f532914e-68ea-4e87-9c2f-7eb3edbbe886 · Regionų administracinis teismas

?S P R E N D I M A S Administracinė byla Nr. I-6560-505/2018 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01523-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 51.5;55.1.1 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 6 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui S. K., nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas S. K. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, priteisti 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde (b. l.

2) nurodė, kad jis Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN) laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. atliko bausmę 3 bÅ«ryje teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis. Akcentavo, jog gyvenamasis plotas buvo labai mažas, jį dar labiau mažino buvę baldai, dėl to pareiÅ¡kėjas patyrė nepatogumus, diskomfortÄ , emocinę depresijÄ , baimę aplinkai. Gyvenamosiose patalpose neužtikrintas natÅ«ralus apÅ¡vietimas, trÅ«ko spintelių, pakabų rÅ«bams pasikabinti.

Gyvenamųjų patalpų langai buvo nesandarūs, sulūžę, be rankenų, būrio tualeto durelės buvo be spynelių, tekdavo prilaikyti ranka, kad neatsidarytų, trūko šiukšlių dėžių, prausyklose nebuvo lentynėlių, trūko veidrodžių. Alytaus PN dušai buvo nehigieniški, nebuvo kilimėlių ar grotelių, nebuvo veidrodžių ir lentynėlių higienos reikmenims susidėti. 3 būrio virtuvėlėje nebuvo indų džiovyklų, rankšluosčių, pakabų, garų surinktuvo, valymo inventoriaus, trūko elektrinių viryklių.

Gyvenamosiose patalpose buvo matyti pelėsio židiniai, ne kartÄ matyta graužikų, jaučiama drėgmė. Prašė skundÄ tenkinti. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ (b. l. 6-11) nurodė, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta teisės aktuose numatyta minimali gyvenamojo ploto norma. Be to, reikÅ¡minga aplinkybė yra ta, kad pareiÅ¡kėjas bausmę atliko pataisos namuose, t. y. įstaigoje, kuri nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga.

Pabrėžė, kad Alytaus pataisos namuose visos nuteistųjų gyvenamosios patalpos yra ne kamerų tipo, o bendrabučių tipo, kur nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys, nelydimi pareigūno, laisvai judėti įstaigos teritorijoje, t. y. gali vaikščioti tiek patalpose, tiek lauke, gyvena miegamuosiuose, kurie nerakinami, gali sportuoti pataisos namų teritorijoje įrengtose krepšinio (viena su medine, kita - su asfalto danga), futbolo (viena su natūralia, kita - su dirbtine danga), tinklinio, pliažo tinklinio aikštelėse.

Be to, įrengti sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, nuteistieji gali dirbti Å«kio brigadoje (87 etatai, pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymo dėl priėmimo į darbÄ nebuvo pateikęs), dvasiÅ¡kai tobulėti ir lankytis nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje (dėl ligos) ar užsiimti kita pataisos namuose leistina, prasminga veikla. Be viso to, nuteistųjų užimtumas vykdomas įtraukiant juos į įvairias socialinės reabilitacijos programas, kurių pataisos namuose yra trylika.

Taigi, tik nuo nuteistojo noro, teisingo prasmingos veiklos susiplanavimo, priklauso ar jis dienas leidžia tÅ«nodamas miegamojoje patalpoje, ar užsiima naudinga sau, konstruktyvia, prasminga veikla. PareiÅ¡kėjas teigia, kad baldai ir tualetai esantys kamerose užima vietÄ ir taip nuteistiesiems tenka mažiau gyvenamojo ploto. Alytaus pataisos namai su Å¡iais pareiÅ¡kėjo argumentais nesutinka, nes Å¡iuo metu galiojantys teisės aktai nereglamentuoja gyvenamojo ploto pataisos įstaigose skaičiavimo su baldais ar be jų.

Vadovaujantis LR teisingumo ministro 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi norma, bendrabučio miegamieji buvo aprÅ«pinti geros kokybės baldais, kurių bÅ«klė gera. Ginčo laikotarpiu 3 bÅ«ryje buvo 3 virtuvėlės, kuriose buvo 5 viryklės, indų džiovyklės, pakabos rankÅ¡luosčiams, garų surinkėjai. Nuteistieji galėjo pasigaminti maistÄ virtuvėlėse patys, tačiau didelė dauguma maistÄ valgo pataisos namų valgykloje. 2016 m. gruodžio 9 d.

