f53160b9-8822-4172-9a88-4e1237e85980 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-509-157/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00091-2014-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6; 42.10 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 8 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės Prekybos namai „Lina“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies civilinėje byloje Nr. 2-3113-619/2014 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės Prekybos namai „Lina“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VSA Vilnius“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė                          IeÅ¡kovė BUAB Prekybos namai „Lina“ (toliau tekste – BUAB PN „LINA“, ieÅ¡kovas, apeliantas) 2014 m. sausio 13 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „VSA Vilnius“ (toliau – atsakovas, apeliantas) 176 479,63 Lt skolÄ , 131 081,38 Lt palÅ«kanų ir 6 proc. dydžio procesines palÅ«kanas. Nurodė, kad pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, jo pateiktas atsakovui už laikotarpį nuo 2009-01-30 iki 2010-04-30, pastarajam buvo suteikta paslaugų (svėrimo, įrangos nuomos etc.) ir primta įvairių statybinių atliekų už 178 866,87 Lt, už kurias Å¡is neatsiskaitė.

Pagal įsiteisėjusį teismo sprendimÄ iÅ¡ Å¡ios sumos iÅ¡ieÅ¡kota 2 387,24 Lt, todėl iÅ¡ atsakovo priteisina 176 479,63 Lt skola. Teigė, kad Å¡iÄ prievolę atsakovas jau buvo įvykdęs 2010 m. gegužės 19 d., įskaitydamas prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus ieÅ¡kovui dėl Å¡io 121 000 Lt skolos už aikÅ¡telės nuomÄ ir 55 479,63 Lt – už elektros energijÄ , taigi buvo pripažinęs savo skolÄ pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir to reikalavimo apibrėžtumÄ bei vykdytinumÄ . Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimu, įsiteisėjusiu 2013-09-12 (civilinė byla Nr. 2-673-431/2012), Å¡ie vienaÅ¡aliai įskaitymai buvo pripažinti negaliojančiais, o toje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, ieÅ¡kovo teigimu, neginčijamai patvirtina jo reikalavimų pagrįstumÄ nagrinėjamoje byloje.IeÅ¡kovas, vadovaudamasis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio ir 3 straipsnio 2 dalį (2004 m. liepos 15 d.

įstatymo redakcija), taip pat prašė priteisti jam iÅ¡ atsakovo 131 081,38 Lt palÅ«kanų. Nurodė, kad tai yra preziumuotini minimalÅ«s jo nuostoliai, o tokį jų dydį nulėmė nesÄ Å¾iningi ir neteisėti atsakovo veiksmai (atliko neteisėtÄ Ä¯skaitymÄ , delsė vykdyti beveik penkerius metus, itin sunkiu ekonominiu laikotarpiu (nuo 2009 m.). IeÅ¡kovo tvirtinimu, bankroto bÅ«tų iÅ¡vengta, atsakovui tinkamai įvykdžius piniginę prievolę. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė                           Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies – priteisė ieÅ¡kovei BUAB PN „Lina“ iÅ¡ atsakovės UAB „VSA Vilnius“ 176 479,63 Lt skolos, 43 694 Lt palÅ«kanų bei procesines 6 proc. dydžio palÅ«kanas nuo 2014-01-17 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas Å¡alių sudarytų raÅ¡ytinių sutarčių pagrindu iÅ¡rašė atsakovui PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už paslaugas, suteiktas laikotarpiu nuo 2009-01-30 iki 2010-04-30, kad atsakovas Å¡ias sÄ skaitas turėjo apmokėti per 30 dienų. Taip pat nustatė, kad pagal Å¡alių suderintÄ 2009 m. gegužės 8 d. tarpusavio skolų suderinimo aktÄ Nr. SA-23 skolos likutis buvo 508 040,67 Lt; kad 2010 m. balandžio 21 d. praneÅ¡imu įskaitė 398 468,80 Lt skolÄ pagal iÅ¡ trečiojo asmens perimtÄ reikalavimÄ Ä¯ ieÅ¡kovÄ ; 2010 m. gegužės 19 d. praneÅ¡imu Nr. 16785 atsakovas informavo ieÅ¡kovÄ , jog įskaitė Å¡io 121 000 Lt skolÄ dėl nuomos mokesčio ir 55 479,63 Lt skolÄ už elektros energijÄ nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2010 m. kovo mėn.; kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-673-431/2012 buvo patenkintas ieÅ¡kovės BUAB PN „Lina” ieÅ¡kinys atsakovei UAB ,,VSA Vilnius” – pripažinti negaliojančiais UAB „VSA Vilnius” 2010 m. balandžio 21 d. atliktas 371 502 Lt įskaitymas, 2010 m. gegužės 19 d. 121 000 Lt įskaitymas, susijęs su atsakovo reikalavimu ieÅ¡kovui dėl nuomos mokesčio bei 55 479,63 Lt įskaitymas, susijęs su atsakovo reikalavimu ieÅ¡kovui dėl mokesčių už elektros energijÄ .

Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartimi minėtas teismo sprendimas paliktas nepakeistas (Civilinė byla Nr. 2A-1056/2013). Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas įrodė tinkamÄ sutartinių įsipareigojimų vykdymÄ atsakovui, o atsakovas leistinais įrodymais nepaneigė ieÅ¡kovo suteiktų paslaugų fakto, todėl ieÅ¡kinį patenkino.Teismas sumažino ieÅ¡kovo praÅ¡omas priteisti palÅ«kanas nuo 131 081,38 Lt iki 43 694 Lt, nes pripažino, kad 75 proc. visos skolos sudarančios palÅ«kanos yra neprotingai didelės. Pažymėjo, kad teismo nustatytas dydis nepažeidžia Å¡alių interesų pusiausvyros ir atitinka protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų (CK 1.5, 6.73, 6.258, 6.261 str.).             III.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai IeÅ¡kovė BUAB PN „Lina“ apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovės UAB „VSA Vilnius“ priteista 43 694 Lt (12 654,66 Eur) palÅ«kanų ir priteisti 131 081,38 Lt (37 963,79 Eur) palÅ«kanų. KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Skunde nurodomi Å¡ie argumentai:Teismas pažeidė materialinės teisės normas ir dėl to buvo priimtas neteisingas sprendimas.

Teismas neturėjo teisės sumažinti įstatymo pagrindu suskaičiuotų palÅ«kanų – jos per se laikytinos objektyviomis ir protingomis. Tuo buvo pažeisti teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lÅ«kesčių principai.Teismas pažeidė proceso teisės normas ir dėl to buvo priimtas neteisingas sprendimas. Teismas visiÅ¡kai nemotyvavo, kodėl 43 694 Lt (12 654 Eur) palÅ«kanos yra protingos, sÄ Å¾iningos ir teisingos, neįvertino objektyvių aplinkybių, nulėmusių palÅ«kanų dydį: atsakovas nesÄ Å¾iningai prievolės nevykdė daugiau kaip penkerius metus, o prievolės nevykdymo laikotarpiu buvo didelė pinigų kaina (palÅ«kanų norma).

AukÅ¡tÄ palÅ«kanų normÄ nulėmė objektyvÅ«s rinkos rodikliai – vieno mėnesio VILIBOR palÅ«kanų norma padidinta 7 procentiniais punktais. Atsakovė UAB „VSA Vilnius“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovės BUAB PN „Lina“ ieÅ¡kinys buvo patenkintas. Skunde nurodo Å¡iuos argumentus:Teismas neteisingai paskirstė tarp Å¡alių įrodinėjimo naÅ¡tÄ , nurodęs, jog jis turėjo įrodyti, kad ieÅ¡kovas jam nesuteikė paslaugų.

