2025-08-27 Nr. AB-13277-3-61-3-02864-2025-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-755-821/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02864-2025-2

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugpjūčio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ivetos Pelienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „IS Group“ skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas mažoji bendrija (toliau – ir MB) „IS Group“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2025 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V4-68 „Dėl poveikio priemonių nemokumo administratoriams UAB „Nemokumo sprendimai“, MB „IS Group“, R. D. ir V. K. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) arba pakeisti poveikio priemonę į švelnesnę.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti ginčijamo Įsakymo galiojimą iki galutinio sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje. Pareiškėjas nurodė, kad paskirta nuobauda sukuria teisines pasekmes dar iki ginčo šioje byloje išnagrinėjimo. Pasak pareiškėjo, priėmus sprendimą pritaikyti poveikio priemonę – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimas 9 mėn. laikotarpiui, jau yra vykdomas ir tokia teisė jau yra apribota, o netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir nesustabdžius ginčijamo Įsakymo galiojimo iki bylos išnagrinėjimo, vėliau teismui net ir tenkinus skundą, visiškai atkurti iki tol buvusią teisinę padėtį būtų neįmanoma. Pareiškėjas teigė, kad byla bus išspręsta po daugiau nei 1 metų, kai jau numatytos nuobaudos galiojimo terminas bus pasibaigęs, todėl bylos išsprendimas iš esmės gali būti nebetikslingas ir realiai negalėtų apginti pareiškėjo teisių. Pareiškėjas akcentavo, kad susidarius tokiai situacijai jis nebeturėtų galimybės vykdyti profesinės veiklos, administruoti naujus bankroto procesus ir gauti pajamas. Pareiškėjas tvirtino, kad jeigu būtų tenkintas skundo reikalavimas, nebūtų įmanoma jo sugrąžinti į padėtį, buvusią iki Įsakymo priėmimo, nebūtų įmanoma atkurti iki tol buvusios padėties, taip pat pažymėjo, jog žalos atlyginimo galimybės būtų apribotos, nes tiksliai apskaičiuoti ir kompensuoti pareiškėjui padarytą turtinę žalą (negautas pajamas) gali būti iš esmės neįmanoma. Pareiškėjas paaiškino, kad administruoja tik vieną įmonę – bankrutuojančią uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir BUAB) „Kevin EU“, o visos jo pajamos yra gaunamos iš nemokumo administratoriaus veiklos ir tai yra vienintelė pareiškėjo veikla, be to, jokios kitos veiklos jis nevykdo. Pasak pareiškėjo, jis nesugebės išsilaikyti administruodamas tik vieną įmonę, taigi, galbūt ir bankrutuos, todėl Įsakymo vykdymas neabejotinai esmingai paveiks pareiškėjo vienintelę veiklą ir finansus.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 26 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą, tenkino prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdė Tarnybos direktoriaus Įsakymo dalies galiojimą dėl nemokumo administratoriui MB „IS Group“ skirtos poveikio priemonės – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 9 mėn. laikotarpiui.

Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sutiko su prašymo argumentais, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir pareiškėjui netekus teisės verstis nemokumo administravimo veikla, tai neabejotinai sukeltų negrįžtamas ir sunkias finansines pasekmes netekus pajamų šaltinio (nėra duomenų, kad pareiškėjas turi kitų pajamų), kas galbūt privestų pareiškėją prie bankroto. Teismas taip pat akcentavo, kad jam šioje byloje priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, ši padaryta žala būtų negrįžtama, nebūtų įmanoma pareiškėjo sugrąžinti į padėtį, buvusią iki Įsakymo priėmimo, nebūtų įmanoma atkurti iki tol buvusios padėties.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-598-502/2020 ir 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartį byloje Nr. eAS-582-556/2024), nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas patenkins pareiškėjo skundą, tiksliai apskaičiuoti ir kompensuoti pareiškėjui padarytą turtinę žalą (negautas pajamas) ir atkurti iki tol buvusią teisinę padėtį gali būti iš esmės neįmanoma, į teismą besikreipiančiam asmeniui tokiu atveju turi būti taikoma laikinoji apsauga, jog nebūtų pažeisti jo interesai, nebūtų padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala vykdant administracinį sprendimą, kurio galiojimas kvestionuojamas nurodant svarbius argumentus.

