2021-07-19 Nr. AB-14644-4-45-3-00206-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3536-525/2021

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00206-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant užsieniečiui H. S. H., jo atstovui advokatui Povilui Vinkleriui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

vertėjui Abdulmecit Zengin,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliečio H. S. H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio H. S. H. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) 2021 m. birželio 14 d. teikimu Nr. (21/26)-7K-692 „Dėl asmens prisistatančio (duomenys neskelbtini) piliečiu H. S. H. sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre“ (toliau – ir Teikimas) kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį H. S. H. (toliau – ir užsienietis, apeliantas) Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. rugsėjo 14 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas užsieniečio prieglobsčio byloje.

2. Užsieniečių registracijos centras nurodė, kad iš Lenkijos Respublikos 2021 m. birželio 12 d. VSAT pareigūnams buvo perduotas (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatęs H. S. H. Aiškinantis minėto užsieniečio teisinę padėtį nustatyta, kad pirmą kartą jis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. gegužės 21 d., buvo sulaikytas, kadangi neturėjo su savimi jokių asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą bei Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimu buvo apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre. Šiuo metu Migracijos departamentas nagrinėja užsieniečio prieglobsčio prašymą skubos tvarka. Užsienietis 2021 m. birželio 11 d. išvyko iš Užsieniečių registracijos centro, buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje, t. y. neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo, neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, todėl Užsieniečių registracijos centras darė išvadą, kad jis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nevykdyti savo, kaip prieglobsčio prašytojos pareigų bei nepaisyti teisės aktų nustatytos išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro tvarkos, ir tikėtina, kad siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali vėl bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jo teisinės padėties. Užsieniečių registracijos centras prašė Teikimą patenkinti visiškai.

3. Užsienietis su Teikimu nesutiko, paaiškino, kad jam Užsieniečių registracijos centre buvo sudarytos blogos sąlygos gyventi, todėl, ieškodamas geresnių gyvenimo sąlygų, jis išvyko iš Užsieniečių registracijos centro, o išvykęs iš Lietuvos, vyko į Vokietiją. Jis asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų neturi ir niekada neturėjo. Jei jam būtų suteikta galimybė gyventi nesulaikytam, bandytų ieškoti geresnių gyvenimo sąlygų.

4. Užsieniečio atstovas prašė užsieniečio nesulaikyti, nes jis yra prieglobsčio prašytojas. Jis yra atvykęs su mažamečiais vaikais, kurie yra pripažintini pažeidžiamais asmenimis. Prašė skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre su galimybe būti šio centro teritorijoje.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. birželio 14 d. sprendimu Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkino – sulaikė užsienietį Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. rugsėjo 12 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

6. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatęs H. S. H. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikoje 2021 m. gegužės 21 d. neteisėtai kirtęs Baltarusijos-Lietuvos valstybės sieną. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, šiuo metu prieglobsčio prašymas yra priimtas ir nagrinėjamas skubos tvarka. Migracijos departamento sprendimu užsienietis buvo apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre. Užsienietis 2021 m. birželio 11 d. išvyko iš Užsieniečių registracijos centro, 2021 m. birželio 11 d. buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje, t. y. neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos, 2021 m. birželio 12 d. buvo perduotas VSAT pareigūnams. VSAT Varėnos pasienio rinktinės 2021 m. birželio 13 d. sprendimu užsienietis sulaikytas iki 48 val.

7. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, H. S. H. yra prieglobsčio prašytojas, galutinis prašymas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas. Užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, jo asmenybė nėra nustatyta.

8. Teismas konstatavo, kad egzistuoja užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punkte: siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

9. Teismas, atsižvelgdamas į 115 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo, vertino, kad duomenų, jog užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra, bet šiai dienai užsieniečio asmenybė nėra nustatyta, todėl jo atžvilgiu negali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė. Be to, jam buvo suteikta galimybė gyventi Užsieniečių registracijos centre, bet jis pažeidė apgyvendinimo sąlygas, išvyko iš Lietuvos Respublikos. Kadangi užsieniečiui negali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonę, Lietuvos Respublikoje jis savarankiškai gyventi negali, todėl teismas Teikimą patenkino.