PrieÅ¡ingai, bÅ«tent ieÅ¡kovas turėjo įrodyti sutarčių įvykdymo ir paslaugų suteikimo faktÄ . Pagal sutartines nuostatas PVM sÄ skaitos faktÅ«ros nepatvirtina darbų (paslaugų) atlikimo, o kitų šį faktÄ patvirtinančių dokumentų (pvz., važtaraščių), ieÅ¡kovas nepateikė. Be to, sÄ skaitų apmokėjimo prievolė jam atsirasdavo tik pagal įteiktas PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, tačiau byloje nėra duomenų apie jų įteikimÄ .Teismas nepagrįstai tenkino ieÅ¡kinį vadovaudamasis atsakovo 2010-05-19 praneÅ¡imu Nr. 16785 Dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-673-431/2012), nes, atlikdamas įskaitymÄ , jis nebuvo pripažinęs skolos ieÅ¡kovui:

1. įskaitymas nebuvo atliktas pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras;

2. Å¡ioje byloje nenustatyti prejudiciniai faktai;

3. ieÅ¡kovas reikalauja skolos, remdamasis prielaidomis.Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas (civilinė byla Nr. 2-1056-104/2009) neturi prejudicinės galios, nes ginčo sÄ skaitos nebuvo tos bylos nagrinėjimo objektas. IeÅ¡kovė BUAB PN „Lina“ atsiliepime į atsakovės UAB „VSA Vilnius“ apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti jį kaip nepagrįstÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodoma, kad:Nepagrįsta apeliantų pozicija dėl skundžiamo teismo sprendimo iÅ¡vadų, susijusių su įrodinėjimo pareigos paskirstymu. PVM sÄ skaitų faktÅ«rų įteikimo atsakovui faktÄ patvirtina:

1. atsakovo 2010-05-10 raÅ¡tas dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo, kuriuo atsakovas pripažįsta 121 000 Lt ir 55 479,63 Lt skolÄ ieÅ¡kovui;

2. atsakovo 2013-09-13 pranešimas dėl reikalavimo įskaitymo;

3. šalių 2009-05-08 pasirašytas aktas dėl skolų suderinimo;

4. atsakovo atliktas prieÅ¡prieÅ¡inis vienarÅ«Å¡ių prievolių įskaitymas, kurį teismas pripažino neteisėtu.Apelianto hipotezė, kad PVM sÄ skaitos faktÅ«ros nepatvirtina darbų (paslaugų) atlikimo prieÅ¡tarauja tiek bylos įrodymams, tiek teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008).Nepagrįsti apelianto argumentai dėl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti palÅ«kanas. Atsakovė UAB „VSA Vilnius“ atsiliepime į ieÅ¡kovės BUAB PN „Lina“ apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti jį kaip nepagrįstÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodoma, kad:             1. IeÅ¡kovas nepagrįstai reikalauja priteisti palÅ«kanas, nes nėra aiÅ¡ki jų skaičiavimo pradžia.2. Teismas teisingai nurodė, kad praÅ¡omos priteisti palÅ«kanos yra neprotingai didelės – sudaro 75 proc. visos skolos.3. IeÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas, nes bÅ«tent ieÅ¡kovas siekia nuslėpti svarbias aplinkybes, pvz., su ieÅ¡kiniu nebuvo pateikęs sutarčių, ir reikalavimÄ grindžia prielaidomis. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas bÅ«tų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus.

Nenustatęs Å¡ioje byloje absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, apeliacinės instancijos teismas patikrina Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal ginčo Å¡alių BUAB Prekybos namai „Lina“ ir UAB „VSA Vilnius“ apeliacinių skundų faktinį bei teisinį pagrindÄ (CPK 320 str., 329 str. 2 d.).Teisėjų kolegija, prieÅ¡ pasisakydama dėl Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytų motyvų bei reikalavimų, pažymi Å¡ioje byloje aktualias civilinio proceso taisykles.

Viena iÅ¡ jų – teismas, aiÅ¡kindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, privalo vadovautis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 1, 7 d.). Kita taisyklė – civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.), kuris lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne viename savo sprendime taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įrodinėjimo taisykles reglamentuojančiose civilinio proceso normose yra aiÅ¡kiai įtvirtintas laisvas įrodymų vertinimo principas, kai jų įrodomÄ jÄ vertę teismas nustato vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu ir Å¡is procesas yra grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu, vadinamu tikėtinumo taisykle, pagal kuriÄ apie tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas gali konstatuoti taip pat ir tada, kai nekyla didelių abejonių dėl jų egzistavimo.