Teismas pažymėjo, jog atlikus preliminarų (prima facie) pareiškėjo skundo pagrįstumo įvertinimą, nenustatyta, kad jo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti (pavyzdžiui, jeigu skunde būtų nenurodomos faktinės aplinkybės ir pan.) ir kad jam palankaus teismo sprendimo priėmimas yra visiškai neįmanomas. Todėl teismas sprendė, jog yra pagrindas laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sustabdyti Tarnybos direktoriaus Įsakymo dalies galiojimą dėl teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 9 mėn. laikotarpiui.

III. Atsakovas Tarnyba atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 26 d. nutarties dalį dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tenkinimo ir išspręsti klausimą iš esmės.

Atsakovas teigia, kad pareiškėjo nurodyti teiginiai apie galimas būsimas pasekmes yra abstraktaus pobūdžio ir nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Pasak atsakovo, pareiškėjo pateikti argumentai iš esmės susiję su galimu ūkinės veiklos nutraukimu bei pajamų praradimu, tačiau šios aplinkybės nėra pakankamai įrodytos. Atsakovas tokius argumentus vertina kritiškai ir mano, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai išanalizavo faktines bylos aplinkybes bei taikytiną teisinį reguliavimą, taip pat netinkamai vertino pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, todėl nepagrįstai nusprendė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Atsakovo nuomone, kritiškai vertintini pareiškėjo argumentai, kad tokio poveikio priemonės pritaikymas ir reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymas gali būti pražūtingas įmonei, kuri negalės toliau vykdyti veiklos, gauti pajamų, nes iš Tarnyboje esančių duomenų matyti, jog nemokumo administratorius šiuo metu administruoja vieną įmonę – BUAB „Kevin EU“. Todėl atsakovo nuomone, vertinant užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą, pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti teisinį reguliavimą, t. y. kad teisės aktai nedraudžia nemokumo administratoriui, net kai jam ir yra pritaikyta poveikio priemonė – teisės būti paskirtiems nemokumo administratoriais administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimas, vykdyti veiklos, tad pareiškėjas ir toliau gali vykdyti nemokumo administratoriaus veiklą, t. y. užbaiginėti jau pradėtus (turimus) nemokumo administravimo procesus per tuos 9 mėn., kai jam bus taikoma poveikio priemonė – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriui administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimas 9 mėn. laikotarpiui, ir gauti iš to pajamų.

Atsakovas pažymi, kad iš Tarnybos turimų duomenų matyti, jog pareiškėjo vadovė yra kvalifikuota savo srities specialistė, kuriai teisės aktuose nustatyti specialieji kvalifikaciniai reikalavimai bei kuri disponuoja ilgamete profesine patirtimi (į nemokumo administratorių sąrašą įrašyta 2015 m. birželio 9 d.). Dėl to, atsakovo vertinimu, asmuo turi realią galimybę panaudoti turimas profesines žinias ir įgūdžius kitose profesinės veiklos srityse, nes pareiškėjas savo veiklą deklaruoja kaip gana plačią – konsultacijų paslaugos, todėl nurodyta žala nelaikytina nei neatitaisoma, nei negrįžtama.

Atsakovas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nesigilino į situaciją ir teisinį reguliavimą, netinkamai vertino pareiškėjo nurodytus paaiškinimus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog teismui nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir pareiškėjui netekus teisės verstis nemokumo administravimo veikla, tai neabejotinai sukeltų negrįžtamas ir sunkias finansine pasekmes netekus pajamų šaltinio (nėra duomenų, kad pareiškėjas turi kitų pajamų), kas galbūt privestų pareiškėją prie bankroto, taip pat kad teismui šioje byloje priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, ši padaryta žala būtų negrįžtama, nebūtų įmanoma pareiškėjo sugrąžinti į padėtį, buvusią iki Įsakymo priėmimo, nebūtų įmanoma atkurti iki tol buvusios padėties.

Atsakovas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS248-687/2007, tačiau minėta nutartis yra daugiau kaip 15 metų senumo ir Tarnyba neturi galimybės jos pažiūrėti, nes tikėtina ji nėra skaitmenizuota, o 2007 m. galiojęs Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas numatė visiškai kitokį drausminės atsakomybės reglamentavimą, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar pirmosios instancijos teismas rėmėsi aktualia ir šiai bylai taikytina teismų praktika.

Atsakovo įsitikinimu, akivaizdu, kad pareiškėjas nepagrindė galinčios kilti didelės žalos, jo nurodytos neigiamos pasekmės yra tik tikėtinos, o teiginiai iš esmės deklaratyvaus pobūdžio.

