f535e045-d5d2-4fed-9307-b5c6bf591fd6 · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-269-357/2019 Teisminio proceso Nr. 2-47-3-02183-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.6; 3.3.1.18.3.; 3.3.1.20. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NU T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 9 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Kursevičiaus ir Egidijaus Mockevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų R.

E. ir E. E. apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2018 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų R. E. ir E. E. ieÅ¡kinį atsakovams V. P. ir V. P., dalyvaujant trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Swedbank“, dėl nekilnojamojo daikto trÅ«kumų paÅ¡alinimo iÅ¡laidų atlyginimo, ir n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai R. E. ir E. E. pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų V. P. ir V. P. 3 736,81 Eur dydžio nekilnojamojo daikto pastato – sodo pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), trÅ«kumų paÅ¡alinimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei lygiomis dalimis - bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, jog siekiant įsigyti nuosavÄ bÅ«stÄ , pasidomėjo skelbimu apie sodų bendrijoje, esančioje (duomenys neskelbtini)parduodamÄ gyvenamÄ jį namÄ , rekonstruotÄ iÅ¡ sodo namelio. ApžiÅ«rėdami parduodamÄ Å¾emės sklypÄ su jame esančiais pastatais, įvertino tai, kad žemės sklype yra iÅ¡ sodo namelio į gyvenamosios paskirties namÄ rekonstruotas namas su priklausiniais (Å¡iltnamiu, Å¡uliniu), įvertino, kad rekonstruotas gyvenamasis namas nebuvo užbaigtas įrengti ir jo įrengimui reikalingos papildomos piniginės lėšos.

Gyvenamojo namo apžiÅ«ros metu buvo nurodyta, kad namas yra įrengiamas ir pritaikomas gyvenamajai paskirčiai, į namÄ yra įvestos vandentiekio komunikacijos, iÅ¡ namo į žemės sklype įrengtus nuotekų valymo (surinkimo) įrenginius yra iÅ¡vesti nuotekų tinklai. Sklypo apžiÅ«ros metu atkreipė dėmesį, kad yra įrengta stacionari nuotekų surinkimo sistema (į žemę įleisti įrenginiai) su žemės sklype įrengtais nuotekų nubėgimo įvadais į namÄ . Ä®vertinus bÅ«simus gyvenamojo namo įrengimo užbaigimo kaÅ¡tus ir bÅ«simų darbų apimtis, ieÅ¡kovai sutiko žemės sklypÄ su jame esančiomis komunikacijomis pirkti. 2. 2017-06-16 Klaipėdos miesto 4-ajame notarų biure tarp Å¡alių buvo pasiraÅ¡yta pirkimo - pardavimo sutartis, kuria ieÅ¡kovai nupirko 0,0597 ha ploto žemės sklypÄ , 87,92 m2 bendro ploto pastatÄ - sodo pastatÄ , kurio baigtumas nurodytas 100 procentų, pastatÄ - Å¡iltnamį ir inžinerinį statinį – Å¡ulinį, esančius adresu (duomenys neskelbtini) Ä®giję nuosavybės teises į nusipirktus nekilnojamuosius daiktus ieÅ¡kovai ėmėsi gyvenamojo namo pritaikymo nuolatiniam gyvenimui darbų.

Buvo pastebėta, kad vandens nuotekų surinkimo ir valymo sistema tinkamai nefunkcionuoja - atsukus vandenį vandens tiekimo įrenginiuose, įrengtuose gyvenamajame name, nuotekos į nuotekų sistemÄ nenubėga ir nėra surenkamos. PaaiÅ¡kėjo, jog nuotekų surinkimo sistema yra užsikimÅ¡usi, o jÄ iÅ¡valius, nuotekos iÅ¡ gyvenamojo namo be jokio filtravimo patenka į sklype įkastÄ betoninį Å¡ulinį be jokio sandaraus dugno, kuriame susigeria tiesiai į gruntÄ . Nuotekas surenkančio betoninio Å¡ulinio įrengimo vieta yra arčiau nei 5 metrai nuo žemės sklype įrengto geriamojo vandens Å¡ulinio, ieÅ¡kovai iÅ¡tyrė Å¡ulinio vandens kokybę ir buvo nustatyta, kad vanduo sklype esančiame Å¡ulinyje yra užterÅ¡tas biologinės kilmės terÅ¡alais.