Alytaus visuomenės sveikatos centras pateikė tikrinimo aktÄ , kuris apėmė visas Alytaus PN patalpas, iÅ¡vadoje pažeidimų dėl higienos normos HN 134:2015 reikalavimų nenustatyta. 2018 m. liepos mėnesį pradėti 2 bendrabučio rekonstrukcijos darbai. Tualetai ir duÅ¡ai atskirti sienelėmis. Visuose sanitariniuose ir higienos mazguose įrengtos praustuvės, veidrodis, tualeto reikmenų spintelės. BÅ«riuose ir uždaros zonos kamerose įrengtos prausyklos ir tualetai yra geros bÅ«klės, jie nuolat prižiÅ«rimi.

PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nesikreipė. Alytaus PN yra sudarę sutartį su V.Mulersko IÄ®, įstaigoje pagal poreikį atliekančiÄ dezinfekcijos, dezinsekcijos bei deratizacijos darbus. PareiÅ¡kėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. PareiÅ¡kėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.

Nenustačius ir neįrodžius Å¡ių bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas. Å ios aplinkybės taip pat leidžia teigti, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iÅ¡ valstybės. Prašė skundÄ atmesti. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad jam atliekant bausmę nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2018 m. gegužės 29 d.

Alytaus PN bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į bausmės atlikimÄ tinkamomis sÄ lygomis. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog gyvenamosiose patalpose trÅ«ko gyvenamojo ploto normos. Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad atsakovas arba jo pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimÄ .

Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007). Kadangi neturtinė žala kildinama iÅ¡ netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo Alytaus PN sÄ lygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal jo praktikÄ tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ .

Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumÄ â€œ 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su3straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr.

Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001-04-21 sprendimÄ P. prieÅ¡ GraikijÄ pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (žr., pvz., LVAT 2013-12-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).

Netinkamas laikymo sÄ lygas pareiÅ¡kėjas grindžia ploto trÅ«kumu gyvenamosiose patalpose. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, o 111.2. punkte numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui.

Teismas taip pat pažymi, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į Å¡ių taisyklių 111.1 ir 111.2. punkte įtvirtintÄ minimaliÄ pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčiÄ tekti gyvenamųjų patalpų ploto normÄ neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).

Kadangi teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas patalpos plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Objektyvių duomenų apie konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo tam tikroje gyvenamojoje patalpoje metu joje buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus.

Iš byloje pateiktų duomenų (b. l.

6) matyti, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. buvo paskirtas į 3 bÅ«rį 2 miegamÄ jį, kurio plotas 45,64 kv. m, įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,80 kv. m. Minėti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo teisė į 3,1 kv. m plotÄ ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta, todėl pareiÅ¡kėjo argumentas dėl jam tekusio per mažo gyvenamojo ploto, atmestinas, kaip nepagrįstas. Dėl pareiÅ¡kėjo argumento, kad gyvenamųjų plotÄ taip pat užėmė baldai, teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)) pažymėta, kad, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros (gyvenamosios patalpos) ploto turėtų bÅ«ti atimtas tik sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros (gyvenamosios patalpos) plotÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Todėl teismas pareiÅ¡kėjo argumentÄ , kad apskaičiuojant jam tekusį plotÄ bÅ«tina iÅ¡skaičiuoti baldų užimamÄ plotÄ , vertina kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjas teigė, jog gyvenamosiose patalpose neužtikrintas natÅ«ralus apÅ¡vietimas, matėsi pelėsio židiniai, buvo juntama drėgmė. PareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl Alytaus PN patalpų, kuriose jis buvo apgyvendintas, buvusios blogos ventiliacijos, apÅ¡vietos. Byloje nepateikta įrodymų, t. y.

Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (dėl konkrečių gyvenamųjų patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo apgyvendintas pareiÅ¡kėjas), kurie suraÅ¡omi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-606 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. V-946 „Dėl tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintu reglamentu. Todėl teismas, vertindamas į bylÄ pateiktus dokumentus, negali vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad pareiÅ¡kėjas dėl gyvenamosiose patalpose buvusios blogos ventiliacijos, apÅ¡vietos galėjo patirti papildomus nepatogumus.

Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų praÅ¡ymus, praneÅ¡imus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytÄ kontroliuojamų sričių sÄ raÅ¡Ä . Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų (blogos ventiliacijos, apÅ¡vietos) buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl gyvenamosiose patalpose buvusios ventiliacijos, apÅ¡vietos neatitikimo teisės aktais nustatytoms normoms, laikytini nepagrįstais.

Taip pat nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus, rÅ«pestingas ir protingas asmuo, bylai aktualiu terminu bÅ«tų apie netinkamÄ apÅ¡vietÄ , drėgmę, pelėsį informavęs įstaigos administracijÄ . Å iuo metu patikrinti anksčiau buvusias gyvenamÄ sias sÄ lygas nėra objektyvios galimybės. Dėl to pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamos apÅ¡vietos, drėgmės buvimo laikytini nepagrįstais ir atmestini (ABTÄ® 56 str.). Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas tik konstatavo minėtus pažeidimus ir visiÅ¡kai nepagrindė Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, nes teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (sveikatos pablogėjimo, iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io. PareiÅ¡kėjo teigimu, gyvenamosiose patalpose buvo tarakonų ir pelių. Pagal Higienos normos Higienos normos HN 134:2015 20 punktÄ , laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pataisos įstaiga yra sudariusi 2013 m. sausio 30 d. sutartį su V.Mulersko IÄ® (b. l. 18-21), kuri pratęsta 2014 m. sausio 8 d. (b. l. 22). Å ia sutartimi kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo atlikti kenkėjų deratizacijos ir dezinsekcijos darbus. Byloje nėra jokių duomenų, kad sutartiniai įsipareigojimai nebÅ«tų vykdomi. Taigi, teismo nuomone, nėra pagrindo tikėti deklaratyviomis, jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstomis abstrakčiomis aplinkybėmis siejamomis su antisanitarinėmis sÄ lygomis dėl parazitų buvimo.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog gyvenamosiose patalpos trÅ«ko spintelių, pakabų rÅ«bams pasikabinti. PareiÅ¡kėjas į bylÄ jokių Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų (pvz. raÅ¡ytų, bet neįteiktų skundų, raÅ¡ytinių liudytojų parodymų ir pan.) nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ ar pataisos namų administracijÄ dėl baldų, pakabų trÅ«kumo, o pataisos namų administracija bÅ«tų atsisakiusi tokį praÅ¡ymÄ tenkinti.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, jokiais faktiniais duomenimis nepagrįsti pareiškėjo abstraktūs tvirtinimai apie tai, kad trūko spintelių, pakabų rūbams pasikabinti, todėl šie skundo argumentai vertintini, kaip deklaratyvaus pobūdžio teiginiai ir atmestini. Skunde pareiškėjas minėjo, kad būrio tualeto durelės buvo be spynelių, tekdavo prilaikyti ranka, kad neatsidarytų, trūko šiukšlių dėžių, prausyklose nebuvo lentynėlių, trūko veidrodžių.

Alytaus PN dušai buvo nehigieniški, nebuvo kilimėlių ar grotelių, nebuvo veidrodžių ir lentynėlių higienos reikmenims susidėti. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose „Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose“ (toliau – Norma) nurodyta, jog prausykloje, tualete turi būti įrengta: lentynėlė asmens higienos priemonėms – po 1 vnt. virš kiekvienos praustuvės, sieninis veidrodis – po 1 vnt. virš kiekvienos praustuvės, šiukšlių dėžė – 1 vnt. prie kiekvieno klozeto (unitazo) (Normos 7.1, 7.3 punktai), dušo patalpoje turi būti įrengta: kilimėlis arba grotelės – 1 vnt. prie kiekvienos sėdimos vietos, veidrodis – 1 vnt., lentynėlė higienos priemonėms – 1 vnt. prie kiekvieno dušo čiaupo (galvutės) (Normos 13.3, 13.4, 13.6 punktai).