Atsakovas pažymi, jog už teisės pažeidimus skirtos poveikio priemonės yra proporcingos teisės pažeidimui ir atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, nevaržo akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas ir sudarymas sąlygų pareiškėjui toliau vykdyti nemokumo administravimo veiklą užkirstų kelią pasiekti poveikio priemonės skyrimu siekiamus tikslus. Be to, pareiškėjui skirta poveikio priemonė yra riboto poveikio – ji neuždraudžia pareiškėjui vykdyti kitų rūšių veiklos ar uždirbti pajamų, taip pat dirbti nemokumo administratoriaus darbą, t. y. vykdyti iki poveikio priemonės taikymo turimas (gautas) nemokumo administravimo procedūras ir gauti iš to pajamų.

Atsakovo vertinimu, pareiškėjas savo argumentus grindžia iš esmės bendro pobūdžio svarstymais, subjektyvia nuomone ir pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą, t. y. kad, netaikius šių priemonių, jam būtų padaryta žala arba būtų apsunkintas ar neįmanomas būsimo teismo sprendimo įvykdymas.

Atsakovas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai pritaikė pareiškėjo prašytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, be to, teismas nepateikė aiškaus, objektyviais duomenimis pagrįsto vertinimo, kodėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje byloje laikytinas būtinu, todėl egzistuoja pagrįstas pagrindas tenkinti atskirąjį skundą, panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir šį klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjas MB „IS Group“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 26 d. nutarties dalį dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tenkinimo palikti nepakeistą.

Pareiškėjas pakartoja faktines bylos aplinkybes, prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę išdėstytus argumentus ir pažymi, kad pareiškėjo administruojamos įmonės BUAB „Aiseto dvaras“ 100 proc. įmonės BUAB „Aiseto dvaras“ kreditorių pritarė nemokumo administratoriaus veiksmams – balsavo už ataskaitos patvirtinimą, galutinės ataskaitos patvirtinimą, pritarė pasiūlymui dėl turto pardavimo, nepageidavo, jog būtų reiškiami kokie nors ieškiniai (dėl sandorių ginčijimo, žalos atlyginimo ar pan.). Pareiškėjo teigimu, BUAB „Aiseto dvaras“ vienintelis kreditorius niekada neturėjo jokių pretenzijų, taip pat pritarė bankroto proceso veiksmams, prieštaravo, kad būtų atliekami kokie nors papildomi proceso veiksmai, prieštaravo administravimo bet kokiems papildomiems veiksmams, todėl nebuvo jokių kreditorių, kurių interesus pareiškėjui reikėjo ginti. Pasak pareiškėjo, vertinant Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – ir JANĮ) nustatytą reguliavimą, nemokumo administratorius neturi pareigos per prievartą ginti kreditoriaus interesus, kai pats kreditorius kategoriškai jų ginti nepageidauja ir jokio savo teisių pažeidimo nemato. Be kita ko, net jeigu būtų konstatuotas pažeidimų buvimas (su kuo pareiškėjas nesutinka), tai skiriant nuobaudą būtina atsižvelgti, kad kreditoriams jokia reali žala nekilo (kreditoriai pritarė visiems pareiškėjo veiksmams). Taigi, pareiškėjo įsitikinimu, Tarnybos nebuvo nustatyta, jog nurodomi pažeidimai būtų sukėlę didelių neigiamų pasekmių (jokių neigiamų pasekmių nesukėlė), nenustatyta, kad nurodomi pažeidimai būtų turėję didelės įtakos bankroto proceso operatyvumui (BUAB „Aiseto dvaras“ bankroto procesas yra užbaigtas) ir jokios realios žalos BUAB „Aiseto dvaras“ ir jo kreditoriams padaryta nebuvo (minėtos įmonės bankroto procesas yra užbaigtas, kreditoriai jokių pretenzijų pareiškėjui neturėjo ir neturi).

Pareiškėjas tvirtina, kad Tarnyba, priimdama Įsakymą, neįsitikino, jog poveikio priemonė skiriama įvertinus ir įsitikinus, kad ji yra teisinga ir atitinka proporcingumo principo reikalavimus, be to, Tarnyba privalo įvertinti ir tai, ar nuobaudos skyrimas yra adekvatus padarytam nemokumo administratoriaus pažeidimui. Pareiškėjo nuomone, Tarnyba nesilaikė nurodytų principų ir poveikio priemonę paskyrė visiškai neadekvačią ir neproporcingą padarytam pažeidimui. Todėl vien tai, kad pareiškėjui buvo skirta neadekvati ir neproporcinga poveikio priemonė, sudaro pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, siekiant išvengti nepataisomos ir negrįžtamos žalos pareiškėjui, jo veiklai bei reputacijai. Pareiškėjas akcentuoja, kad jo veikla yra griežtai reglamentuota, susijusi su profesiniu pasitikėjimu ir reputacija, todėl bet kokie nepagrįsti ar per griežti apribojimai sukelia ne tik finansinių, bet ir profesinės žalos padarinių, kurių neįmanoma ištaisyti vien priėmus palankų sprendimą ateityje.

