f52feb0e-055e-46cc-a840-fe35c8c5e8a8 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-1120-779/2023

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00137-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (pareiškėjos) M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo: 1) nuosavybės teisių atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 19,1198 ha žemės, įsigytos pagal (duomenys neskelbtini) imperatoriaus įsakymą mažamečio dvarininko J. K. L. (duomenys neskelbtini) dvare, esančiame (duomenys neskelbtini) 1865 m. gegužės 1 d. vardinį sąrašą, savininku 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos metu buvo V. Š., gimęs (duomenys neskelbtini); 2) atnaujinti pareiškėjai terminą pateikti suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai (toliau – NŽT) dokumentą, įrodantį pareiškėjos tėvo V. Š. turėtą nuosavybės teisę į žemės sklypą, įsigytą pagal 1863 m. kovo 1 d. imperatoriaus įsakymą mažamečio dvarininko J. K. L. (duomenys neskelbtini) dvare, esančiame (duomenys neskelbtini) 1865 m. gegužės 1 d. vardinį sąrašą.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. sausio 17 d. nutartimi pareiškimą priimti atsisakė.

3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 9 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. sausio 17 d. nutartį panaikino ir pareiškėjos M. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. kovo 13 d. nutartimi nustatė pareiškėjai M. M. 10 dienų terminą nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti, nustatęs, kad iš pareiškėjos pateiktų dokumentų matyti, jog nuosavybės teisės į V. Š. nuosavybės teisėmis valdytą žemę buvo visiškai atkurtos, todėl pareiškėja turėtų nurodyti, kokias teisines pasekmes sukels norimas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas.

5. Pareiškėja, šalindama trūkumus, nurodė, kad buvo visiškai atkurtos nuosavybės teisės į V. Š. nuosavybės teisėmis valdytą kitą žemę, esančią (duomenys neskelbtini), o pareiškimu prašoma nustatyti faktą dėl nuosavybės teisių į kitoje vietoje, ne (duomenys neskelbtini), esančią žemę: (duomenys neskelbtini). Pateikė tai patvirtinančius dokumentus: 1999 m. gruodžio 21 d. pažymą dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų; 2003 m. sausio 20 d. pažymą dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų; 2008 m. spalio 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį. Paaiškino, jog nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad 19,1198 ha žemės, įsigytos pagal (duomenys neskelbtini) Imperatoriaus įsakymą mažamečio dvarininko J. K. L. (duomenys neskelbtini) 1865 m. gegužės 1 d. vardinį sąrašą, savininku 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos metu buvo V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškėjai atsiranda teisė, kaip V. Š. dukrai, atkurti nuosavybės teises į šią žemę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. kovo 31 d. nutartimi pareiškėjos M. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodomas aplinkybes, pažymėjo, kad iš teismui pateikto dokumento, esančio Vilniaus valstybiniame archyve, Finansų skyriaus dokumentuose, knygoje „Vilniaus apskrities dvaro valstiečių išpirkimo dokumentai“ II d. 303-309 psl., nuorašo matyti, jog Gubernijos įstaiga patvirtino Vilniaus tikrinimo komisijos pateiktą išpirkimo aktą (duomenys neskelbtini) dvaro, priklausančio mažamečiui dvarininkui J. K. L., esančio (duomenys neskelbtini), susidedančio iš (duomenys neskelbtini) kaimų, (duomenys neskelbtini) miestelio, (duomenys neskelbtini) apyribės. Iš pridėto valstiečių-ūkininkų, išperkančiųjų savo žemės naudmenas pagal 1863 m. kovo 1 d. Imperatoriaus įsakymą mažamečio dvarininko J. K. L. (duomenys neskelbtini), vardinio sąrašo nustatė, kad (duomenys neskelbtini) kaimo šeimininkas be kita ko buvo ir J. Š. – V. Š. senelis. Iš pateiktų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštų sprendė, jog V. Š. valdė iki nacionalizacijos 20,02 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ko pagrindu S. Š. buvo visiškai atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko V. Š. nuosavybės teisėmis valdytą žemę (duomenys neskelbtini) kaime. Nurodė, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštuose pažymima, kad pagal minėtą (duomenys neskelbtini) Imperatoriaus įsakymą mažamečio dvarininko J. K. L. (duomenys neskelbtini) vardinį sąrašą į V. Š. senelio J. Š. valdytą žemę atkurti nuosavybės teisių nėra pagrindo.

8. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškimo patenkinimas nesukeltų pareiškėjai jokių materialinių teisinių pasekmių, kadangi pareiškėjos prašomas nustatyti faktas yra nustatytas, t. y. (duomenys neskelbtini) kaimas pateko į (duomenys neskelbtini) kaimo bendrijos teritoriją, o visos nuosavybės teisės į V. Š. nuosavybės teisėmis valdytą žemę (duomenys neskelbtini) kaime, yra atkurtos, todėl laikė, jog nustatytu terminu teismo nurodyti trūkumai tinkamai nepašalinti.

