f5307c26-e9ea-47a1-9d62-84f62cc2d5d7 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2YT-5204-1151/2022 Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00878-2022-6 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.15.2 (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugpjūčio 19 d. Trakai Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų teisėjas Julius Lankelis, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vilenai Jančevskai, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. K. ir pareiÅ¡kėjo A. K. atstovei (advokatei) Dainorai Saulienei, suinteresuoto asmens valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui Dainiui VinciÅ«nui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

K. pareiÅ¡kimÄ , kuris buvo tikslintas, dėl nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯gijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys, nepareiÅ¡kę savarankiÅ¡kų reikalavimų byloje, valstybės įmonė Turto bankas, biudžetinė įstaiga Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, biudžetinė įstaiga Elektrėnų savivaldybės administracija bei A. K.. Teismas n u s t a t ė:

1. pareiÅ¡kėjas A. K. padavė pareiÅ¡kimÄ , kurį teisminio proceso metu tikslino, dėl nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯gijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, kuriame prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas A. K. įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybės teisę statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad: 1.1. pareiÅ¡kėjas 2020 m. užsakė gyvenamojo namo bei Å«kio pastato, esančių (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylÄ , kuriÄ pateikė VÄ® Registrų centrui nekilnojamojo turto registravimui. Dokumentai nepriimti, kadangi VÄ® Registrų centre nebuvo duomenų apie statinių registravimÄ kieno nors vardu. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į Elektrėnų savivaldybės administracijos KazokiÅ¡kių seniÅ«nijÄ dėl informacijos apie statinių savininkus, tačiau seniÅ«nija aptartų duomenų neturėjo; 1.2. gyvenamajame name pareiÅ¡kėjas apsigyveno apie 1995 m.–1998 m.

PareiÅ¡kėjo motina paaiÅ¡kino, kad statinius pirkusi, tačiau pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta. Naudotis gyvenamuoju namu bei Å«kio pastatu nebuvo kliūčių. Nuo pat įsikėlimo į gyvenamÄ jį namÄ pareiÅ¡kėjas rÅ«pinosi gyvenamuoju namu (darė remontÄ ). PareiÅ¡kėjas naudojosi statiniais kaip savo turtu sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai bei nepertraukiamai virÅ¡ dvideÅ¡imties metų. Teisės registruoti statinius pareiÅ¡kėjas savo vardu neturi galimybės be teismo sprendimo.

2. Suinteresuotas asmuo, nepareiÅ¡kęs savarankiÅ¡kų reikalavimų, BÄ® Elektrėnų savivaldybės administracija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo A. K. pareiÅ¡kimÄ , kuriame prašė sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra. Papildomai nurodė, jog statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), neregistruoti savivaldybės vardu, nėra pripažinti beÅ¡eimininkiu turtu, nėra duomenų ir apie neteisėtÄ statybÄ .

3. Suinteresuotas asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, BÄ® Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT) pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo A. K. pareiÅ¡kimÄ , kuriame prašė sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, jog statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), pastatyti valstybei (Lietuvos Respublikai) priklausančiame nesuformuotame žemės sklype. NŽT neturi duomenų apie statinių teisinį režimÄ .

4. Suinteresuotas asmuo, nepareiÅ¡kęs savarankiÅ¡kų reikalavimų, VÄ® Turto bankas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo A. K. pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, jog nėra teisinio pagrindo juridiniam faktui dėl pareiÅ¡kėjo nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį nustatyti. Nurodė, jog iÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateiktos kadastrinių matavimų bylos matyti, kad statinių statybos pabaiga yra 1985 m., kas reiÅ¡kė, jog statiniai priklausė valstybiniam ir visuomeniniam butų fondui, t. y. buvo vieÅ¡oji nuosavybė.

Pareiškėjo minimi statiniai buvo sukurti viešosios nuosavybės pagrindu. Ginčo turtas nebuvo privati asmenų nuosavybė, o galėjo būti valstybės arba savivaldybės nuosavybė. Fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip 1 500 Eur, sudaromi rašytine forma (atitinkama norma buvo ir 1964 m. redakcijos CK 43 str. 2 dalyje – nuo 500 Lt sandoriai turėjo būti sudaromi rašytine forma). Kadangi nepateikti tai patvirtinantys įrodymai (sutarties ir/ar mokėjimo dokumentai), liudytojų parodymais tokios aplinkybės negali būti įrodinėjamos.