Pareiškėjas nesutinka su Tarnybos pateiktas argumentais, kad skirta poveikio priemonė neriboja jo darbo, nes neva pareiškėjas gali dirbti kitą darbą ir vykdyti iki poveikio priemonės taikymo turimas (gautas) nemokumo administravimo procedūras ir gauti iš to pajamų. Pasak pareiškėjo, apribojimas būti paskirtam naujose juridinių asmenų nemokumo bylose realiai reiškia esminį veiklos apimties sumažėjimą, kadangi beveik visos pareiškėjo pajamos yra generuojamos iš naujai paskiriamų procedūrų, todėl poveikio priemonės pritaikymas iš esmės tiesiogiai riboja pareiškėjo pajamas, trukdo palaikyti veiklos tęstinumą, apriboja galimybes jam dalyvauti konkursuose. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pas jį dirba dar vienas darbuotojas, kuriam privalo mokėti atlyginimą, o pritaikius poveikio priemonę pareiškėjas nesugebės mokėti atlyginimo, bus priverstas atleisti darbuotoją, išmokėti išeitines kompensacines, todėl poveikio priemonės pritaikymas yra pražūtingas pareiškėjui.

Pareiškėjas teigia, jog jis neginčija, kad jo vadovė yra kvalifikuota specialistė, tačiau pažymi, jog nuo 2015 m. pagrindinė jos veikla buvo ir yra bankroto procesų administravimas. Be to, pareiškėjas nurodo, kad minėta vadovė yra licencijuota nemokumo administratorė, turinti specialius kvalifikacinius reikalavimus būtent šiai sričiai, o tai, jog pareiškėjas nurodo konsultacines paslaugas kaip vieną iš veiklos rūšių, nereiškia, kad ši veikla realiai vykdoma ar jog ji galėtų užtikrinti pajamas, prilyginamas su pagrindine – nemokumo administravimo – veikla. Pareiškėjas tvirtina, kad konsultacinės paslaugos nėra pagrindinė veikla ir neužtikrina finansinio stabilumo ir veiklos tęstinumo. Pasak pareiškėjo, jo pajamos tiesiogiai priklauso nuo naujų priskirtų administruojamų įmonių, o jei per 9 mėn. nebus paskirta nė viena byla ir baigsis turima nemokumo administravimo procedūra, pareiškėjas neteks pagrindinio pajamų šaltinio.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad dėl nepagrįstos ir neproporcingos poveikio priemonės jam kyla reali ir neatitaisoma žala, kurios vėlesnis galbūt palankus teismo sprendimas nebegalės panaikinti. Taigi, net jei teismas pripažintų, kad Tarnybos sprendimas buvo nepagrįstas, per 9 mėn. laikotarpį padaryti profesinės ir finansinės žalos padariniai jau būtų įvykę, todėl yra būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti poveikio priemonės taikymą iki kol byla bus išnagrinėta iš esmės, siekiant užkirsti kelią negrįžtamai žalai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjimo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 26 d. nutarties dalies, kuria nuspręsta tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti Tarnybos direktoriaus Įsakymo dalies galiojimą dėl MB „IS Group“ skirtos poveikio priemonės – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 9 mėn. laikotarpiu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje yra išvardytos taikytinos reikalavimo užtikrinimo priemonės, tarp jų – ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas (3 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.

Šiame kontekste pabrėžtina, kad asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, kad neatidėliotinas administracinio sprendimo įvykdymas gali nepataisomai paveikti asmens interesus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-735/2014; 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-124-261/2020).

Nagrinėjamu atveju Įsakymu pareiškėjui buvo skirta JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta poveikio priemonė – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimas 9 mėnesiams.

Įvertinusi pareiškėjo skundo argumentus, kuriais grindžiama reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybė, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas pagrindė reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę.

Pareiškėjas teigė, kad jam 9 mėnesių laikotarpiui apribojus teisę administruoti nemokumo procesus, jis nebeturėtų galimybės vykdyti profesinės veiklos, administruoti naujus bankroto procesus ir gauti pajamas. Pareiškėjas taip pat akcentavo, kad jeigu būtų tenkintas skundo reikalavimas, nebūtų įmanoma jo sugrąžinti į padėtį, buvusią iki Įsakymo priėmimo, nebūtų įmanoma atkurti iki tol buvusios padėties, o žalos atlyginimo galimybės būtų apribotos, nes tiksliai apskaičiuoti ir kompensuoti pareiškėjui padarytą turtinę žalą (negautas pajamas) gali būti iš esmės neįmanoma. Pareiškėjas nurodė, kad administruoja tik vieną įmonę – BUAB „Kevin EU“, o visos jo pajamos yra gaunamos iš nemokumo administratoriaus veiklos ir tai yra vienintelė pareiškėjo veikla, be to, jokios kitos veiklos jis nevykdo. Pasak pareiškėjo, jis nesugebės išsilaikyti administruodamas tik vieną įmonę, taigi, galbūt ir bankrutuos, todėl Įsakymo vykdymas neabejotinai esmingai paveiks pareiškėjo vienintelę veiklą ir finansus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo esmę, pareiškėjo prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, pareiškėjo argumentus dėl galbūt kilsiančios neatitaisomos žalos, daro išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė būtinosios sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos. Pareiškėjui nepanaikinta teisė administruoti nemokumo procesus, jis, kaip atskirajame skunde nurodė atsakovas, šiuo metu administruoja vieną įmonę – BUAB „Kevin EU“.

Pažymėtina, jog prašymai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones panašaus pobūdžio bylose ir panašiomis aplinkybėmis buvo atmesti ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose bylose (žr., pvz., 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-317-662/2025; 2025 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-342-492/2025; 2025 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-405-968/2025; 2025 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-442/2025), nuo kurių nėra pagrindo nagrinėjamu atveju nukrypti.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas dėl Įsakymu paskirtos analogiškos poveikio priemonės teisinių padarinių, yra nurodęs, kad nors žalos atsiradimo galimybė, taikant tokio pobūdžio poveikio priemones turto administratoriams, visada yra, teisės aktai nenustato, jog skundo dėl akto, kuriuo taikyta tokia poveikio priemonė, padavimas stabdytų jo vykdymą. Tokio akto galiojimo sustabdymas galimas atvejais, kai ginčą dėl tokio akto nagrinėjantis teismas nusprendžia, kad, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų (finansinių) pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: galima žala ir pareiškėjo galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, iš esmės gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Be to, atsakant į pareiškėjo argumentus dėl netektų pajamų, pažymėta, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad negautos pajamos kaip nuostoliai yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinti šie negautų pajamų nustatymo kriterijai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, o ne tikėtinomis pajamomis (žr., pvz., 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2012 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2021 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021).

Teisėjų kolegija dar kartą atkreipia dėmesį, kad ginčijamu Įsakymu pareiškėjui nustatytas apribojimas taikomas tik sprendžiant dėl naujų juridinių asmenų nemokumo administravimo procesų.

Pažymėtina, jog pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių (argumentų), be kita ko, nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad priimtas Įsakymas ir skirta JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta poveikio priemonė tiek pareiškėjo ūkinei veiklai, tiek ir trečiųjų asmenų interesams padarys neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti duomenys sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas – Tarnybos direktoriaus Įsakymo dalies vykdymo sustabdymas – šiuo metu nebūtų proporcingas, neatitiktų reikalavimo užtikrinimo priemonės paskirties ir jos taikymo sąlygų, nustatytų ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjo pateikti argumentai ir dokumentai nepatvirtina pagrindo taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Taigi, atsakovas atskirajame skunde pagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo pateiktus argumentus, todėl nepagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą laikinai sustabdyti Tarnybos direktoriaus Įsakymo dalies galiojimą.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, nes neišsamiai, nevisapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo pateiktus duomenis ir dokumentus ir todėl nepagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Tarnybos direktoriaus Įsakymo dalies galiojimą iki tol, kol teismas išnagrinės administracinę bylą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kurioje nuspręsta tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, panaikinama, o klausimas išsprendžiamas iš esmės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 26 d. nutarties dalį, kurioje nuspręsta iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti 2025 m balandžio 23 d. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. V4-68 įsakymą „Dėl poveikio priemonių nemokumo administratoriams UAB „Nemokumo sprendimai“, MB „IS Group“, R. D. ir V. K. skyrimo“ dalies galiojimą dėl nemokumo administratoriui mažajai bendrijai „IS Group“ skirtos poveikio priemonės – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 9 mėnesių laikotarpiui galiojimą, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėjo mažosios bendrijos „IS Group“ prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Iveta Pelienė