Tapo akivaizdu, kad sodo pastate, rekonstruotame į gyvenamÄ jį namÄ , nėra įrengta nuotekų valymo (filtravimo) sistema, o pats nuotekų surinkimo įrenginys neatitinka jam keliamų įrengimo techninių - teisinių, higienos ir aplinkos apsaugos reikalavimų, dėl ko tiek paties įrenginio eksploatavimas nepažeidžiant vieÅ¡osios teisės normų nustatytų reikalavimų, tiek paties gyvenamojo namo nėra galimas. Atsakovai atsisakė savo sÄ skaita paÅ¡alinti parduoto nekilnojamojo daikto trÅ«kumus – įrengti sodo namo nuotekų sistemÄ , atitinkančiÄ teisės normų nustatytus techninius, aplinkosauginius ir higienos reikalavimus.

Ieškovai prašo priteisti parduoto nekilnojamojo daikto trūkumų ištaisymo išlaidas, kurias preliminariai sudaro 3.614,01 Eur buitinių nuotekų valymo įrenginio įrengimo išlaidos, ieškovų patirtos 100 Eur dydžio faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidos bei 22,80 Eur vandens kokybės tyrimo išlaidos, iš viso 3736,81 Eur (elektroninės bylos I t., 1-4 b. l.).

3. Atsakovai V. P.ir V. P. prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad sodo sklypas su namu niekada nebuvo pardavinėjamas kaip gyvenamasis namas, rekonstruotas iÅ¡ sodo pastato, skelbimuose buvo nurodoma, kad pardavinėjamas sodo sklypas su sodo namu ir kitais statiniais. Atsakovus atstovavo ne nekilnojamojo turto agentė, bet paprastas fizinis asmuo pagal įgaliojimÄ R. P.. Turto apžiÅ«ros metu buvo tiesiai ir konkrečiai nurodyta, kad tai yra paprastas sodo sklypas su sodo namu, Å¡iltnamiu, Å¡uliniu ir neįregistruotu pirties pastatu.

Apie sodo namo rekonstrukcijas į gyvenamÄ jį namÄ nebuvo kalbama, paaiÅ¡kinta ir parodyta, kad nėra centralizuoto vandentiekio tiekimo ir nuotekų Å¡alinimo, kad vanduo į pastatÄ yra įvestas ir paduodamas iÅ¡ Å¡ulinio, vandens kokybė nežinoma, kanalizacija yra iÅ¡vesta iÅ¡ namo ir nežinoma, kur toliau nueina, nes sklype nėra jokių kanalizacijos tinklų ar valymo įrenginių. Susipažinimui buvo pateikta turto inventorinė byla, kurioje aiÅ¡kiai nurodyta, kad tai sodo pastatas, neatlikta jokia rekonstrukcija, kad yra vietinis vandens tiekimas ir nuotekų Å¡alinimas.

Sklype esantis neuždengtas tuščias Å¡ulinukas, kurį kaip nuotekų Å¡alinimo sistemos dalį įvardija ieÅ¡kovai ir antstolė, nėra nuotekų surinkimo duobė, kadangi į jį iÅ¡ namo iÅ¡vestos nuotekos yra nepajungtos. Jo įrengimo tikslas sklype atsakovams yra nežinomas, nes atsakovai patys šį sodo sklypÄ buvo įsigiję du metai iki pardavimo ieÅ¡kovams. Be to, sklypo su statiniais bendra kaina buvo sutarta ne tokia, kokiÄ nurodo ieÅ¡kovai. Preliminarioje sutartyje buvo įvardinta, kad parduodamas sodo sklypas, sodo namas, Å¡iltnamis, Å¡ulinys ir bendra Å¡io turto kaina yra 24900 Eur, o notarinėje sutartyje buvo nurodyta didesnė kaina, kadangi ieÅ¡kovai neturėjo pradinio įnaÅ¡o, o bankas finansavo tik 80 procentų perkamo turto vertės. Tokia kaina buvo suderėta atsižvelgiant į turto bÅ«klę, kuri buvo atskleista ieÅ¡kovams, jiems tiko, nes Å¡io turto kaina buvo trigubai mažesnė, nei tokio dydžio tvarkingas ir pilnai įrengtas bei pritaikytas gyvenimui gyvenamasis namas toje pačioje vietoje.

ParduodamÄ turtÄ ieÅ¡kovai apžiÅ«rėjo net kelis kartus, matė visus jo trÅ«kumus ir privalumus, galėjo jį pilnai įvertinti, atlikti reikiamus tyrimus, įsivertinti pritaikymo nuolatiniam gyvenimui kaÅ¡tus. Apie tai, kad parduodamas turtas atitinka ieÅ¡kovų poreikius ir kainÄ , jie patvirtino pirkimo-pardavimo sutartyje. Žemės sklypas yra sodo paskirties, namas yra sodo, ne gyvenamosios paskirties, jokios rekonstrukcijos jame nebuvo daryta, todėl keliami visiÅ¡kai kiti reikalavimai. Sodo pastatui kanalizacija ir vandentiekis yra neprivalomi, Å¡ulinys iÅ¡ esmės yra skirtas tik laistymui, o ne vandens naudojimui prausimuisi ir maistui.