5. Teismo posėdžio metu, vykusio, 2022-07-18, metu, pareiÅ¡kėjas A. K. palaikė pareiÅ¡kime, kuris buvo tikslintas, iÅ¡dėstytus argumentus bei reikalavimus (garso įraÅ¡o takelio 00:15:20 min.–00:22:10 min.). Papildomai paaiÅ¡kino, jog pareiÅ¡kėjo motina A. K. nusipirko namÄ (namo griuvėsius, nes namas buvo statytas iÅ¡ pirtelės). Motina (A. K.) namÄ pirko pareiÅ¡kėjui (A. K.). NamÄ pareiÅ¡kėjas suremontavo. Namas pirktas sovietiniais laikais. ElektrÄ pasijungęs nuo motinos namo, kadangi komunalinių paslaugų tiekėjai nesudaro sutarčių. Kiek pamena, namÄ motina nusipirko iÅ¡ privačių asmenų. Notarinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarė, buvo pasiraÅ¡ytas tik paprastas raÅ¡telis, atsiskaityta rubliais (mokėta 500 rublių).

6. Teismo posėdžio metu, vykusio, 2022-07-18, metu suinteresuoto asmens, nepareiÅ¡kusio savarankiÅ¡kų reikalavimų, VÄ® Turto bankas atstovas Dainius VinciÅ«nas palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ (garso įraÅ¡o takelio 00:22:15 min.–00:42:00 min.). Papildomai paaiÅ¡kino, jog pareiÅ¡kimas, kuris buvo tikslintas, neįrodytas. Byloje tėra tik teiginiai, jog namas pirktas iÅ¡ privačių asmenų. Nežinoma, ar asmuo, iÅ¡ kurio pirktas namas, buvo tikrai turto savininkas. Ir senesniais laikais galiojo nuostata, jog nekilnojamojo turto sandoriai turėjo bÅ«ti sudaromi notarine forma. Turtas galėjo bÅ«ti vieÅ¡oji (kolÅ«kio) nuosavybė. Surinkti byloje dokumentai nuosavybės neįrodo.

7. Teismo posėdžio metu, vykusio, 2022-07-18, metu liudytoja L. A. parodė (garso įraÅ¡o takelio 00:42:40 min.–00:47:00 min.), kad gyvena kartu su A. K.. Su pareiÅ¡kėju gyvena beveik 17 metų. IeÅ¡kojo namo dokumentų archyvuose, tačiau nieko nerado. ElektrÄ pasijungę nuo pareiÅ¡kėjo motinos namo, vanduo iÅ¡ Å¡ulinio.

8. Teismo posėdžio metu, vykusio, 2022-07-18, metu liudytoja V. J. parodė (garso įraÅ¡o takelio 00:47:45 min.–00:51:35 min.), kad yra pareiÅ¡kėjo sesuo (pareiÅ¡kėjas liudytojai yra brolis). PareiÅ¡kėjas name gyvena gal nuo kokių 1995 m. NamÄ Ä¯sigijo tėvai. Namo pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta paprasta raÅ¡ytinė forma („ant lapuko“). Namas apgriuvęs, nuolat reikia tvarkyti. Buvę savininkai namÄ pardavė, nes pastarasis griuvo (buvo apleistas). Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , k o n s t a t u o j a:

9. byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiÅ¡kėjo A. K. pareiÅ¡kime, kuris buvo tikslintas, reikalavimo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo į statinius (namÄ bei Å«kinį pastatÄ ), esančius (duomenys neskelbtini), faktÄ (ne)pagrįstumo (Civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 9 punktas, 443 straipsnis, 524 straipsnis, 553 straipsnio 2 dalis). Dėl reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių 10. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini), tarp žemės sklypų Nr. 21 ir 21A, yra nesuformuotas valstybei (Lietuvos Respublikai) priklausantis žemės sklypas (b. l. 18–20, 49–50).

