 plotus bei jose esančių lovų skaičių, teismas darė išvadą, kad šioje įstaigoje buvo pažeisti PĮ taisyklių 111.4 punkto (2010 m. balandžio 26 d. redakcija) reikalavimai.

16. Nors pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad nurodytose palatose yra pelėsio, tačiau teismas tokių duomenų nenustatė.

17. Teismas pabrėžė, kad LAVL neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas įrodytas, o motyvai, kad LAVL nėra kalta dėl pažeidimų nėra reikšmingi: pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

18. Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo LAVL palatose sąlygomis, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sąlygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas. Įrodymai, kad dėl LAVL kalinimo sąlygų, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, buvo pakenkta pareiškėjo sveikatai, tame tarpe – ir psichinei, nepateikti.

19. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo apgyvendinimas patalpose, kuriose nebuvo išlaikyti teisės aktuose nustatyti ploto reikalavimai, o atsakovui neįrodžius, jog patalpos nebuvo perpildytos, negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, tačiau, atsižvelgiant į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (pareiškėjas LAVL 15 parų buvo laikomas netinkamai), nesant objektyvių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklės pablogėjimą dėl atsakovo veiksmų, apie tai, kad dvasiniai išgyvenimai būtų trukę itin ilgai, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio (minimali mėnesinė alga nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 1 035 Lt, nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300 Eur (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“), nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. – 325 Eur (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. 615 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“), nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. – 350 Eur (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimą Nr. 1240 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“), o nuo 2016 m. liepos 1 d. – 380 Eur (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“)), bei gyvenimo sąlygas, į atsakovo pastangas užtikrinti pareiškėjui tinkamas kalinimo sąlygas, taip pat įvertinus kompleksiškai visus pažeidimus (be kita ko, kamerų būklę), pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį teismas įvertintas 140 Eur. Teismo vertinimu, didesnės negu 140 Eur neturtinės žalos priteisimas šioje administracinėje byloje būtų vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjo uždarbiavimas.

III. 20. Pareiškėjas R. G. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 80), kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą tenkinti.

21. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo patirtus išgyvenimus, todėl priteisė per mažą neturtinės žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normomis, galiojančiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti po to, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas.

23. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos dėl netinkamų laikymo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje sąlygų atlyginimo.

25. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. vasario 3 d. sprendimu pareiškėjo R. G. skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, 140 Eur neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamą laikymą LAVL (su pertraukomis) nuo 2014 m. lapkričio 21 d. iki 2016 m. liepos 28 d. Likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžiu.

27. Byloje, remiantis surinktais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas LAVL buvo laikomas 15 dienų perpildytose patalpose, pažeidžiant pareiškėjo teisę į minimalų gyvenamąjį plotą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės kartoja tuos pačius pažeidimus, kuriuos įvertino pirmosios instancijos teismas, tačiau nesutinka su priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžiu.

28. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Be to, atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

29. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017, 2017 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-858/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.).

30. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, laikas, kurį asmuo praleido tomis sąlygomis, yra svarbiausias veiksnys vertinant žalos dydį (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2013 m. sausio 8 d. sprendimo byloje Torreggiani ir kiti prieš Italiją (pareiškimo Nr. 43517/09 ir kt.) 105 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 172 p.). Taip pat EŽTT pripažino, kad proceso nacionaliniame teisme sparta ir šalies pragyvenimo lygis gali būti svarbūs kriterijai nustatant, ar nacionaliniu lygmeniu priteista kompensacija yra pakankama (žr., pvz., EŽTT 2017 m. gegužės 4 d. nutarimą byloje Bilinskas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40091/13), 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimo byloje Stella ir kiti prieš Italiją (pareiškimo Nr. 49169/09 ir kt.) 58, 61 ir 62 p.). Kita vertus, EŽTT pažymėjo, kad nors ir turi būti atsižvelgiama į tai, ar elgesio tikslas buvo pažeminti ir sumenkinti auką, vis dėlto tokio tikslo nebuvimas visiškai nepašalina Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo konstatavimo galimybės (žr., pvz., EŽTT 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimo byloje Kasperovičius prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 54872/08) 41 p.).

31. Nors pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde prašė, kad jam būtų priteistas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Atsižvelgusi į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pažeidimų pobūdį ir intensyvumą, į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, į kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui priteisė 140 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

32. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino administracinės bylos aplinkybes, pareiškėjo nurodytus neteisėtus veiksmus jam siekiant patirtos neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.271, 6.250 str.), todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius