f537d9c1-87cd-4f2d-9a55-5b491df01dae · Lietuvos apeliacinis teismas

? (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 19 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės GasiÅ«nienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto ViÅ¡inskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Euronika“ ir atsakovo Ž. V. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-404-538/2019 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Euronika“ ieÅ¡kinį atsakovui Ž.

V., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Viva Investment EU“ dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB, arba bendrovė arba įmonė) „Euronika“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovo Ž. V. priteisti 98 294,12 Eur turtinės žalos atlyginimÄ ir 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas. IeÅ¡kovė nurodė, kad pagal UAB „Euronika“ sudarytÄ balansÄ 2017 m. rugsėjo 30 d. bendrovė turėjo 701,11 Eur vertės ilgalaikio turto ir 118 182,78 Eur vertės atsargų.

IÅ¡ ataskaitos Nr. 3032/S66 ieÅ¡kovės bankroto administratorius nustatė, kad 118 182,78 Eur vertės atsargas sudarė: 85 984,70 Eur vertės žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės, 11 608,31 Eur vertės prekės, skirtos perparduoti, 20 589,77 Eur sumokėti avansai. Atsakovas minėto turto ieÅ¡kovės bankroto administratoriui neperdavė, nurodydamas, kad įmonės turtas buvo saugomas sandėlyje, esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini)gatvėje, už kuriuo nuomÄ bendrovė mokėdavo trečiajam asmeniui UAB „Viva Investment“, kad nutraukus nuomos sutartį, atsakovui nebuvo leista iÅ¡sivežti visų įrankių ir medžiagų iÅ¡ nuomoto sandėlio.

2. Trečiasis asmuo UAB „Viva Investment EU“ atsiliepime prašė spręsti ieškinį teismo nuožiūra. Nurodė, kad iš ieškovės bankroto administratoriaus raštų nėra aišku, apie kokį tiksliai sandėlį kalbama, tačiau trečiasis asmuo iš UAB „Litecus III“ nuomoja sandėlį, esantį Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), o jo dalį subnuomoja UAB „Ukrenta“. Trečiojo asmens teigimu, minėtu sandėliu visada naudojosi tik jis (trečiasis asmuo) ir jo subnuomininkas, o ieškovė ir atsakovas niekad nebuvo šio sandėlio nuomininkai. Trečiasis asmuo taip pat nurodė nežinantis, ar subnuomininkas savo nuomojamoje sandėlio dalyje leido kitiems asmenims, įskaitant ieškovę, laikyti daiktus.

3. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 10 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino.

4. Atsakovas patikslintame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pažymėjo, kad ieškovė ieškinyje nurodė tik duomenis apie materialaus turto vertę, bet nenurodė šio turto sudėties. Ieškovė savo ieškinį grindė ieškovės 2017 m. rugsėjo 30 d. tarpiniu balansu, kuris nereiškia, jog turtas faktiškai yra, nes toks balansas buvo paruoštas neatlikus inventorizacijos. Atsakovo teigimu, balanse nurodytas ilgalaikis turtas susideda iš 610,42 Eur vertės transporto priemonių ir 90,69 Eur vertės įrengimų, prietaisų bei įrankių, tačiau įmonė transporto priemonių neturėjo, todėl balanse apskaityta transporto priemonių nuoma.

Trečiojo asmens teiginiai, jog jis ieškovei nebuvo suteikęs teisės naudotis sandėliu, yra klaidingi, o įrankių ir dalies atsargų atsakovas negalėjęs perduoti bankroto administratoriui, kadangi tie daiktai yra neteisėtai užvaldyti atsakovo verslo partnerio M. L.. Atsakovas taip pat pabrėžė, kad ieškovė vertėsi statybos veikla, o įmonės veikloje sunaudotos medžiagos (atsargos) turėjo būti nurašytos, tačiau medžiagų (atsargų) nurašymo aktai nebuvo sudaryti. Atsakovas akcentavo negalintis perduoti bankroto administratoriui įmonės ūkinėje veikloje realiai sunaudotų atsargų ir tai negali būti vertinama kaip žala įmonei.

5. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. birželio 13 d. nutartimi tenkino atsakovo pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, panaikino byloje priimtÄ sprendimÄ už akių ir atnaujino civilinės bylos nagrinėjimÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė 6. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. kovo 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Teismas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisė 701,11 Eur žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas, 7,26 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, o valstybės naudai iÅ¡ atsakovo priteisė 21 Eur žyminį mokestį.

7. Teismas akcentavo atsakovo pripažinimÄ , jog pas trečiÄ jį asmenį UAB „Viva Investment EU“ buvo likę tik likučiai ieÅ¡kovės turto. Teisme apklausti liudytojai patvirtino, kad įmonėje (UAB „Euronika“) jokios medžiagų apskaitos nebuvo, o atsargos nebuvo nuraÅ¡inėjamos. Teismas taip pat nurodė, kad nors įmonės medžiagų nuraÅ¡ymo aktų byloje nėra, tačiau atsakovas į bylÄ pateikė PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras bei atliktų darbų aktus už laikotarpį, kuomet įmonė vykdė Å«kinę veiklÄ .

8. Be kita ko, teismas reikÅ¡minga laikė UAB „Professional master group“ 2019 m. sausio 7 d. raÅ¡te pateiktÄ informacijÄ , kad ieÅ¡kovė pagal Å¡alių sudarytas subrangos sutartis atliko darbus savo priemonėmis ir iÅ¡ dalies savo medžiagomis.

9. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad vien tai, jog atsakovas aplaidžiai tvarkė medžiagų apskaitÄ , nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovei BUAB „Euronika“ buvo padaryta žala, todėl atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 97 593,01 Eur žalos (susijusios su atsargų neperdavimu) priteisimo.

10. Teismas nurodė, kad į bylÄ pateiktame įmonės balanse yra fiksuotas 701,11 Eur vertės ilgalaikis turtas. Nors atsakovas teigė, kad Å¡is turtas esÄ s bevertis, tačiau pagal bylos duomenis akivaizdu, jog 701,11 Eur vertės turtas nebuvo iÅ¡saugotas. Nustatęs, jog atsakovas neiÅ¡saugojo ieÅ¡kovės 701,11 Eur vertės ilgalaikio turto, teismas konstatavo visų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimÄ ir priteisė ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovo 701,11 Eur dydžio žalos atlyginimÄ . III.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 11. Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ jo priteistas 701,11 Eur žalos atlyginimas, 5 proc. dydžio metinės procesinės palÅ«kanos, 7,26 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei bei 21 Eur dydžio žyminis mokestis valstybės naudai. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1. Pagal ieÅ¡kovės tarpinį balansÄ jos ilgalaikį turtÄ sudarė 350,99 Eur likutinės vertės mikseris, 259,43 Eur likutinės vertės akumuliatorinis gręžtuvas, 90,69 Eur likutinės vertės Å¡aldytuvas-Å¡aldiklis.

UAB „Euronika“ darbuotojai negalėjo patekti į nuomotÄ sandėlį, kuriame buvo sudėti Å¡ios įmonės įrankiai. 11.2. IeÅ¡kovei naudotis sandėliu leido trečiojo asmens UAB „Viva Investment EU“ verslo konsultantas M. L., kuris taip pat buvo ir ieÅ¡kovės darbuotojas. 11.3. Ilgalaikis turtas ieÅ¡kovės bankroto administratoriui neperduotas ne dėl to, kad atsakovas šį turtÄ pasisavino ar iÅ¡Å¡vaistė, bet dėl šį turtÄ neteisėtai užvaldžiusio trečiojo asmens. 11.4.

UAB „Mastermann“ parengta sÄ mata patvirtina, kad ieÅ¡kovei priklausęs mikseris GRW 11E buvo sugedęs, o Å¡io daikto remonto iÅ¡laidos beveik atitiktų jo vertę.

12. IeÅ¡kovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ su skundu nesutiko. Atsiliepimas motyvuojamas tokiais teiginiais: 12.1. Atsakovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, o ir pats atsakovas neneigia, jog materialusis ilgalaikis turtas nebuvo perduotas ieÅ¡kovės bankroto administratoriui. 12.2. Atsakovo teiginiai apie trečiojo asmens įvykdytÄ ieÅ¡kovės turto užvaldymÄ nėra paremti jokiais įrodymais. 12.3. Pats atsakovas patvirtino ieÅ¡kovės turto balansÄ , nurodydamas, kad įmonės ilgalaikio turto vertė yra 701,11 Eur.

13. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 97 593,01 Eur žalos atlyginimo priteisimo, praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti tokio dydžio žalos atlyginimÄ bei ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 13.1. Byloje keliamas reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę atsakovui, kaip buvusiam įmonės vadovui, dėl įmonės turto neperdavimo bankroto administratoriui. 13.2.

Teismas ieÅ¡kinio dalį atmetė dėl to, kad atsakovas įmonės balanse nurodytÄ turtÄ panaudojo darbams atlikti, o medžiagų nuraÅ¡ymo aktų netvarkė, tačiau niekas negali gauti naudos iÅ¡ savo neteisėtų veiksmų. 13.3. Atsakovui tenka pareiga įrodyti, už kokiÄ konkrečiÄ sumÄ buvo panaudotos įmonės turėtos statybinės medžiagos, o byloje esantys dokumentai neįrodo, kad visas balanse apskaitytas turtas buvo panaudotas naudingai bendrovei. 13.4. Atsakovas raÅ¡te dėl ieÅ¡kovės turto perdavimo iÅ¡ pradžių nenurodė, kad jo patvirtintas įmonės balansas yra neteisingas, kad jame nurodytas materialus turtas yra panaudotas, bet liko nenuraÅ¡ytas.

Atsakovas iÅ¡ pradžių teigė, kad turtas yra, tačiau užvaldytas kito asmens. 13.5. Teismo sprendimas yra prieÅ¡taringas – jame nurodyta, kad yra likusių nepanaudotų ieÅ¡kovės medžiagų likučių, tačiau už Å¡io turto neiÅ¡saugojimÄ (neperdavimÄ ) žalos atlyginimas iÅ¡ atsakovo nebuvo priteistas.

14. Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ su skundu nesutiko, prašė jo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais motyvais: 14.1. Atsakovas neperdavė 97 593,01 Eur vertės atsargų, nes jos buvo sunaudotos ieÅ¡kovės UAB „Euronika“ veikloje kaip medžiagos vykdant statybos darbus, tačiau 2016 ir 2017 metais sunaudotas turtas nebuvo nuraÅ¡ytas. 14.2. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė UAB „Euronika“ 2016 ir 2017 metais vykdė statybos darbus, todėl bendrovės turėtos medžiagos turėjo bÅ«ti sunaudotos tų darbų atlikimui. 14.3.

IeÅ¡kovės 2016 ir 2017 metais sunaudotos medžiagos buvo nenuraÅ¡ytos dėl objektyvių priežasčių – susipykus bendrovės akcininkams, įmonė, tvarkiusi bendrovės buhalterijÄ , palaikė atsakovo verslo partnerio M. L. pozicijÄ , todėl dėl įvairių dingsčių nerengė 2016 metų atskaitomybės dokumentų. 14.4. Atsakovo pasiraÅ¡ytame ieÅ¡kovės turto balanse įraÅ¡ytas 97 593,01 Eur vertės trumpalaikis turtas ne dėl to, kad įmonė šį turtÄ faktiÅ¡kai turėjo, bet dėl to, kad jis buhalteriÅ¡kai nebuvo nuraÅ¡ytas. 14.5.

Tarp sunaudoto turto nenurašymo ir prašomos priteisti žalos nėra priežastinio ryšio, nes vien nenurašius sunaudoto turto įmonei žala nėra padaroma, o gali būti keliamas tik klausimas dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 15. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tokių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Dėl ginčo esmės 16.

Bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai yra žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp žalos (nuostolių) ir neteisėtų veiksmų, kaltė (CK 6.246-6.249 straipsniai). Bylose, kuriose sprendžiamas įmonės valdymo organų civilinės atsakomybės klausimas, ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

17. Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai).

Neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga kÄ nors atlikti, kÄ nors daryti, kokiu nors bÅ«du elgtis ar dar kitoks nurodymas bÅ«ti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigÄ ir ar objektyviai Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė. Atskirais atvejais veiksmų neteisėtumÄ civilinėje atsakomybėje gali sudaryti pareigos, kurios pagrindÄ sudaro moraliniai, etiniai ar kitokie reikalavimai, nevykdymas (pvz., taikant profesinę civilinę atsakomybę).

Konkrečiu atveju teismas turi kvalifikuoti faktinius santykius pagal teisę ir iš teisinių santykių prigimties bei asmeniui keliamų teisinių reikalavimų visumos spręsti, kokios teisės ir pareigos skirtos asmeniui, ar jos buvo objektyviai įvykdytos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2008).

18. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi iÅ¡kėlė UAB „Euronika“ bankroto bylÄ ir paskyrė J. V. įmonės bankroto administratoriumi. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. spalio 6 d. ir 2017 m. spalio 19 d. bankroto administratorius teikė raÅ¡tus atsakovui, buvusiam UAB „Euronika“ vadovui Ž. V. dėl įmonės dokumentų ir turto perdavimo. Atsakovas Ž. V. atsakydamas į bankroto administratoriaus raÅ¡tus dėl turto perdavimo nurodė, kad turtas neperduotas dėl objektyvių priežasčių, kadangi visas įmonės turtas buvo saugomas sandėlyje, esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini)gatvėje, kurio nuomos sutartis po konfliktų tarp akcininkų buvo nutraukta, o sandėlyje buvę įmonės įrankiai bei medžiagos ieÅ¡kovei nebuvę grÄ Å¾inti.

19. Pagal ginčo laikotarpiu aktualios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo redakcijos 10 straipsnio 7 dalies 1 punktÄ Ä¯monės valdymo organams buvo nustatyta pareiga perduoti bankroto administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl atsakovo neteisėto neveikimo, pasireiÅ¡kusio įmonės turto neperdavimu, ir dėl Å¡io neveikimo atsiradusios žalos.

Atsakovas neginčija, jog UAB „Euronika“ turtas bendrovės bankroto administratoriui nebuvo perduotas, tačiau nesutinka, kad dėl tokio neperdavimo įmonei buvo padaryta žala. Atsakovo teigimu, ieškovei nebuvo perduotos įmonės balanse fiksuotos atsargos, kadangi įmonės bankroto iškėlimo metu tų atsargų faktiškai nebebuvo. Pasak atsakovo, balanse apskaitytas atsargas sudariusios medžiagos buvo sunaudotos įmonės ūkinėje veikloje, o įmonės ilgalaikis turtas buvo anksčiau prarastas dėl trečiojo asmens neteisėto turto užvaldymo.

20. Pagal UAB „Euronika“ 2017 m. rugsėjo 30 d. balansÄ Ä¯monėje buvo apskaitoma 701,11 Eur vertės ilgalaikio turto ir 319 149,55 Eur vertės trumpalaikio turto, iÅ¡ kurio 118 182,78 Eur sudarė atsargos. Pagal byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus UAB „Euronika“ turėtas 118 182,78 Eur vertės atsargas sudarė: 1) 85 984,70 Eur vertės žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės; 2) 11 608,31 Eur vertės prekės, skirtos perparduoti; 3) 20 589,77 Eur sumokėti avansai.

Kaip jau minėta, ieÅ¡kovė savo reikalavimus grindžia atsakovo neteisėtu neveikimu neperduodant balanse apskaityto materialaus turto. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus (PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, atliktų darbų aktus, medžiagų poreikio žiniaraÅ¡tį ir kt.) bei liudytojų parodymus, nustatė, kad UAB „Euronika“ iki 2017 m. balandžio mėn. vykdė veiklÄ , kad statybos rangos darbus objekte Kauno g. 3, Klaipėdoje, įmonė atliko panaudodama savo medžiagas, tačiau atsakovas, aplaidžiai tvarkydamas apskaitÄ , nenurašė tų panaudotų medžiagų.

21. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vadovo rÅ«pestingumo pareiga apima pareigÄ saugoti įmonės turtÄ , jį tinkamai įtraukti į apskaitÄ : bendrovės vadovo pareiga elgtis rÅ«pestingai su juridinio asmens turtu apima, be kita ko, pareigÄ tinkamai vesti turto apskaitÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

22. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktÄ bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ . Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAÄ®) 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti pirminės apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai turi bÅ«ti suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, o pagal 6 straipsnio 2 dalį į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu.

Ūkio subjektas turi tvarkyti apskaitÄ taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams (BAÄ® 4 straipsnis). Už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus, taip pat už apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ atsako įmonės vadovas (BAÄ® 21 straipsnis).

23. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas. Vadovo civilinei atsakomybei dėl įmonei padarytos žalos kilti bÅ«tina įstatyme nustatytų sÄ lygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (iÅ¡skyrus įstatyme nustatytas iÅ¡imtis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (iÅ¡skyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas iÅ¡imtis), žala (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal nutarties 22 punkte nurodytÄ teisinį reguliavimÄ ir ginčui aktualiÄ teismų praktikÄ , faktiÅ¡kai sunaudoto, nusidėvėjusio (praradusio vertę) materialaus turto nenuraÅ¡ymas (nuraÅ¡ymo aktų nesudarymas) teisės aktų nustatyta tvarka neatitinka įmonės vadovo pareigos tinkamai vesti įmonės buhalterinę apskaitÄ , nepagrindžia įmonės turto tvarkymo teisėtumo. Ä®monės vadovo neteisėtiems veiksmams pagrįsti užtenka konstatuoti, kad buhalterinė apskaita buvo vedama netinkamai ir dėl to negalima nustatyti įmonės turto panaudojimo.

24. Svarbu tai, kad netinkamas buhalterinės apskaitos įmonėje organizavimas yra neteisėtas veiksmas, dėl kurio kyla žalos atlyginimo prievolė vadovui, jeigu nustatomos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos. Kita vertus, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, kadangi turtas gali bÅ«ti teisėtai panaudotas įmonės veikloje, nors po to nebuvo nuraÅ¡ytas pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016). Å ioje byloje nagrinėjamu atveju buvo pateikta duomenų, kad ieÅ¡kovės buhalterinėje apskaitoje netinkamai apskaitytos (konkrečiai – nenuraÅ¡ytas) atsargos, kurių didžiÄ jÄ dalį sudarė statybinės medžiagos, buvo faktiÅ¡kai panaudotos įmonės veikloje.

25. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės ūkinėje veikloje faktiškai panaudotos, bet po to nenurašytos medžiagos nelaikytinos neišsaugotomis ar iššvaistytomis, jog toks medžiagų panaudojimas nesukėlė realios žalos ieškovei. Nesutikdama su tokia teismo išvada, ieškovė apeliaciniame skunde pabrėžė, kad atsakovas privalėjo įrodyti, jog visas 97 593,01 Eur vertės įmonės balanse apskaitytas trumpalaikis materialusis turtas (85 984,70 Eur vertės žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės bei 11 608,31 Eur vertės prekės, skirtos perparduoti) buvo panaudotas bendrovės veikloje.

26. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų faktų buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.).

Taigi, įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Atsižvelgiant į tikimybių pusiausvyros principÄ darytina iÅ¡vada, jog analizuojamu atveju teismas neprivalo nustatyti, kokia konkreti UAB „Euronika“ turėtų medžiagų dalis buvo panaudota įmonės veikloje, o užtenka tikėtinai nustatyti, jog didžioji dalis ar beveik visos apskaitytos medžiagos buvo panaudotos vykdant bendrovės veiklÄ . Å iuo atveju, įvertinus atsakovo pateiktus į bylÄ raÅ¡ytinius įrodymus, liudytojų parodymus bei ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus, konstatuotina, jog didelė dalis UAB „Euronika“ balanse apskaitytų medžiagų buvo panaudotos bendrovei vykdant savo veiklÄ .

27. Atsakovas 2018 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio metu teigė, jog UAB „Euronika“ veikloje nepanaudotos medžiagos buvo laikomos sandėlyje, į kurį po su kitais asmenimis įvykusio konflikto jis nebegalėjęs patekti. Atsakovas teismo posėdžio metu davė paaiÅ¡kinimus, kad sandėlyje liko medžiagų likučiai – keli polistirolo gabalai, klinkerinės plytelės (pusė paletės), dekoratyviniai tinkai, drenažiniai vamzdžiai, mediniai taÅ¡ai ir kt., kurių vertė maždaug nuo 2000 Eur iki 3000 Eur (2018 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio įraÅ¡o 34-35 min). Å alių paaiÅ¡kinimai teisme yra viena iÅ¡ įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde teisingai akcentavo paties atsakovo pripažinimÄ , jog mažiausiai 2 000 Eur vertės medžiagos nebuvo panaudotos UAB „Euronika“ veikloje.

28. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Euronika“ balanse apskaitytos 11 608,31 Eur vertės pirktos prekės, skirtos perparduoti, bÅ«tų realizuotos ar kitaip panaudotos. Tokios aplinkybės atsakovas taip pat nenurodė ir neįrodė. Kadangi į bylÄ pateiktame ieÅ¡kovės 2017 m. rugsėjo 30 d. balanse yra fiksuota aiÅ¡ki 11 608,321 Eur vertės prekių paskirtis (skirtos perparduoti), nėra pagrindo šį turtÄ identifikuoti pagal kitokiÄ paskirtį, t. y. priskirti jį medžiagoms, kurios bÅ«tų sunaudotos ieÅ¡kovei vykdant statybos darbus.

29. Nesutikdamas su ieÅ¡kiniu atsakovas akcentavo, jog dėl trečiojo asmens UAB „Viva Investment EU“ veiksmų (neįleidimo į nuomotÄ sandėlį), jis negalėjęs perduoti likusio UAB „Euronika“ turto jos bankroto administratoriui. Atsakovas tokius teiginius grindė UAB „Euronika“ darbuotojų 2017 m. birželio 30 d. pasiraÅ¡ytu aktu, kuriame Å¡ie nurodė, jog UAB „Euronika“ darbuotojai negalėjo patekti į sandėlį, esantį Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini)g.

Trečiasis asmuo UAB „Viva Investment EU“ prieÅ¡taravo tokiems atsakovo Ž Vasiliausko teiginiams, nurodydamas, jog ieÅ¡kovė nebuvo sandėlio nuomininkė ar subnuomininkė, savo daiktų trečiojo asmens nuomojamame sandėlyje nelaikė. Esant tokioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, jog atsakovo teiginiai dėl trečiojo asmens įvykdyto svetimo turto neteisėto užvaldymo yra neįrodyti (CPK 12, 178 straipsniai). Kita vertus, net ir tuo atveju, jei bÅ«tų nustatytas trečiojo asmens neteisėtas veikimas, ieÅ¡kovei atsiradusi žala galėtų bÅ«ti kildinama iÅ¡ atsakovo neteisėto neveikimo – nesiėmimo veiksmų atgauti tikėtinai prarastÄ ieÅ¡kovės turtÄ .

30. Apeliaciniame skunde atsakovas, be kita ko, pažymėjo, kad pagal ieÅ¡kovės 2017 m. birželio 30 d. tarpinį balansÄ jos 701,11 Eur vertės ilgalaikį turtÄ sudarė mikseris GRW 11E, akumuliatorinis gręžtuvas ir Å¡aldytuvas-Å¡aldiklis. Atsakovo teigimu, sugedusio mikserio GRW 11E balanse nurodyta likutinė vertė buvo 350,99 Eur, tačiau jo remonto kaina pagal 2015 m. birželio 8 d. parengtÄ sÄ matÄ bÅ«tų siekusi 278,29 Eur, todėl tokio daikto praradimas negali sukelti 350,99 Eur žalos. Su tokia atsakovo pozicija nėra pagrindo sutikti.

Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad galima mikserio remonto sÄ mata sudaryta dviem metais anksčiau nei tarpiniame balanse buvo fiksuota Å¡io daikto vertė. Antra, ieÅ¡kovė pateikto balanso duomenimis grindė praÅ¡omÄ priteisti žalos dydį, kurį paneigti atsakovas turėjo pateikdamas prieÅ¡ingus įrodymus. Trečia, vien tai, kad daiktas galbÅ«t buvo sugedęs ir jo remonto iÅ¡laidos galėjo bÅ«ti didelės, nesudaro pagrindo manyti, jog Å¡io daikto likutinė vertė buvo nurodyta klaidingai (pavyzdžiui, neatsižvelgus į galimus daikto remonto kaÅ¡tus).

Ketvirta, pasak ieÅ¡kovės, nuo 2015 m. birželio mėn. neveikiantis mikseris GRW 11E nebuvo nuraÅ¡ytas ir buvo įtrauktas į įmonės ilgalaikio turto balansÄ .

31. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, jog ieÅ¡kovė patyrė žalÄ dėl bankroto administratoriui neperduoto 701,11 Eur vertės ilgalaikio turto, 11 608,31 Eur vertės prekių, skirtų perparduoti, bei 2 000 Eur vertės medžiagų, nepanaudotų įmonės veikloje.

32. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su neteisėtu neveikimu, nulėmusiu asmens civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi Å¡io asmens neveikimo rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Analizuojamu atveju nustatyta, kad atsakovas neįvykdė savo pareigos perduoti bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės turtÄ . Toks neteisėtas atsakovo neveikimas tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu siejasi su ieÅ¡kovės patirta 14 309,42 Eur žala dėl neperduoto turto.

33. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, padidinant ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistÄ Å¾alos atlyginimÄ iki 14 309,42 Eur. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 34. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas yra atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ieÅ¡kovei, kuri atleista nuo žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį mokėjimo, priteisiama 14 309,42 Eur žalos atlyginimo, valstybei iÅ¡ atsakovo priteistinas 322 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 7 dalies nuostatos).

35. IeÅ¡kovė prašė priteisti jos turėtų teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimÄ : pirmosios instancijos teisme – 726 Eur, apeliacinės instancijos teisme – 363 Eur. Pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , patenkinama 14,5 proc. ieÅ¡kovės piniginių reikalavimų, todėl jai priteistina iÅ¡ atsakovo tokio procentinio dydžio turėtų teisinės pagalbos iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme atlyginimas – 105,27 Eur. Apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu tenkinama 14 proc. ieÅ¡kovės apeliacinio skundo, todėl jai priteistinas iÅ¡ atsakovo tokio procentinio dydžio apeliacinėje instancijoje turėtų teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimas – 50,82 Eur.

Atsakovas praÅ¡ymų dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo nereiÅ¡kė, jų turėjimÄ patvirtinančių įrodymų į bylÄ neteikė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nutaria: Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimÄ , jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstant taip: „IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti ieÅ¡kovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Euronika“ (j. a. k. 301079530) iÅ¡ atsakovo Ž.

V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 14 309,42 Eur (keturiolikos tÅ«kstančių trijų Å¡imtų devynių eurų 42 ct) žalos atlyginimÄ bei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (14 309,42 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2018 m. sausio 23 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, taip pat 105,27 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkis eurus 27 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo Ž. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 322 Eur (tris Å¡imtus dvideÅ¡imt du eurus) žyminio mokesčio.

Žyminis mokestis turi bÅ«ti mokamas į valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ sias sÄ skaitas, nurodant įmokos kodÄ 5660“. Priteisti ieÅ¡kovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Euronika“ (j. a. k. 301079530) iÅ¡ atsakovo Ž. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 50,82 Eur (penkiasdeÅ¡imt eurų 82 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Danutė GasiÅ«nienė Gintaras Pečiulis Vigintas ViÅ¡inskis