Taikant Å¡iÄ taisyklę nereikalaujama, kad teismas bÅ«tų visiÅ¡kai įsitikinęs, nes iÅ¡vadÄ dėl tam tikrų aplinkybių / faktų buvimo galima daryti ir tada, kai byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tos aplinkybės / faktai buvo, nei kad jų nebuvo (CPK 185 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; kt.). Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste taip pat yra aktualus kitas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos, kai viena iÅ¡ bylos Å¡alių yra bankrutuojanti įmonė, yra nurodęs, kad tokiose bylose yra vieÅ¡asis interesas ir teismas privalo bÅ«ti aktyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-22/2010). Tačiau Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti absoliutinama – tokios kategorijos bylose taip pat yra privaloma taikyti rungimosi principÄ , kai bankrutuojančiai įmonei tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-218/2010 etc.).

Taigi tiek bankrutuojanti (bankrutavusi) bendrovė, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė BUAB PN „Lina“, tiek prieÅ¡inga Å¡alis, nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „VSA Vilnius“, kaip savarankiÅ¡kos Å¡io proceso Å¡alys, naudodamosi savo teisėmis, jų pasirinktu bÅ«du privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų / atsikirtimų pagrindu, o teismas, vadovaudamasis CPK nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais, įrodymų pakankamumo taisykle, iÅ¡ įrodymų visumos privalo daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (CPK 3 str. 1, 7 d., 42 str. 5 d., 12, 13, 178, 185 str.).

Teisėjų kolegija, remdamasi šios bylos medžiaga, o taip pat teismų informacinėje sistemoje Liteko esančiais duomenimis (CPK 179 str. 3 d.), nurodo faktines aplinkybes, kurios, kolegijos įsitikinimu, yra reikšmingos vertinant šalių sutartinius teisinius santykius bei sprendžiant dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pirmiausiai pažymėtina tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 22 d. nutartimi BUAB Prekybos namai „Lina“ iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto administratorių biuras“.

Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartimi minėta teismo nutartis palikta nepakeista. Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartimi patvirtinti Å¡ios bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai, kurie vėliau buvo tikslinami. Teismo 2011 m. sausio 11 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Teismas 2015 m. liepos 30 d. nutartimi patikslinęs BUAB PN „Lina“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä , konstatavo, kad Å¡io klausimo sprendimo metu bendra Å¡ių reikalavimų suma sudaro 1 759 217,80 Eur: 2 134,27 Eur pirmÄ ja, 464 126,56 Eur – antrÄ ja ir 1 292 956,97 Eur trečiÄ ja eile tenkintini reikalavimai (Civilinė byla Nr. B2-628-794/2015).Antra, pagal informacinėje pažymoje (garso įraÅ¡e) apie 2014 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdį užfiksuotus ieÅ¡kovo atstovo paaiÅ¡kinimus – ieÅ¡kovė BUAB PN „Lina“ bei atsakovė UAB „VSA Vilnius“ minimu laikotarpiu iÅ¡ esmės buvo kontroliuojamos to paties asmens UAB ,,VSA Holding“, bendrovių bÅ«stinės buvo įsikÅ«rusios tuo pačiu adresu.

Pagal teismo 2010 m. kovo 22 d. nutartį, kuria UAB PN „Lina“ iÅ¡kelta bankroto byla – viena iÅ¡ pareiÅ¡kėjų UAB „VSA Holding“ nurodė, kad jai priklauso 47 proc. įmonės akcijų. Nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui, kuris, kaip žinia, yra fakto instancija, nėra pateikta įrodymų, paneigiančių Å¡ių įmonių tarpusavio susietumÄ .Trečia, Lietuvos apeliacinio teismas 2010 m. vasario 23 d. nutartyje (Civilinė byla Nr. 2A-283/2010; kasacine tvarka nebuvo skundžiama), kuria atmestas atsakovės UAB „VSA Vilnius“ apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo dalies civilinėje byloje Nr. 2-1056-104/2009, kuria iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei UAB PN „Lina“ priteistos netesybos, atmestas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis, o praÅ¡ymas dėl sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo paliktas nenagrinėtas, – be kita ko, konstatavo, kad atsakovė nepateisino pasitikėjimo, vykdydama 2008 m. birželio 4 d.

Å¡alių sudarytÄ Ä¯siskolinimo mokėjimo sutartį Nr. BS-32, pagal kuriÄ 328 939,03 Lt skolos mokėjimas ieÅ¡kovės sutikimu jau buvo iÅ¡dėstytas 9 mėn.; neparodė geros valios (lot. bona fidei) ir bent iÅ¡ dalies nesumažino minėtu teismo sprendimu ieÅ¡kovei priteistos 388 414,04 Lt pagrindinės skolos, nors Å¡ios sprendimo dalies neskundė. Ketvirta, iÅ¡ pirmiau čia minėtų Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-673-431/2012 bei Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1056/2013 priimtų procesinių sprendimų turinio matyti, jog atsakovas, nesutikdamas su ieÅ¡kovo ieÅ¡kininiais reikalavimais ir atitinkamai su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jo atlikti įskaitymai buvo pagrįsti bei teisėti.

Jis tvirtino, kad įskaitydamas minėtas tarpusavio skolas jis elgėsi sÄ Å¾iningai, tokiu bÅ«du įgyvendindamas savo kaip kreditoriaus teises; kad pats ieÅ¡kovas pripažino įskaitymÄ ; kad tokiu bÅ«du nebuvo pažeisti ieÅ¡kovo kreditorių turtiniai interesai, nes tiek pat sumažėjo tiek jo turtas, tiek įsipareigojimai, etc. Minimame Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendime konstatuota, kad atsakovė UAB „VSA Vilnius“ elgėsi nesÄ Å¾iningai, nes dėl bendrovių susietumo žinojo, jog sudaromas sandoris (įskaitymas) pažeis ieÅ¡kovo ir jo visų kreditorių teises.Penkta, atsakovas taip pat ir nagrinėjamoje byloje pateiktuose savo procesiniuose dokumentuose tvirtina, kad pirmiau minėtoje civilinėje byloje teismai jau yra nustatę, jog buvo įskaitytos realiai egzistuojančios prieÅ¡prieÅ¡inės Å¡alių prievolės, kad pats ieÅ¡kovas neginčijo savo skolų fakto, tačiau neįrodė reikalavimo dėl palÅ«kanų priteisimo, kad ieÅ¡kovo bankroto administratorius yra nesÄ Å¾iningas, netinkamai atlieka pareigas, tuo jam sukeldamas nuostolius (atliekomis užterÅ¡tos nuomotos aikÅ¡telės nesutvarkymas etc.).

Pažymėtina, kad tik teismui pradėjus bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės atsakovas pateikė argumentus, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog bÅ«tent jo reikalaujama priteisti skola buvo minimo įskaitymo dalyku, jog yra realiai suteikęs paslaugas, už kurias reikalaujama priteisti atlyginimÄ etc.Å eÅ¡ta, pirmiau Å¡ioje nutartyje paminėta tai, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu iÅ¡ dalies tenkindamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, rėmėsi Å¡iais faktais: sutarčių pagrindu ieÅ¡kovo atsakovui iÅ¡raÅ¡ytomis PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis; kad atsakovas per 30 dienų jų nėra apmokėjęs; 2009-05-08 tarpusavio skolų suderinimo aktu Nr. SA-23, kuriame Å¡alys susitarė dėl skolos likučio – 508 040,67 Lt; atsakovo 2010-04-21 įskaitymu ieÅ¡kovo 398 468,80 Lt skolos pagal reikalavimÄ , perimtÄ iÅ¡ trečiojo asmens; atsakovo 2010-05-19 praneÅ¡imu Nr. 16785, kuriuo ieÅ¡kovas informuotas apie jo 121 000 Lt nuomos mokesčio skolos bei 55 479,63 Lt skolos už elektros energijÄ Ä¯skaitymÄ .

Teismas rėmėsi minėtais Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimu bei Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartimi, kuriais pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kininį reikalavimÄ Å¡ie įskaitymai buvo pripažinti negaliojančiais. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas įrodė savo teisę reikalauti minimos skolos, o atsakovas leistinais įrodymais nepaneigė jo suteiktų paslaugų fakto, todėl ieÅ¡kinį patenkino.Septinta, pagal ieÅ¡kovės BUAB PN „Lina“ bankroto administratoriaus paaiÅ¡kinimus jis neturi galimybės pateikti įrodymus, patvirtinančius pirmiau minėtų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų įteikimÄ atsakovei UAB „VSA Vilnius“, nes tokie dokumentai jam nebuvo perduoti.