Aptartame žemės sklype pastatyti du statiniai: 53 m2 ploto, 1985 m. statybos pabaigos, gyvenamasis namas (suteiktas/rezervuotas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 25 m2 ploto, 1985 m. statybos pabaigos, Å«kinis pastatas (suteiktas/rezervuotas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 8–17). Nei į gyvenamÄ jį namÄ , nei į Å«kio pastatÄ nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre neregistruotos (b. l. 7, 72). Dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto (ne)nustatymo 11.

PareiÅ¡kėjas A. K. teigia, kad name apsigyveno apie 1995 m. Tuomet statinį suremontavo ir statinyje (name) nuolat gyveno. NamÄ pirko pareiÅ¡kėjo A. K. motina A. K. iÅ¡ privačių asmenų už 500 rublių pareiÅ¡kėjo A. K. naudai, tačiau notarinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarė. Namas VÄ® Registrų centre neregistruotas. Suinteresuoto asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, VÄ® Turto bankas atstovo teigimu, byloje nėra patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, jog statiniai (namas su Å«kiniu pastatu) bÅ«tų buvę privačios, o ne vieÅ¡osios, nuosavybės objektai, atsižvelgiant į iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkÅ«rimo buvusiÄ kolÅ«kinės (vieÅ¡osios) nuosavybės koncepcijÄ .

12. Byloje nekilo ginčo dėl to, jog namo statybos pabaigos metai – 1985 m., kas reiÅ¡kia, jog statiniai atsirado (buvo pastatyti) dar iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkÅ«rimo. PareiÅ¡kėjo teigimu, statinys buvo nupirktas apleistas ir apgriuvęs, todėl pareiÅ¡kėjas A. K. namÄ suremontavo ir pradėjo jame (name) gyventi. Nustatyta, jog nei iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atgavimo, nei po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atgavimo namas teisės aktų nustatyta tvarka vieÅ¡uose registruose neįregistruotas (neįformintas).

13. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti (Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikoje numatytas nuosavybės teisės įgijimo pagrindų sÄ raÅ¡as, kuriame nurodyta, jog, be kita ko, nuosavybės teisė gali atsirasti įgyjamosios senaties teisiniu pagrindu(CK 4.47 straipsnio 11 punktas).

14. Ä®gyjamosios senaties (įsisenėjimo) (lot. usucapio) samprata pateikta CK 4.68 straipsnio 1 dalyje. Kasacinio teismo praktikoje (CPK 4 straipsnis) nurodyta, jog įgyjamosios instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančiÄ nuosavybės teisę, t. y. taikant įgyjamosios senaties (įsisenėjimo) institutÄ užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedÅ«rų spragos ir iÅ¡taisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos bei kitos klaidos, suinteresuotų asmenų padarytos nekilnojamojo daikto įgijimo ar sukÅ«rimo procese (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-189-701/2018, nutarties 19 punktas). Teisės doktrinoje, analizavusioje įgyjamosios senaties institutÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikos kontekste, nurodyta iÅ¡vada, jog įgyjamosios senaties institutas, kaip nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, yra subsidiaraus pobÅ«džio, t. y. taikomas tik tada, kuomet nuosavybės teisės negalima pripažinti įgijus kitais nuosavybės teisės įgijimo bÅ«dais (BirÅ¡tonas, R.

Įgyjamoji senatis: taikymas Lietuvoje. Justitia. 2011, Nr. 2 (76), p. 10; Birštonas, R. Valdymas ir nuosavybės teisė. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas: pirmieji dešimt galiojimo metų. Vilnius: MRU, 2013, p. 541; Birštonas, R. Įgyjamosios senaties taikymo patirtis ir perspektyvos. Daiktinė teisė. Ar privatinės teisės pamatai atlaikys XXI a. iššūkius? Mokslinių straipsnių ir konferencijos pranešimų medžiaga. Vilnius, Žuvėdra, 2020 m. p. 62). Apylinkės teismo įsitikinimu, tai, kad įgyjamosios senaties (įsisenėjimo) institutas yra subsidiaraus pobūdžio patvirtina ir expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais) įtvirtintas teisinis reguliavimas.

Pastebėtina, jog Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25, sÄ raÅ¡o (patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-03-03 nutarimu Nr. 278) 9 punkte nurodyta, jog seni statiniai, kurių valdytojai neturi nė vieno dokumento, iÅ¡vardyto Å¡io sÄ raÅ¡o 2–6 punktuose, Registre registruojami 2 punkte nurodytų Nekilnojamojo turto registro nuostatų ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, pateikus praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti nekilnojamÄ jį daiktÄ ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylÄ , parengtÄ pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir teismo sprendimÄ dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo.

15. Teismas, įvertinęs byloje tiek savo iniciatyva rinktÄ raÅ¡ytinę medžiagÄ (b. l. 76–77, 81, 88–97), tiek žodinius Å¡alių bei liudytojų paaiÅ¡kinimus, atsižvelgęs į aukščiau aptarto teisinio reguliavimo aiÅ¡kinimÄ , sprendžia, jog nėra dokumentų, kurie expressis verbis (liet. aiÅ¡kiais žodžiais) pagrįstų pareiÅ¡kėjo A. K. ar kurio nors kito asmens (pvz., Lietuvos Respublikos) nuosavybės teisę į statinius, esančius (duomenys neskelbtini), nesuformuotame žemės sklype.

Aptarta faktinė aplinkybė reiÅ¡kia, jog byloje galimi tik netiesioginiai įrodymai, kurių pagrindu galima bÅ«tų spręsti (nustatyti) apie statinių savininkų genezę bei valdymo teisės transformacijÄ Ä¯ nuosavybės teisę. Sprendžiama, jog pareiÅ¡kėjas (ar bet kuris kitas asmuo) įforminti (įteisinti) statinių nuosavybės teisę iÅ¡ esmės gali tik pasinaudodamas įgyjamosios senaties (įsisenėjimo) institutu pagal CK 4.68–4.71 numatytÄ teisinį reguliavimÄ .

16. Teismui nusprendus, jog statinių nuosavybės teisė gali bÅ«ti įforminama (įteisinama) pasinaudojant įgyjamosios senaties (įsisenėjimo) institutu, apylinkės teismas patikrina, ar yra visos sÄ lygos, numatytos CK 4.68–4.71 straipsniuose (CPK 443 straipsnio 7–8 dalys), įforminti (įteisinti) statinių nuosavybės teisę pareiÅ¡kėjo A. K. vardu.

17. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs nekilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų arba kilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip trejus metus, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tÄ daiktÄ . Kasacinis teismas (CPK 4 straipsnis), aiÅ¡kindamas CK 4.68 straipsnio 1 dalies nuostatos taikymÄ , iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma:

i) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du (asmuo nėra daikto savininkas); ii) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas vieÅ¡ame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); iii) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį (daiktÄ ) sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ (valdytojas, tiek užvaldydamas daiktÄ , tiek visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ ir net įgydamas daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi, turi bÅ«ti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktÄ , nežinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis)); iv) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai (teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2–3 dalys));

v) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis) (daikto atviro valdymo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad asmuo valdo daiktÄ kaip savÄ nesislapstydamas); vi) daiktas valdomas nepertraukiamai; vii) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); viii) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-219/2018, nutarties 21 punktas).

Teismas, pasisakydamas dėl aptarto teisinio reguliavimo nustatytų faktinių aplinkybių kontekste: 17.1. sprendžia, jog byloje nėra patikimų duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas A. K. nuosavybės teisės į statinius bÅ«tų įgijęs kitokiu, nei CK 4.47 straipsnyje nurodyti nuosavybės teisės įgijimo (nevertinama įgyjamoji senatis, kadangi pastaroji bylos objektas), bÅ«dai. Byloje apskritai nėra kokių nors dokumentų, kurie galėtų patvirtinti namo statybÄ ar įgijimÄ kokio nors konkretaus asmens dispozicijon.