IeÅ¡kovai nusipirko sodo sklypÄ su sodo namu, kuris nepritaikytas nuolatiniam gyvenimui, kuriame neįrengtos nuotekų valymo ar Å¡alinimo sistemos, tokia turto bÅ«klė juos tenkino, jie su ja buvo pilnai susipažinę. Atsakovai ieÅ¡kovams pardavė ir perdavė sutarties sÄ lygas atitinkantį turtÄ . II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 4. TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mai 2018 m. balandžio 17 d. sprendimu ieÅ¡kinys atmestas. Teismas nurodė, kad atsakovai pardavė mėgėjų sodo žemės sklypÄ ir pastatÄ â€“ sodo pastatÄ , kurio paskirtis kita (sodų), su priklausiniais Å¡iltnamiu bei Å¡uliniu.

Pagal statybos techninį reglamentÄ STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ pastatai pagal paskirtį skirstomi į dvi grupes: gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus; negyvenamieji pastatai pagal paskirtį skirstomi į pogrupius; kiti (sodų) paskirties pastatai - tai sodininkų bendrijose esantys pastatai (sodo namai ir kita) (STR 1.01.03:2017 5.1, 7, 7.21 punktai). Galiojantys statybÄ reglamentuojantys teisės aktai numato skirtingus techninius ir kitokius reikalavimus gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties pastatams.

Teismas darė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovai nusipirko sodų, o ne gyvenamosios paskirties pastatÄ , atsakovai sodo namelio nestatė, patys buvo jį nusipirkę 2015-07-23, jame negyveno, nesinaudojo, nupirkę ketino jį remontuoti sÅ«nui, kai kuriuos darbus atliko, tačiau nusprendė sodÄ parduoti. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai perkamÄ turtÄ apžiÅ«rėjo, jiems viskas tiko, tÄ patvirtino ir patys ieÅ¡kovai. Nurodė, kad ieÅ¡kovai turėjo galimybę ir apžiÅ«rėjo perkamÄ turtÄ , tÄ patvirtino ieÅ¡kovai, kad apžiÅ«rėjo tiek pastato vidų, tiek kiemÄ , taip pat ir kieme iÅ¡kastus Å¡ulinius, kurių vienÄ R.

P. nurodžiusi kaip nuotekų surinkimo rezervuarÄ . IeÅ¡kovai matė, kad nurodytas nuotekų surinkimo rezervuaras (Å¡ulinys) yra tuščias, jo dugnas neužsandarintas (matėsi žemės), Å¡ulinys buvo uždengtas tik plokÅ¡te, kitų Å¡ulinių paskirties sklype R. P. paaiÅ¡kinti negalėjo. Nors ieÅ¡kovai ir neturi specialių žinių, tačiau jie buvo apžiÅ«rėję ne vienÄ nekilnojamojo turto objektÄ , matė ir suprato, kad perkamam turtui bus reikalingos nemažos investicijos, nes pastatas remontuotinas, todėl ieÅ¡kovai negalėjo nepastebėti, kad lauko nuotekų tinklai nėra sutvarkyti.

5. Nurodė, jog iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir nuotraukų prie šio protokolo matyti, kad nuotekų surinkimo įrenginys galimai tik pradėtas įrenginėti – iškasti šuliniai, tačiau ir be specialaus tyrimo, vien vizualiai apžiūrėjus aišku, kad šie darbai nebuvo baigti. Ieškovė patvirtino, kad apžiūrėdami kitus objektus matė kitaip atrodančius nuotekų surinkimo rezervuarus (šuliniai įkasti į žemę, uždengti dangčiu), todėl ieškovams turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl esamos būklės nuotekų šulinio tinkamumo naudoti, įvertinant ir tai, kad sodo name pastaruoju metu niekas negyveno.

IeÅ¡kovų jaunas amžius, jaunatviÅ¡kas požiÅ«ris į gyvenimÄ neeliminuoja padidinto rÅ«pestingumo kriterijaus, ieÅ¡kovai yra įgiję (vidurinį) iÅ¡silavinimÄ , yra jauni tėvai ir jaunas amžius nesutrukdė jiems gauti iÅ¡ banko paskolÄ , apeinant reikalavimÄ dėl sukaupto pradinio įnaÅ¡o, turto vertinimas atliktas bÅ«tent ieÅ¡kovės R. E. užsakymu ir bÅ«tent ieÅ¡kovai buvo suinteresuoti, kad turtas bÅ«tų įvertintas kuo didesne kaina, siekdami gauti didesnį banko finansavimÄ .

6. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovų nurodytas daikto trÅ«kumas nelaikytinas sutartyje privalomu aptarti trÅ«kumu, kadangi bet kuriam rÅ«pestingam ir atidžiam pirkėjui jis turėjo bÅ«ti akivaizdus ir pastebimas, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovai nuslėpė trÅ«kumus nuo pirkėjų ir tokiu bÅ«du juos apgavo. Teismas rėmėsi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, nes bet kuris apdairus, rÅ«pestingas, atidus žmogus, pirkdamas daiktÄ už beveik 25 000 Eur, bÅ«tų papildomai patikrinęs perkamo daikto kokybę prieÅ¡ sutarties pasiraÅ¡ymÄ arba atsisakęs pirkinio, arba pasinaudojęs kvalifikuota pagalba, tačiau ieÅ¡kovai to nepadarė.

IeÅ¡kovai sodo paskirties žemės sklypÄ su sodo namu nupirko už jiems priimtinÄ kainÄ , prieÅ¡ tai jį apžiÅ«rėję, susipažinę su dokumentacija ir įvertinę perkamo turto bÅ«klę, suprato, kad esamos bÅ«klės turtas nėra tinkamas nuolatiniam gyvenimui, kad ginčo turtui reikalingos papildomos investicijos. Å iuo atveju nefunkcionuojančiÄ (nebaigtÄ Ä¯rengti/tvarkyti) nuotekų sistemÄ nėra pagrindo vertinti kaip paslėptÄ trÅ«kumÄ , kadangi tai buvo akivaizdu jau turto apžiÅ«ros metu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 7. IeÅ¡kovai R. E. ir E. E. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2018 m. balandžio 17 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį tenkinti, pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paskirstymÄ , priteisti lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų V. P. ir V. P. ieÅ¡kovų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, nes iÅ¡ pirkėjo negali bÅ«ti reikalaujama specialių žinių, padidinto rÅ«pestingumo ir padidinto atidumo siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti parduodamo daikto galimus paslėptus trÅ«kumus. Sudarytoje sutartyje, atsakovų vardu veikusi R. P. aiÅ¡kiai pareiÅ¡kė ir garantavo, kad visos planuose nurodytos turto savybės atitinka faktinę jo bÅ«klę, sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ turtas yra tinkamas naudoti pagal paskirtį, nėra jokių teisinių, administracinių, techninių ar kitokio pobÅ«džio kliūčių, dėl kurių jo nebÅ«tų galima naudoti pagal paskirtį, patvirtino, kad sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų parduodamų daiktų trÅ«kumų, dėl kurių turto nebÅ«tų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad ieÅ¡kovai apie tuos trÅ«kumus žinodami arba nebÅ«tų jo visai pirkę, arba nebÅ«tų už jį tiek mokėję. 7.2.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovai negali kelti reikalavimų dėl sodo namelio naudojimo paskirties neatitikimo gyvenamosios paskirties statiniui. Esamas mėgėjų sodo bendrijų teritorijų teisinis reglamentavimas neeliminuoja sodų bendrijose esančių žemės sklypų ir juose pastatytų sodo paskirties namų naudojimo gyvenamajai paskirčiai. Galiojantis teisinis reglamentavimas nenustato kitokių aplinkosauginių, higienos reikalavimų sodo namams buitinių nuotekų tvarkymo aspektu.

Nustatytas teisinis reglamentavimas vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatė bÅ«tinÄ buitinių nuotekų kaupimo arba iÅ¡valymo ir iÅ¡valytų nuotekų iÅ¡leidimo į vandens telkinius arba gruntÄ reikalavimÄ bet kokioms nuolatinio ar laikino gyvenimo teritorijoms ir juose esantiems statiniams, tiek gyvenamosios paskirties, tiek sodo namo naudojimas pagal paskirtį yra galimas tik esant įrengtoms tinkamoms ir teisės aktų reikalavimus atitinkančioms nuotekų tvarkymo komunikacijoms. Teismo argumentai dėl ieÅ¡kovų žinojimo, kokios paskirties nekilnojamuosius daiktus jie perka, neturi jokios reikÅ¡mės. 2017-05-22 nekilnojamųjų daiktų apžiÅ«ros metu atsakovams buvo aiÅ¡kiai atskleisti ieÅ¡kovų tikslai, jog nekilnojamieji daiktai perkami nuolatiniam ieÅ¡kovų Å¡eimos gyvenimui.