AÅ¡tunta, pagal nagrinėjamoje byloje esantį atsakovo 2010 m. gegužės 19 d. praneÅ¡imÄ ieÅ¡kovui dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo Å¡is, nenurodydamas konkretaus faktinio pagrindo – PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, pripažįsta pirmiau minėtas savo skolas ieÅ¡kovui – 121 000 Lt bei 55 479,63 Lt ir tvirtina, kad yra gavęs Å¡io pateiktas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras Nr. PNL 0003515 ir Nr. PNL 0003516.Devinta, nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas pirmosios instancijos teismui papildomai pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, tai yra, skolos apskaičiavimÄ pagrindžiančiÄ lentelę, kuri yra minėtos Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-1056-104/2009 dalis ir iÅ¡ kurios matyti, kad PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, teiktos toje byloje bei nagrinėjamoje byloje, nesutampa; ieÅ¡kovui atsakovo 2013 m. rugsėjo 13 d. raÅ¡ytÄ praneÅ¡imÄ dėl reikalavimų įskaitymo, tai yra jau po to, kai minimi įskaitymai buvo pripažintas negaliojančiais, kuriame dar kartÄ iÅ¡vardinami atsakovo įsipareigojimai ir patvirtinama, kad jų vykdymo terminas yra suėjęs ir jie yra vykdytini; 2010 m. rugpjūčio 10 d. skolų dengimo suderinimo aktÄ , kuriame užfiksuota, kad pirmiau minėtos ieÅ¡kovo iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. PNL 0003515, Nr. PNL 0003516 yra įtrauktos į atsakovo apskaitÄ ; 2009 m. gegužės 8 d.

Å¡alių pasiraÅ¡yta aktÄ dėl skolų suderinimo, kuriame atsakovas sutiko su skola ieÅ¡kovui pagal daugiau nei 70 PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, įskaitant jam pateiktas 2009 m. sausio-balandžio mėnesiais.DeÅ¡imta, nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikta įrodymų, kad be Å¡ioje nutartyje aukščiau nurodytos 2 387,24 Lt sumos, kuri ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo buvo iÅ¡ieÅ¡kota pagal įsiteisėjusį teismo sprendimÄ (Lietuvos apeliacinio teismas 2010 m. vasario 23 d. nutartyje (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-1056-104/2009, Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2A-283/2010), pastarasis per nurodytų bylų nagrinėjimo laikotarpį bÅ«tų Å¡iam savo kreditoriui grÄ Å¾inęs skolÄ / jos dalį, Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau paminėtais teismų praktikos bendraisiais nurodymais bei byloje surinktais įrodymais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šį ginÄÄ , tinkamai aiÅ¡kino bei taikė aktualias civilinio proceso normų reguliuojamas įrodinėjimo taisykles, materialiosios teisės normas ir, iÅ¡ dalies patenkinęs ieÅ¡kovo reikalavimus priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 str. 1 d., 185 str.).

Teismas sprendžia, kad esant pirmiau paminėtoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog, prieÅ¡ingai nei tvirtina atsakovas, ieÅ¡kovas įrodė savo reikalavimų teisinį bei faktinį pagrindÄ (CPK 178 str.). Visų pirma, anksčiau Å¡ioje nutartyje nurodyta Å¡alių procesinė pozicija nagrinėjamoje bei kitose tarp jų nagrinėtose ir čia minėtose bylose patvirtina teismo iÅ¡vadÄ , kad tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovas pripažino nurodytÄ tarpusavio skolų įskaitymo pagrįstumÄ .