Atsakovės atstovas nepateikė duomenų apie ginčo laikotarpiu 3 bÅ«ryje prausykloje, tualete, duÅ¡o patalpoje įrengtas lentynėles higienos priemonėms, veidrodžius, Å¡iukÅ¡lių dėžes. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ savo praktikoje yra konstatavęs, kad Å¡io pobÅ«džio ginčuose ne visada galima pritaikyti affirmanti incumbit probatio (tas, kas teigia, turi tai įrodyti) principÄ , nes tam tikrais atvejais tik atsakovas turi prieigÄ prie informacijos, galinčios atmesti ar paneigti konkrečius teiginius (žr., pvz., 2011 m. sausio 11 d. sprendimÄ byloje H. prieÅ¡ RumunijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 2573/03), todėl pareiÅ¡kėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtÄ neturtinę žalÄ (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimÄ byloje N. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42255/04, 37 paragrafas; 2009 m. spalio 15 d. sprendimÄ byloje A. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 33470/03, 82 paragrafas; 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30422/03, 35 paragrafas; 2006 m. birželio 1 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ RusijÄ , Nr. 4171/04, 20 paragrafas).

Kadangi pareiga paneigti pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 858-977/2013). Pastebėtina, kad laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).

Iš atsakovės atstovo pateiktų fotografijų matyti, jog dušo patalpoje įrengtos grotelės ir guminiai kilimėliai, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini, kaip ir atmestinas argumentas dėl tualeto patalpoje neįrengtų rakinamų durelių, kadangi teisės aktai nenumato pareigos įrengti spyneles tualeto durelėse. Kadangi nėra galimybės nustatyti lentynėlių asmens higienos priemonėms susidėti, veidrodžių šiukšlių dėžių įrengimo prausykloje, tualete ir dušo patalpoje Normoje nurodytam atitinkamam inventoriaus įrengimui, todėl pripažintinos pagrįstomis pareiškėjo skundo aplinkybės dėl jo neaprūpinimo kietuoju inventoriumi.

Pareiškėjo teigimu, 3 būrio virtuvėlėje nebuvo indų džiovyklų, rankšluosčių, pakabų, garų surinktuvo, valymo inventoriaus, trūko elektrinių viryklių. Normos 2.4 punkte numatyta, kad bendrabučio gyvenamosios patalpos virtuvėlėje turi būti įrengta elektrinė viryklė – 1 vnt. esant techninėms galimybėms, valymo inventorius: šepetys (šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės – 1 komplektas (2.6 punktas), garų surinktuvas – 1 vnt. esant poreikiui ir techninėms galimybėms (2.8 punktas), sieninė rankšluosčio pakaba – 2 vnt. (2.10 punktas), indų džiovykla – 1 vnt. (2.11 punktas).

Atsakovės atstovas nepateikė pareiÅ¡kėjo teiginius patvirtinančių įrodymų, todėl pripažintinos pagrįstomis pareiÅ¡kėjo skundo aplinkybės dėl jo neaprÅ«pinimo kietuoju inventoriumi. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų patyrė nepatogumus, diskomfortÄ , emocinę depresijÄ , baimę aplinkai, tačiau įrodymų, jog bÅ«damas Alytaus PN jis kreipėsi į Sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ nepateikė. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos Nr. 13-A/2017/3917 266/2018 įrašų matyti, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus PN sveikatos priežiÅ«ros specialistus kreipėsi dėl rankų pirÅ¡tų tinimo, konstatuota alergija Å¡alčiui, skirtas gydymas (b. l. 49, 52).

Duomenų, jog pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų Psichologinės tarnybos skyrių specialistus, nepateikta (jų nepateikė nei pareiÅ¡kėjas, nei atsakovės atstovas). Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ praktikÄ dėl tinkamo asmenų kalinimo, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Alytaus PN per pareiÅ¡kėjo nurodytÄ laisvės atėmimo atlikimo Å¡ioje įstaigoje laikÄ neužtikrino jam teisės aktais reglamentuoto aprÅ«pinimo kietuoju inventoriumi, todėl konstatuotina, kad Alytaus PN pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam tinkamomis, sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo iÅ¡vadai jog atsakovo pareigÅ«nų elgesys su pareiÅ¡kėju galėtų bÅ«ti vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme, tačiau teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų (materialinio buitinio aprÅ«pinimo), pažeidimų trukmę ir mastÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų kalinamas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sÄ lygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymo numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.).

CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99).

Ä®rodymų, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, į bylÄ nepateikta. Ä®vertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sÄ lygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ . Tokiu bÅ«du pripažintina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sÄ lygas (materialinio buitinio aprÅ«pinimo), o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 56 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo S. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo S. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas (materialinio buitinio aprÅ«pinimo) buvo pažeista, o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Daina Kukalienė