III. Atskirojo skundo argumentai

9. Apeliantė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 31 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Teismas neteisingai nustatė reikšmingas bylai faktines aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad visos nuosavybės teisės į V. Š. nuosavybės teisėmis valdytą žemę yra atkurtos.

9.2. Iš pateiktų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus raštų, pareiškėjos papildomai pateiktų 1999 m. gruodžio 21 d. pažymos dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų, 2003 m. sausio 20 d. pažymos dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų, 2008 m. spalio 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties matyti, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius nustatė, jog V. Š. valdė iki nacionalizacijos 20,02 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ko pagrindu S. Š. buvo visiškai atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko V. Š. nuosavybės teisėmis valdytą žemę (duomenys neskelbtini) kaime.

9.3. Pažymėjo, kad visiškai atkurtos nuosavybės teisės į V. Š. nuosavybės teisėmis valdytą kitą žemę, esančią (duomenys neskelbtini), bet ne į žemę, kurią pagal 1863 m. kovo 1 d. Imperatoriaus įsakymą mažamečio dvarininko J. K. L. (duomenys neskelbtini) 1865 m. gegužės 1 d. vardinį sąrašą (toliau – ir 1865 m. gegužės 1 d. vardinis sąrašas), įsigijo V. Š. senelis J. Š.

9.4. Pareiškėja siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pagal 1865 m. gegužės 1 d. vardinį sąrašą įsigytos žemės savininku nacionalizacijos metu (1940 m. liepos 22 d.) buvo ne J. Š., o pareiškėjos tėvas V. Š.. Tai reiškia, kad nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad 19,1198 ha žemės, įsigytos pagal 1865 m. gegužės 1 d. vardinį sąrašą, savininku 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos metu buvo V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškėjai atsiranda teisinės pasekmės – teisė, kaip V. Š. dukrai, atkurti nuosavybės teises į šią žemę.

Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas ( Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad pareiškėja nepašalino pareiškimo trūkumų ir taikė procesinio dokumento trūkumų nepašalinimo teisines pasekmes – pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

13. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kadangi mano, jog teismas neteisingai nustatė reikšmingas bylai faktines aplinkybes ir padarė klaidingą išvadą, kad visos nuosavybės teisės į V. Š. nuosavybės teisėmis valdytą žemę yra atkurtos.

14. CPK 444 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pakeitimas ar pabaiga. Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010).

15. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau Atkūrimo įstatymo) 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises, be kitų, pateikiami ir nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai. Šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokiais dokumentais gali būti patvirtintos nuosavybės teisės, o 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad piliečiai, kurių dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, neišliko, turi teisę dėl nuosavybės teisių nustatymo kreiptis į teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas rodo, kad pirmiausia pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nagrinėja nuosavybės teises atkurianti institucija ir tik esant išvadai, kad pateiktų dokumentų nepakanka, asmuo gali kreiptis į teismą dėl turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010).

16. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, jog pareiškėja siekia išspręsti klausimą dėl Atkūrimo įstatyme 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimo bei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, todėl išnagrinėjus bylą ir pasitvirtinus pareiškėjos nurodomoms aplinkybės, nustatytas juridinis faktas sukeltų pareiškėjai teisines pasekmes – siekti dėl Atkūrimo įstatyme 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimo bei nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo.

17. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad šios kategorijos (dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo) bylose, siekiant protingo įsitikinimo apie faktus, proporcingai įvertintinas laiko veiksnys, nes neprotinga siekiant susiformuoti įsitikinimą apie senokai buvusius faktus visuomet reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama dėl ką tik įvykusių faktų, nes jų objektyviai negali būti tiek išlikę. Tačiau bet kokiu atveju protingas teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu turi išlikti, todėl įrodymų turi būti pakankamai tam, kad susiformuotų vidinis teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje bylos Nr. 3K-3-416/2011).

18. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus byloje, darė išvadą, kad pareiškimo patenkinimas nesukeltų pareiškėjai jokių materialinių teisinių pasekmių, kadangi pareiškėjos prašomas nustatyti faktas, jog V. Š. nacionalizacijos metu buvo savininkas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra nustatytas, teismo vertinimu (duomenys neskelbtini) kaimas pateko į (duomenys neskelbtini) kaimo bendrijos teritoriją, o visos nuosavybės teisės į V. Š. nuosavybės teisėmis valdytą žemę (duomenys neskelbtini) kaime, yra atkurtos.

19. Nors pirmosios instancijos teismas rėmėsi pateiktu Vilniaus valstybiniame archyve, Finansų skyriaus dokumentuose, knygoje „Vilniaus apskrities dvaro valstiečių išpirkimo dokumentai“ II d. 303-309 psl., nuorašu, tačiau šio dokumento pagrindu nustatyta aplinkybė, jog į (duomenys neskelbtini) bendrijos sudėtį patenka ir (duomenys neskelbtini) kaimas, savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog atkurtos nuosavybės teisės pagal Valstiečių ūkininkų, išperkančiųjų savo žemės naudmenas pagal 1863 m. kovo 1 d. Imperatoriaus įsakymą mažamečio dvarininko J. K. L. (duomenys neskelbtini) 1865 m. gegužės 1 d. vardinį sąrašą į V. Š. senelio J. Š. valdytą žemę.

20. Be to, pirmos instancijos teismas rėmėsi NŽT raštais, kuriuose nurodyta, jog V. Š. valdė iki nacionalizacijos 20,02 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, ko pagrindu S. Š. buvo visiškai atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko V. Š. nuosavybės teisėmis valdytą žemę (duomenys neskelbtini) kaime, tačiau pirmos instancijos teismo nurodytos aplinkybės tik patvirtina faktą, jog nuosavybės teisės buvo atkurtos į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, dėl ko byloje ginčo nėra.

21. Bylos duomenimis nustatyta, jog V. Š. senelis J. Š. valdė 19,1198 ha žemės, įsigytos pagal 1863 m. kovo 1 d. Imperatoriaus įsakymą mažamečio dvarininko J. K. L. (duomenys neskelbtini) 1865 m. gegužės 1 d. vardinį sąrašą. Tai patvirtina Vilniaus valstybiniame archyve, Finansų skyriaus dokumentuose, knygoje „Vilniaus apskrities dvaro valstiečių išpirkimo dokumentai“ II d. 303-309 psl., nuorašas, kur valstiečių-ūkininkų, išperkančiųjų savo žemės naudmenas pagal 1863 m. kovo 1 d. Imperatoriaus įsakymą mažamečio dvarininko J. K. L. (duomenys neskelbtini) vardiniame sąraše įrašytas J. Š.

22. Taip pat NŽT 2022 m. rugsėjo 21 d. rašte Nr.48SD-13871-(14.48.136 E.) nurodyta, jog Valstiečių ūkininkų, išperkančiųjų savo žemės naudmenas pagal 1863 m. kovo 1 d. Imperatoriaus įsakymą mažamečio dvarininko J. K. L. Šumsk(duomenys neskelbtini) 1865 m. gegužės 1 d. vardinį sąrašą į V. Š. senelio J. Š. valdytą žemę atkurti nuosavybės teisių pagrindo nėra, kadangi nustatyta, jog V. Š. valdė iki nacionalizacijos (t.y.1940 m. liepos 22 d.) 20.02 ha ploto žemės sklypą tik (duomenys neskelbtini), tuo tarpu pagal vardinį sąrašą žemės sklypą valdė J. Š.. Byloje nėra duomenų, jog tai buvo tapatūs žemės sklypai.

23. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pateikdama pareiškimą, pareiškėja aiškiai suformulavo faktinį pareiškimo pagrindą, savo pareiškime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kokio tikslo ji siekia, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjos nurodomų faktinių aplinkybių.

24. Pasitvirtinus pareiškėjos atskirajame skunde nurodomoms aplinkybėms, jog nuosavybės teisės buvo atkurtos į V. Š. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, esančią (duomenys neskelbtini), tačiau nesant objektyvių duomenų, jog tai tas pats žemės sklypas, kurį pagal 1863 m. kovo 1 d. Imperatoriaus įsakymą mažamečio dvarininko J. K. L. (duomenys neskelbtini) 1865 m. gegužės 1 d. vardinį sąrašą įsigijo V. Š. senelis J. Š., daroma išvada, jog teismas nesiekė pašalinti byloje esančių neatitikimų bei pašalinti abejones dėl nustatomų faktinių aplinkybių, dėl ko pareiškimo priėmimo stadijoje galėjo padaryti neteisingas ir nepagrįstas išvadas.

25. Pažymėtina, kad nors ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti, tačiau pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį teismas, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas ypatingosios teisenos bylą, nesiėmė visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, nors turėjo ir galėjo tai padaryti.

26. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškimo priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas. Nepagrįstas pareiškimas gali būti atmestas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Todėl pareiškimo priėmimo stadijoje pirmosios instancijos teismas neturėjo nuspręsti, ar pareiškėjos reikalavimas gali būti patenkintas. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, ar pareiškėjos pareiškimas atitinka bendruosius ir specialiuosius CPK 530–531 straipsniuose numatytus reikalavimus pareiškimo formai ir turiniui.

27. Dėl išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, palikdamas pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo nenagrinėtą, netinkamai nustatė ir vertino bylos aplinkybes, todėl priėmė neteisingą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacine tvarka patikrinta nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 31 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos M. M. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėja Inga Staknienė