Taigi pripažino abipusių skolų faktÄ bei jų dydį. Teismas teisingai konstatavo, kad Å¡iÄ aplinkybę taip pat patvirtina Å¡alių suraÅ¡yti bei pasiraÅ¡yti aktai, raÅ¡tai, o taip pat faktas, kad teismui nebuvo pateikta duomenų, jog atsakovas bÅ«tų reiÅ¡kęs pretenzijas dėl PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytų darbų / paslaugų neatlikimo / nesuteikimo laikotarpiu nuo 2009-01-30 iki 2010-04-30 etc. Teisėjų kolegija laiko, kad tokia iÅ¡vada seka taip pat iÅ¡ duomenų, užfiksuotų jau minėtuose ieÅ¡kovo papildomai pateiktuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose (t. 1, b. l. 179-193).

Gi įskaitymo sandoriai pagal ieÅ¡kovo bankroto procesÄ administruojančio asmens ieÅ¡kinį buvo pripažinti negaliojančiais dėl jų prieÅ¡taravimo imperatyviai įstatymo normai, tai yra dėl to, kad jie buvo sudaryti galiojant imperatyviam laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu taikomam draudimui (CK 1.78 str. 5 d., 1.80 str., Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p., Lietuvos Respublikos turto areÅ¡to aktų registro įstatymo 4 str. 1 d., 5 str. 1 d.).Minėta, kad bylos nagrinėjimo procese atsakovas, ėmęs neigti savo skolÄ ieÅ¡kovui pagal nurodytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, tvirtino, jog vien jų iÅ¡raÅ¡ymas nėra ieÅ¡kinį pagrindžiantis faktas, jog tokie dokumentai jam nebuvo perduoti, o apeliaciniame skunde jis teigia, kad teismas be pagrindo jam iÅ¡ esmės uždėjo naÅ¡tÄ paneigti reikalaujamos priteisti skolos pagrįstumÄ .

Teisėjų kolegija, atmesdama Å¡iuos atsakovo skundo argumentus, pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog minimus užskaitymus atliko bÅ«tent atsakovas. Taigi akivaizdu, kad Å¡is veiksmas buvo atliktas pirminių jo kaip juridinio asmens buhalterinės apskaitos dokumentų pagrindu. Taigi, turint omenyje tai teismas teisingai sprendė, kad atsakovas, atsikirsdamas į ieÅ¡kovo pareikÅ¡tus ieÅ¡kininius reikalavimus ir neigdamas jo argumentus, turėjo galimybę ir privalėjo pateikti jo dispozicijoje esančius įrodymus, jog įskaityta ieÅ¡kovo skola buvo grindžiama ne jo nurodomos sutarties (PVM sÄ skaitų faktÅ«rų), o kitu pagrindu (CPK 178 str.).

Teismas, atmesdamas minėtus atsakovo motyvus, taip pat teisingai pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas bÅ«tų reiÅ¡kęs pretenzijas dėl jose nurodytų darbų / paslaugų neatlikimo / nesuteikimo. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su ieÅ¡kovo atsiliepimo į atsakovo skundÄ argumentais, kad Å¡io veiksmai, kai nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės imta neigti visų su ieÅ¡kiniu pateiktų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų gavimo faktÄ , traktuotini, kaip siekimas iÅ¡vengti prievolės vykdymo (CPK 185 str.).

Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau iÅ¡dėstytais motyvais, taip pat atmeta kaip nepagrįstus atsakovo apeliacinio skundo motyvus dėl teismo sprendimo dalies palÅ«kanų priteisimo klausimu. Kaip jau buvo minėta anksčiau, byloje nustatyta, kad, be kita ko, pats atsakovas pripažino savo skolÄ ieÅ¡kovui (įskaitymo atlikimas, aktai, raÅ¡tai etc.) ir neįrodė Å¡iÄ skolÄ sumokėję, o tai suponuoja iÅ¡vadÄ apie sutartinių teisinių santykių pažeidimÄ bei prievolę mokėti palÅ«kanas.

Teismas, nustatęs Å¡ias aplinkybes bei iÅ¡ dalies tenkindamas ieÅ¡kovo reikalavimÄ , kuris buvo grindžiamas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, jo reikalaujamas 131 081,38 Lt palÅ«kanas sumažino iki 43 694 Lt (CK 6.261 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks teismo sprendimas neprieÅ¡tarauja įstatymui, o turtint omenyje byloje nustatytus faktus, charakterizuojančius atsakovÄ , jo elgesį Å¡iuose sutartiniuose teisiniuose santykiuose – atitinka esminių civilinės teisės principų nuostatas (CK 6.193, 6.158 str., CPK 185 str.).