Viena vertus, byloje nebuvo ginčo dėl to, jog pirminis statinys, kuris buvo apgriuvęs, suinteresuoto asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, A. K. galimai įsigytas už 500 rublių kainÄ , pirkimo–pardavimo sandorio neforminant notarine tvarka. Kita vertus, objektyvių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti aptariamas sandoris apskritai įvyko, taip pat ar asmuo, kuris pardavė statinį apskritai turėjo nuosavybės teisę į statinius, byloje nėra. Visgi, byloje nėra ginčo dėl to, kad apytikriai nuo 1995 m. pareiÅ¡kėjas A.

K. name faktiÅ¡kai gyveno (ir gyvena); 17.2. pasisakant dėl aplinkybės, susijusios su tuo, ar statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), nesuformuotame žemės sklype, nėra valstybės (Lietuvos Respublikos) nuosavybė (CK 4.69 straipsnio 3 dalis), kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kinęs (CPK 4 straipsnis, jog: pirma, sprendžiant klausimÄ dėl turto priklausymo, bÅ«tina aiÅ¡kintis turto kilmę, t. y. iÅ¡ kokių finansavimo Å¡altinių turtas buvo sukurtas ir, jeigu turtas buvo sukurtas vieÅ¡osios nuosavybės pagrindu, t. y. bendromis lėšomis ir darbu, turtas tokiu ir turi bÅ«ti laikomas; antra, nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgÄ laikÄ neįgyvendina, t. y. nesirÅ«pina, neprižiÅ«ri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-421/2019, nutarties 27–28 punktai).

Viena vertus, nei Elektrėnų savivaldybės administracija, nei NŽT, nei kokie nors kiti viešieji asmenys pretenzijų dėl to, jog statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), nesuformuotame žemės sklype, yra viešoji nuosavybė nereiškė. VĮ Turto banko teiginiai, jog vertinami statiniai galėjo būti valstybės nuosavybės, teismo vertinimo, tėra tik prielaida, kuri grindžiama istoriniu kolektyvizmo laikotarpiu, kuomet valstybėje buvo neigiama privatinės nuosavybės koncepcija. Visgi, tiek pareiškėjas A.

K., tiek liudytoja V. J. nurodė, kad įsigyta statinys buvo apgriuvęs, reikalavo didelių investicijų (remonto). Teismas daro labiau tikėtinÄ prielaidÄ , jog net jeigu pradinis statinys (namas) ir buvo valstybės nuosavybė, tai iki pareiÅ¡kėjas A. K. suremontavo namÄ , pastarasis buvo sunykęs (neeksploatuotinas), kas reiÅ¡kia, jog valstybė savo nuosavybės teisę prarado daiktui sunykus (žuvus). Kita vertus, teismas daro labiau tikėtinÄ prielaidÄ , jog statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), nesuformuotame žemės sklype, nebuvo valstybės nuosavybė.

Teismas tokiÄ aplinkybę vertina labiau egzistuojant, nei neegzistuojant, todėl, kad net pirmosios instancijos teismui savo iniciatyva pareikalavus iÅ¡ valstybės institucijų bet kokių turimų duomenų apie statinius, negauta informacijos apie tai, jog statiniai, esantys neregistruotame sklype, bÅ«tų buvę įtraukti į vieÅ¡osios (ar kolektyvinės) teisės pagrindu sukurtos nuosavybės apskaitÄ . Net ir iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkÅ«rimo buvusioje santvarkoje valstybei priklausantis turtas buvo vienaip ar kitaip apskaitomas (pvz., Å«kinėse knygose, kolÅ«kio valdybų sprendimų apskaitoje, kolÅ«kių inventorizacijos bylose ir pan.), tačiau aptariamu atveju nėra net netiesioginių įrodymų apie tai, jog aptariamas statinys galėjo bÅ«ti vieÅ¡osios nuosavybės objektas.

Suinteresuotas asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, VÄ® Turto bankas neįrodinėjo kitų (netiesioginių) aplinkybių, pvz., kad Å¡alia esantys nekilnojamojo turto objektai bÅ«tų buvę vieÅ¡Ä ja nuosavybe ir aplinkiniai gyventojai nekilnojamojo turto objektus bÅ«tų įgiję, pavyzdžiui, privatizacijos etape, kas rodytų vienokiÄ ar kitokiÄ valstybės turto egzistavimo versijÄ . Kadangi apylinkės teismas ėmėsi priemonių, jog valstybės institucijos galėtų pareikÅ¡ti prieÅ¡taravimus dėl statinių priklausymo vieÅ¡ajai (valstybės) nuosavybei, o suinteresuotos institucijos (Elektrėnų savivaldybės administracija, NŽT bei VÄ® Turto bankas) kokių nors objektyvių (kad ir netiesioginių) įrodymų ar įtikinamų argumentų dėl statinių buvimo vieÅ¡osios nuosavybės objektais nepateikė, todėl sprendžiama, kad statiniai, dėl kurių vyksta teisminis procesas, nėra valstybės ar savivaldybės (t. y. vieÅ¡oji) nuosavybė; 17.3. sprendžia, jog pareiÅ¡kėjas A.

K. CK 4.68 straipsnio kontekste buvo sÄ Å¾iningas statinių įgijėjas. Apylinkės teismui nekelia abejonių tai, jog pareiÅ¡kėjas A. K. suvokė aplinkybę, jog niekas neturi daugiau už jį (A. K.) teisių į daiktÄ (ar bent į dalį statinių). Teismas vertina ir tÄ aplinkybę, jog iki Å¡ios civilinės bylos pradėjimo kokių nors ginčų dėl statinių nuosavybės, valdymo ar naudojimo teisių nei teismuose, nei valstybės institucijose nebuvo; 17.4. apylinkės teismas laikosi pozicijos, jog statinius pareiÅ¡kėjas A.

K. visÄ laikÄ nuo to momento, kai buvo perduoti A. K. žinion, valdė teisėtai, t. y. teismas nenustatė, o suinteresuoti asmenys ir neįrodinėjo, kad statinius pareiÅ¡kėjas valdė panaudodamas prievartÄ ar apgaulę. Taip pat nenustatyta, jog statiniai pareiÅ¡kėjo bÅ«tų rekonstruoti/pastatyti pažeidžiant kokį nors galiojusį ar galiojantį imperatyvų teisinį reguliavimÄ (pvz., susijusį su statinių statyba ar teritorijų planavimu); 17.5. konstatuoja, jog statinius pareiÅ¡kėjas, kuomet statinius pradėjo valdyti (nuo 1995 m.), valdė atvirai (CK 4.68 straipsnis), t. y. statinius valdė kaip savus, valdymo fakto neslapstė bei neneigė.

Liudytojai V. J. ir L. A. parodė, kad jiems (liudytojams) visada buvo aiÅ¡ku, jog statinius valdė pareiÅ¡kėjas A. K.. Byloje nėra kokių nors kitų objektyvių duomenų arba teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų argumentų, kodėl bÅ«tų galima daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ ; 17.6. teismas nenustatė, jog statiniai bÅ«tų valdyti su teisiÅ¡kai reikÅ¡mingais pertrÅ«kiais; 17.7. apylinkės teismas sutinka, jog pareiÅ¡kėjas A. K. įrodė aplinkybę, kad statinius visÄ valdymo laikÄ valdė kaip savus, t. y. statinius faktiÅ¡kai naudojęs (valdęs) suinteresuotas pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip statinių savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių į valdomÄ statinį, t. y. pareiÅ¡kėjas su nekilnojamuoju daiktu elgėsi kaip titulinis daikto nuosavybės teisės turėtojas; 17.8. nenustatyta, kad statinius pareiÅ¡kėjas A.

K. faktiškai butų valdęs trumpiau nei CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas.

18. Teismas, atlikęs byloje nustatytų faktinių aplinkybių analizę teisinio reguliavimo ir pareiÅ¡kėjo A. K. bei suinteresuoto asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų argumentų, VÄ® Turto bankas argumentų kontekste, sprendžia, jog pareiÅ¡kėjas A. K. įrodė faktÄ , jog statinių nuosavybės teisė buvo įgyta įgyjamosios senaties instituto pagrindu. Viena vertus, teismas sutinka, kad byloje egzistuoja tam tikrų netikslumų bei neatitikimų dėl faktinių aplinkybių, pareiÅ¡kimas stokoja teisinės ir faktinės argumentacijos Å¡varos, tačiau vertinama tai, jog nei vienas subjektas neturi reikiamų raÅ¡ytinių dokumentų, kurių pagrindu butų galima įregistruoti (įforminti) statinių nuosavybę.