Atsakovams teko pareiga įspėti ieÅ¡kovus, kad perkamas pastatas nėra ir negali bÅ«ti tinkamas nuolatiniam gyvenimui. 7.3. Tarp Å¡alių sudarytoje sutartyje parduodamo turto trÅ«kumas - nuotekų valymo ar surinkimo sistemos nebuvimas - niekaip ir jokia forma atskleistas ir aptartas nebuvo. Å i aplinkybė suponuoja pardavėjų atsakomybės dėl parduoto daikto trÅ«kumo taikymo galimumÄ . Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovams buvo pateikiama informacija apie tai, jog žemės sklype, pastate, yra įrengta ir veikianti nuotekų surinkimo sistema.

Žemės sklypo ir pastato apžiÅ«ros metu ieÅ¡kovai atsakovus atstovaujančios atstovės R. P. teiravosi apie žemės sklype (pastate) esančiÄ nuotekų surinkimo sistemÄ , ir kaip tokios elementas jiems buvo parodytas žemės sklype esantis į žemę įkastas betoninis Å¡ulinys su į jį įeinančiu nuotekų įvadu, tokia pati informacija atsakovus atstovavusios R. P. buvo pateikta ir žemės sklypo su pastatu vertinimÄ atlikusiam turto vertintojui. 7.4. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pasitelkdami specialias žinias turinčius asmenis arba vizualiai įvertindami žemės sklype esantį į žemę įkastÄ betoninį Å¡ulinį, kaip nuotekų surinkimo įrenginį, ieÅ¡kovai privalėjo suprasti, kad Å¡i nuotekų surinkimo sistema neveikia.

Vizuali žemės sklype esančio į žemę įkasto betoninio Å¡ulinio apžiÅ«ra negalėjo sÄ lygoti jų žinojimo, kad nuotekų surinkimo sistema neveikia ar sukelti abejonių dėl jos veikimo. Byloje aptariamÄ Å¡ulinukÄ , atsakovų vardu veikusios R. P. paaiÅ¡kinimų pagrindu, jie vertino kaip žemės sklype įrengtos nuotekų surinkimo (valymo) sistemos dalį, į kuriÄ patenka iÅ¡valytos nuotekos, kurioje vyksta nuotekų infiltracija į gruntÄ . Nuotekų surinkimo sistemos dugnas negalėjo suponuoti ieÅ¡kovų supratimo apie sistemos nebuvimÄ , nes jokių susikaupusių nuotekų Å¡ulinyje neturėjo bÅ«ti.

Vizualus, specialių žinių nereikalaujantis suvokimas nebuvo galimas, kadangi nuotekų surinkimo sistema yra užkasta po žemėmis, bet koks Å¡ios sistemos tinkamumo nustatymas yra galimas tik naudojant specialius tyrimus, žinias. Nesant nustatytos pirkėjo pareigos tokias priemones naudoti, teisinę reikÅ¡mę įgauna pardavėjo suteikiama garantija apie inžinerinių komunikacijų buvimÄ ir jų funkcionavimÄ .

8. Atsakovai V. P. ir V. P. atsiliepimu į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ , palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 8.1. Byloje neginčijamai nustatyta, kad buvo pardavinėjamas ir parduotas sodo paskirties pastatas, kuris pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (redakcija, galiojusi pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienai) 7.21 p. bei 2 lentelės 4 p. yra negyvenamosios paskirties pastatas, I grupės nesudėtingas statinys.

Å io reglamento nuostatos taikomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, planuojantiems iÅ¡leisti arba iÅ¡leidžiantiems nuotekas į gamtinę aplinkÄ arba į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas, ir netaikomos atskirai renkamoms ir tvarkomoms pavirÅ¡inėms nuotekoms. Minėtas reglamentas nenustato, kad sodo sklype bÅ«tų privalomai įrengta nuotekų Å¡alinimo sistema, reglamentas sodo pastatams taikomas tik tuo atveju, jei yra įrengti biologiniai valymo įrengimai ir nuotekos iÅ¡leidžiamos į gamtinę aplinkÄ ar nuotekų Å¡alinimas yra pajungtas į centralizuotÄ sistemÄ .

Sodo pastatas laikomas sezoninio naudojimo pastatu, jame neprivaloma įrengti jokių nuotekų šalinimo sistemų, dokumentuose nurodyta, kad nuotekų šalinimas minėtame sklype yra vietinis ir toks buvo nuo pastato statybos. Sklype yra net keletas šulinių, įrengtų kaip išgriebimo duobės, jie nėra visiškai tinkamai įrengti, yra jų kokybės klausimas, kuris matėsi akivaizdžiai ir ieškovai turėjo matyti. 8.2. Teismas pagrįstai atmetė ieškinį, nes neįrodytas daikto trūkumo faktas, o tai, kad buvo pradėtas sodo pastato pritaikymo nuolatiniam gyvenimui procesas, nesudaro pagrindo vertinti, jog šis sodo pastatas buvo tinkamas nuolatiniam gyvenimui ir atitiko gyvenamojo namo reikalavimus.

IeÅ¡kovai, ieÅ¡koję pastato nuolatiniam gyvenimui, turėjo bÅ«ti ypač atidÅ«s tokiam tikslui rinkdamiesi sodo pastatÄ , kuris yra negyvenamosios paskirties statinys ir kuriam keliami visiÅ¡kai kitokie reikalavimai dėl įrengimo ir dėl eksploatavimo. IeÅ¡kovai iÅ¡ pateiktų dokumentų ir turto apžiÅ«ros matė, kad sodo pastatas nėra pritaikytas nuolatiniam gyvenimui, tačiau vis tiek turtÄ nusipirko ir iÅ¡skyrus savo teiginius, į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, kad buvo apgauti dėl nuotekų Å¡alinimo bÅ«klės. Tai, kad ieÅ¡kovai įsivaizdavo esant kitokiÄ situacijÄ , yra ne apgaulė, o jų suklydimas.

Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkinamas. Dėl bylos nagrinėjimo ribų 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui.

10. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovai E. E. ir R. E., dalyvaujant nekilnojamojo turto agentÅ«ros „Nordhaus“ atstovei N. T. bei atsakovų įgaliotai atstovei R. P., 2017-05-22 apžiÅ«rėjo atsakovų parduodamÄ sodo namÄ ir žemės sklypÄ , esančius adresu (duomenys neskelbtini)2017-05-23 tarp atsakovų, pagal įgaliojimÄ atstovaujamų R. P., ieÅ¡kovės R. E. ir nekilnojamojo turto agentÅ«ros buvo sudaryta preliminari triÅ¡alė sutartis, pagal kuriÄ atsakovai (pardavėjai) įsipareigojo parduoti 0,0597 ha ploto žemės sklypÄ , 87,92 kv. m. bendro ploto sodo pastatÄ , Å¡iltnamį ir inžinerinį statinį – Å¡ulinį, esančius adresu (duomenys neskelbtini), už 24900 Eur, o ieÅ¡kovė (pirkėja) įsipareigojo šį turtÄ nupirkti. 2017-06-16 Å¡alys (atsakovai veikdami per įgaliotÄ atstovę R.

P.) sudarė minėto nekilnojamojo turto notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovai turtÄ Ä¯sigijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. 2017-06-16 pirkimo-pardavimo sutartyje bendra daiktų kaina nurodyta 31000 Eur, tačiau ieÅ¡kovai nekilnojamÄ jį turtÄ nupirko už preliminarioje triÅ¡alėje sutartyje numatytÄ kainÄ â€“ 24900 Eur, bankui AB „Swedbank“ suteikus paskolÄ . 2017-07-20 antstolė V. D., R. E. praÅ¡ymu, nuvykusi adresu (duomenys neskelbtini), konstatavo faktines aplinkybes dėl neeksploatuotino vietinių nuotekų surinkimo įrenginio, netinkamai įrengtos elektros instaliacijos, stovinčio teisiÅ¡kai neįregistruoto statinio.

AB „Klaipėdos vanduo“ ieÅ¡kovo E. E. užsakymu atliko ieÅ¡kovų nusipirktame žemės sklype esančio Å¡ulinio vandens tyrimÄ , iÅ¡ kurio rezultatų matyti, kad vandens kokybė neatitinka higienos normų reikalavimų. 2017-08-18 ieÅ¡kovai kreipėsi į atsakovus su pretenzija, reikalaudami neatlygintinai savo lėšomis įrengti sodo namelio nuotekų sistemÄ , atitinkančiÄ teisės normų nustatytus techninius, aplinkosauginius ir higienos reikalavimus. UAB „Vandenvala“ parengė ieÅ¡kovui preliminarų komercinį pasiÅ«lymÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad preliminari nuotekų valymo įrenginio įrengimo ieÅ¡kovų žemės sklype kaina yra 3614,01 Eur.

11. Nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių yra kilęs ginčas dėl pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir pirkėjo teisių gynimo, įsigijus netinkamos kokybės daiktÄ .

12. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2019 m. vasario 21 d. nutartyje nurodė, kad parduotų daiktų trÅ«kumų faktÄ , t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai iÅ¡plaukia iÅ¡ bendrojo įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje;

įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trÅ«kumų fakto prezumpcijos. Pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties Å¡alių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai) teismas daro iÅ¡vadÄ , ar parduotų daiktų trÅ«kumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).

Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti, pirkėjas turi pagrįsti turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti.

13. Šioje byloje ieškovai nenurodė, o teismai nenustatė, kokie konkretūs trūkumai buvo sodo namo pardavimo ieškovams metu. Pareiga nurodyti konkrečius trūkumus ir juos įrodyti, taip pat įrodyti trūkumų šalinimo išlaidas tenka būtent pirkėjams, t. y. ieškovams, atsakovams, siekiantiems paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti, kad sodo namas ieškovams parduotas be trūkumų ar kad dėl pardavimo metu buvusių trūkumų yra jų atsakomybę šalinantys pagrindai, kad trūkumai buvo akivaizdūs, kad ieškovams trūkumai buvo atskleisti.

Nustačius sodo namo trūkumus, būtų aktualu nustatyti, ar jie buvo šalių aptarti, t. y. ar atsakovai įspėjo ieškovus apie nurodytus trūkumus, ar šie buvo pirkimo–pardavimo metu tiek akivaizdūs, kad, net ir neįspėjus apie trūkumus ieškovų, šiems turėjo būti žinomi. Byloje nenustatyta, ar buvo sodo namo trūkumai ir kokie, t. y. ar pirkimo–pardavimo metu buvo sodo namo vietinė nuotekų šalinimo sistema (jos dalis), ar ji funkcionavo (ar iš namo nuotekos tekėjo ir pateko į kieme esantį šulinį, ar nuotekos tekėjo tik iki rūsio ir kt.).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieÅ¡kovų įsigytas sodo namas turi vietinį vandentiekį ir vietinį nuotekų Å¡alinimÄ , kadastriniuose duomenyse nurodytas vietinis nuotekų Å¡alinimas. Žemės sklypo su sodo namu, Å¡iltnamiu ir kitais inžineriniais įrenginiais vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad namas turi vietinį vandentiekį – vanduo tiekiamas iÅ¡ Å¡ulinio hidroforu, yra nuotekų Å¡alinimo duobė, visi tinklai nutiesti iki sodo namo, sanitarinis mazgas įrengtas pirmame aukÅ¡te, yra santechnikos prietaisai – klozetas, vonia, maiÅ¡ytuvas.

Nagrinėjamu atveju nėra aktualios vieÅ¡osios teisės normos, reglamentuojančios nuotekų Å¡alinimo ir valymo reikalavimus, nes Å¡ioje byloje ginčas kilo iÅ¡ pirkimo–padavimo teisinių santykių dėl parduoto daikto kokybės, kuri nustatytina pagal pirkimo–pardavimo sutarties objektÄ ir sÄ lygas, t. y. kÄ pardavėjas norėjo parduoti ir kÄ pirkėjas ketino įsigyti. IeÅ¡kovai teigia, kad jie sodo namÄ pirko nuolat gyventi.

14. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai praÅ¡o teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ .

15. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartÄ yra akcentavęs, kad įrodinėjimo procese bÅ«tina siekti proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo bei kitų proceso principų pusiausvyros (LR CPK 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai, 112 straipsnio 2, 3 punktai, 226 straipsnis, kt.). IeÅ¡kovai ieÅ¡kinyje, atsakovas atsiliepime privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus. Negalėdamos pateikti įrodymų, kuriais remiasi, Å¡alys privalo savo procesiniuose dokumentuose nurodyti priežastis, dėl kurių negali jų gauti, ir suformuluoti praÅ¡ymÄ teismui juos iÅ¡reikalauti, nurodant jų buvimo vietÄ bei aplinkybes, kurias Å¡ie įrodymai patvirtina (LR CPK 112 straipsnio 3 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 dalis, 226 straipsnis).

16. Teismas privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡alių ginčo esmę ir apimtį, jų pateiktus įrodymus, esant pagrįstam Å¡alių praÅ¡ymui, iÅ¡reikalauti įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti ir praÅ¡o juos iÅ¡reikalauti, patikrinti įrodymų ryšį su įrodinėjimo dalyku (įrodymų sÄ sajumÄ ), įrodymų leistinumÄ , prireikus patikslinti Å¡alių pareigÄ Ä¯rodinėti (LR CPK 159 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 1 dalis, 225 straipsnio 1 punktas, 226 straipsnis, 227 straipsnio 4 dalis, 230 straipsnio 1 dalis). Ä®statymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos LR CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Ä®rodinėjimo pareiga pagal Å¡ias taisykles tenka tam, kas teigia – ieÅ¡kovui reikia įrodyti ieÅ¡kinio, atsakovui – prieÅ¡ieÅ¡kinio, atsikirtimų faktinį pagrindÄ .

17. Kasacinis teismas nurodė, kad bÅ«tina nustatyti faktines bylos aplinkybes dėl pirkimo–pardavimo metu buvusių sodo namo trÅ«kumų, kuriomis ieÅ¡kovai remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, buvimo ar nebuvimo, nustačius trÅ«kumų buvimÄ , nagrinėti ir vertinti, ar Å¡ie trÅ«kumai buvo atskleisti ieÅ¡kovams, ar jie buvo tokie akivaizdÅ«s, kad ieÅ¡kovai, kaip atidÅ«s pirkėjai, juos bÅ«tų pastebėję be jokio specialaus tyrimo (nutarties 22 punktas), ar dėl nustatytų trÅ«kumų sodo namo kokybė prastėja, kad jo negalima naudoti pagal paskirtį. Nurodyti klausimai susiję su faktinių bylos aplinkybių nustatymu, teismas materialiosios teisės normas byloje taiko pagal toje byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes.

18. Nagrinėjamu atveju šalys apeliacinėje instancijoje nepateikė papildomų įrodymų ir nepagrindė kasacinio teismo nutartyje nurodytų nustatytinų aplinkybių. Pagal byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgiant į tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimtį ir pobūdį, negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes iš esmės turi būti tikslinamas ieškinio faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju remdamasis bylos duomenimis vertina ir analizuoja ar pirmosios instancijos teismas nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.

Dėl įrodymų vertinimo, pažymėtina, kad įrodymų tinkamumu teismas įsitikina vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami įrodymai. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (LR CPK 177 straipsnio 1 dalis).

Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę reikia nustatyti, koks jo ryÅ¡ys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK12 straipsnis, 178 straipsnis).

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kaip ir minėta, konkrečius faktus galima pripažinti įrodytais, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas tų faktų buvimu. Apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas, jo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, taip pat patikrinant absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iÅ¡ naujo. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigÄ iÅ¡nagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes ir iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau dėl objektyvių priežasčių ir esminių procesinės teisės normų pažeidimų grÄ Å¾inti tokiÄ bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo apeliacinės instancijos teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 329 straipsnio 2 dalies 7 punktai).

Å iuo atveju, pirmosios instancijos teismui neatskleidus bylos esmės, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikÅ¡tų naujai iÅ¡nagrinėti Å¡iÄ bylos dalį iÅ¡ esmės, o ne patikrinti skundžiamÄ sprendimÄ apeliacine tvarka (CPK 301 straipsnio 1 dalis, CPK 329 straipsnio 1 dalis). Kaip ir minėta, Å¡alims nepateikus paaiÅ¡kinimų, įrodymų, papildančių nustatytinas byloje faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad byla turi bÅ«ti perduotina iÅ¡ naujo nagrinėti (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Byla gali bÅ«ti grÄ Å¾inta iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tada, kai Å¡ių pažeidimų negali iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teismas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad taikant LR CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , turi bÅ«ti įvertinta, kokios apimties, kokių įrodymų, iÅ¡ ko ir kokia tvarka turi bÅ«ti iÅ¡reikalaujama, ar jų reikalavimas iÅ¡ esmės nereiÅ¡kia naujo esminio bylos aplinkybių tyrimo, t. y. ar pagrindinės faktinės ir teisinės bylos aplinkybės nėra atskleistos, o jų apeliacinės instancijos teismas negali atskleisti dėl ribotai pateiktų įrodymų.

20. Nagrinėjant šį ginÄÄ iÅ¡ naujo bÅ«tina nustatyti faktines aplinkybes bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartyje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, o Å¡alims bÅ«tina pateikti papildomus įrodymus, patikslinti ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ bei pateikti atsikirtimus. Ä®vertinusi bylos medžiagÄ , pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teisme teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės nustatinėjamos nebuvo.

Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės sudaro pagrindÄ skundžiamÄ teismo sprendimÄ naikinti visa apimtimi, nes tik iÅ¡tyrus ir įvertinus visas faktines aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumas. Bylinėjimosi iÅ¡laidos 21. GrÄ Å¾inus bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidos Å¡iuo atveju nepriteistinos, nes jų paskirstymo klausimÄ spręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimÄ Å¡ioje byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas n u t a r i a: Panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2018 m. balandžio 17 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai Rasa BartaÅ¡ienė Vytautas Kursevičius Egidijus Mockevičius