Teisėjų kolegija taip pat atmeta ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , kuriame, kaip minėta, praÅ¡oma pakeisti teismo sprendimÄ ir iÅ¡ atsakovo priteistÄ palÅ«kanų sumÄ â€“ 43 694 Lt (12 654,66 Eur), padidinti iki 131 081,38 Lt (37 963,79 Eur), kurios reikalaujama ieÅ¡kinyje. Pasisakydama Å¡iuo klausimu kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovas teisingai nurodo, jog Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas yra specialus įstatymas, turintis pirmenybę prieÅ¡ CK 6.210 straipsnį (Ä®statymo 1 str. 2 d., 2 str. 1 d.) Pagal Å¡io Ä®statymo 3 straipsnio 3 dalį kreditorius turi teisę į Å¡ias palÅ«kanas už pavėluotus mokėjimus, jeigu jis įvykdė prievoles ir laiku negavo jam priklausančių mokėjimų, iÅ¡skyrus atvejus, kai pavėluota ne dėl skolininko kaltės. Nagrinėjamoje byloje iÅ¡ tiesų yra nustatyta, kad ieÅ¡kovas tinkamai įrodė savo prievoles, o atsakovas neįrodė, jog dėl jam tenkančios prievolės neįvykdymo nėra jo kaltės. ReikÅ¡damas šį reikalavimÄ ieÅ¡kovas nurodė, jog tik dėl atsakovo kaltės beveik 5 metus buvo uždelsta vykdyti piniginę prievolę, Å¡i prievolė nebuvo vykdoma itin sunkiu ekonominiu laikotarpiu (nuo 2009 m.), kai aukÅ¡tÄ palÅ«kanų normÄ nulėmė objektyvÅ«s rinkos rodikliai – vieno mėnesio VILIBOR palÅ«kanų norma padidinta 7 procentiniais punktais, todėl tokio dydžio palÅ«kanos yra pagrįstos bei protingos (CK 1.5 str. 1 d.).

Tačiau, sutikdama su sutinka su ieÅ¡kovo pateiktu minėto laikotarpio apibÅ«dinimu teisėjų kolegija vėl gi remdamasi nagrinėjamos bylos medžiaga, be kita ko tuo, jog ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti palÅ«kanos už nesavalaikį atsiskaitymÄ sudaro beveik 75 procentus bendros skolos sumos, kad pats ieÅ¡kovas, tai yra buvusi bendrovės vadovybė, iÅ¡ esmės sutiko su skolų tarpusavio įskaitymais, nes iki pat teismo nutarties bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimu įsiteisėjimo nereiÅ¡kė ieÅ¡kinio dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais etc.– sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju turėjo pagrindÄ taikyti Å¡alių interesų pusiausvyros, sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principų nuostatas bei sumažinti priteistinas palÅ«kanas iki nurodyto dydžio (CK 1.5, 6.73, 6.258 str.).Todėl teisėjų kolegija, konstatavusi, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ dalies patenkindamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , atskleidė bylos esmę, iÅ¡tyrė visas svarbias bylai nagrinėti aplinkybes, ieÅ¡kovo bei atsakovo apeliacinius skundus atmeta, nenagrinėdama kitų Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų kaip neturinčių reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡sprendimui (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.).

Kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 etc.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsniu spręsdama klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo nurodo, kad nepatenkinus abiejų apeliantų skundus iÅ¡laidos, jų turėtos apeliaciniame procese, neatlyginamos, atsakovo už apeliacinį skundÄ sumokėtas 115,84 Eur žyminis mokestis (t. 2, b. l.

9) jam grÄ Å¾inamas (CPK 98 str. 1 d. 8 p.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ palikti.GrÄ Å¾inti atsakovui atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VSA Vilnius“ (juridinio asmens kodas 220074960) 115,84 Eur (vienas Å¡imtas penkiolika eurų 84 euro centų) žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ . Teisėjai Virginija Čekanauskaitė Romualda Janovičienė Gintaras Pečiulis