Net teismui savo iniciatyva rinkus įrodymus nepaaiÅ¡kėjo kokių nors reikÅ¡mingų aplinkybių, įgalinančių teismÄ daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ dėl statinių priklausymo nuosavybės teise konkrečiam subjektui (asmeniui). Nustatytos aplinkybės įgalina pareiÅ¡kėjÄ A. K. pasinaudoti subsidiariu CK 4.47 straipsnio 11 punkte nurodytu nuosavybės teisės įgijimo pagrindu – įgyjamÄ ja senatimi, kuri ir taikoma tuomet, kai asmuo nuosavybės teisės įgijimo dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali pagrįsti (įrodyti) kitais nuosavybės teisės įgijimo pagrindais.

19. Teismas konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjas A. K. įrodė aplinkybes, kurios teismÄ Ä¯galina nustatyti faktÄ , kad A. K. įgyjamosios senaties teisniu pagrindu įgijo nuosavybės teisę į statinius. Visi faktiniai ar teisiniai neatitikimai dėl pareiÅ¡kėjo A. K. statinių valdymo laikytini nesudarantys teisinio pagrindo netenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimų. PrieÅ¡ingai, teismo įsitikinimu, bÅ«tent statinių savalaikė teisinė neregistracija (neįforminimas) ir lėmė situacijÄ , kuomet praėjus ilgam laiko tarpui nuo tada, kai pradinis savininkas sukÅ«ręs (pagaminęs) statinius (CK 4.47 straipsnio 4 punktas) jų (statinių) savalaikiai neregistravo, jog statiniai valstybėje liko egzistuoti be formalaus valstybės nuosavybės teisės pripažinimo (registracijos (įforminimo) vieÅ¡uose registruose). Dėl procesinės bylos baigties 20. Å alys bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginti neprašė, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

21. Laikinosios apsaugos priemonės byloje netaikytos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

22. CPK teisinis reguliavimas įtvirtino nuostatÄ , kad bylos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo iÅ¡sprendžiamos teismui priimant teismo sprendimÄ (CPK 533 straipsnio 2 dalis). Aptartas teisinis reguliavimas įgalina teismÄ , iÅ¡nagrinėjus bylÄ , užbaigti teisminį procesÄ priimant teismo sprendimÄ (CPK 260 straipsnis), kuriuo pareiÅ¡kėjo A. K. pareiÅ¡kime, kuris buvo tikslintas, suformuluoti reikalavimai tenkinami.

23. Daugiau klausimų, kuriuos turėtų teismas iÅ¡spręsti Å¡iuo procesiniu sprendimu, nebeliko. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 7–8 dalimis, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 533 straipsnio 2 dalimi, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kimÄ , kuris buvo tikslintas, tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į: - gyvenamÄ jį namÄ , pažymėtÄ UAB „GEOMATA“ kadastrinių matavimų byloje (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) indeksu Nr. 1A1/m, kuriam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nesuformuotame valstybei priklausančiame žemės sklype; - Å«kinį pastatÄ , pažymėtÄ UAB „GEOMATA“ kadastrinių matavimų byloje (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) indeksu Nr. 2I1/9, kuriam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nesuformuotame valstybei priklausančiame žemės sklype.

IÅ¡aiÅ¡kinti, jog suinteresuoti asmenys byloje turi teisę savarankiÅ¡kai kreiptis į vieÅ¡o registro tvarkytojÄ dėl įraÅ¡o apie iÅ¡keltÄ civilinę bylÄ , susijusiÄ su daiktinėmis teisėmis į nekilnojamuosius daiktus, panaikinimo. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mus. Teisėjas [pasiraÅ¡yta kvalifikuotu elektroniniu paraÅ¡u] Julius Lankelis