2021-09-02 Nr. AB-17626-4-49-3-00120-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3870-575/2021

Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00120-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant užsienietei P. T. R., jos atstovui advokatui P. V.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei R. M.-B.,

vertėjui A. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės P. T. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. liepos 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) pilietės P. T. R. sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras, Centras) kreipėsi į teismą ir prašė sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietę P. T. R. (toliau – ir Užsienietė) Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 8 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.

2. Centras nurodė, kad Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. birželio 11 d. Užsienietė neteisėtai kirto Lietuvos valstybės sieną, su savimi neturėjo jokių asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, todėl Rimšės kaimo prieigose, Rimšės sen., Ignalinos r. buvo sulaikyta. Užsienietė prisistatė (duomenys neskelbtini) piliete Z. A. R., pateikė prieglobsčio prašymą, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimu buvo apgyvendinta Užsieniečių registracijos centre. Centras pažymėjo, kad Migracijos departamentas Užsienietės prieglobsčio prašymą nagrinėja skubos tvarka.

3. Centras vadovavosi Migracijos departamento 2021 m. liepos 1 d. raštu, kuriame nurodyta, jog Užsienietė piktnaudžiauja migracine sistema, nes į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio punktą, pasinaudodama nelegalios migracijos į Lietuvos Respubliką organizuojančių asmenų patarimais ir paslaugomis, Lietuvoje nesiekė teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo, naktį kirto Lietuvos valstybės sieną, sulaikyta paaiškino, kad išvyko iš savo šalies į Europą, negalėjo nurodyti atvykimo aplinkybių, teikė miglotus paaiškinimus dėl savo kelionės tikslo bei dokumento praradimo aplinkybių. Migracijos departamentas padarė išvadą, kad Užsienietė, vengdama galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pasislėpti arba net nelaukdama sprendimo dėl jos teisinės padėties išvykti iš Lietuvos į kitas Šengeno valstybes, tuo sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje, tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jos teisinės padėties, todėl egzistuoja Užsienietės sulaikymo pagrindai.

4. Centras nurodė, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Pažymėjo, kad alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti taikoma tik tokių asmenų atžvilgiu, kurių asmens tapatybė yra patvirtinta, jie nekelia grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir bendradarbiauja su valdžios institucijomis, teismais. Centras įvertino, kad šiuo atveju Užsienietė atvyko į Lietuvos Respubliką neturėdama jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ar jo kopijos.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2021 m. liepos 9 d. sprendimu teikimą patenkino. Teismas sulaikė Užsienietę Centre iki 2021 m. spalio 8 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

6. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, nustatė, kad yra pagrindo manyti, jog Užsienietės sulaikymas yra pagrįstas, alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams pasiekti. Teismas taip pat nurodė, kad svarbu ir tai, jog alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti taikoma tik tokių asmenų atžvilgiu, kurių asmens tapatybė yra patvirtinta, jie nekelia jokios grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir kurie bendradarbiauja su valdžios institucijomis, teismais. Užsienietė atvyko į Lietuvos Respubliką neturėdama jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ar jo kopijos, kurios nepateikė iki šiol. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Užsienietė, vengdama galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pasislėpti arba net nelaukdama sprendimo dėl jos teisinės padėties išvykti iš Lietuvos į kitas Šengeno valstybes, tuo sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje, tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jos teisinės padėties. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja užsieniečio sulaikymo pagrindai.

III. 7. Užsienietė pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietę Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

8. Užsienietė teigia, kad asmens dokumentų nepateikimas negali būti laikomas nebendradarbiavimu. Užsienietė pateikti asmens dokumentų neturi galimybės dėl objektyvių priežasčių – asmens dokumentų neturi. Paaiškina, kad nurodė atvykimo į Lietuvos Respubliką priežastis, kas rodo, jog Užsienietė bendradarbiauja nustatant jos teisinį statusą.

9. Užsienietė pažymi, kad teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis ir spėjimais, Užsienietė savo veikimu neparodė, jog ketina pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos, apgyvendinimo tvarkos ir kitų taisyklių nepažeidė, nėra objektyvių duomenų, kad tai galėtų padaryti ateityje. Užsienietės nuomone, jai turėjo būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė.

10. Užsienietė atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gegužės 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-3747-822/2016 yra nurodęs, jog sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo. Užsienietės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai atidžiai įvertino jos atvejį, neatsižvelgė į tai, kad savo veiksmais nedavė pagrindo išvadai, jog gali pasislėpti ar net nelaukdama sprendimo dėl jos teisinės padėties išvykti iš Lietuvos Respublikos.

11. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

12. Pareiškėjas teigia, kad Užsienietė, atvykusi į Lietuvos Respubliką, prisistatė (duomenys neskelbtini) piliete P. T., tačiau vėliau, po pirminės prieglobsčio prašytojo apklausos, pasivadino P. T. R. (asmens bylos dokumentuose pasirašydavo ir kaip P. T. arba P. T. V.). Atvykimas į užsienio valstybę be jokio asmens tapatybės dokumento bei nenuoseklus savo anketinių duomenų pateikimas negali būti vertinamas kaip bendradarbiavimas su valdžios institucijomis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Užsienietė, būdama pilnamečiu ir veiksniu žmogumi, suvokė, kad vykstant į kitas užsienio valstybes, reikalingas galiojantis kelionės dokumentas ir ji turėjo pareigą pateikti jį pareigūnams pasienio kontrolės punkte.

13. Pareiškėjas pažymi, kad Užsienietė piktnaudžiauja, pateikdama informaciją apie savo tapatybę – tai įrodo vardų keitimas. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį į Migracijos departamento pateiktą nuomonę dėl Užsienietės prieglobsčio prašymo apklausos, kurios metu ji nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) išvyko sunkvežimiu kartu su kitais asmenimis, paskui su grupe asmenų buvo išleisti miške ir ėjo tris valandas, kol buvo sulaikyta pareigūnų. Užsienietė nenurodė, kad jos kelionės tikslas buvo Lietuvos Respublika, todėl yra rizika, kad ji gali bėgti į kitas Europos Sąjungos valstybes. Mano, kad Užsienietės atžvilgiu pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę, yra didelė tikimybė, jog Užsienietė pasišalins iš Užsieniečių registracijos centro, nes visa apgyvendinimo teritorija nėra pastoviai stebima ir saugoma, o tam nėra nei poreikių, nei resursų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsienietės sulaikymo pagrįstumo ir teisėtumo

15. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjos teikimą, kuris buvo grindžiamas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, 5 dalimi (nurodyti 8, 10 ir 12 punktai).

17. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Byloje nustatyta, kad Užsienietė pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir galutinis sprendimas dar nėra priimtas, todėl spręstina, kad Užsienietė yra prieglobsčio prašytoja.

18. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

19. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu (12 p.).

20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021; 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3729-968/2021).

21. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad Užsienietė valstybės sieną kirto ne per pasienio kontrolės punktą, prašymą suteikti prieglobstį pateikė po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų. Užsienietė su savimi neturėjo jokių asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Užsienietė nebendradarbiauja su atsakingomis valstybės institucijomis. Užsienietė neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad Užsienietė gali pasislėpti. Pažymėtina ir tai, kad iš bylos duomenų matyti, jog Užsienietė apklausos metu nurodė, kad išvyko iš savo šalies su tikslu nuvykti į bet kurią Europos vietą dėl savo saugumo, nors tiesioginių grasinimų patyrusi nebuvo. Atsižvelgus į šias aplinkybes, yra rimtas pagrindas manyti, jog Užsienietė, nesulaukusi galutinio sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo, gali pasinaudoti laisvo judėjimo Šengeno erdvėje galimybe ir tokiu atveju Migracijos departamentas neturės galimybės atlikti jos apklausos bei tinkamai išnagrinėti prašymą ir priimti sprendimą prieglobsčio byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3605-815/2021, 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3835-662/2021).

22. Įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, proceso šalių argumentus, išdėstytus procesiniuose dokumentuose ir duotus apeliacinės instancijos teismo posėdyje, teisėjų kolegija sprendžia, kad Užsienietė gali būti sulaikyta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktų pagrindais. Pirmosios instancijos teismas įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo teikime nurodytais Užsienietės sulaikymo pagrindais (Įstatymo 113 str. 4 d. 1 ir 2 p.).

23. Užsieniečio alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y., ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

24. Užsienietė apeliaciniame skunde teigia, kad adekvati ir proporcinga priemonė sulaikymui šiuo atveju būtų jos apgyvendinimas Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p.). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą ir esant Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytiems sulaikymo pagrindams, konstatuoja, kad alternatyvių sulaikymui priemonių, nustatytų Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje, taikymas nagrinėjamu atveju nėra tikslingas. Atsižvelgus į faktines bylos aplinkybes, pripažintina, jog Užsienietė gali siekti sutrukdyti ją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba pasislėpti, todėl būtina ją sulaikyti. Užsienietės sulaikymas būtinas galutiniam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra nebaigta).

25. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

(Duomenys neskelbtini) pilietės P. T. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Milda Vainienė