f5380416-1be2-4e3a-889a-18ea41b1914c · Vilniaus apygardos teismas

Adm                                                              Adm. byla Nr. ATP-644-200/2013         Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02494-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: 39.2; 45.4.4; 45.4.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2013 m. birželio 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos T.

S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutarimo, kuriuo T. S. už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 str. 2 d., nubausta 100 Lt bauda, už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 str. 1 d., nubausta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, n u s t a t ė :T.

S. pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. teismo nubausta už tai, kad ji 2012-12-28, apie 17.30 val., vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „Toyota Corolla“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodama atbuline eiga aikÅ¡telėje prie namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo neatidi, atsitrenkė į stovintį automobilį „Ford Mondeo“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį J. V., ir jį apgadino, po ko liudytojai jai praneÅ¡us, kad ji atsitrenkė į kitÄ automobilį, iÅ¡ įvykio vietos tyčia pasitraukė, tuo pažeisdama KET 9, 234 p. reikalavimus.Administracinėn atsakomybėn patraukta T.

S. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutarimÄ , nutraukiant bylÄ dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo. Nurodo, kad iÅ¡ dalies nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimu. Apeliantė nurodo, kad 2012 m. gruodžio 28 d. apie 17.00 val. grįžo namo automobiliu Toyota Corolla, priparkavo automobilį laisvoje vietoje ir nuskubėjo namo. KitÄ dienÄ jai pranešė, jog parkavimo aikÅ¡telėje, susidurdama su kita transporto priemone, jÄ apgadino.

Apeliantė pažymi, kad nebuvo pastebėjusi jokio susidÅ«rimo, taip pat asmens, bandžiusio atkreipti į tai dėmesį, todėl kelis kartus susisiekė su apgadinto automobilio savininku, bandydama iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes ir surasti sprendimÄ , tačiau pastarasis į jokias kalbas leistis neketino ir pranešė, kad apie įvykį buvo informuota policija, todėl situacija bus sprendžiama įstatymų nustatyta tvarka. Pasak apeliantės, situacija buvo iÅ¡spręsta neteisingai, kadangi inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo ji nėra padariusi ir paskirtos baudos nėra nusipelniusi.

Apeliantė pažymi, kad nepastebėjo ir nesuvokė, jog sukėlė eismo įvykį. Pasak apeliantės, pasišalinti iš eismo įvykio vietos ji neturėjo jokių motyvų. Po eismo įvykio ji niekur nebėgo ir nesislapstė. Apeliantės transporto priemonė stovėjo toje pačioje aikštelėje kur ir ta transporto priemonė, su kuria ji neva susidūrė. Apeliantė yra apsidraudusi transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jos transporto priemonė yra apdrausta Kasko, ji buvo blaivi ir turinti teisę vairuoti tos rūšies transporto priemonę.

Pasak apeliantės, sutikus su pirmosios instancijos teismo nutarime konstatuotu faktu (esÄ liudytoja D. K. matė eismo įvykį ir bandė atkreipti apeliantės dėmesį į avarijÄ ), bėgti iÅ¡ eismo įvykio vietos tokiomis aplinkybės nepastebėtai nebuvo jokios galimybės ir reikalo. Be to, Å¡is eismo įvykis patenka į nelaimingų įvykių sÄ raÅ¡Ä , tai yra draudiminis įvykis. Ä®vykus tokiam eismo įvykiui, eismo dalyviams pakanka užpildyti eismo įvykio deklaracijas ir kreiptis į draudimo bendrovę.

Apeliantei, kaip Å¡io įvykio kaltininkei, toks įvykis neužtrauktų net administracinės atsakomybės ir ji nepatirtų jokios žalos. Apeliantė taip pat nurodo, kad ji nesielgė kaip paprastai elgiasi eismo įvykį sukėlę asmenys. Ä®vykus susidÅ«rimui, ji iÅ¡ karto neiÅ¡lipo iÅ¡ savo transporto priemonės ir nepuolė jos apžiÅ«rinėti, o paliko maÅ¡inÄ toje pačioje stovėjimo aikÅ¡telėje. Apeliantė pažymi, kad jos fizinė bÅ«klė buvo itin prasta. Begrįžtant namo po ilgos ir sunkios darbo dienos, jai staigiai pakilo spaudimas, dėl ko prasidėjo stiprus galvos skausmas.

Apeliantė serga hipertonija ir laikotarpiu, kai įvyko galimas susidÅ«rimas, Å¡i liga paÅ«mėjo. Tiek prieÅ¡ tÄ vakarÄ , tiek jo metu, bei po to jos spaudimas periodiÅ¡kai staigiai pakildavo ir taip pat staigiai nusileisdavo. Tai įrodo 2012 m. lapkričio 10 d. - 2013 m. balandžio 23 d. spaudimo matavimo kortelės (priedas Nr.

2) ir receptai vaistams nuo spaudimo (priedas Nr. 3), iÅ¡ kurių matyti, kad apeliantės spaudimas stipriai virÅ¡ija normÄ . Be to, prieÅ¡ įvykį ir po įvykio ji buvo pas gydytojÄ , kuri diagnozavo kelių savaičių trukusio aukÅ¡to spaudimo sukeltÄ stiprų galvos skausmÄ (priedas Nr. 4). Pasak apeliantės, kontaktas tarp transporto priemonių buvo lengvas. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ant jos transporto priemonės yra keli vos matomi įbrėžimai (kurie buvo anksčiau), iÅ¡ kurių galima daryti iÅ¡vadÄ , jog susidÅ«rimas buvo lengvas.

Apeliantė mano, kad ant J. V. automobilio esantis įlenkimas tikrai neatitinka įbrėžimų, esančių ant jos automobilio, todėl galimo susidÅ«rimo buvo galima ir nepajusti. Apeliantė nurodo, kad galimas susidÅ«rimas įvyko tamsiu paros metu, nepalankiomis oro sÄ lygoms (snigo, kelias buvo užšalęs, stovėjimo aikÅ¡telėje susiformavo gilios vėžės). Å ios aplinkybės buvo nustatytos pirmosios instancijos teismo ir yra nurodytos skundžiamame nutarime. Apeliantė taip pat pažymi, kad jos automobilio salone buvo įjungta ir garsiai grojo muzika, apeliantė buvo susikoncentravusi ties vairavimu nepalankiomis oro sÄ lygomis.

Grįžtant namo, apeliantės automobilio dugnas pradėjo garsiai barÅ¡kėti, kas sukėlė papildomÄ triukÅ¡mÄ . Todėl darytina iÅ¡vada, kad apeliantė nesuvokė, jog įvyko eismo įvykis, todėl jos veiksmuose nebuvo tyčios, kas reiÅ¡kia, kad nėra ir kaltės bei administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėties. Apeliantė taip pat pažymi, kad liudytojos D. K. parodymai, esÄ eismo įvykis iÅ¡ tikrųjų buvo, vertintini kritiÅ¡kai, kadangi apeliantė jos nėra mačiusi.

Apeliantė pripažįsta, kad minėta liudytoja galėjo bÅ«ti eismo įvykio vietoje, bet dėl prieÅ¡ tai nurodytų priežasčių apeliantė jos nepastebėjo. D. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad susidÅ«rimo garso ji negirdėjo, o neva tik matė susidÅ«rimÄ . Tačiau atsižvelgiant į tai, kad tÄ vakarÄ buvo tamsu ir snigo, pati liudytoja D. K. galimo susidÅ«rimo metu buvo savo automobilyje, susidÅ«rimas galėjo jai tik pasirodyti (tuo labiau, kad dar prieÅ¡ eismo įvykį ant apeliantės automobilio buvę įbrėžimai aiÅ¡kiai neatitinka įlenkimo ant J.

V. automobilio). Tačiau jeigu iÅ¡ tikrųjų apeliantė sukėlė eismo įvykį, ji nuoÅ¡irdžiai gailisi ir yra pasirengusi atlyginti visÄ J. V. patirtÄ Å¾alÄ . Jei apeliantė ir užkliudė kitÄ automobilį, tai tikrai to nepajautė. Jei bÅ«tų pajautusi smÅ«gį, apeliantė elgtųsi taip, kaip numatyta Kelių eismo taisyklėse bei LR saugaus eismo automobilių keliais įstatyme. Apeliantė taip pat atkreipia dėmesį, kad netekusi teisės vairuoti transporto priemonę, ji bus atleista iÅ¡ darbo, kadangi jos pareigos reikalauja vairuoti transporto priemonę.

Apeliantė yra laiÅ¡kininkė, todėl dideliais atstumais į namus turi pristatinėti didelį kiekį daug sveriančių siuntų, ko be transporto priemonės ji negalėtų padaryti. Taip pat apeliantė yra pensininkė, todėl susirasti kitÄ darbÄ jai bÅ«tų labai sunku, o iÅ¡ simbolinės pensijos iÅ¡gyventi ji negalėtų. Atleidimas iÅ¡ darbo ir pajamų sumažėjimas skaudžiai atsilieptų ne tik apeliantei, bet ir jos mamai (B. S.), kuriÄ dėl garbaus amžiaus ir aklumo apeliantė turi prižiÅ«rėti: finansiÅ¡kai iÅ¡laikyti, vežioti pas gydytojus ir kt.

Apeliacinis skundas netenkinamas.  T. S. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Apeliantė ginčija savo kaltę dėl Å¡ių pažeidimų.ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Dėl ATPK 127 str. 2 d. pažeidimoATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ).

ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veikÄ pagal minėtÄ ATPK straipsnį, bÅ«tina nustatyti ne tik pavojingÄ veikÄ (Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ ), bet ir padarinius (kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ )) bei priežastinį ryšį tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir turto sugadinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 str. 2 d. numatytų pažeidimų padarymo, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtÄ teisės normÄ , bÅ«tina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktÄ (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2179/2009;

N444-1996/2010). KET 3 p. numatyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, vieÅ¡ose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodyta, jog T. S. įvykio metu, vairuodama automobilį „Toyota Corolla“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino kitam asmeniui priklausančiÄ transporto priemonę – automobilį „Ford Mondeo“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, kad apgadintas automobilio „Toyota Corolla“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), užpakalinis bamperis, taip pat apgadintos automobilio „Ford Mondeo“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės deÅ¡inės pusės durys (b. l. 5).

Transporto priemonės techninės apžiūros akte 2012-12-28 užfiksuoti T. S. įvykio metu vairuoto automobilio „Toyota Corolla“, apgadinimai: sugadintas galinis bamperis kairėje pusėje (aukštis 0,33-0,68 metro), subraižytas priekinis bamperis dešinėje pusėje (aukštis 0,4-0,67 metro) (b. l. 8). Transporto priemonės techninės apžiūros akte 2012-12-28 užfiksuoti automobilio „Ford Mondeo“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio J. V., apgadinimai: sugadintos priekinės dešinės pusės durelės (aukštis 0,33-0,65 metro) (b. l. 7).

Automobilių apgadinimus patvirtina byloje esančios fotolentelės, iÅ¡ kurių matyti, kad automobilių sugadinimų aukÅ¡tis, pobÅ«dis, iÅ¡sidėstymo mechanizmas atitinka (b. l. 9-10). PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantė, nustatytos aplinkybės abejonių nekelia, nes atitinka liudytojos parodymus apie įvykio mechanizmÄ . Tokiu bÅ«du įrodyta, kad kontaktas tarp apžiÅ«rimų transporto priemonių buvo. Nukentėjusysis J. V. tiek paaiÅ¡kinime policijos pareigÅ«nams (b. l. 13), tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme nuosekliai nurodė, kad 2012-12-28, apie 12 val., pastatė automobilį „Ford Mondeo“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) aikÅ¡telėje prie namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jokių apgadinimų ant automobilio nebuvo.

Gruodžio 29 d. rytÄ jis pastebėjo, kad įlenktos priekinės deÅ¡inės pusės keleivio durelės. Vėliau jam skambino T. S., pirmÄ kartÄ prisistatė namo bendrijos pirmininko žmona ir sakė, kad nieko nebuvo, antrÄ kartÄ prašė policijai sakyti, kad sugadinimai ant jo automobilio yra seni, jam nesutikus to daryti, paskambinusi trečiÄ kartÄ siÅ«lė žalÄ atlyginti (b. l. 41, 43). Liudytoja D. K. tiek paaiÅ¡kinime policijos pareigÅ«nams (b. l. 6), tiek apklausta pirmosios instancijos teisme nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes, paaiÅ¡kino, kad 2012-12-28, apie 17.30 val., atvažiavusi automobiliu (duomenys neskelbtini) namo kieme matė, kaip atbuline eiga važiuojantis automobilis „Toyota Corolla“ trenkėsi į stovinčio automobilio „Ford“ priekines keleivio duris, smÅ«gio garso ji negirdėjo, nes pas jÄ automobilyje grojo muzika.

Pamačiusi, kad automobilio „Toyota“ vairuotoja T. S. bando nuvažiuoti, D. K. savo automobiliu užtvėrė jai keliÄ , priėjusi pabeldė į „Toyotos“ vairuotojos durų stiklÄ , T. S. stiklÄ nuleido, tačiau nekalbėjo. Ji T. S. kelis kartus pasakė, kad Å¡i įvažiavo ir apgadino kitÄ automobilį, Å¡i nieko nesakė, jai pasirodė, kad T. S. yra neblaivi. Kai T. S. nuvažiavo, ji iÅ¡kvietė policijÄ ir jos laukdama matė, kaip T. S. priparkavo savo automobilį ir nuėjo namo (b. l. 42, 43).

Å ių asmenų dėstomos įvykio aplinkybės tyrimo metu ir per bylos nagrinėjimÄ teisme buvo nurodomos nuosekliai, logiÅ¡kai, neprieÅ¡taringai, todėl teismas netikėti jų nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių minėti asmenys bÅ«tų Å¡aliÅ¡ki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį nebÅ«to pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiÅ¡kinimus. Vertinant administracinėn atsakomybėn patrauktos T.

S. parodymus, matyti, kad ji tiek paaiÅ¡kinime policijos pareigÅ«nams (b. l. 14-15), tiek apklausta pirmosios instancijos teisme (b. l. 40-43) neigė padariusi administracinius teisės pažeidimus, nurodė, kad 2012-12-28, apie 17.00 val., grįžo automobiliu „Toyota Corolla“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namo kieme ieÅ¡kojo vietos priparkuoti automobilį, apvažiavo aikÅ¡telę kelis kartus, kol surado vietÄ . Tuo metu jos automobilis buvo techniÅ¡kai netvarkingas, aikÅ¡telė buvo slidi ir prisnigta, ji nejuto garso, kad bÅ«tų atsitrenkusi į kokį nors automobilį, nors vairuotojo durų langÄ buvo atidariusi.

Prie jos jokia mergina nebuvo priėjusi ir nesakė, kad ji įvažiavo į kitÄ automobilį. Automobilį vairavo bÅ«dama blaivi. T. S. pozicija neigiant padarius administracinius teisės pažeidimus vertinama kritiÅ¡kai, kaip pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant iÅ¡vengti atsakomybės už savo veiksmus, nes jÄ paneigia byloje esantys įrodymai.Ä®vertinęs Å¡iuos duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad, prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, T. S. veikoje yra pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., sudėtis.

Dėl ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo          ATPK 130 str. 1 d. numato, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigÅ«no teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudÄ vairuotojams nuo trijų tÅ«kstančių iki keturių tÅ«kstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo penkiolikos iki trisdeÅ¡imties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudÄ nuo keturių tÅ«kstančių iki penkių tÅ«kstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areÅ¡tÄ nuo dvideÅ¡imties iki trisdeÅ¡imties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktÄ , jog T. S. 2012-12-28, apie 17.30 val., vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „Toyota Corolla“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodama atbuline eiga aikÅ¡telėje prie namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo neatidi, atsitrenkė į stovintį automobilį „Ford Mondeo“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį J. V., ir jį apgadino, po ko liudytojai jai praneÅ¡us, kad ji atsitrenkė į kitÄ automobilį, iÅ¡ įvykio vietos tyčia pasitraukė, tuo pažeisdama KET 234 p., kuris nustato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti apie eismo įvykį policijai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė („Ford Mondeo“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. padaryta turtinė žala, eismo įvykio vietoje nukentėjusiojo asmens nebuvo, todėl T. S. kilo pareiga apie eismo įvykį praneÅ¡ti policijai, ko ji nepadarė. Teismų praktika numato, kad baudžiant asmenį pagal ATPK 130 str. 1 d. už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, bÅ«tina nustatyti, kad iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus iÅ¡vengti atsakomybės, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos.

IÅ¡ nustatytų automobilių apgadinimų galima spręsti, kad smÅ«gis tarp automobilių buvo gana stiprus, T. S. neabejotinai turėjo jį pajusti ir iÅ¡girsti. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, dėl kurių T. S. galėjo nejusti automobilių kontakto, buvo tinkamai įvertintos pirmosios instancijos teismo. Apylinkės teismas skundžiamame nutarime atsižvelgęs į T. S. pateiktus dokumentus, kad automobilis buvo techniÅ¡kai netvarkingas („barÅ¡kėjo“), į meteorologines sÄ lygas – sniegas, ledas – sprendė, kad iÅ¡ to galima prielaida, jog T.

S. galimai galėjo ir nepajusti kontakto, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pati T. S. parodė, kad po aikÅ¡telę ji važinėjo atidariusi vairuotojo durų stiklÄ , į automobilio „Ford“ sugadinimų pobÅ«dį ir dydį, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad automobilių kontaktÄ T. S. jautė ir girdėjo. Be to, eismo įvykio liudytoja atkreipė pažeidėjos dėmesį, pasakė jai, kad pastaroji sukėlė eismo įvykį, tačiau T. S. į tai nekreipė dėmesio. IÅ¡ to galima spręsti, kad T.

S. iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. ji suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, ir tikslingai, siekdama už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Tai, kad įvykio metu T. S. galimai buvo blogos sveikatos būklės, nešalina jos administracinės atsakomybės pagal ATPK 130 str. 1 d. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad T. S. pažeidimas, numatytas ATPK 130 str. 1 d., yra visiškai įrodytas.Dėl nuobaudos švelninimoApeliantė nurodo, kad netekusi teisės vairuoti transporto priemonę, ji bus atleista iš darbo, kadangi jos pareigos reikalauja vairuoti transporto priemonę.

Apeliantė yra laiÅ¡kininkė, todėl dideliais atstumais turi pristatinėti didelį kiekį daug sveriančių siuntų, be transporto priemonės to negalėtų padaryti. Taip pat apeliantė yra pensininkė, todėl susirasti kitÄ darbÄ jai bÅ«tų labai sunku, o iÅ¡ simbolinės pensijos iÅ¡gyventi ji negalėtų. Atleidimas iÅ¡ darbo ir pajamų sumažėjimas skaudžiai atsilieptų ne tik apeliantei, bet ir jos mamai (B. S.), kuriÄ dėl garbaus amžiaus ir aklumo apeliantė turi prižiÅ«rėti: finansiÅ¡kai iÅ¡laikyti, vežioti pas gydytojus ir kt.

ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio pažeidimo padarymas užtraukia baudÄ vairuotojams nuo vieno Å¡imto iki dviejų Å¡imtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo trijų iki Å¡eÅ¡ių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudÄ nuo vieno tÅ«kstančio iki dviejų tÅ«kstančių litų. ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio pažeidimo padarymas užtraukia baudÄ vairuotojams nuo trijų tÅ«kstančių iki keturių tÅ«kstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo penkiolikos iki trisdeÅ¡imties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudÄ nuo keturių tÅ«kstančių iki penkių tÅ«kstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areÅ¡tÄ nuo dvideÅ¡imties iki trisdeÅ¡imties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Nagrinėjamu atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vairuotojams yra privaloma nuobauda, todėl, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs apeliantÄ kaltu padarius pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 str. 1 d., negalėjo neskirti Å¡ios nuobaudos. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrÄ sias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimÄ yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytÄ teisės pažeidimÄ , nustatytose ribose, tiksliai laikantis Å¡io kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.

Skiriant nuobaudÄ , atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nutarimo, teismas, skirdamas apeliantei nuobaudÄ , atsižvelgė į tai, kad T. S. yra bausta už KET pažeidimus, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra ir paskyrė ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytas minimalias administracines nuobaudas.

Apeliantės nurodomos aplinkybės (kad netekusi teisės vairuoti transporto priemonę, ji bus atleista iÅ¡ darbo; kad ji yra pensininkė, todėl susirasti kitÄ darbÄ jai bÅ«tų labai sunku; kad ji prižiÅ«ri senyvÄ prastos sveikatos motinÄ ) reikÅ¡mingos Å¡iuo atveju tik parenkant administracinę nuobaudÄ sankcijos už padarytÄ pažeidimÄ ribose. Pabrėžtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu bÅ«du įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje yra aiÅ¡kinama, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti iÅ¡skirtinai Å¡velnios nuobaudos taikymÄ (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, N62-3331/2011, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-653-648/2011).

Sankcijose numatytos nuobaudos paskyrimas neprieÅ¡tarauja bendriems teisingumo ir protingumo kriterijams. Patenkinus apeliacinį skundÄ ir suÅ¡velninus nuobaudÄ , nebÅ«tų pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Pažymėtina, kad pažeidėjai neabejotinai buvo žinomos aplinkybės, dėl ko jai reikalinga naudotis automobiliu, be to, apeliantė, turėdama ilgÄ vairavimo staÅ¾Ä , privalėjo suprasti, kad toks jos elgesys – pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio vietos pažeidžiant KET, sukels jai neigiamas pasekmes, tačiau Å¡ios aplinkybės nesulaikė pažeidėjos nuo Å¡iurkÅ¡taus Kelių eismo taisyklių pažeidimo.

Pastebėtina, kad iÅ¡ Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenų (b. l. 25-28), matyti, kad T. S. yra ne kartÄ bausta administracine tvarka už KET reikalavimų pažeidimus, kas neigiamai apibÅ«dina jos asmenybę. Ä®vertinus minėtas aplinkybes, T. S. paskirta nuobauda yra proporcinga jos padarytiems teisės pažeidimams, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutarimas Å¡ioje dalyje paliekamas nepakeistu.Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad T.

S. pažeidimai yra visiÅ¡kai įrodyti, o pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ , kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,n u t a r i a:Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir T.

S. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                            Angelė Ikasalienė