III. 10. Apeliantas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 14 d. sprendimą ir užsieniečiui pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

11. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

11.1. apelianto asmens tapatybė yra nustatyta. Užsienietis, nors ir nepateikė paso, kitų asmens tapatybės dokumentų, tačiau kompetentinga institucija Migracijos departamentas yra priėmusi apelianto prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, apeliantas yra registruotas Užsieniečių registre. Tai rodo, kad jo asmens tapatybė laikoma nustatyta;

11.2. apeliantas bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, dalyvauja visose procedūrose, geranoriškai teikia informaciją apie save ir savo prašymą. Jis yra nurodęs priežastis, dėl ko jam reikalingas prieglobstis, todėl iš savo pusės yra įvykdęs visas pareigas jos prieglobsčio prašymo motyvams atskleisti. Laikytina, kad jie yra išaiškinti;

11.3. teismas neatsižvelgė ir nepasisakė dėl to, kad apeliantas yra atvykęs su šeima, kurių tarpe – nepilnamečiai vaikai. Sulaikius apeliantą, jis negalėtų rūpinti šeima ir vaikais, o tai prieštarauja principui dėl vaikų interesų atitikimo. Jis būtų apgyvendintas atskirai nuo šeimos. Be to, Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Šiuo atveju apeliantas su šeima, kurioje yra nepilnamečių vaikų, patenka į grupę asmenų, kuriems taikoma padidinta apsauga dėl jų pažeidžiamumo. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo poreikio sulaikyti apeliantą ypatingumo ir specialiųjų sąlygų, kurios būtų tiek reikšmingos ir išimtinės, kad egzistuotų būtinumas sulaikyti apeliantą, atskirti jį nuo šeimos. Sulaikymas apelianto atveju yra nepateisinamas ir neproporcingai griežtas;

11.4. laikytina, jog yra pagrindas apeliantui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, nes yra tenkinamos visos sąlygos, kada ji gali būti skiriama. Atsižvelgiant į teismo keliamus siekius ir abejones, apelianto ir jo šeimos, vaikų geriausius interesus, laikytina, kad šioje situacijoje pagrįstai gali būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta priemonė. Tokiu atveju būtų užtikrintas apelianto buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos minimaliai judėti ir neprarasti ryšio su šeima.

12. Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apelianto apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimą.

13. Užsieniečių registracijos centras, pakartodamas Teikime nurodytas faktines aplinkybes ir jų teisinį įvertinimą, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

13.1. apeliantas į Lietuvos Respubliką atvyko neturėdamas jokio asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento, jis pateikė savo duomenis, kuriuos vėliau keitė kitais duomenimis, kuriais ir buvo registruotas Lietuvos vidaus reikalų ministerijos informacinėje sistemoje Užsieniečių registre. Užsieniečio registracijos pažymėjimas – dokumentas, kuriuo patvirtinama užsieniečio teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir teisė dirbti (jeigu tokia teisė įgyjama). Užsieniečio registracijos pažymėjime įrašomi asmens duomenis iš turimų dokumentų arba iš užsieniečio žodžių. Taigi, nei Užsieniečių registre esantys duomenis, nei Užsieniečio registracijos pažymėjimas nėra ir negali būti laikomi užsieniečio tapatybę patvirtinančiais dokumentais;

13.2. nei Migracijos departamento atliktos prieglobsčio prašytojo apklausos, nei priimto sprendimo nesuteikti prieglobsčio negalima laikyti faktine motyvų nustatinėjimo bei įrodymų pateikimo pabaiga. Šiuo atveju apeliantas turės teisę pateikti paaiškinimus bei su prieglobsčio prašymu susijusius motyvus iki kol, kol nebus priimtas galutinis ir neskundžiamas sprendimas prieglobsčio byloje. Ir nors apeliantas skunde pažymi, kad prieglobsčio prašymo motyvai kompetentingos institucijos yra nustatyti, kadangi apeliantas yra nurodęs kompetentingai institucijai priežastis, dėl ko jam reikalingas prieglobstis, tačiau Lietuvos teismų praktikoje motyvai yra siejami ne su galutinio sprendimo priėmimu kaip tokiu, o su galimybe užsieniečiui pateikti motyvus, juos patikslinti, paaiškinti iki paskutinės teismo instancijos, kurio sprendimas yra neskundžiamas. Jeigu vadovautis apelianto motyvų pateikimo išaiškinimu – jis praras galimybę teikti, papildyti motyvus ir įrodymus iškarto po Migracijos departamento atliktos apklausos;

13.3. apeliantas teigia, kad jį sulaikius jis negali rūpintis savo vaikais, yra atskirtas nuo šeimos, o tai prieštarauja vaikų interesams. Tačiau apeliantas nebendradarbiavo su kompetentingomis institucijomis, nesilaikė Lietuvos Respublikos įstatymų, poįstatyminių aktų laikymasis, ir valstybės institucijų priimtų sprendimų vykdymas. Apeliantas, 2021 m. birželio 11 d. neteisėtai išvykdamas iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares prieglobsčio procedūrai dar nepasibaigus, nevykdė Migracijos departamento sprendimo, kurio jis buvo apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre prieglobsčio prašymo nagrinėjimo laikotarpiui, nevykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.2.13.1. punkto, kuriuo užsieniečiams, turintiems laisvo judėjimo galimybę, buvo nustatytas išėjimo iš Užsieniečių registracijos centro laikotarpis – ne ilgiau nei 2 valandos į parą, sutrukdė Migracijos departamentui priimti sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo bei jį įvykdyti.

Būtent šių veiksmų atlikimas sudaro ypatingą atvejį Įstatymo 114 straipsnio 4 dalies kontekste. Apeliantas nėra atskirtas nuo savo žmonos ir vaikų, kadangi Vilniaus regiono apylinkės teismas yra sulaikęs ir jo žmoną bei apgyvendino kartu su ja jos nepilnamečius vaikus. Minėti užsieniečiai gyvena geriausiomis sąlygomis: yra įsikūrę naujausios statybos pastate, skirtame tik sulaikytoms šeimoms ir moterims, kuriame nėra grotų, jis nėra rakinamas, ir užsieniečiai gali išeiti ir būti lauke 24 val. per parą, yra galimybė ne tik valgyti 3 kartus per parą į minėtą bendrabutį atvežamą maistą, bet ir bendroje virtuvėje pasigaminti patiems.

Vaikų užimtumu rūpinasi socialiniai darbuotojai, tėvams leidus, vaikai prižiūrimi socialinių darbuotojų galės dalyvauti įvairiuose renginiuose, o prasidėjus mokslo metams, jiems bus suteikta galimybė lankyti bendrojo lavinimo įstaigą. Įvertinus tai, kad apeliantas neteistai kirto Lietuvos sieną, neturėjo jokių dokumentų, prisistatė melagingais asmens duomenimis, jo prieglobsčio prašymą Migracijos departamentas nagrinėjo skubos tvarka, kadangi apeliantas pateikė tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar jam gali būti suteiktas prieglobstis bei priėmė sprendimą nesuteikti prieglobsčio, prieglobsčio prašymo metu jis bandė neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, nekyla jokių abejonių dėl to, kad apeliantas piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir jos metu prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis.

Apelianto piktnaudžiavimo faktas yra akivaizdus ir realus. Tokio apelianto elgesio negalima vadinti bendradarbiavimu su valdžios institucijomis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu;

13.4. Teismo diskrecinė teisė yra taikyti arba netaikyti alternatyvias sulaikymui priemones užsieniečių atžvilgiu. Apelianto atžvilgiu pirmosios instancijos teismas tais pačiais motyvais nematė galimybės taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės. Apelianto atžvilgiu yra taikomas judėjimo laisvės apribojimas atsižvelgiant į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos minimalios normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 8 straipsnyje numatytas sąlygas, t. y. jis sulaikytas ne vien dėl to, kad pateikė tarptautinės apsaugos prašymą pagal 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyvą 2005/85/EB, o įvertinus šį atvejį individualiai, laikantis būtinumo ir proporcingumo principų tokio sulaikymo pobūdžio ir tikslo atžvilgiu, jam yra suteiktos visos garantijos į teisminę gynybą nacionaliniame teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sprendimo sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį H. S. H. Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. rugsėjo 12 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Pirmosios instancijos teismas Užsieniečių registracijos centro Teikimą tenkino ir sulaikė užsienietį Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. rugsėjo 12 d., atsižvelgdamas į tai, kad užsienietis, jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu būdamas apgyvendintas VSAT, pažeidė laikino išvykimo iš VSAT tvarką, išvyko iš Lietuvos, ketino vykti į Vokietiją, nes, kaip paaiškino, Lietuvoje jam buvo sudarytos blogos gyvenimo sąlygos. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad esant tokioms aplinkybėms yra didelė tikimybė, jog netaikant sulaikymo, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus. Teismas nurodė, kad nors duomenų, jog užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra, bet šiai dienai užsieniečio asmenybė nėra nustatyta, todėl jo atžvilgiu negali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė.

16. Užsienietis su tokiu teismo sprendimu nesutinka, prašo jį pakeisti ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinti jį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog užsieniečio asmens tapatybė nėra nustatyta, be to neatsižvelgė ir nepasisakė dėl to, kad apeliantas yra atvykęs su šeima, kurių tarpe – nepilnamečiai vaikai, taip pat nepagrįstai jam neskyrė alternatyvios sulaikymui priemonės. Apelianto tvirtinimu, jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, dalyvauja visose procedūrose, geranoriškai teikia informaciją apie save ir savo prašymą.

17. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (liet. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

18. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja anksčiau minėtas Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Įstatymo 7 skyrius reglamentuoja užsieniečių judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje. Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečių judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

19. Byloje nustatyta, kad užsienietis yra pateikęs prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Migracijos departamentas 2021 m. birželio 29 d. sprendimu nesuteikė apeliantui ir jo šeimai prieglobsčio ir nusprendė juos išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį, uždraudžiant jam bei jo žmonai atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus. 2021 m. liepos 14 d. teismo posėdžio metu (21 min. 35 sek.), apelianto atstovas patvirtino, kad terminas minėtam sprendimui apskųsti dar nėra pasibaigęs ir užsienietis pageidauja jį apskųsti teismui. Taigi, galutinis sprendimas dėl užsieniečio prašymo dar nėra priimtas ir jis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas. Tačiau sulaikymas užsieniečiui gali būti taikomas taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai.

20. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, kai jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad prieglobsčio prašytojas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu gali būti sulaikytas tik siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

21. Užsieniečio alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

22. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas sulaikymo klausimas dėl užsieniečio, kuris į Lietuvos Respubliką neteisėtai atėjo ir buvo sulaikytas kartu su žmona ir penkiais mažamečiais vaikais (gim. (duomenys neskelbtini)). Pirmosios instancijos teismo sprendimu jis buvo sulaikytas Užsieniečių migracijos centre iki 2021 m. rugsėjo 12 d.

23. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 181 dalį, pažeidžiamas asmuo – asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pavyzdžiui, nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą). Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Tai reiškia, kad pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų sulaikymo galimybės privalo būti svarstomos tik išimtiniais atvejais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti savaiminio jų taikymo.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti yra Užsieniečių registracijos centro teiginiai, kad apelianto veiksmų atlikimas (2021 m. birželio 11 d. neteisėtas išvykimas iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes, nevykdymas Migracijos departamento sprendimo, kuriuo jis buvo apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre prieglobsčio prašymo nagrinėjimo laikotarpiui, nevykdymas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.2.13.1. punkto) sutrukdė Migracijos departamentui priimti sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo ir jį įvykdyti, bei sudaro ypatingą atvejį Įstatymo 114 straipsnio 4 dalies kontekste. Kaip nustatyta šioje byloje, Migracijos departamentas 2021 m. birželio 29 d. priėmė sprendimą dėl apelianto ir jo šeimai prieglobsčio nesuteikimo, o nagrinėjamu atveju, pirmiausiai, sprendžiant klausimą dėl sulaikymo, turi būti atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų ir šeimos interesus.

25. Pabrėžtina, kad ypač svarbios yra vaiko teisės į sveikatą, sveiką fizinę ir socialinę aplinką, kurias įtvirtina ir ypač akcentuoja Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (toliau – ir Konvencija), Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. Konvencijos 27 straipsnio 1 dalis nurodo, kad valstybės dalyvės pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad nepilnamečiai vaikai – viena iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių, tarptautinė bendrija bei nacionaliniai teisės aktai vaikams nustato padidintos teisinės apsaugos reikalavimus (Konvencijos 3 str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str.), o tai reiškia, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje nagrinėjant skundus dėl užsieniečių judėjimo laisvės ribojimo, yra nuosekliai aiškinama, kad „<...> pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. <…> nors objektyviai aplinkybė, kad prieglobsčio prašytojas, grubiai ignoruodamas aiškius draudimus, bandė be galiojančio kelionės dokumento išvykti iš Lietuvos Respublikos, gali būti pagrindas apriboti jo judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, tarp jų – taikyti sulaikymą, tokia priemonė asmeniui, kuris privalo rūpintis kartu su juo gyvenančiais nepilnamečiais vaikais, kurių gyvenimo sąlygoms tokios priemonės skyrimas jais privalančiam rūpintis asmeniui taip pat turi didelę įtaką, gali būti skiriam tik ypatingu atveju, t. y. kai tiek sulaikymo priemonės pagrindas yra ypatingas (grėsmė valstybės saugumui ar pan.), tiek kai tikrai nėra kitos alternatyvos (asmuo pažeidžia jam skirtą alternatyvią priemonę ar pan.). <…>“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1798-624/2015, 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4929-624/2016).

27. Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, daro išvadą, kad asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, ir šeimos, kurioje yra nepilnamečių užsieniečių, nariai gali būti sulaikyti tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką. Be to, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4853-442/2018).

28. Įvertinusi minėtą aplinkybių visetą, teisinį reguliavimą ir nurodytą teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra duomenų, patvirtinančių, jog šiuo metu egzistuoja ypatingos aplinkybės, kurios galėtų sudaryti pagrindą užsieniečiui taikyti tokį griežtą laisvės apribojimą kaip sulaikymas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai nepagrįstai nesprendė, kad šioje situacijoje pakaktų taikyti alternatyvias sulaikymui priemones, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keistinas, užsieniečiui skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Užsieniečio (duomenys neskelbtini) piliečio H. S. H. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 14 d. sprendimą pakeisti ir skirti (duomenys neskelbtini) piliečiu H. S. H., gim. (duomenys neskelbtini), prisistatančiam asmeniui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. rugsėjo 12 d.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė